d9ec514b-1427-42d3-8e76-59a62a89ca1d · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-607-282/2013Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00033-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 30 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,nuteistajam T.

Å .,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.V. B. grÄ Å¾inti 450 Lt, laikomi Kelmės rajono PK kasoje.Priteista V. B. solidariai iÅ¡ T. Å . ir V. A. 493 Lt žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas V. A., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.Kolegija n u s t a t ė: T. Å . nuteistas už tai, kad jis kartu su V. A. 2014 m. sausio 10 d. apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtÄ , t. y. T. Å . smaugiant V. B. ir laikant rankas, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, iÅ¡ nukentėjusiojo kiÅ¡enės pagrobė svetimÄ turtÄ , V.

B. priklausantį 249 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia Asha 306“ ir 694 litus, padarydami nukentėjusiajam V. B. 943 Lt turtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Å . praÅ¡o peržiÅ«rėti jo bylÄ iÅ¡ naujo ir jo veikÄ kvalifikuoti pagal ATPK 174 straipsnį, nes dėl Å¡ios veikos prisipažįsta kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi bei, taikant BK 70 straipsnio 1 dalį, 75 straipsnio 2 dalį, skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, taip pat jo atžvilgiu „taikyti BK 61 straipsnio 3 punktÄ â€œ ir subendrinti jam paskirtÄ bausmę su bausme, paskirta 2014-03-25 nuosprendžiu.

Nurodo, kad pats nukentėjusysis V. B. pripažino pirkęs alkoholinius gėrimus, kuriuos gėrė kartu su juo (apeliantu), kad tarp jų kilus konfliktui, jiedu susistumdė ir nugriuvo ant žemės, o V. A. pavogė pinigus, t. y. teisme V. B. nurodė, jog jis (apeliantas) iš jo pinigų neėmė. Taip pat nurodo, kad V. A. pripažino, kad susitarimo apiplėšti V. B. nebuvo. Teigia, kad jis smurto nevartojo, o laikė užgulęs nukentėjusįjį tam, kad pastarasis apsiramintų ir tarp jų nekiltų muštynės, ir tai patvirtino pats nukentėjusysis.

Tvirtina nežinojęs, kad V. A. apvogs nukentėjusįjį, jis (apeliantas) pats to daryti nenorėjo ir neliepė tÄ daryti V. A.. Nesutinka, kad konkliudentiniais veiksmais susitarė su V. A. dėl nusikaltimo. Mano, kad jo veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal ATPK 174 straipsnį bei atitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktus, nes nukentėjusįjį jis pripažįsta laikęs tik dėl to, kad pats buvo iÅ¡sigandęs ir bijojo bÅ«ti sužalotas. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad yra suimtas pagal 2014-03-25 nuosprendį, iki tol jam buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, todėl jis neturėjo jokių minčių daryti naujÄ nusikaltimÄ , nes laukė teismo, ieÅ¡kojosi darbo, kad grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos po 2013-10-29 padaryto nusikaltimo, naujų nusikaltimų nepadarė, buvo baudžiamas tik pagal ATPK už girto pasirodymÄ vieÅ¡oje vietoje.

Pripažįsta, jog tai yra nepadoru, bet nori pradėti gydytis, gyventi dorai ir sÄ Å¾iningai. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, nes plėšimo nedarė ir neketino daryti, sutiko atlyginti tik 300 Lt, kuriuos kartu su V. A. iÅ¡leido, nes nežinojo, kiek V. A. iÅ¡ viso paėmė iÅ¡ nukentėjusiojo. Mano, kad teismas skyrė jam per griežtÄ bausmę, nes visi faktai rodo, kad jis plėšimo nepadarė.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ ir T.

Å . skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi bÅ«ti vertinami iÅ¡samiai, neÅ¡aliÅ¡kai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetÄ , ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieÅ¡taravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymÄ ir tinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 27).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus (kasacinė byla Nr. 2K-7-137/2008). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje.

T. Å . pripažįsta, kad įvykio metu stumdėsi su nukentėjusiuoju ir, jiems pargriuvus ant žemės, užgulęs laikė nukentėjusiojo rankas, teigia taip pasielgęs norėdamas, jog nukentėjusysis apsiramintų ir tarp jų nekiltų muÅ¡tynės. Nuteistasis neigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir taręsis su V. A. apiplėšti nukentėjusįjį, tvirtina, kad pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo neėmė. Tačiau tokius nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, jog jis nenaudojo smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį, nesitarė su V.

A. apiplėšti nukentėjusįjį, paneigia paties apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kai jis prisipažino norėdamas padėti V. A., pradėjo stumdytis su V. B., laikė V. B., kol V. A. iÅ¡kraustė nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir paėmė pinigus, kad nukentėjusįjį paleido po to, kai V. A. liepė paleisti, kad V. A. jam davė 200 Lt, o dar 100 Lt jie iÅ¡leido kartu, kad netrukus po to, kai jie atėmė V. B. pinigus, pastarasis juos pasivijęs prašė atiduoti telefonÄ , bet jis nukentėjusiajam nurodė nesupratęs, apie kÄ kalba, susistumdė, ir jis su V.

A. nuėjo (92, 184–185 b. l.). Taip pat T. Å . versijÄ nepadarius plėšimo paneigia nukentėjusiojo, nuteistojo V. A. parodymai bei kiti byloje iÅ¡tirti duomenys.Nukentėjusysis V. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės jo sutikti du jam nepažįstami asmenys pareikalavo nupirkti jiems alaus, kad nupirkęs alkoholinių gėrimų, kartu su tais vyrais iÅ¡gėrė už parduotuvės, kad jam susistumdžius su V. A., jaunesnis vyras – T. Å . – užlaužė jam rankas, parvertė ant žemės ir laikė užgulęs, o tuo metu V.

A. iÅ¡ jo kelnių kiÅ¡enių paėmė 694 Lt ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , po to tie vyrai nuėjo, o jis nuėjo į parduotuvę praÅ¡yti pagalbos, kad išėjęs iÅ¡ parduotuvės vėl sutiko tuos pačius vyrus, todėl jų pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ , tada susistumdė su jaunesniu vyriÅ¡kiu. IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus V. B. davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (16, 19, 32, 33 b. l.), bet ir teisme (186–187 b. l.). Taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (29–31 b. l.).

Be to, nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu atpažino V. A., kaip asmenį, kuris kraustė jo kišenes, o T. Š. – kaip asmenį, kuris jį smaugė ir laikė jo rankas (23–25, 26–28 b. l.). Nukentėjusiojo parodymus, jog jis buvo apiplėštas, patvirtina nuteistojo V. A. parodymai. V. A. parodė, kad, kai T. Š. ir V. B. pradėjo muštis ir pargriuvo ant žemės, jis ištraukė V. B. piniginę iš striukės kišenės, po to su T. Š. nuėjo, dalį pinigų išleido kartu su T.

Å ., o kiti pinigai buvo rasti pas jį kratos metu (185–186 b. l.). IÅ¡ esmės tokius pačius aprodymus V. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (47, 53 b. l.) bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (48–50 b. l.). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusysis visos bylos tyrimo metu vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes (susistumdymÄ su T. Å ., nugriuvimÄ ant žemės ir T. Å . užgulimÄ , taip neleidžiant prieÅ¡intis, pinigų bei mobiliojo ryÅ¡io telefono paėmimÄ ), tokius jo parodymus patvirtina byloje surinkti ir teisme iÅ¡tirti įrodymai bei iÅ¡ dalies paties apelianto parodymai, daroma iÅ¡vada, kad netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo V.

B. parodymai nėra pagrindo. Dėl to apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais. Nors apeliantas teigia nenaudojęs smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį, o nukentėjusiojo užgulimÄ ir laikymÄ vertina kaip siekį nuraminti nukentėjusįjį ir siekiant iÅ¡vengti muÅ¡tynių su nukentėjusiuoju, tačiau iÅ¡ nuoseklių nukentėjusiojo parodymų bei nuteistojo V. A. parodymų matyti, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu pasireiÅ¡kė pastarojo stumdymu, pargriovimu ant žemės ir jo laikymu užgulus, neleidžiant prieÅ¡intis, atlikti aktyvių veiksmų, nes tokiais veiksmais T.

Å . sudarė galimybę nuteistajam V. A. patikrinti nukentėjusiojo kiÅ¡enes ir paimti pinigus. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad T. Å . nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Be to, nuteistasis V. A. nurodė, kad ir pats T. Å . tikrino nukentėjusiojo kiÅ¡enes, nes paėmė nukentėjusiojo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį T. Å . vakare jam rodė savo namuose. Pastebėtina, kad nukentėjusysis po jo apiplėšimo sutikęs nuteistuosius, reikalavo grÄ Å¾inti bent jau paimtÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ .

Nors nuteistieji tvirtino, kad tarp jų nebuvo susitarimo apiplėšti nukentėjusiojo, tačiau susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais, t. y. T. Å . laikant užgulus nukentėjusįjį ant žemės ir neleidžiant prieÅ¡intis, nuteistasis V. A., tokius T. Å . veiksmus supratęs kaip pastarojo norÄ apiplėšti V. B., prisidėjo prie daromo nusikaltimo – iÅ¡ nukentėjusiojo striukės kiÅ¡enės paėmė piniginę su pinigais ir po to pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Dėl to konstatuojama, jog nukentėjusysis buvo apiplėštas bendrais T. Å . ir V. A. veiksmais, kad apelianto veiksmai buvo nukreipti ne sulaikyti nukentėjusįjį nuo muÅ¡tynių, o atimti jam galimybę prieÅ¡intis tikrinant jo kiÅ¡enes. Be to, pastebėtina, kad dalį iÅ¡ nukentėjusiojo pagrobtų pinigų, nuteistieji iÅ¡leido taip pat bendrai – pirko alkoholinius gėrimus, kuriuos vartojo pas T. Å . namuose. Å ios visos paminėtos aplinkybės liudija, kad T. Å . tyčia panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu ir veikė bendrai su V.

A.. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi visumÄ paminėtų aplinkybių, daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo T. Å . veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , o ne ATPK 174 straipsnyje numatytÄ nedidelį chuliganizmÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus, todėl skundžiamas nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį ir T. Å . iÅ¡teisinti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir jo neteisėtus veiksmus vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ .Nustačius, kad nuteistieji T. Å . ir V. A. bendrais veiksmais padarė inkriminuotÄ nusikaltimÄ , civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pagrobtas 249 Lt vertės mobiliojo ryÅ¡io telefonas bei grynieji pinigai, kurių tik dalis – 450 Lt buvo rasta kratos metu pas V.

A., o kitus pinigus nuteistieji pripažino iÅ¡leidę pirkdami alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisė 493 Lt nukentėjusiajam, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo ir sumažinti žalos atlyginimÄ iki 300 Lt, t. y. tiek, kiek pripažįsta bendrai iÅ¡leidę nukentėjusiojo pinigų.

Nuteistasis T. Å . taip pat praÅ¡o skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, t. y. taikyti BK 70 straipsnio 1 dalį, 75 straipsnio 2 dalį. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam T.

Å . pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teismas apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. Å . padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia.

Nuteistasis yra nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, nedeklaravęs gyvenamosios vietos. IÅ¡ bylos taip pat matyti, kad apeliantas yra baustas administracine tvarka, teistas 5 kartus, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-25 nuosprendžiu T. Å . nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ (nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-05). NaujÄ nusikalstamÄ veikÄ apeliantas padarė neiÅ¡nykus teistumui. Anksčiau T. Å . paskirtomis bausmėmis bei bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas.

Dėl to įvertinus Å¡ias visas paminėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam T. Å . paskyrė BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kadangi Å¡velnesne bausme – areÅ¡tu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytoms dviem apelianto atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, į tai, kad T. Å . kaltę pripažino iÅ¡ dalies, gailėjosi dėl savo elgesio, kad pagrobto turto vertė nedidelė, kad apeliantas sutiko su civiliniu ieÅ¡kiniu, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, daroma iÅ¡vada, kad T.

Å . paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar pakeisti kita bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu T. Š. nebendrino paskirtos bausmės su 2014-03-25 nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-03-25 nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Kadangi minėtas 2014-03-25 nuosprendis įsiteisėjo 2014-06-05, o LITEKO duomenimis apylinkės teisme yra gautas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuosprendžių subendrinimo, apeliantui šiuo skundžiamu nuosprendžiu ir 2014-03-25 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrins apylinkės teismas BPK 361–362 straipsniuose nustatyta tvarka.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors T. Å . nuteistas už apysunkį nusikaltimÄ , jam paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartÄ , kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl to nėra pagrindo atidėti T. Å . paskirtos bausmės vykdymo ir skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 70 straipsnis).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo T. Å . apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: atmesti nuteistojo T. Å . apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė                                                                Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Boleslovas Kalainis                                                                              Nijolė Matuzevičienė