Legislator Case Law & Legislation
d9efe587-3c5b-49a7-ae2d-32afe417a443 AI generated

d9efe587-3c5b-49a7-ae2d-32afe417a443 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d9efe587-3c5b-49a7-ae2d-32afe417a443
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                       Civilinė byla Nr. 2A-470-450/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00776-2015-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) L.

Legislator headnote

AI generated

d9efe587-3c5b-49a7-ae2d-32afe417a443 · Vilniaus apygardos teismas: T., arba tie pastatai, kuriais bendraturtės nors ir faktiÅ¡kai nesinaudojo, tačiau kurie yra Å¡alia jų naudojamų pastatų, o svarbiausia – jų faktiÅ¡kai naudojamoje bendro Sklypo dalyje.Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas žemės sklypÄ ir pritardamas ieÅ¡kovų siÅ«lomam žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantui, konstatavo, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo atsidalijimo projektÄ kiekvienam iÅ¡ dabartinių bendraturčių atitektų bÅ«tent ta dabartinio žemės sklypo dalis, kurioje yra jiems priteistini po atsidalijimo pastatai, o taip pat atitinkami ieÅ¡kovės L.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                       Civilinė byla Nr. 2A-470-450/2017                       Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00776-2015-0   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Neringos Å vedienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų (apeliantų) L.

A. ir S. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys tenkinti iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L. A. ir S. A. ieÅ¡kinį atsakovams T. T. ir G. T. bei pagal atsakovų T. T. ir G. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams L. A. ir S. A. dėl žemės sklypo ir pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybes, veiksmų atlikimo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai paskutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu prašė leisti ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Sklypas) gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sÄ lygų sÄ vado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavaliÅ¡kai rekonstruotam garažui; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovams priklausančiÄ 5390 kv.m. ploto minėto žemės sklypo dalį, priteisiant ieÅ¡kovams 5390/7762 žemės sklypo dalis; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovei L.

A. ir atsakovei T. T. priklausančius pastatus, ieÅ¡kovei L. A. priteisiant gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-5, 1-6 pagal UAB „Archplanas“ parengtÄ patalpų padalinimo planÄ ; garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, o atsakovei T. T. priteisiant: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, pastogės patalpÄ , balkonÄ ;

Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas ir balkonÄ ; kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atidalinti žemės sklypÄ ir pastatus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ieÅ¡kovai prašė atsižvelgdami į tai, kad tarp Å¡alių yra nusistovėjusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sklype esančių pastatų naudojimosi tvarka buvo nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu, ieÅ¡kovai siÅ«lė jÄ atitinkančiÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės sprendimÄ , o atsakovų siÅ«lomas pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantas prieÅ¡tarauja nusistovėjusiai faktinei naudojimosi pastatais tvarkai, atsakovų praÅ¡omas atidalinti Å«kio pastatas, plane pažymėtas 7I1m, buvo savavaliÅ¡kai pačios atsakovės rekonstruotas į gyvenamÄ jį namÄ , Å¡io pastato vertės neįmanoma nustatyti, nes savavaliÅ¡ka statyba yra neįteisinta, todėl geriausiai bÅ«tų jį atidalinti natÅ«ra ieÅ¡kovų siÅ«lomu bÅ«du; gyvenamÄ jį namÄ , plane pažymėtÄ 1A1mp, taip pat galima atidalinti natÅ«ra pagal UAB „Archplanas“ parengtÄ projektÄ , tam nereikėtų neprotingų iÅ¡laidų.

Atsakovai paskutiniu patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė leisti atsakovei T. T. be ieÅ¡kovų sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus tikslu įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM SavavaliÅ¡kos statybos aktus, pagalbinio Å«kio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti ir malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype ir atlikti visus kitus statybos įteisinimo veiksmus; atidalinti atsakovės T. T. 995/7762 dalis bei bendrai atsakovų 1377/7762 dalis Sklypo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kovais pagal 2015 m. kovo 13 d.

UAB „Baltijos matavimų organizacija“ parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , patikslintÄ 2015 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinėje žemės tarnybos; atidalinti atsakovės T. T. ½ dalį namo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kove L. A., priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei, o atsakovei priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės 43443 Eur kompensacijÄ ; atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės kitus ieÅ¡kovei L. A. ir atsakovei T. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius pastatus atsakovei T.

T. priteisiant Å«kio pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovei L. A. priteisiant pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (Å¡ulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovai nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, pagal kuriÄ T. T. buvo priteista naudotis gyvenamosiomis patalpomis, namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtomis indeksais 2a1/p ir 3a1/p, taip pat Å«kiniais pastatais, pažymėtais indeksais 6I1/m, 7I1/m, 10I1/m, o tuometinei kitos dalies turto savininkei H.

T., kuri vėliau savo turtÄ perleido ieÅ¡kovei L. A., paskirta naudotis gyvenamosiomis patalpomis, pažymėtomis indeksu 1A1/mp ir ten esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-3, 1-4, ir patalpa 1a1/p (7,26 kv.m.), mansarda, pažymėta indeksu 1-7, o taip pat Å«kiniais pastatais, pažymėtais 4I1/m, garažu, pažymėtu 2G1/m, Å«kiniu pastatu, pažymėtu 3I1/m, pirtimi, pažymėta 8I1/m bei rÅ«siu, pažymėtu 9I1/m. Tokiu bÅ«du T. T. buvo paskirta naudotis mažesne, nei jai priklauso turto dalimi, kuri tiek savo plotu, tiek statinių kokybe, tiek paskirtimi labai skiriasi nuo ieÅ¡kovei skirtų pastatų, atsakovė neturi pirties, garažo ir rÅ«sio, gyvenamajame name nebuvo jai paskirta virtuvės, vonios ir pan.

Kadangi tarp Å¡alių nuolat kyla konfliktai, gyvenimas vienuose namuose Å¡alių Å¡eimoms neįmanomas, tikslinga atsidalinti turtÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant visÄ gyvenamÄ jį namÄ , kuriuo faktiÅ¡kai naudojosi ir tebesinaudoja vien ieÅ¡kovės Å¡eima, jai natÅ«ra, o atsakovei priteisiant ½ dalies Å¡io namo vertės piniginę kompensacijÄ .IeÅ¡kovai su atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ginčo tarp Å¡alių dėl naudojimosi žemės sklypu nėra, tarp Å¡alių nusistovėjęs faktinis naudojimasis, pagal kurį pateiktas ieÅ¡kovų siÅ«lomas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas, tuo tarpu atsakovų pateiktas atidalijimo planas nėra racionalus ir patogus, neatitinka faktinio naudojimosi, sukels ateityje ginčus.Tretieji asmenys atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, jiems nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė atsakovės T. T. atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje dėl 29 193 Eur piniginės kompensacijos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės L. A. ir Å¡ioje dalyje civilinę bylÄ nutraukė, ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – leido ieÅ¡kovams be atsakovų sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. suraÅ¡ytus SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sÄ lygų sÄ vado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavaliÅ¡kai rekonstruotam garažui Sklype; leido atsakovams be ieÅ¡kovų sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014 m. balandžio 28 d. suraÅ¡ytus SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-0062 ir Nr. SSA-00-140428-00063, pagalbinio Å«kio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 7I1m, rekonstruoti ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatui – malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype; atidalino ieÅ¡kovams ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias Sklypo dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ 2015 m. lapkričio 23 d.

Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , suformuojant du atskirus žemės sklypus; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės L. A. atsakovei T. T. 13 157,50 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį; priteisė iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis ieÅ¡kovams 951,06 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovams 1060,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis 88,83 Eur, o iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis 11,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų ieÅ¡kiniu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus ir pripažinęs jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti reikalingus jų savavaliÅ¡kos statybos / rekonstrukcijos, užfiksuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administraciniuose aktuose, paÅ¡alinimo – įteisinimo darbus be kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo, konstatavo, jog tokiu bÅ«du tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei yra tik sudaromos prielaidos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statytos padarinius, nes jų paÅ¡alinimas ir statybos / rekonstrukcijos įteisinimas sietinas ne tik su bendraturčių sutikimo gavimu, bet ir su kitų statybÄ leidžiančių dokumentų (leidimo statyti / rekonstruoti statinį) gavimu, reikalingų projektų parengimu bei suderinimu, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymusi bei įgyvendinimu.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės T.

T. siÅ«lomas pastatų atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės variantas su tam tikromis iÅ¡imtimis ir teismo korekcijomis, Å¡ioje konkrečioje situacijoje užkirstų keliÄ galimiems Å¡alių ginčams ateityje kilti, bÅ«tų racionalesnis, tikslingesnis, lyginant su ieÅ¡kovės L. A. ieÅ¡kiniu siÅ«lomu pastatų atidalijimo variantu. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kiekvienai iÅ¡ dabartinių pastatų bendraturčių asmeninės nuosavybės teise pilna apimtimi natÅ«ra turėtų atitekti bÅ«tent tie pastatai, kuriais jos faktiÅ¡kai ilgÄ laikÄ iki Å¡iol naudojosi, kuriais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, iÅ¡laikė, gerino, kai kuriuos iÅ¡ jų netgi savavaliÅ¡kai rekonstravo, kaip ir siÅ«lo prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė T.

T., arba tie pastatai, kuriais bendraturtės nors ir faktiÅ¡kai nesinaudojo, tačiau kurie yra Å¡alia jų naudojamų pastatų, o svarbiausia – jų faktiÅ¡kai naudojamoje bendro Sklypo dalyje.Pirmosios instancijos teismas, atidalindamas žemės sklypÄ ir pritardamas ieÅ¡kovų siÅ«lomam žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantui, konstatavo, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo atsidalijimo projektÄ kiekvienam iÅ¡ dabartinių bendraturčių atitektų bÅ«tent ta dabartinio žemės sklypo dalis, kurioje yra jiems priteistini po atsidalijimo pastatai, o taip pat atitinkami ieÅ¡kovės L.

A. bei atsakovės T. T. savavaliÅ¡kai pastatyti / rekonstruoti pastatai, dėl kurių joms buvo suraÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktai. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ , į kiekvienÄ iÅ¡ naujai suformuotų žemės sklypų bÅ«tų atskiras privažiavimas iÅ¡ gatvių. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ projektÄ kiekviename iÅ¡ naujai formuojamų savarankiÅ¡kų žemės sklypų nustatomi atitinkami servitutai, kurių reikalingumas buvo nuolat pabrėžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teiktuose pastabose tiek ieÅ¡kovams, tiek atsakovams dėl jų teiktų derinimui projektų, tiek Å¡ioje byloje ir kurie, be kita ko, iÅ¡spręstų pastatų savininkų (bendraturčių), jeigu jie nebÅ«tų žemės sklypo savininkais, patekimo į pastatus klausimÄ .

Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ bÅ«tų suformuoti žymiai aiÅ¡kesnės, taisyklingesnės, lygesnės formos žemės sklypai, tokiu bÅ«du užtikrinant efektyvesnį turimos žemės ploto iÅ¡naudojimÄ , maksimalų ginčo Å¡alių izoliavimÄ si viena nuo kitos, iÅ¡vengiant bÅ«tinumo naudotis itin arti konkrečiai Å¡aliai tenkančių pastatų esančia žeme. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ dalyje dėl leidimo atsakovams be ieÅ¡kovų sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2014-04-28 suraÅ¡ytus SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-0062 ir Nr. SSA-00-140428-00063, pagalbinio Å«kio paskirties pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam indeksu 7I1m, rekonstruoti ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatui – malkinei su priestatu (tualetu) statyti Sklype ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti; panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ dalyje, kuria nuspręsta atidalinti ieÅ¡kovei L.

A. ir atsakovei T. T. nuosavybės teise priklausančias pastatų, esančių Sklype, dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ieÅ¡kovei L. A. asmeninės nuosavybės teise priteisiant NamÄ , garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kio pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei T. T. asmeninės nuosavybės teise priteisiant Å«kio pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L.

A. atsakovei T. T. 13 157 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ šį atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti; priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinį skundÄ grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieÅ¡kovų nurodytas aplinkybes dėl sutikimo įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nevertino, ar atsakovai kaip statytojai yra tinkamai atskleidę ieÅ¡kovams savo siekius dėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos įteisinimo, t. y. neįvertino teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir dėl jų sprendime nepasisakė.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendęs klausimÄ dėl pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kai nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl savavaliÅ¡kai rekonstruotų pastatų įteisinimo ir jų padidinimo padarinių, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡iuo klausimu teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, netinkamai vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atidalijamų pastatų vertės ir neatsižvelgdamas į tai, kad skirtingais bÅ«dais nustatyta to paties turto vertė skiriasi, neteisingai apskaičiavo iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams priteistinos kompensacijos dydį už jiems natÅ«ra tenkančiÄ mažesnę turto dalį, neatskleidė bylos esmės.Apeliantai taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas procesinės teisės normas ir iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ieÅ¡kovų atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kas sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai prašė ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovė siekia įteisinti jau pastatytus ir jau rekonstruotus pastatus, todėl yra tinkamai atskleidusi savo siekius ir jų įteisinimas negali pažeisti ieÅ¡kovės L. A. ir jos sutuoktinio S. A. teisių. IeÅ¡kovai nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl jie atsisako duoti sutikimÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, kuris galėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime atsakovai taip pat nurodo, jog tarp Å¡alių nebuvo ir nėra ginčo, kas yra Å¡ių savavaliÅ¡kai pastatytų ar rekonstruotų statinių statytojai ar savininkai, todėl atmestini visi ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai dėl bendro daikto padidinimo ar dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Kaip nurodo atsakovai, ieÅ¡kovai apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalies normÄ .Atsakovai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo priteistinÄ kompensacijÄ atsakovei.

Atsakovė pateikė UAB „Capital vertinimas“ atliktÄ gyvenamojo namo rinkos vertės vertinimÄ , kuris nustatė, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra 28 500 Eur.Atsakovai taip pat nesutinka su ieÅ¡kovų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, ir nurodo, kad ieÅ¡kovai iki posėdžio pradžios nepateikė jokių savo neatvykimÄ pateisinančių dokumentų, todėl teismas pagrįstai laikę, kad buvo neatvykta į posėdį be svarbios priežasties.

Be to, atsakovai sutiko, kad byla bÅ«tų nagrinėjama ieÅ¡kovams nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo nedalyvaujant ieÅ¡kovams.Trečiasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl proceso teisės normų pažeidimų Apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje spręsdamas ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, nutarė nelaikyti svarbia priežastimi atstovo neatvykimÄ Ä¯ teismo posėdį dėl ligos ir nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad ieÅ¡kovė taip pat sirgo ir negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliantas teigia, kad CPK 246 str. 1 d. pagrindu teismas turėjo pareigÄ priimti sprendimÄ už akių arba ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, teisės normos nenumato tokiu atveju galimybės bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės. Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovo atstovo nedalyvavimas sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ , kadangi teismas neiÅ¡siaiÅ¡kinę ieÅ¡kovų procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių dėl sutikimo atsakovams davimo statybos/rekonstrukcijos darbams įteisinti, darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sutinka su atsakovų atlikta savavaliÅ¡ka statyba.

Taip pat teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino dėl priteistos kompensacijos dydžio. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad LR CPK nuostatos skatina proceso dalyvius sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (LR CPK 8 straipsnis), kad Å¡is kuo greičiau priimtų teisingÄ sprendimÄ . Pagal LR CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieÅ¡kovo, atsakovo ar jų atstovų praÅ¡ymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ kai yra dvi sÄ lygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios Å¡alis, jos atstovas pateikia praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimÄ ; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis.

Ä®statymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, Å¡alies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (LR CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Toks teisinis reglamentavimas turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įstatymo nuostata, jog iÅ¡vardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiÅ¡kia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes.

Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu Å¡alies praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų tenkinamas nesilaikant iÅ¡dėstytų reikalavimų, gali bÅ«ti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti Å¡alis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rÅ«pintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , nevilkinti proceso.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovai turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, ieÅ¡kovų ir jų atstovo galimybės teikti įrodymus, paaiÅ¡kinimus ar praÅ¡ymus byloje nebuvo ribojamos. IeÅ¡kovai naudodamiesi procesinėmis teisėmis byloje ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus (buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, terminas pratęstas), ieÅ¡kovai ne vienÄ kartÄ teikė atsikirtimus į atsakovų argumentus bei prieÅ¡ieÅ¡kinį, teikė praÅ¡ymus dėl įrodymų užtikrinimo (2015-11-10, 2015-12-04 nutartys) bei raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus.

Visi pranešimai apie paskirtus teismo posėdžius (ir parengiamuosius) ieškovų atstovui buvo įteikti tinkamai. Ieškovė L. A. ir jos atstovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. spalio 20 d., ieškovų atstovas taip pat dalyvavo 2015 m. gruodžio 3 d., 2016 m. sausio 21 d. vykusiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, taigi turėjo galimybę tiek galutinai suformuoti savo reikalavimus bei nurodyti atsikirtimus, prašyti išreikalauti ir pateikti rašytinius įrodymus, bei reikšti kitokios pobūdžio prašymus.

PraÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį, kuriame byla buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovų atstovas pateikė 2016 m. vasario 22 d., prieÅ¡ dienÄ , kuriÄ vyko teismo posėdis, nurodydamas, kad negali atvykti dėl ligos, tačiau medicininės pažymos teismui nepateikė (nors lydraÅ¡tyje apie tai buvo nurodyta). IeÅ¡kovams apie teismo posėdį buvo praneÅ¡ta, jie nedalyvavo teismo posėdyje, jokių praÅ¡ymų teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės leidžia vertinti, kad pirmos instancijos teismas turėjo pagrindÄ nepripažinti ieÅ¡kovų atstovo ligos (faktas nebuvo nepagrįstas) svarbia priežastimi, nulemiančia bÅ«tinumÄ atidėti teismo posėdį.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgiant į parengiamųjų teismo posėdžių skaičių, bylos pasirengimo eigÄ ir trukmę, konstatuoja, kad teismo pozicija nagrinėti bylÄ teisinga, nes atidėjus teismo posėdį bÅ«tų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai. Kaip jau pasisakyta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kuriuose iÅ¡dėstyti iÅ¡samÅ«s Å¡alių argumentai dėl ginčo pagrindų ir dalyko (patikslinti ieÅ¡kiniai, atsiliepimai, raÅ¡ytiniai praÅ¡ymais, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Tai, kad Å¡alių argumentai, paaiÅ¡kinimai ir atsikirtimai į juos yra iÅ¡dėstyti raÅ¡tu ir teismui žinomi, vertintina kaip esminė aplinkybė priimant sprendimÄ dėl praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ . Teismų praktikoje pažymėta, jog teismas Å¡alims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikia teisę bÅ«ti iÅ¡klausytiems teismo posėdyje pirmiausiai tinkamai informuodamas apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ . Kaip buvo nurodyta, teismas Å¡iÄ savo pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas neatidėti bylos nagrinėjimo, tinkamai taikė nurodytas proceso taisykles, o apeliacinio skundo argumentų dalis dėl ieškovų procesinių teisių pažeidimo yra nepagrįsta. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, nurodytų procesiniuose dokumentuose dėl sutikimo atsakovams davimo statybos/rekonstrukcijos darbams įteisinti bei nesiaiškino priteistinos kompensacijos dydžio.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimus iÅ¡sakytus procesiniuose dokumentuose ir iÅ¡vadas nurodė priimant teismo sprendimÄ , aiÅ¡kinosi ir rėmėsi byloje esamais duomenimis, nustatydamas kompensacijos dydį. Nors remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai ieÅ¡kovas neatvyksta į teismo posėdį ir atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , Å¡iuo atveju teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir tokiu bÅ«du nukrypo nuo CPK 246 straipsnio 1 dalies, tačiau, atsižvelgdama į ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡is pažeidimas nelemia to, kad galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, ir nesudaro pagrindo naikinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

    Dėl bendrasavininkų sutikimo Apeliantai nurodė, kad atsakovė T. T. niekada nebuvo praÅ¡iusi ieÅ¡kovų sutikimo statybos ir rekonstrukcijos darbams atlikti, todėl ieÅ¡kovai nenurodė jokių atsisakymÄ pagrindžiančių motyvų, galimo atsakovų teisių pažeidimo. Apeliantai nurodė, kad pagal Ä®statymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. jis duodamas konkretiems darbams atlikti. BÅ«tina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikÄ .

Apeliantai nurodė, kad jie niekada neginčijo atsakovų galimos statytojo teisės, tačiau atsakovai niekada nesikreipė į juos dėl sutikimo davimo. Teismas nesiaiÅ¡kino ar atsakovai kaip statytojai yra tinkamai atskleidę ieÅ¡kovams savo siekius dėl savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos įteisinimo. Teismas sprendimu leido iÅ¡ esmės bendrai įgyvendinti teisę į statybÄ , o sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, o konkretiems statybos darbams atlikti. Be to, teismas neteisingai vertino, kad ankstesnei pastatų bendrasavininkei H.

T., kuri ieÅ¡kovei L. A. savo turto dalį padovanojo vėliau, neprieÅ¡taraujant dėl atsakovės T. T. savavaliÅ¡kai vykdomų statybos ir rekonstrukcijos darbų, ieÅ¡kovė L. A. netenka teisės spręsti dėl sutikimo davimo.Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 dėl žemės sklype naujai pastatytų ir rekonstruoto, neturint statybÄ leidžiančio dokumentų – leidimo statyti naujÄ statinį bei žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡ytinių sutikimų nurodytiems pastatams: pagalbinio Å«kio paskirties pastatų: a) naujai pastatyto 113,23 kv. m. ploto garažo (13,40 x 8,45 m. ir 6,22 m aukščio), b) naujai pastatytos 31,75 kv. m. ploto pirties su pastogės patalpomis (8,05 x 5,64 m. ir 5,57 m. aukščio), c) naujai pastatyto lauko tualeto (1,88 x 1,73 m. ir 2,2 m. aukščio) bei d) rekonstruoto 53,04 kv. m. ploto garažo (13,91 x 3,4 m ir 2,54 m. aukščio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 2G1p;

IeÅ¡kovei Inspekcijos 2014 m. balandžio 25 d. taip pat buvo suraÅ¡yti privalomieji nurodymai paÅ¡alinti Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos padarinius bei nustatytas terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė atliko tam tikrus (teismo sprendime nurodytus) aktyvius veiksmus, 2014 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę T. T. dėl sutikimo savavaliÅ¡kos statybos įteisinimui gavimo; 2015 m. birželio 15 d. UAB „NT kadastro biuras“ pagalba parengė pastatų – pirties, garažo - kadastrinių matavimų bylÄ .Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovei T.

T. 2014 m. balandžio 28 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140428-00062 ir Nr. SSA-00-140428-00063 dėl minėtame žemės sklype neturint statybÄ leidžiančių dokumentų – leidimo statyti naujÄ statinį bei žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinių sutikimų - rekonstruoto Å«kio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėto 7I1m (10,27 x 9,91 m su veranda 2,53 x 3,39 m. ir 6,22 m. aukščio bei mansarda), bei naujai pastatyto Å«kio paskirties pastato – malkinės (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu) 1,71 x 1,58 m.; atsakovei Inspekcijos 2014 m. balandžio 28 d. buvo suraÅ¡yti privalomieji nurodymai paÅ¡alinti Å¡ios savavaliÅ¡kos statybos padarinius; terminas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius pratęstas iki 2018 m. sausio 27 d.

Teismas tenkino tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovų reikalavimus ir pripažino jiems teisę įstatymų nustatyta tvarka atlikti reikalingus jų savavaliÅ¡kos statybos / rekonstrukcijos, užfiksuotos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos administraciniuose aktuose, paÅ¡alinimo – įteisinimo darbus be kitų žemės sklypo ir pastatų bendraturčių sutikimo. Teismas pažymėjo, kad tokiu bÅ«du tiek ieÅ¡kovei, tiek atsakovei yra tik sudaromos prielaidos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statytos padarinius, nes jų paÅ¡alinimas ir statybos / rekonstrukcijos įteisinimas sietinas ne tik su bendraturčių sutikimo gavimu, bet ir su kitų statybÄ leidžiančių dokumentų (leidimo statyti / rekonstruoti statinį) gavimu, reikalingų projektų parengimu bei suderinimu, teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų laikymusi bei įgyvendinimu.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei T.

T. Vilniaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-70/1999 paskirto naudotis Å«kinio pastato, pažymėto indeksu 7I1m, rekonstrukcija buvo pradėta dar 1996 metais bei užbaigta 2002 metais, naujai pastatytas Å«kio paskirties pastatas – malkinė (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu) 1,71 x 1,58 m. taip pat dar 2002 metais.Nors byloje nėra pateiktas buvusios bendraturtės A. H. T. raÅ¡ytinis sutikimas rekonstruoti Å«kinį pastatÄ ir/ar statyti naujÄ Å«kio paskirties pastatÄ , tačiau apeliantai nuosavybės teisę įgijo tik 2005 m. (kai buvusi bendraturtė padovanojo dalį savo turto L.

A.), taigi nuo pat nuosavybės teisių į turtÄ Ä¯sigijimo, jie žinojo (turėjo žinoti) apie rekonstruotÄ ir naujai pastatytus statinius. Atsakovams siekiant įteisinti pastatus, niekaip nevertintina, kad ieÅ¡kovų L. A. ir jos sutuoktinio S. A. teisės, nesikreipiant raÅ¡tu į juos dėl tokio sutikimo gavimo, yra pažeistos. IÅ¡ esmės Å«kinis pastatas, pažymėtas plane indeksu 7I1m yra rekonstruotas; naujai pastatyti Å«kio paskirties pastatas – malkinė (8,9 x 4,3 m. ir 4,5 m. aukščio) su priestatu (tualetu), jų statyba užbaigta, todėl apeliantų teiginys jog jiems nebuvo atskleisti konkretÅ«s statybos darbai, kuriems duodamas sutikimas, yra neteisingas ir neprotingas Å¡ioje konkrečioje situacijoje.

Apeliantams nenurodžius jokių argumentų, kodėl toks sutikimas dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo neturėtų bÅ«ti iÅ¡duodamas, žinant, kad tai tik vienas iÅ¡ bÅ«tinų atlikti veiksmų, įteisinant savavaliÅ¡kÄ pastato rekonstrukcijÄ ir/ar naujų statybÄ , kai atsakovai privalo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, kurie iÅ¡duodami specialių institucijų, savo srities profesionalų, iÅ¡duodant leidimÄ statyti naujÄ statinį, leidimÄ rekonstruoti statinį, parengiant projektÄ ir derinat jį, vien tokio apeliantų pareiÅ¡kimo – jog nebuvo į juos kreiptasi dėl sutikimo iÅ¡davimo bei jiems neva nežinant realių statybos darbų, nepakanka vertinti, jog jų teisės, pirmos isnatcijos teismui nusprendus leisti ieÅ¡kovams L.

A. ir S. A. be atsakovų T. T. ir G. T. sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. kovo 31 d. suraÅ¡ytus SavavaliÅ¡kos statybos aktus Nr. SSA-00-140331-00041, Nr. SSA-00-140331-00042, Nr. SSA-00-140331-00043, Nr. SSA-00-140331-00044 veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant: statinių projektavimo sÄ lygų sÄ vado gavimo, leidimų gavimo, registravimo veiksmus, statiniams – garažui, pirčiai, tualetui ir savavaliÅ¡kai rekonstruotam garažui žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra pažeistos.

Teisėjų kolegija vertina, kad ieÅ¡kovai pripažindami, jog niekada neprieÅ¡taravo dėl sutikimo rekonstruoti ir/ar statyti naujÄ statinį davimo, patys pripažino, kad atsakovai turi teisę rekonstruoti statinį, kadangi jie vieni juo naudojasi, bei neginčijo atsakovų kaip statytojų teisės pastatyti naujus statinius. Taigi, net ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovai nesikreipė į juos dėl sutikimo davimo, bet ginčui pasiekus teismÄ , jokių papildomų teisinių pasekmių toks nesikreipimas apeliantams nesukelia, tuo labiau, kad įsigydami nuosavybę, jie jau matė rekonstrukcijos apimtį ir pastatytus neteisėtai naujus statinius.

Dėl pastatų atidalijimo ir kompensacijos dydžio Apeliantai nurodė, kad į dalintino turto balansÄ buvo įtraukti ieÅ¡kovės L. A. savavaliÅ¡kai rekonstruotas garažas (u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2G1p) ir atsakovės T. T. savavaliÅ¡kai rekonstruotas Å«kinis pastatas (u/n (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 7I1m), t. y. savavaliÅ¡kai rekonstruoti pastatai. Pirmos instancijos teismas iÅ¡spręsdamas reikalavimÄ dėl savavaliÅ¡kai rekonstruotų pastatų atidalijimo natÅ«ra, faktiÅ¡kai sprendė ne dėl visos bendraturčiams priklausančios dalies atidalijimo (palikdamas neatidalintÄ savavaliÅ¡kai pastatytų - rekonstruotų pastatų dalį), o atidalijo bendrosios dalinės nuosavybės dalies dalį.

Apelianto teigimu toks atidalijimas negalimas. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas (CPK 13 str.) užtikrina ieÅ¡kovo teisę savo nuožiÅ«ra pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ ir teismas negali nurodyti, kokiu bÅ«du jis privalo ginti savo teises, tačiau privalo reikalauti, kad ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas bÅ«tų suformuluotas tiksliai ir aiÅ¡kiai, o neįvykdžius Å¡ios procesinės pareigos, privalo taikyti CPK 115 straipsnyje nustatytÄ trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ . Pažymėtina tai, kad savo teisių įgyvendinimu turi rÅ«pintis Å¡alys, nes tik subjektinės teisės turėtojas turi galimybę nuspręsti, ar ginti turimÄ teisę.

Civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) iniciatyva; teismas negali iÅ¡kelti civilinės bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį; Å¡alys taip pat nustato bylos nagrinėjimo dalykÄ , teismas negali keisti nei ieÅ¡kinio dalyko, nei jo pagrindo (CPK 5, 12, 13, 178, 179 straipsniai). Å iuo gi atveju patys ieÅ¡kovai ir atsakovai reiÅ¡kė ieÅ¡kinio reikalavimus (ir prieÅ¡ieÅ¡kinio) ir nustatė Å¡ios bylos ginčo ribas, t. y. pasirinko tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , jog reikalavo ne tik leisti ieÅ¡kovams ir atsakovams gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti statybos įteisinimo veiksmus, bet ir reiÅ¡kė reikalavimus atidalinti nuosavybės teise priklausančius pastatus (kaip ir žemės sklypÄ ) iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, atsidalijant kiekvieno iÅ¡ jų (ieÅ¡kovų ir atsakovų) nuosavybės teisę į pastatus.

Taigi, jų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das lėmė, kad pirmos instancijos teismas sprendė reikalavimus atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra turtÄ (pastatus ir patalpas), kurie teismo sprendimo priėmimo metu buvo įregistruoti VÄ® Registrų centre, tačiau nepasisakė dėl tų pastatų dalies (rekonstruojamo garažo dalies ir rekonstruoto Å«kio pastato dalies) atidalijimo, kurios nėra įteisintos ir Å¡ių dalių teisės nėra įregistruotos vieÅ¡ame registre.   Klausimas dėl atidalijimo bÅ«do priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neiÅ¡vengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visiÅ¡kai pagrįstai pirmos instancijos teismas, esant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl konkrečių pastatų, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre kaip daiktai ir bendra dalinė nuosavybė, sprendė jų atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės natÅ«ra klausimÄ , bei nepasisakė (nesprendė) dėl tų pačių pastatų ir jo dalių, kurios neteisėtai rekonstruotos ir faktiÅ¡kai neegzistuoja, nėra įteisintos, atidalijimo.

CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės bÅ«das – daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Taigi įstatymas prioritetÄ skiria atidalijimui natÅ«ra ir tik nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , atidalijama paskiriant kompensacijÄ pinigais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensacijÄ pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo iÅ¡imtis – visų pirma turi bÅ«ti sprendžiamas jo atidalijimo natÅ«ra galimumas, net padarant atitinkamÄ (proporcingÄ ) žalÄ daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Å iuo gi atveju, pirmos instancijos teismas atidalinęs pastatus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstai sprendė kompensacijos dydžio klausimÄ . Pagal atidalijimÄ natÅ«ra, ieÅ¡kovams priteisus nuosavybės teise gyvenamÄ namÄ (padalinus ir kitus pastatus), jiems teko didesnė natÅ«ra priskirto turto dalis, todėl buvo sprendžiamas kompensacijos klausimas. Kasacinis teismas yra nurodę, kad atsižvelgiant į bÅ«tinybę iÅ¡laikyti bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , tokio pobÅ«džio bylose itin svarbus Å¡alių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, Å¡alys turi įrodyti, kad siÅ«loma piniginė kompensacija yra pagrįsta. Nors ieÅ¡kovai nurodė, kad nesutinka su kompensacijos dydžiu, kai pirmos instancijos teismas jÄ apskaičiuodamas vadovavosi dalies pastatų Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, o gyvenamojo namo bei kiemo statinių individualaus vertinimo iÅ¡vadomis, nors individualaus vertinimo metu nustatyta gyvenamojo namo ir Å¡ulnio kaina (28 500 Eur) žymiai skiriasi nuo to paties nekilnojamojo turto vertės atlikto masinio vertinimo metu (21 339 Eur), todėl apeliantų teigimu, teismas privalėjo sprendžiant klausimÄ dėl kompensacijos dydžio, arba vadovautis nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto rinkos verte, arba remtis individualaus vertinimo iÅ¡vadomis.Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, iÅ¡aiÅ¡kino, kad turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

Vertinant nekilnojamÄ turtÄ , gali bÅ«ti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo iÅ¡vadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų specifines konkretaus turto savybes, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad turto vertės nustatymas individualiai jį vertinant, buvo teisingesni, nes pagal jų objektyvumÄ dėl gavimo aplinkybių yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, todėl teisingai pirmos instancijos teismas, siekdamas objektyviai ir neginčijamai nustatyti nekilnojamojo turto vertę, jais rėmėsi (CPK 178 str.). Kitų pastatų vertę teismas nustatė remiantis Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutine turto verte. Apeliantai nesutikdami su ataskaitoje nustatyta nekilnojamojo turto verte, jokiais raÅ¡ytinais įrodymais nepaneigė joje nustatytos nekilnojamųjų turto objektų vertės. Nėra draudžiama nustatant atidalintų pastatų vertes, remtis tiek individualiu, tiek ir masiniu vertinimu.

Pažymėtina ir tai, kad atidalijant turtÄ natÅ«rÄ , kaip teisingai nurodyta atsakovų atsiliepime į skundÄ , svarbi kainų proporcija, padedanti nustatyti, kad Å¡alims atitektų vienodos vertės daiktai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius Å¡ios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad apeliantai nagrinėjamu atveju neįrodė atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir/ar kompensacijos dydžio neteisėtumo, bei teismo leidimo atsakovams be ieÅ¡kovų sutikimo gauti statybÄ leidžiančius dokumentus ir atlikti visus statybos įteisinimo veiksmus, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , įvertino visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Atsakovai pateikė teismui duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti su suraÅ¡ytÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (b. l. 47 - 48, t. 5). Teismas, įvertinęs advokatės suteiktų teisinių paslaugų pobÅ«dį, jų apimtį, ginčo sudėtingumÄ , bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalius dydžius 8.11 p., prieina prie iÅ¡vados, kad yra pagrindas praÅ¡omas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas mažinti ir priteisti 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, jas priteisiant atsakovams atlyginti iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 str., n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovams T. T. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. T. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų L. A. (a/k (duomenys neskelbtini) ir S. A. (a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                    Asta Radzevičienė                                                                  Laima Gerasičkinienė                                                                 Neringa Å vedienė