d9ef2258-db5d-4b1d-aea3-74aedce7e30a · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1247-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00052-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s 2020 m. vasario 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieÅ¡kinio atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovė UAB „Auteks“ pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o dokumentinio proceso tvarka priteisti iÅ¡ atsakovo A.

V. 68237,68 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį atsisakytina priimti. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lyga. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos numato taisyklių sistemÄ , pagal kuriÄ nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Bendroji rÅ«Å¡inio teismingumo taisyklė nustato, kad visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnio 1 dalis).

CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovas, dirbdamas UAB „Auteks” vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose pagal (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį, 2016 m. liepos 9 d. kelyje (duomenys neskelbtini) vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, bÅ«damas neblaivus, padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas jam perduotas įmonės autovežis SCANIA su jame esančiu kroviniu.

IeÅ¡kovė su atsakovu buvo sudariusi 2014-10-01 visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį. AB „Lietuvos draudimas” 2018 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu autoįvykis pripažintas nedraudiminiu, kadangi apdraustasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Dėl įvykusio autoįvykio ieÅ¡kovė patyrė 68 237,68 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro ieÅ¡kovo transporto priemonei 37510,70 Eur padaryta žala, taip pat nukentėjusiajai pusei ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta žala – 37237,10 Eur (AB „Lietuvos draudimas” yra iÅ¡mokėjęs nukentėjusiai pusei 37237,10 Eur, kuriÄ AB „Lietuvos draudimui” yra pilnai kompensavusi UAB „Auteks” regreso tvarka).

Kadangi su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis ir darbo kodekso nuostatos numato, kad kai darbuotojas padaro žalÄ bÅ«damas neblaivus – žala atlyginama visiÅ¡kai, 2018 m. birželio 21 d. su atsakovu buvo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, į ieÅ¡kovės raginimus nereaguoja, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo.

Teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovė nurodo, jog savo reikalavimÄ dėl 68237,68 Eur sumos priteisimo reiÅ¡kia, nes atsakovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal Å¡alių sudarytÄ 2018 m. birželio 21 d. taikos sutartį, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nustatyta, jog atsakovas, buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas, 2016 m. liepos 9 d. vykdydamas savo tiesiogines darbines funkcijas, bÅ«damas neblaivus, padarė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas jam perduotas ieÅ¡kovės autovežis SCANIA su jame esančiu kroviniu.

IeÅ¡kovė dėl įvykusio autoįvykio ieÅ¡kovė patyrė 68 237,68 Eur žalÄ , kuriÄ sudaro ieÅ¡kovo transporto priemonei 37510,70 Eur padaryta žala, taip pat AB „Lietuvos draudimas”, kuri iÅ¡mokėjo nukentėjusiai pusei 37237,10 Eur, ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta žala – 37237,10 Eur. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad jeigu didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus Å¡altiniu padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, bet ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį, o ne pagal CK 6.264 straipsnį.

Darbdavys, nepriklausomai nuo jo paties civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindo, atlygina trečiajam nukentėjusiam asmeniui darbuotojo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir taip žalos atlyginimo prievolė, kurios pagrindas – darbuotojo neteisėti veiksmai, pasibaigia tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.). Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ , įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotojÄ â€“ tokia darbdavio teisė yra reglamentuota DK kaip lex specialis (specialusis įstatymas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2007, 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-690/2018).

Taigi, darbdavio teisė reikalauti žalos atlyginimo pirmiausia yra reglamentuota būtent DK (šios bylos ginčui spręsti taikytina šio įstatymo redakcija, galiojusi žalos padarymo metu – iki 2017-07-01), t. y. 253 straipsnio 3 punkte ir 257 straipsnio 4 dalyje, be to, išplaukia ir iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę. Kaip minėta, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

Nustačius, kad žalos padarymo metu Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai, žala atsakovo padaryta jam vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas, darytina iÅ¡vada, jog ginčas yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl teismingas apylinkės teismui. IeÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas vadovaujantis bendrÄ ja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumÄ nustatant pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kinys teismingas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mams (CPK 27 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 286 straipsnyje, tiek ir naujos redakcijos DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis praÅ¡ymÄ nagrinėti individualų darbo ginÄÄ dėl teisės darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jeigu praÅ¡yme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 289 straipsnis).

Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, t. y. jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 296 straipsnyje buvo numatyta, kad jeigu darbo ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta dar ir tai, kad ieÅ¡kinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su atitinkamu praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės (galiojančio DK 231 straipsnio 1 dalis).

Tokiu atveju individualų darbo ginÄÄ dėl teisės savo sprendimu jau iÅ¡sprendžia tiesiogiai teismas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį teismui, nepateikė įrodymų bei nenurodė aplinkybių, kad dėl ginčo sprendimo kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , todėl ji nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kintina, kad ji, prieÅ¡ kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , turėtų pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka - kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl darbo ginčo, kartu pateikiant praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, o nesutinkant su priimtu Darbo ginčų komisijos sprendimu – DK nustatyta tvarka ir terminais pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teismui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, 291 straipsniu, n u t a r i a: Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Auteks“ ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo. Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas Edvardas Paliokas