d9ef3151-a1bb-4591-a720-3b98ee1871d6 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-675-278/2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03452-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.5.1.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Vitrum domus“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-589/2019 pagal ieÅ¡kovės UAB „Vitrum domus“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Panevėžio stiklas“ dėl netinkamos kokybės stiklų pakeitimo ir atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl skolos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Vitrum domus“ prašė teismo pripažinti, kad 85 vienetai AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų ir ieškovei parduotų saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija: 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščiu stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“ (aquamarine 0,38 ir Golden Light V8), yra netinkamos kokybės bei įpareigoti atsakovę AB „Panevėžio stiklas“ per 7 dienas pakeisti 85 vienetus AB „Panevėžio stiklas“ laminuotus stiklus, kurių specifikacija turi atitikti reikalavimus: 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“ (aquamarine 0,38 ir Golden Light V8) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2016-04-19 užsakė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti 88 vienetus saugius laminuotus stiklus, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grūdintas, kitas karščiu stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“, skirtus gyvenamojo pastato balkonams stiklinti. Atsakovės pagaminti stiklai 2016-05-20 buvo pradėti montuoti pastato balkonuose, o liepos mėnesį pastebėta, kad dalis stiklų pradeda išsilaminuoti, t.y., tarp stiklų esanti laminavimo plėvelė atšoko nuo stiklų.

Teigė, kad 2016-07-13 apie susidariusiÄ situacijÄ buvo informuota atsakovė, vienas iÅ¡ stiklų iÅ¡imtas ir grÄ Å¾intas atsakovei, iÅ¡silaminavimo priežasčiai nustatyti. Nurodė, kad 2016-12-01 atsakovei pateikė pretenzijÄ bei sustabdė 12,243,53 Eur dalies mokėjimÄ už stiklus. Be to, nurodė, kad tarp Å¡alių vyko susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu dėl stiklų iÅ¡silaminavimo priežasties, kitų klausimų ir 2017-05-16 nuspręsta pagaminti ir ieÅ¡kovei perduoti vienÄ naujÄ stiklÄ pagal stiklų specifikacijÄ . 2017-08-01 pristatytas bei pastate sumontuotas naujas stiklas, dar du pakeisti 2017-10-04, kurie neturi jokių iÅ¡silaminavimo požymių.

Dėl likusių stiklų atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, o pateikė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, kad stiklas buvo užveržtas 18Nm galia ir tai labiausiai tikėtina laminuotų stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis. 2017-12-28 atsakovei pateikta pretenzija dėl nekokybiÅ¡kų laminuotų stiklų, kurioje buvo reikalaujama pagaminti ir pakeisti netinkamos kokybės stiklus. Atsakydama į Å¡iÄ pretenzijÄ , AB „Panevėžio stiklas“ informavo, kad pretenzija nebus patenkinta. Teigė, kad 2018-04-10 ieÅ¡kovė pateikė paskutinę pretenzijÄ atsakovei, kuriÄ atsakovė taip pat atsisakė tenkinti.

3. IeÅ¡kovė tvirtino, kad užsakant stiklus, atsakovė buvo informuota ir žinojo, kad stiklai bus naudojami montuojant juos pastate, kad jie bus montuojami per atsakovės stikluose iÅ¡pjautas angas, naudojant stiklų tvirtinimo detales. Nepaisant to, atsakovė niekada UAB „Vitrum domus“ nebuvo pateikusi jokių specialių instrukcijų ar informacijos apie specialiÄ ar ribojamÄ atsakovės parduodamų stiklų tvirtinimo detalių užveržimo galiÄ . Nurodė, kad stiklus priveržė įprasta užveržimo galia, tačiau visi stiklai (iÅ¡skyrus 3 vienetus pakeistų stiklų) yra iÅ¡silaminavę.

4. Atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ ieškinį prašė atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog visi pagaminti ir perduoti stiklai būtų nekokybiški, t.y., neatitinka jiems keliamų kokybės, saugumo reikalavimų ir yra išsilaminavę. Teigė, kad stiklai yra sumontuoti ir jais naudojamasi. Nurodė, kad specialisto S. Š. išvada patvirtina, jog labiausiai tikėtina stiklų išsilaminavimo priežastis yra netinkama tvirtinimo detalių užveržimo galia.

Stiklų montavimÄ atliko ieÅ¡kovė, todėl atsižvelgiant į pateiktÄ stiklų iÅ¡silaminavimo priežastį, darytina iÅ¡vada, kad stiklai iÅ¡silaminavo ne dėl AB „Panevėžio stiklas“ gamybos klaidos, bet dėl ieÅ¡kovė kaltės, per stipriai suveržus stiklų tvirtinimo detales. Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praėjus dviems metams nuo tada, kai pastebėjo stiklų trÅ«kumus ir daugiau nei pusantrų metų nuo pirmosios raÅ¡ytinės pretenzijos pateikimo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

5. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu AB „Panevėžio stiklas“ prašė teismo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 12 243,55 Eur skolÄ , 1 940,84 Eur palÅ«kanų, 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Nurodė, kad savo pareigÄ pagaminti ir perduoti ieÅ¡kovei pagamintus stiklus įvykdė tinkamai, tačiau ieÅ¡kovė pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras liko skolinga 12 243,53 Eur, kurių mokėjimÄ sustabdė pareiÅ¡kusi pretenzijÄ dėl tariamai nekokybiÅ¡kų stiklų ir reikalaudama pakeisti stiklus. Tvirtino, kad nėra atsakinga už tariamÄ stiklų iÅ¡silaminavimÄ , todėl ieÅ¡kovė neteisėtai sulaikė mokėjimus. Be to, nurodė, kad už laiku neįvykdytÄ mokėjimo prievolę, ieÅ¡kovė privalo sumokėti 1 940,84 Eur palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo 2016-06-20 pagal sÄ skaitÄ Nr. PSPS/SK/0419/2016, nuo 2016-07-10 - pagal sÄ skaitÄ Nr. PSPS/SK/0502/2016 ir nuo 2016-07-23 - pagal sÄ skaitÄ Nr. PSPS/SK/0569/2016 bei taikant Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomÄ fiksuotÄ jÄ palÅ«kanų normÄ ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Pirmosios instancijos teismas 2019-07-11 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino - priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vitrum domus“ atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ naudai 5781,07 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, 147,85 Eur vertimo iÅ¡laidų, 357,00 Eur žyminio mokesčio bei 7,70 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. 8. 2019-08-19 papildomu sprendimu priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Vitrum domus“ atsakovės naudai 12 243,55 Eur skolÄ , 1 940,84 Eur palÅ«kanas ir 8 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos 2018-06-15 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

9. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Vitrum domus“ 2016-04-19 pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ užsakymÄ pagaminti 88 vienetus saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grÅ«dintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“. Pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ užsakymÄ stiklas buvo pagamintas ir parduotas ieÅ¡kovei bei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. PSPS/SK/0502/2016 1 283,15 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0569/2016 – 215,85 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0419/2016 – 22 429,76 Eur sumai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagaminti stiklai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) bei pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose nurodyta stiklų naudojimo paskirtis - saugūs laminuoti stiklai skirti naudoti pastatuose ir statiniuose. Produkto eksploatacinės savybės atitinka visas deklaruotas eksploatacines savybes. Eksploatacinių savybių deklaracijos pastabose nurodyta, jog laminuoto stiklo briaunas galima sandarinti tik tarpinio sluoksnio plėvelės gamintojo rekomenduojamais sandarikliais.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė informavo atsakovę AB „Panevėžio stiklas“, kad stiklai iÅ¡silaminuoja, todėl vienas sumontuotas stiklas buvo nuimtas ir grÄ Å¾intas atsakovei pergaminimui. 2016-12-01 UAB „Vitrum domus“ pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pretenzijÄ dėl nekokybiÅ¡kų laminuotų stiklų ir sustabdė 12 243,53 Eur mokėjimÄ .

11. Teismas nurodė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl daiktų kokybės ir dėl to kuriuo momentu Å¡ie trÅ«kumai atsirado. Nurodė, kad reikÅ¡dama reikalavimÄ , ieÅ¡kovė savo pozicijÄ grindžia tuo, kad atsakovės gamybos procesas turėjo trÅ«kumų ir dėl Å¡ios priežasties atsirado stiklų iÅ¡silaminavimas. Atsakovės nuomone, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės, t.y. netinkamų stiklų sumontavimo, atsirado kai kurių sumontuotų stiklų iÅ¡silaminavimas.

12. Nurodė, kad ekspertizę atlikęs G. Å . darė iÅ¡vadÄ , jog AB „Panevėžio stiklas“ pagamintų saugių laminuotų stiklų, kurių specifikacija 6+6 mm vienas stiklas grÅ«dintas, kitas karščiu stiprintas, viduje laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva 00002 ir 00008“, pritvirtintų adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡silaminavimo priežastys yra netinkama stiprintų stiklų kokybė ir nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė. Nurodė, kad teikdamas paaiÅ¡kinimÄ bylos nagrinėjimo metu, ekspertas G.

Š. nurodė, jog atliekant ekspertizę buvo apžiūrėti stiklai ir pagrindinė stiklų išsilaminavimo priežastis - krituliai, nes dalis stiklų yra sumontuota per žemai, o kitų stiklų viršuje yra įdubos, kuriose gali kauptis krituliai, galintys turėti įtakos stiklų išsilaminavimui. Be to, jo nuomone, gaminant stiklus buvo galimai per didelis termiškai apdorotų lakštų banguotumas ir kraštų nuosvyrų deformacijos. Kita stiklų išsilaminavimo priežastis - nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė.

Ši eksperto išvada buvo padaryta įvertinant, jog ne visuose AB „Panevėžio stiklas“ įrašuose apie gamybos kontrolę, kiekviename langelyje yra įrašas, patvirtinantis tam tikras kokybės proceso stadijas.

13. Vertindamas eksperto iÅ¡vados įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas atsižvelgė į Å¡alių paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu, atsakovės pozicijÄ , jog ekspertas G. Å . vadovavosi Amerikoje esančiais standartais, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo Europoje stiklų gamyboje taikomų standartų, į tai, kad ekspertas matavo ir apžiÅ«rėjo tik kelis stiklus ir nei vienas jų nebuvo iÅ¡montuotas, o ekspertizės metu buvo naudojami ne kalibruoti (neturintys sertifikato) įrenginiai, eksperto paaiÅ¡kinimus ir sutiko su atsakovės AB „Panevėžio stiklas“ pozicija, kad eksperto pateiktos iÅ¡vados neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog atsakovė yra pateikusi civilinėje byloje specialisto S. Å . iÅ¡vadÄ , kuria vadovaujasi ir kad stiklų iÅ¡silaminavimas atsirado dėl ieÅ¡kovės kaltės, t.y., netinkamo montavimo.

14. Be to, atsižvelgęs į atsakovės atstovės D. A. paaiÅ¡kinimus bei byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, teismas nesutiko su eksperto iÅ¡vada, kad viena iÅ¡ stiklų iÅ¡silaminavimo priežasčių yra nepakankama laminuotų stiklų gamybos kontrolė bei sprendė, jog atsakovės vedamoje dokumentacijoje esantys įraÅ¡ai yra pakankami kokybės kontrolės įgyvendinimo rodikliai. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad vien tik ta aplinkybė, jog, eksperto nuomone, visuose žurnaluose turėtų bÅ«ti nurodyti įraÅ¡ai, neleidžia teigti, kad atsakovė vykdo nepakankamÄ savo gaminamos produkcijos kontrolę.

Pažymėjo, kad ekspertas G. Š. AB „Panevėžio stiklas“ nesilankė ir neatliko jokių matavimų dėl laminavimo patalpos drėgnumo, dulkėtumo, naudojamo vandens ir pan.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad eksperto pateikta išvada negali būti laikoma įrodymu, visapusiškai pagrindžiančiu gamybos proceso trūkumus. Nurodė, jog nors ieškovė teigia, kad būtent atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus, tačiau byloje yra pateikta specialisto S. Š. išvada, kurioje nurodoma, jog labiausiai tikėtina laminuotų stiklų išsilaminavimo priežastis yra ta, kad tvirtinimo detalių varžtai užsukti netinkama užveržimo galia.

Ä®rodymų, kurie paneigtų Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ byloje nepateikta.

15. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės UAB „Vitrum domus“ teiginiais, jog atsakovė nepateikė jokių instrukcijų kaip stiklas turėtų bÅ«ti montuojamas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės veikla yra tiesiogiai susijusi su stiklų montavimu, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė turi patirties Å¡ioje srityje ir yra savo srities žinovė. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad stiklas buvo montuojamas įprastai, t.y., užsakovas neužsakė jokių ypatingos konstrukcijos stiklų, todėl atsakovė neturėjo pareigos nurodyti ieÅ¡kovei kaip montuoti stiklus.

Atkreipė dėmesį, kad pateikiamoje eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodoma pastaba, jog laminuoto stiklo briaunÄ galima sandarinti tik tarpinio sluoksnio plėvelės gamintojo rekomenduojamais sandarikliais. Duomenų, kaip buvo montuojami stiklai, byloje nėra pateikta. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pateiktose sumontuotų stiklų nuotraukose matomos stiklų deformacijos, eksperto G. Å . teigimu, yra mechaninio pobÅ«džio. Be to, nurodė, kad naujai pastatytas gyvenamasis namas gali „sėsti“ ar turėti kitų deformacijų dėl naujos statybos, kas taip pat gali turėti įtakos stiklų iÅ¡laminavimui.

Darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad AB „Panevėžio stiklas“ pagamino netinkamos kokybės stiklus.

16. Teismas konstatavo, jog apie stiklų iÅ¡silaminavimÄ Å¡alims buvo žinoma nuo 2016 m. liepos mėnesio, todėl nuo Å¡io termino yra skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovės atstovai nurodė, kad įmonė nepripažino ieÅ¡kovės reikalavimo pakeisti nekokybiÅ¡kus stiklus, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas niekada nebuvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir Å¡io termino atnaujinti bylos nagrinėjimo metu neprašė.

17. Nustatė, kad atsakovė už stiklų pagaminimÄ ir pardavimÄ iÅ¡rašė ieÅ¡kovei UAB „Vitrum domus“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PSPS/SK/0419/2016, PSPS/SK/0502/2016/, PSPS/SK/0569/2016 bendrai 24 243, 55 Eur sumai. IeÅ¡kovė dalį pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjo, tačiau yra skolinga 12 243,53 Eur, kurios mokėjimÄ 2016-12-01 sustabdė. Atsižvelgęs į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovės pagaminti ir parduoti stiklai yra netinkamos kokybės, darė iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovei turint pareigÄ sumokėti už parduotus stiklus 12 243,55 Eur bei 1 940,84 Eur palÅ«kanų.

18. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgęs, kad Å¡alys yra juridiniai asmenys, sudarę komercinę sutartį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad taikytina Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatyme numatyta palÅ«kanų norma ir iÅ¡ UAB „Vitrum domus“ priteistinos 8 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018-06-15 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 19. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „Vitrum domus“ praÅ¡o sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, taip pat atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo už laikotarpį iki 2017-12-19 ir sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties institutÄ , nes netinkamai kvalifikavo ieÅ¡kinio senaties termino pradžios momentÄ , o teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo sužinojimo apie stiklų defektus momento, o ne momento, kai pirkėjui tapo žinoma, kad pardavėjas netenkins pretenzijos dėl stiklų pakeitimo, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.

21. Teigia, kad pagal kasacinio teismo suformuotas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkto aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles, sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo svarbu identifikuoti momentÄ , kada UAB „Vitrum domus“ gavo atsakymÄ iÅ¡ atsakovės, kuriuo atsisakė tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ . Nurodo, kad iÅ¡ byloje esančio Å¡alių tarpusavio bendravimo (elektroniniu paÅ¡tu, raÅ¡tu bei telefoniniais pokalbiais) matyti, kad 2018-04-26 ieÅ¡kovė (pirkėja) gavo iÅ¡ atsakovės (pardavėjo) galutinį atsisakymÄ tenkinti reikalavimus, todėl pateikdama ieÅ¡kinį 2018-05-18, nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymi, kad net tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad sužinojimo apie atsisakymÄ tenkinti jos reikalavimus momentu bÅ«tų laikoma 2018-02-28, kai atsakovė nurodė, kad neketina tenkinti pretenzijos, sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taip pat nėra praleistas.

22. Tvirtina, jog teismas Å¡alių veiksmus, kuriais buvo siekiama iÅ¡spręsti susidariusiÄ situacijÄ , netinkamai kvalifikavo kaip atsakovės atsisakymÄ vykdyti ieÅ¡kovės reikalavimus. Pažymi, kad nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2018-04-26 tarp Å¡alių vyko dialogas, kaip bÅ«tų galima iÅ¡spręsti Å¡iÄ situacijÄ , kuri negali bÅ«ti suprantama, kaip atsakovės atsisakymas tenkinti reikalavimÄ . IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad abi Å¡alys kartu siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis, nes bÅ«tent nuo to priklausė ir pretenzijos tenkinimas.

23. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , pagal kuriÄ pardavėjas (atsakovė) turi įrodyti, kad stiklai iÅ¡silaminavo dėl to, jog pirkėjas pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, o pirkėjas turi įrodyti daiktų trÅ«kumus. Teigia, kad sprendimas yra pagrįstas klaidingu proceso Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos paskirstymu, todėl konstatuotina, kad teismas neatskleidė ginčo esmės.

24. Be to, teigia, kad atsakovė neįrodė, jog stiklai išsilaminavo dėl jų netinkamo priveržimo, todėl atsakovei kaip pardavėjai yra pareiga atsakyti už parduoto daikto trūkumus. Tam, kad atsakovė būtų galėjusi įrodyti, jog būtent ši priežasties lėmė defektus, turėjo pateikti įrodymus arba bent jau apibrėžti, kas yra tinkamas stiklų priveržimas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų nustatyti stiklų tvirtinimo reikalavimai, tokie reikalavimai (instrukcijos) nebuvo pateiktos ir įsigyjant stiklus.

Tvirtina, kad bendrovės patirties turėjimas stiklų montavime neįrodo, kad stiklai buvo priveržti netinkamai, nes, remiantis tokiu aiÅ¡kinimu bÅ«tų sukurta taisyklė, kad visais atvejais subjektas, besispecializuojantis konkrečioje srityje, yra atsakingas už visÄ konkrečioje srityje atsirandančiÄ Å¾alÄ ir tokiu atveju visi kiti subjektai bÅ«tų atleidžiami nuo atsakomybės. Å ių aplinkybių pagrindu daro iÅ¡vadÄ , jog teismas sprendime ieÅ¡kovės kaltę dėl stiklų iÅ¡silaminavimo susiedamas su netinkamu stiklų priveržimu, vadovavosi bylos nagrinėjimo metu neiÅ¡tirtomis aplinkybėmis.

25. Tvirtina, jog teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi atsakovės paaiÅ¡kinimus patvirtinančia specialisto S. Å . iÅ¡vada, kad stiklai iÅ¡silaminavo dėl netinkamo jų sumontavimo, nors Å¡i iÅ¡vada pateikta tik vizualiai apžiÅ«rėjus stiklus. Be to, teismas neiÅ¡tyrė visų byloje esančių įrodymų, todėl nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad net ir stikle, toli nuo tvirtinimo elementų esantys iÅ¡silaminavimai, atsirado bÅ«tent dėl netinkamos suveržimo galios. Teigia, jog iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad stiklai yra iÅ¡silaminavę ne tik ties jų tvirtinimo vietomis, tačiau jų yra ir 22 cm atstumu nuo tvirtinimo elementų. Tvirtina, kad toks stiklų iÅ¡silaminavimo vietų pasiskirstymas iÅ¡ esmės paneigia teismo pripažintos specialisto iÅ¡vados pagrįstumÄ . Nurodo, kad jeigu stiklų defektų priežastis bÅ«tų jų tvirtinimas, jie bÅ«tų atsiradę tik konkrečiose stiklų vietose - kraÅ¡tuose ties įtvirtinimais.

26. Pažymi, kad ekspertizės akte padaryta išvada, jog stiklų tvirtinimų suveržimas negalėjo lemti stiklų išsilaminavimo, todėl, siekiant teisingo sprendimo, turėjo būti analizuojamos bei įvertintos galimos išsilaminavimo priežastys. Teigia, kad teismas sprendime nurodė, jog išsilaminavimo priežastis gali būti apelianto naudoti sandarikliai, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog iš byloje esančių stiklų nuotraukų matyti, kad tvirtinant stiklus jokie sandarikliai nebuvo naudojami.

27. Be to, nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ ir tenkinant atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 1 940,84 Eur palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2016-06-20 (2016 m. liepos 10 d. ir 23 d.) iki 2018-06-24. Nurodo, kad 2016-12-01 mokėjimo prievolės įvykdymas buvo sustabdytas nustačius, jog stiklų kokybė neatitinka įprastinių stiklams keliamų reikalavimų ir atsakovei negalint nurodyti stiklų iÅ¡silaminavimo priežasties. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė tik 2017-12-19 pateikė galimÄ stiklų iÅ¡silaminavimo priežastį, t.y., nusprendus, jog iÅ¡silaminavimas įvyko ne dėl gamyklinio broko, teismas sprendimu galėjo palÅ«kanas priteisti tik nuo 2017-12-19.

Pažymi, jog sprendimas priteisti palÅ«kanas už laikotarpį iki 2017-12-19 pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, nes Å¡iuo laikotarpiu pati atsakovė nevykdė savo pareigų. Teigia, kad atsakovė dar 2017-05-12 pripažino, jog stiklo iÅ¡silaminavimo priežastimi gali bÅ«ti gamyklinis brokas, tačiau turėdama iÅ¡silaminavusio stiklo pavyzdį, tokio iÅ¡silaminavimo priežasčių nenustatinėjo iki 2017-12-17. Kadangi atsakovė žinojo, jog UAB „Vitrum domus“ sustabdė likusios pinigų sumos sumokėjimÄ , nes yra nežinoma stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis, atsakovė, elgdamasi sÄ Å¾iningai, turėjo pareigÄ nedelsiant ir nelaukiant 1,5 m. nustatyti stiklų iÅ¡silaminavimo priežastį.

28. Be to, nurodo, kad sprendimas neatitinka teisės aktuose nustatytų teismų sprendimams keliamų reikalavimų - teismo sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka CPK 270 straipsnio reikalavimų. Teismas rezoliucinėje dalyje tik konstatavo, kad ieškinys yra atmestinas, o priešieškinys - tenkintinas, tačiau nenurodė patenkinto priešieškinio turinio. Tvirtina, kad teismas, nepaisant to, kad byloje buvo keliami klausimai dėl palūkanų mokėjimo, rezoliucinėje dalyje nenurodė nei priteistinų palūkanų dydžio, nei laikotarpio iki kada šios palūkanos išieškomos.

29. Nurodo, jog teismas neįvertino atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo, proporcingumo ir atsakovei priteisė maksimalius dydžius virÅ¡ijančias ir neproporcingas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tvirtina, kad teismas nevertino, kad ginčas dėl parduotų daiktų trÅ«kumo nėra sudėtingas, nereikalaujantis specifinių žinių, kad byloje nebuvo sprendžiamas naujas teisinis klausimas, o turtinis reikalavimas nėra didelis. Vien tai, kad atsakovė priėmė sprendimÄ , jog jai yra priimtina už nesudėtingÄ teisine prasme ginÄÄ sumokėti 5 781,07 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, nėra priežastis nepagrįstai didelę sumÄ priteisti iÅ¡ UAB „Vitrum domus“.

30. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Atsiliepime atsakovė nurodo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus dėl buvusios faktinės situacijos, stiklų išsilaminavimo priežastingumo, kritikuoja teismo ekspertizės išvadas, be to, tvirtina, kad ieškiniu suformuotas reikalavimas yra neteisingas – prašoma pakeisti visus stiklus, įskaitant ir tuos, kurie neturi išsilaminavimo požymių. Tvirtina, kad stiklai yra saugūs, todėl jie neturi būti keičiami. Be to, nurodo, kad ieškovė negali reikalauti įpareigoti atsakovę atlikti stiklų permontavimo darbus, kurių AB „Panevėžio stiklas“ niekada nevykdė.

32. Teigia, kad ieškovė nepaneigė, jog stiklai išsilaminavo dėl stipraus jų suveržimo, be to, prašomi pakeisti stiklai iki šiol yra sumontuoti ir yra eksploatuojami. Nurodo, kad stiklų išsilaminavimas yra tik vizualinis trūkumas, kuris neturi jokios įtakos stiklų saugumui, tai patvirtina teismo paskirtos ekspertizės bei specialisto S. Š. išvados. Teigia, kad teismo paskirtas ekspertas G. Š. ekspertizės metu nenustatė tikslaus išsilaminavusių stiklų skaičiaus ir apžiūrėjo tik 6 stiklus. Tikslaus išsilaminavusių stiklų skaičiaus nenurodė ir antstolis M. Dabkus.

33. Be to, nurodo, kad ekspertas G. Å . į ekspertizės iÅ¡vadas įtraukė stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis, nors Å¡ių priežasčių nenustatinėjo, nedemontavo nei vieno stiklo, neatliko jokių tyrimų ir skaičiavimų ir tuo buvo pažeista Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata, reikalaujanti motyvuoti atsakymus į ekspertui užduotus klausimus. Teigia, kad eksperto naudotas matavimo prietaisas nebuvo sukalibruotas ir metrologiÅ¡kai patikrintas, taip pat neaiÅ¡ku kiek jo rodmenys buvo veikiami Å¡altų oro sÄ lygų. Mano, kad ekspertizės metu turėjo bÅ«ti demontuoti stiklai ir tiriami uždaroje patalpoje, kurioje buvo galima atlikti visus matavimus tiksliai bei tinkamai. Tvirtina, kad teismas pagrįstai nesivadovavo teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadomis, nes jos turi esminių ekspertizės turinio kokybės trÅ«kumų.

34. Tvirtina, kad apie stiklų defektus ieÅ¡kovė sužinojo 2016 m. liepÄ , o apie savo tariamÄ teisių pažeidimÄ Å¾inojo mažiausiai nuo 2016-12-01, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

35. Nurodo, kad priteistų palÅ«kanų skaičiavimo laikotarpis nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, o ieÅ¡kovės teiginiai, jog palÅ«kanos turėtų bÅ«ti skaičiuojamos nuo 2017-12-19, niekuo nepagrįsti.

36. Pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos gali bÅ«ti priteisiamos ir didesnės nei Rekomendacijose nurodytas maksimalus bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis.

37. Nurodo, kad pateikdama apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė nepilnai jį apmokėjo žyminiu mokesčiu, nes ginčija tiek ieÅ¡kinio atmetimÄ , tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimÄ , todėl turėtų sumokėti žyminį mokestį už abu reikalavimus. Be to, nurodo, kad reikalavimas dėl ginčo stiklų pakeitimo yra turtinis reikalavimas. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas ieÅ¡kovės UAB „Vitrum domus“ apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Vitrum domus“ 2016-04-19 atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ užsakė pagaminti 88 vienetus saugius laminuotus stiklus, kurių specifikacija 6+6mm vienas stiklas grÅ«dintas, kitas karščių stiprintas, laminuotas PVB laminavimo plėvele „Vanceva“. Nustatyta, kad pagal pateiktÄ užsakymÄ atsakovė pagamino ir pardavė ieÅ¡kovei pagamintus stiklus bei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. PSPS/SK/0502/2016 1 283,15 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0569/2016 – 215,85 Eur sumai, Nr. PSPS/SK/0419/2016 – 22 429,76 Eur sumai.

Pagaminti stiklai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) ir 2016-05-20 pradėti montuoti minėtame objekte. Iš UAB „Vitrum domus“ 2016-07-13 siųsto elektroninio laiško turinio matyti, kad atsakovė buvo informuota, jog sumontuoti stiklai išsilaminuoja. Taip pat nustatyta, kad atsakovės atstovui apžiūrėjus langus, vienas iš stiklų buvo nuimtas, siekiant nustatyti dėl kokių priežasčių išsilaminuoja stiklai, be to, 2016-10-04 paimti dar du stiklai (2017-12-28 ieškovės pretenzijos duomenys).

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vitrum domus“ 2016-12-01 pateikė atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ pretenzijÄ dėl nekokybiÅ¡kų laminuotų stiklų ir sustabdė 12 243,53 Eur mokėjimÄ , motyvuodama, kad yra iÅ¡silaminavę dauguma stiklų, be to, pretenzijoje nurodė, kad ir pakeisto stiklo kampai iÅ¡silaminuoja. Nurodė, kad likusiÄ mokėtinÄ sumÄ sumokės atsakovei įsipareigojus pagaminti bei pakeisti stiklus. Nustatyta, kad 2017-05-08 praneÅ¡imu dėl fasadinių (žalių) stiklų atsisluoksniavimo, užsakovas UAB „Binkauskas ir StaÅ¡inskas“ informavo UAB „Vitrum domus“, jog daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sumontuotuose fasadiniuose (žaliuose) stikluose atsirado oro tarpas tarp plėvele suklijuotų stiklų, o apžiÅ«ros metu užfiksuoti 17 vnt. atsisluoksniavusių stiklų pastato rytiniame fasade ir 13 vnt.

– pastato vakariniame fasade. Apie užsakovo pretenzijÄ atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ buvo informuota 2017-05-09, be to, UAB „Vitrum domus“ atsakovės prašė nurodyti iÅ¡silaminavimo priežastis bei iÅ¡vadÄ ar stiklus saugu eksploatuoti. Byloje pateiktas nuo 2017-05-12 tarp Å¡alių vykęs susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu patvirtina, kad Å¡alys sprendė klausimus tiek dėl stiklų iÅ¡silaminavimo priežasties, tiek jų saugumo ir apžiÅ«ros. Nustatyta, kad 2017-05-16 elektroniniu laiÅ¡ku atsakovė patvirtino sutinkanti pagaminti vienÄ naujÄ stiklo pavyzdį, kurį galės stebėti ir nustatyti ar minėtas pavyzdys iÅ¡silaminuos, taip pat sutarta, kad atsakovės atsakingas darbuotojas apžiÅ«rės objekte sumontuotus stiklus.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad 2017-08-01 UAB „Vitrum domus“ buvo pateiktas naujas stiklas, kuris buvo sumontuotas objekte, ir, kaip nurodo Å¡alys, Å¡is stiklas iÅ¡silaminavimo požymių neturi. Nustatyta, kad 2017-11-14 UAB „Vitrum domus“ atsakovei nurodė, kad yra priimtas sprendimas permontuoti blogus stiklus ir, kad montavimas bus atliekamas pavasarį, per žiemÄ pagaminant naujus stiklus. 2017-12-04 atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ atliko iÅ¡ objekto 2016-06-23 grÄ Å¾into stiklo testÄ , kurio rezultatai buvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, suraÅ¡yta specialisto S. Å . iÅ¡vada ir minėti dokumentai 2017-12-19 pateikti ieÅ¡kovei.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-12-28 atsakovei AB „Panevėžio stiklas“ buvo pateikta nauja pretenzija dėl nekokybiÅ¡kų laminuotų stiklų, kurioje nurodoma, kad iÅ¡silaminavimo židiniai yra padidėję, atsiradusios matinės dėmės, be to, UAB „Vitrum domus“ iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ dėl S. Å . specialisto iÅ¡vadoje pateiktos iÅ¡silaminavimo priežasties nepagrįstumo ir prašė atsakovę pateikti informacijÄ kada bus pagaminti ir pakeisti stiklai. 2018-02-28 atsakovė AB „Panevėžio stiklas“ pateikė ieÅ¡kovei atsakymÄ Ä¯ 2017-12-28 pretenzijÄ , kurioje nurodė, jog pretenzija nebus tenkinama, nes stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis - netinkama stiklų tvirtinimo (priveržimo) galia. 2018-04-10 ieÅ¡kovė atsakovei pateikė dar vienÄ pretenzijÄ , kuriÄ atsakovė 2018-04-26 taip pat atsisakė patenkinti.

UAB „Vitrum domus“ į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netinkamos kokybės stiklų pakeitimo kreipėsi 2018-05-21. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir neįrodė, kad atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus.

40. Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui taikytas sutrumpintas, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau ginčas kilo dėl minėto termino skaičiavimo pradžios. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovė praleido minėtÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl netinkamos kokybės daiktų pareikÅ¡ti, nes apie įsigytų stiklų defektus – iÅ¡silaminavimÄ , UAB „Vitrum domus“ buvo žinoma jau 2016 metų liepos mėnesį, kas ir laikytina termino minėtam reikalavimui pareikÅ¡ti pradžia.

41. Vadovaujantis Civilinio kodekso įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus ir jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trÅ«kumų pareikÅ¡ti ir tai nėra ieÅ¡kinio senaties terminai. IeÅ¡kinio senaties terminas yra įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieÅ¡kinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismÄ , tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

42. Sprendžiant, ar ieÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį nurodytu pagrindu nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, bÅ«tina nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , taip pat ar jis nebuvo nutrÅ«kęs. Pagal bendrÄ sias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios taisykles, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso normose, reglamentuojančiose ieÅ¡kinio senaties terminus, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieÅ¡kinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia.

Be to, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie rodo, kad jis pripažįsta prievolę (CK 130 straipsnio 2 dalis). Jeigu pardavėjas neneigia daikto kokybės trÅ«kumų, bando juos taisyti pats ar pasitelkdamas kitus asmenis, tai gali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio senaties termino nutraukimas. Tai reiÅ¡kia, kad po tokių pardavėjo veiksmų ieÅ¡kinio senaties terminas neskaičiuojamas iki tol, kol trÅ«kumai arba yra iÅ¡taisomi (pasibaigia prievolė taisyti trÅ«kumus), arba pareiÅ¡kėjas informuojamas - sužino ar turi sužinoti, kad jo nurodyti trÅ«kumai netaisomi ar nebus taisomi, todėl senaties terminas ieÅ¡kiniui dėl parduoto daikto trÅ«kumų pareikÅ¡ti prasideda nuo to momento, kai pirkėjui tampa aiÅ¡ku, kad pardavėjas atsisako tenkinti jo reikalavimÄ dėl parduoto daikto kokybės.

43. Kaip minėta, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas siejo su atsakovei pateikta informacija apie parduotų stiklų iÅ¡silaminavimÄ , o atsakovė AB “Panevėžio stiklas“ tvirtino, kad niekada nepripažino savo kaltės dėl netinkamos stiklų kokybės ir todėl UAB „Vitrum domus“ nuo pat pradžių turėjo suprasti, jog jos reikalavimas dėl parduotų stiklų pakeitimo nebus tenkinamas. IÅ¡ byloje pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo turinio, naujų stiklų gaminimo ir jų pakeitimo, atsakovės atliekamo testo ir kt. veiksmų, darytina iÅ¡vada, kad ir AB „Panevėžio stiklas“ nebuvo akivaizdžiai žinomos stiklų iÅ¡silaminavimo priežastys (svarstė tiek gamybos broko, tiek netinkamo tvirtinimo aplinkybes), todėl nėra pakankamo pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, kad jau 2016 m. liepos mėn. UAB “Vitrum domus“ suprato, kad atsakovė nepripažįsta jų teisių pažeidimo.

Ä®vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovės teiginiai, jog senatis nebuvo nutraukta, neatleidžia teismo nuo pareigos analizuoti ir įvertinti byloje esamus duomenis ir minėtu aspektu. Kadangi esant ginčui dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , Å¡alių veiksmų įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino visų aplinkybių, reikÅ¡mingų skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl konstatuoti, jog ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ teismas nustatė teisingai nėra pakankamo pagrindo.

44. Apeliaciniu skundu tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , pagal kuriÄ pardavėjas (atsakovė) turi įrodyti, kad stiklai iÅ¡silaminavo dėl to, jog pirkėjas pažeidė daiktų naudojimo ar saugojimo taisykles, o pirkėjas turi įrodyti daiktų trÅ«kumus. Tuo tarpu teismas sprendė, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė pagamino netinkamos kokybės stiklus.

45. CPK II skyriuje įtvirtinti civilinio proceso principai, be kita ko, rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis), Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 17 straipsnis), teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas (CPK 21 straipsnis). Å ių principų taikymas įrodinėjimo procese reiÅ¡kia, kad Å¡alims turi bÅ«ti sudarytos vienodos galimybės įrodinėti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindÄ , o bylÄ nagrinėjantis teismas negali įrodinėjimo proceso taisyklių vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių taikyti palankiau negu kitai.

Taip pat CPK 176 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio nuostatos bei jas aiÅ¡kinanti teismų praktika (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ) suponuoja ir teismo pareigÄ argumentuotai įvertinti ginčo Å¡alių prieÅ¡taravimus dėl kitos Å¡alies pateikiamų įrodymų patikimumo ir įrodomosios reikÅ¡mės bei iÅ¡vadas dėl byloje keliamų reikalavimų daryti tik iÅ¡samiai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus bei paÅ¡alinius egzistuojančius prieÅ¡taravimus.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Ä®statyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos, todėl pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus.

47. Bylos dokumentai patvirtina, kad UAB „Vitrum domus“ gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), į kurį buvo pristatyti AB „Panevėžio stiklas“ pagaminti stiklai, sumontuoti balkono stiklai yra iÅ¡silaminavę ir Å¡i aplinkybė byloje nėra ginčijama. ReikalavimÄ atsakovei dėl netinkamos kokybės daiktų, UAB „Vitrum domus“ iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad atsakovės gamybos procesas turėjo trÅ«kumų ir dėl Å¡ios priežasties atsirado stiklų iÅ¡silaminavimas.

Netinkamos stiklų kokybės faktui paneigti AB „Panevėžio stiklas“ pateikė specialisto S. Å . iÅ¡vadÄ , kuria įrodinėjo, jog stiklų iÅ¡silaminavimas susidarė dėl UAB „Vitrum domus“ kaltės – stiklų tvirtinimo detalių varžtus užsukus netinkama užveržimo galia. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tiek galimas iÅ¡silaminavimo priežastis – gamybos brokas ar netinkamas tvirtinimas, tiek stiklų saugumÄ eksploatuojant, byloje 2018-10-16 nutartimi buvo paskirta ekspertizė.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis metodologiniais ekspertizės trūkumais – ne kalibruotų prietaisų naudojimas, vadovavimasis Amerikoje taikomais stiklų gamybos standartais, neatliktu stiklų pilnu matavimu ar išsamesniu tyrimu, t.y., kad nebuvo išmontuotas nei vienas stiklas ar atlikti tikslesni matavimai, sprendė, jog pateikta 2019-03-19 ekspertizės išvada negali būti laikoma įrodymu, visapusiškai pagrindžiančiu gamybos proceso trūkumus. Teismas, nusprendęs įrodymų vertinimo procese nesivadovauti teismo ekspertizę  atlikusio G.

Å . iÅ¡vadomis, konstatavo, jog byloje nėra įrodymų paneigiančių specialisto S. Å . iÅ¡vadÄ , kurioje nurodoma, jog labiausiai tikėtina laminuotų stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis - tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia.

48. Taigi sprendimÄ teismas iÅ¡ esmės grindė specialisto S. Å . iÅ¡vada, tačiau minėta iÅ¡vada neturi aukÅ¡tesnės įrodomosios galios už teismo ekspertizės iÅ¡vadas, todėl tokio tyrimo eigoje gauti duomenys turėjo bÅ«ti vertinami kaip raÅ¡ytinis įrodymas, kitų byloje pateiktų įrodymų visumos kontekste. Akcentuotina, kad nustatant teismo paskirto eksperto iÅ¡vadų patikimumÄ , bÅ«tina iÅ¡vadas vertinti kartu su visa bylos medžiaga. Tuo atveju, jeigu po ekspertinio tyrimo kyla abejonių dėl iÅ¡vados patikimumo ir jų negalima paÅ¡alinti eksperto apklausos teisme metu, teismas turėtų svarstyti klausimÄ dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

49. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto S. Å . iÅ¡vados, parengtos 2017-12-03 sutarties su atsakove pagrindu, specialistas stebėjo AB „Panevėžio stiklas“ atliktÄ stiklo tvarumo bandymÄ , jam buvo pateiktos iÅ¡silaminavusių stiklų nuotraukos, iÅ¡ kurių jis sprendė, kad labiausiai tikėtina stiklų iÅ¡silaminavimo priežastis - tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia. Specialisto iÅ¡vados 2.2 p. „IÅ¡silaminavimo priežastys“ nurodoma, jog „tvirtinimo detalių varžtai turi bÅ«ti užsukami su tinkama užveržimo galia.

Galimai užveržus laminuoto stiklo tvirtinimo detalių varžtus su netinkama užveržimo galia, aplink tvirtinimo skyles laminuotame stikle atsirado dideli vidiniai įtempimai tarp stiklo ir „Vancevos“ plėvelės. Dažniausiai būtent dėl per didelių vidinių įtempimų tarp stiklo ir plėvelės laminuotas stiklas pradeda išsilaminuoti, tai yra tarp stiklų ir plėvelės atsiranda tarpai.“ Taigi išsilaminavimo priežastis, tvirtinimo detalių varžtų užsukimas netinkama užveržimo galia, iš esmės grindžiama kaip labiausiai tikėtina.

50. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo, 2017-12-04 AB „Panevėžio stiklas“ atlikto, 2016-06-23 iÅ¡ objekto grÄ Å¾into, stiklo tyrimo bei jį fiksavusio antstolio faktinių aplinkybių protokolo ir 2017-12-11 specialisto S. Å . iÅ¡vados, akivaizdu, kad pagrindinis minėto tyrimo tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti iÅ¡silaminavusio stiklo tvarumÄ , naudojimo saugumÄ , kas ir buvo atlikta tyrimo metu minėtÄ stiklÄ sudaužant bei stebint duženų elgesį. Tuo tarpu galima iÅ¡silaminavimo priežastis jokiais techniniais bÅ«dais nebuvo tirta, o iÅ¡vadÄ , jog stiklų iÅ¡silaminavimÄ galimai nulėmė netinkama tvirtinimo detalių (varžtų) užveržimo galia, specialistas S. Å . pateikė vizualiai apžiÅ«rėjęs jam pateiktas 4 stiklų nuotraukas.

Duomenų, apie kokius nors kitus taikytus tyrimo metodus, pateiktos iÅ¡vados pagrindimÄ konkrečia moksline informacija ir pan., byloje nėra. Taip pat byloje nėra pateikta jokios informacijos, susijusios su tvirtinimo detalių užveržimo galia, t.y., kokia galia realiai buvo užveržtos tvirtinimo detalės, kokia užveržimo galia sukuria gniuždantį poveikį sukeliantį stiklų iÅ¡silaminavimÄ ir pan.. Duomenų, kad minėtos aplinkybės bÅ«tų buvę tirtos, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis).

Be to, specialistas S. Š. nebuvo apklaustas teismo posėdyje, siekiant pašalinti akivaizdžius prieštaravimus tarp teismui pateiktų dviejų išvadų, nes teismo 2018-10-16 nutartimi paskirtos ekspertizės išvada, jog pagrindinės išsilaminavimo priežastys - netinkama stiprintų stiklų kokybė (stiklo lakštų banguotumo ir kraštų nuosvyrų deformacijos, kas leidžia kauptis krituliams) bei nepakankama laminuotų stiklų gamybos kokybės kontrolė. Pirmosios instancijos teismas, kritikuodamas eksperto G.

Å . duotÄ ekspertinę iÅ¡vadÄ , kaip vienÄ iÅ¡ argumentų nurodė, jog ekspertas, atlikdamas tyrimÄ naudojo nekalibruotus prietaisus, kas teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ abejoti atliktų skaičiavimų tikslumu bei nurodė, kad specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs S. Å . naudojo kalibruotus matavimo prietaisus, kas leidžia tikėti jo iÅ¡vados patikimumu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra aiÅ¡ku kokiu pagrindu teismas darė pirmiau aptartas iÅ¡vadas, nes, kaip minėta, S. Å . jokių stiklų matavimų ar kitokių tyrimų neatliko (duomenys apie tai specialisto iÅ¡vadoje nėra užfiksuota) bei, kaip galima spręsti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies apraÅ¡ymo, tikėtinÄ stiklų iÅ¡silaminavimo priežastį nurodė tik vizualiai įvertinęs iÅ¡silaminavusių stiklų nuotraukas, esančias prie specialisto iÅ¡vados.

51. Esant minėtiems duomenims, akivaizdu, jog byloje buvo pateiktos dvi specialistų iÅ¡vados, kuriose suformuluotos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja viena kitai – S. Å . parengtoje iÅ¡vadoje nurodytai stiklų iÅ¡silaminavimo priežasčiai, prieÅ¡tarauja teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados, kurių 2 klausimo (Ar aukščiau nurodytos specifikacijos stiklai gali iÅ¡silaminuoti dėl per didelės stiklo tvirtinimo detalių užveržimo galios?) iÅ¡vadoje, ekspertizę atlikęs G. Å . nurodė, kad „laikiklių paskirtis apspaudus stiklÄ užtikrinti stiklo lakÅ¡tų projektinę padėtį visÄ naudojimo laikÄ ir jei numatyta, stiklo irties metu iÅ¡laikyti suirusį stiklÄ .

Ä®prastinių stiklų (termiÅ¡kai nestiprintų), kurie yra visiÅ¡kai plokÅ¡ti, stiklų su labai mažomis deformacijomis terminio stiprinimo metu ar termiÅ¡kai stiprintų stiklų, tačiau suderintų tarpusavyje atveju, sukelti stiklų iÅ¡silaminavimo, užveržiant tvirtinimo detalių varžtus neįmanoma, nebent varžto skersmuo bÅ«tų didelis - 20 mm ar didesnis ir bÅ«tų tikslas sukelti vienokius ar kitokius laminuoto stiklo defektus ar pažaidas. Kadangi terminio stiprinimo metu stiklo lakÅ¡tai daugiau ar mažiau deformuojasi, tai deformuotų lakÅ¡tų vietų, ypač jei jie nesuderinti tarpusavyje, net nežymus suspaudimas taÅ¡kinėmis tvirtinimo priemonėmis (varžtais) gali sukelti gretimų ruožų deformacijas ir tempimo įtempius laminuojančios plėvelės storio linkme, ir atitinkamai sankibos su stiklu sumažėjimÄ , o aplinkos drėgmę absorbavusi PVB plėvelė gali prarasti likutinę sankibÄ su stiklu ir stiklai iÅ¡silaminuoti“.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadų prieÅ¡taravimų neakcentavo, jų nepaÅ¡alino, dėl ko kyla abejonių ar stiklų iÅ¡silaminavimo priežastys nustatytos teisingai. Ä®vertintina, kad darydamas iÅ¡vadÄ , jog eksperto iÅ¡vada negalima vadovautis dėl naudotų nekalibruotų prietaisų ir kt., teismas neįvertino, jog atsakant į dalį klausimų, jokie prietaisai nebuvo naudojami. Be to, kaip minėta teismas turėjo pagrindÄ svarstyti dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo.

52. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų visumos, nepaÅ¡alino įrodymų prieÅ¡taringumo bei nenustatė bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių tiek nustatant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , tiek stiklo iÅ¡silaminavimo priežastis (CPK 185 straipsnis) ir tai galėjo lemti, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmiau minėtų trÅ«kumų apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju paÅ¡alinti negalima, todėl skundžiamas teismo sprendimas, taip pat ir papildomas sprendimas yra naikinami ir byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

53. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas visiÅ¡kai nevertino prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo ieÅ¡kovės ginčytų aplinkybių kontekste, nes ieÅ¡kovė teigė, kad reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo iki 2017-12-19 pažeidžia protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kadangi Å¡iuo laikotarpiu pati atsakovė nevykdė savo pareigų pateikti iÅ¡vadas dėl stiklų kokybės bei nurodyti iÅ¡silaminavimo priežastis. Å ie argumentai taip pat turi bÅ«ti įvertinti teismui nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo bei sprendžiant dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

54. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ AB „Panevėžio stiklas“ akcentuoja aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nėra pilnai sumokėjusi žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Byloje nustatyta, kad minėtas klausimas yra iÅ¡spręstas ir atmestas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019-08-20 nutartimi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su 2019-08-20 nutarties motyvais, jog ieÅ¡kovei pateikus apeliacinį skundÄ dėl 2019-07-11 sprendimo, tačiau nepateikus atskiro apeliacinio skundo dėl 2019-08-19 papildomo sprendimo, kuriuo iÅ¡ esmės buvo iÅ¡taisyti pirmojo sprendimo rezoliucinės dalies trÅ«kumai, reikalavimas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nėra reiÅ¡kiamas.

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieÅ¡kovė nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimu ir savo nesutikimÄ grindžia konkrečiais argumentais, analizuodama 2019-07-11 sprendimo motyvus. Aplinkybė, jog papildomas sprendimas buvo priimtas jau po apeliacinio skundo byloje pateikimo, ieÅ¡kovei skunde iÅ¡dėsčius iÅ¡samius nesutikimo su prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimu motyvus, tačiau nepateikus atskiro apeliacinio skundo dėl 2019-08-19 papildomo sprendimo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali apriboti ieÅ¡kovės teisės į apeliacijÄ .

Tačiau sutiktina, jog pirmiau minėtas reikalavimas turi bÅ«ti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ä®vertinus, jog tiek sprendimas, tiek ir papildomas sprendimas yra naikinami, o byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei perskirstymo klausimų, nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundÄ teiginių, nes Å¡iuos klausimus turės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. liepos 11 d. sprendimÄ bei 2019 m. rugpjūčio 19 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija: Laimutė Sankauskaitė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė