d9efd1de-1cfc-4abb-940d-d1ae7fa043f0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-127-484/2012Proceso Nr. 3-61-3-01345-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu2012 m. vasario 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, sekretoriaujant Vidai Verikienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R.

J. teismui 2010-05-10 paÅ¡tu iÅ¡siuntė skundÄ , kuriame praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, viso 50,38 Lt (b. l. 1-5). Skunde nurodo, kad eina Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė) Apsaugos skyriaus vyresniojo pasieniečio pareigas, yra statutinis valstybės tarnautojas.

Nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 jam nebuvo išmokėta 50,58 Lt. Darbo užmokesčio nepriemoka už atliktas pareigas jam susidarė dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 23 str. 2 d. bei kitų šio įstatymo VI skyriaus nuostatų taikymo. Pareiškėjas remiasi VTĮ 23 str. 2 d., 25 str., 26 str. 1 d., Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1, 5 d., 36 str. ir nurodo, jog pagal VTĮ 4 str. 2 d., apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų (tarp jų - ir statutinių) darbo užmokestį, yra taikomos VTĮ nuostatos.

Dėl VTÄ® VI skyriaus nuostatų, o bÅ«tent VTÄ® 23 str. 2 dalyje numatyto ribojimo taikymo, pareiÅ¡kėjui yra neapmokėta už atliktÄ darbÄ , t.y. neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos, pažeidžiant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatÄ , kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Pabrėžia, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, virÅ¡valandinį darbÄ , atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Pareiškėjas remiasi 2009-12-11 priimtu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad VTĮ VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Pareiškėjas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2004-03-01 nutartimi administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, kuriose aiškinamos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau - KTĮ) 72 str. 4 d. nuostatos.

PareiÅ¡kėjas mano, kad jis, realizuodamas teisminės gynybos teisę su praÅ¡ymu priteisti negautÄ darbo užmokestį kreipiasi į teismÄ nepasibaigus Darbo kodekso (toliau - DK) 27 str. 2 d. numatyto 3 metų senaties terminui. Nurodo, kad sprendimas (bendrÄ ja prasme) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, priemokų sumos, virÅ¡ijančios 70 procentų pareiginės algos jam iÅ¡mokėjimo yra neįvykdytas ir keliamam reikalavimui taikytinas 2009-12-11 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

Pareiga iÅ¡mokėti praÅ¡omÄ sumÄ tenka ne tik VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinei, bet ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri Å¡io asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį, todėl bendrÄ ja prasme pareiÅ¡kėjo (ir visų valstybės tarnautojų) darbdavys yra Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjas mano, jog bÅ«tent Lietuvos valstybei, kaip jo darbdaviui, pirmiausia teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už jo, kaip pareigÅ«no, darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 dalyje (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) nustatytÄ ribÄ .

Lietuvos valstybė turėjo ir turi pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ užtikrinimui. PareiÅ¡kėjas mano, kad tarp ginčo Å¡alių yra specifiniai teisiniai santykiai ir abu atsakovai jo atžvilgiu elgėsi neteisėtai, todėl pastariesiems kyla solidarioji atsakomybė teisingai jiems atlyginti už atliktÄ darbÄ pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.279 str. 1 d. analogijÄ .Atsakovė VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-15) nurodė, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių.

Teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka. Nurodo, kad nei Vidaus tarnybos statute, nei VTĮ nenustatytas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Pagal VTĮ 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytini DK nustatyti terminai. Vadovaujantis DK nuostatomis (27 str. 2 d., 298 str.), pareiÅ¡kėjo piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo skundo teismui padavimo dienos. Rinktinės biudžete nėra numatyta lėšų iÅ¡mokėjimui, jeigu teismas priimtų palankų pareiÅ¡kėjui sprendimÄ , todėl praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 17-18) remiasi iÅ¡ esmės panaÅ¡iais, VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės atsiliepime nurodytais argumentais. Atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę – sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį, jei teismas priimtų palankų pareiÅ¡kėjui sprendimÄ , taip pat praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti 1 metams. Bylos proceso Å¡alys į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2007-2008 metais dirbo VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinėje (b. l. 6-8, 25-41).VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis nustatyta, kad VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinė dėl VTÄ® 23 str. 2 d. numatyto 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007 metų lapkričio mėnesį bei 2008 metų kovo ir gruodžio mėnesiais pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio (b. l. 7-8).Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reglamentuoja VTÄ® VI skyriaus 23-26 str. nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 d. be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos.VTÄ® 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) nustatytas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas – priedų ir priemokų suma negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau - tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.2008-12-09 priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2008-12-09 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ Â vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl, pagal KonstitucijÄ , VTÄ® skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ .

Taip pat konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 str. 2 d. nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Å iuo atveju susidarė situacija, kai teisiniu reguliavimu nebuvo aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas atliko savo, kaip valstybės tarnautojo pareigas, bet jam 2007-2008 metais nebuvo sumokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, todėl laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to iÅ¡ esmės neneigia.

Todėl atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, negali bÅ«ti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Å¡ių aktų prieÅ¡taravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki Å¡io momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams Å¡ių aktų pripažinimas prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai reikÅ¡mingas tiek, kiek Å¡ie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d., nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855, 2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Å¡iuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebÅ«tų taikomas Konstitucijai prieÅ¡taraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebÅ«tų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam bÅ«tų taikytas Konstitucijai ar įstatymui prieÅ¡ingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011-05-11 nutarimas).Pagal aptartÄ teismų praktikÄ , laikytina, kad atsakovo VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, pareiÅ¡kėjas teisę į teisminę gynybÄ Ä¯gijo pradėjus jam mokėti nepilnÄ darbo užmokestį, o kreipimasis į teismÄ neribojamas aplinkybe, ar jis į teismÄ kreipėsi iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, ar jį paskelbus.

Todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (a.b. Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (DK 27 str. 2 d.).

DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maksimalus bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iÅ¡ darbo teisinių santykių, yra treji metai, jei darbo įstatymai nenustato sutrumpintų ieÅ¡kinio senaties terminų atskiriems reikalavimams. IeÅ¡kinio senatis tai laiko tarpas per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos.

LVAT praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (žr. LVAT 2011-11-14 nutartį a.b. Nr. A575-1839/2011).Nagrinėjamu atveju R. J. ginÄÄ kelia dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, susidariusio laikotarpiu nuo 2007 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-05-10, t. y. nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo už minėtÄ laikotarpį taikytino DK 27 str. 2 d. nustatyto trejų metų senaties termino, todėl turi teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymo už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. PareiÅ¡kėjas rezoliucinėje skundo dalyje teismo praÅ¡o priteisti 50,38 Lt.

Å i suma laikytina raÅ¡ymo apsirikimu, nes pareiÅ¡kėjo skundo turinys, visa raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, jog dėl taikyto darbo užmokesčio ribojimo pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai nebuvo iÅ¡mokėta 50,58 Lt. VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008 metus ir 2010-01-20 informacinis raÅ¡tas Nr. (21/17)-8-199 (b. l. 6-8) patvirtina, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikyto pareiginės algos ribojimo už darbÄ 2007 m. lapkričio mėn. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėjo 16,20 Lt, 2008 m. kovo mėn. - 28,24 Lt, gruodžio mėn. - 6,14 Lt.

IÅ¡ viso R. J. už nurodytÄ laikotarpį nesumokėta 50,58 Lt (b. l. 4-5). Ginčo dėl pateiktose kortelėse užfiksuotų duomenų nėra. BÅ«tent Å¡i suma ir priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktinės. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį solidariai iÅ¡ atsakovų.LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte.

Å ioje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ginčas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (žr., pvz., LVAT 2010-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑1735/2010, 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1916/2011).

PareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT prie VRM Ignalinos AE apsaugos rinktine, t. y. subjektu, už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. R. J. ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis praÅ¡o solidariai priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo, todėl Lietuvos valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ ir neturėjo pareigos pareiÅ¡kėjui priskaičiuoti ir mokėti darbo užmokestį.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nereiÅ¡kia reikalavimo dėl žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, atlyginimo, todėl remiantis LVAT formuojama teismų praktika ir nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsakovės ir trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o sprendimo įvykdymÄ atidėti vieneriems metams. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d. ir Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti. Priteisiama neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis yra nedidelė, byloje nėra įrodymų, kad tokio dydžio reikalavimo atsakovas negali įvykdyti arba tai ženkliai paveiks jo turtinę padėtį.

Esant šioms aplinkybėms bei remiantis LVAT suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (pvz., žr. LVAT 2011-09-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011; 2011-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-508/2011, 2011-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1916/2011) prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2., n u s p r e n d ė:

R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės R. J. naudai 50,58 Lt (penkiasdeÅ¡imt litų penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymo atidėti sprendimo vykdymÄ netenkinti.     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Ina Kirkutienė