2021-09-29 Nr. AB-19792-3-61-3-01920-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2161-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01920-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimus Nr. VPA_SP11E‑2896 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir Nr. VPA_SP11E-2897 (toliau ir – Sprendimas Nr. 2); 2) panaikinti VSDFV 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.1E) I‑2930 (toliau – ir VSDFV sprendimas); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl ligos išmokos mokėjimo vaikų priežiūrai už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamais sprendimais jam nebuvo skirta ligos išmoka vaikų priežiūrai (toliau – ir Išmoka). VSDFV į pareiškėjo 2020 m. balandžio 17 d. skunde išdėstytas aplinkybes bei argumentus neatsižvelgė ir dėl daugelio iš jų nepasisakė.

3. Pareiškėjo nuomone, Išmoka jam turėjo būti paskirta ne tik už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., bet ir už laikotarpį iki ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos arba bent jau už laikotarpį iki darželių bei mokyklų atidarymo, t. y., kol bus būtinybė prižiūrėti vaikus dėl darželių ir mokyklų uždarymo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad darbo santykiai pasibaigė 2020 m. kovo 16 d., t. y. tą pačią dieną, nuo kurios buvo paskelbtas karantinas, taigi, paskelbus karantiną darbo santykiai dar nebuvo nutrūkę. Tą pačią dieną buvo uždaryti darželiai ir mokyklos, todėl atsirado būtinybė namuose prižiūrėti savo mažamečius vaikus (septynerių ir penkerių metų amžiaus), taip pat padėti jiems ugdymo procese. Dėl šios priežasties, nebuvo galimybės eiti į darbą, net ir jį susiradus.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad, jeigu asmeniui už visą karantino laikotarpį išduodamas vienas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas, jis turi teisę gauti Išmoką, neatsižvelgiant į tai, jog tokio asmens darbo sutartis nutrūksta karantino laikotarpiu. Pareiškėjo padėtis nėra lygiavertė su tais asmenimis, kuriems išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad tiek VSDFV internetinėje svetainėje pateikti klausimai ir atsakymai, tiek Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) papildymo 111 straipsniu įstatymas, kurio 3 dalyje taip pat kalbama apie ligos išmokos mokėjimą, atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą mokomą vaiką, nurodo, kad ligos išmokos skyrimas ir mokėjimas nesiejamas su darbo santykių pasibaigimu karantino laikotarpiu. Priešingu atveju paminėtame straipsnyje, būtų nurodytas konkretus dienų skaičius, už kurias skiriama ir mokama ligos išmoka pasibaigus darbo santykiams. Išmoka mokama nuo pirmosios priežiūros dienos iki ne ilgiau kaip karantino ar ekstremaliosios situacijos pabaigos.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad aiškinant Įstatymą būtina tai daryti ne tik formaliai, bet ir atsižvelgus į neeilinę situaciją, dėl jos atsiradusias pasekmes, taip pat Įstatymo papildymo 111 straipsnio tikslą, turėjo būti taikomas Įstatymo 111 straipsnis ir mokama Išmoka vaikų priežiūrai, o ne Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas.

8. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d., nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 28 d. Pareiškėjas iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „BNM Finance“ buvo atleistas 2020 m. kovo 16 d., taigi, nuo 2020 m. kovo 17 d. jis nebuvo draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir dėl laikinojo nedarbingumo neprarado darbo pajamų.

10. Atsakovas paaiškino, jog vadovaujantis Įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi, turintiems darbo santykius asmenims Išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado, be kita ko, ir atleidimo iš darbo dieną, todėl pareiškėjas turėjo teisę gauti Išmoką jo atleidimo dieną, t. y. pagal nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d. Už šį nedarbingumo laikotarpį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu išmoka buvo paskirta.

11. Atsakovas nurodė, kad kiti nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjui buvo išduoti jam nebesant draustam ligos socialiniu draudimu, todėl Vilniaus skyriaus Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui nebuvo paskirta Išmoka už nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

12. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo pateiktas Įstatymo 111 straipsnio aiškinimas yra neteisingas. Priėmus šį su ekstremalia situacija ir paskelbtu karantinu susijusį pakeitimą – teisę gauti ligos išmoką sveiko vaiko priežiūrai, išliko reikalavimas atitikti visiems asmenims taikomas bendrąsias sąlygas Išmokai gauti, t. y. asmenys turėjo būti apdrausti ligos socialiniu draudimu, dėl laikinojo nedarbingumo prarasti darbo pajamas ar jų dalį ir turėti reikalingą ligos socialinio draudimo stažą.

13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo ginčijami sprendimai neskirti jam ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo priimti nustačius, kad pareiškėjas neatitinka bendrųjų Įstatyme numatytų sąlygų ligos išmokai gauti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas iš darbo UAB „BNM Finance“ buvo atleistas 2020 m. kovo 16 d. Pagal 2020 m. kovo 16 d. nedarbingumo pažymėjimą Serija EF Nr. 7178275 už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d. Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E‑84898 pareiškėjui buvo paskirta ir išmokėta išmoka. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. balandžio 7 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas Serija EF Nr. 7591328 nedarbingumo laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir 2020 m. kovo 31 d. nedarbingumo pažymėjimas Serija EF Nr. 7518783 nedarbingumo laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., tačiau VSDFV Vilniaus skyrius Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2 nusprendė neskirti pareiškėjui Išmokos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d., Sprendimu Nr. 2 nusprendė neskirti pareiškėjui Išmokos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. Nesutikdamas su Sprendimais Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipėsi į VSDFV, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas įvertinęs Įstatymo 2 straipsnyje, 8 straipsnio 1, 5–7 dalyje, 33 straipsnyje, 111 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 7 punkte, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, priėjo išvados, kad teisė gauti Išmoką neginčytinai priklauso nuo asmens apsidraudimo valstybiniu socialiniu draudimu, kas tiesiogiai susiję tuo pačiu ir su ligos socialiniu draudimu, kurio tikslas – kompensuoti asmens, laikinai negalinčio dirbti nedarbo laikotarpyje prarastas pajamas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti pareiškėjui Išmokos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas sprendė, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Vilniaus skyriaus Sprendimus Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat ir VSDFV Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais pagrindais. Teismas, konstatavęs, jog pareiškėjo ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, sprendė, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti klausimą dėl ligos išmokos mokėjimo pareiškėjui vaikų priežiūrai už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

III. 18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-2896; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-2897; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-21321; 4) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. VPA_SP11E-21814; 5) panaikinti VSDFV 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-2930; 6) pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą bei paskirti ligos išmoką vaikų priežiūrai nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. arba įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV iš naujo išnagrinėti klausimą dėl ligos išmokos skyrimo už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.; 7) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių ir VSDFV iš naujo išnagrinėti klausimą dėl ligos išmokos už laikotarpius nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. birželio 26 d.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėždamas, kad buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas: tiems asmenims, kuriems buvo išduotas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas, Išmoka buvo mokama viso karantino laikotarpiu, net jei jų darbo sutartis nutrūko karantino metu. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes Valdybos internetinėje svetainėje buvo pateikiama informacija, kad asmenims, netekusiems darbo karantino laikotarpiu, Išmoka vis tiek bus mokama iki karantino ar ekstremaliosios situacijos pabaigos.

20. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą, teiktą pirmosios instancijos teismui, į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (11.1E) I-2930 „Dėl ligos išmokos“ ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. sprendimų Nr. VPA-SP11E-2897 „Neskirti ligos išmokos“ ir Nr. VPA_SP11E-2896 „Neskirti ligos išmokos“, pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. nedirbo, jam nebuvo suteiktas bedarbio statusas, jis nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu, konstatavo, jog atsakovas neturėjo pareigos mokėti pareiškėjui Išmokos už nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad VSDFV į pareiškėjo 2020 m. balandžio 17 d. skunde išdėstytas aplinkybes bei argumentus neatsižvelgė ir dėl daugelio iš jų nepasisakė. Pareiškėjo įsitikinimu, ligos išmoka jam turėjo būti skirta ne tik nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., bet ir už laikotarpį iki ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos arba bent jau už laikotarpį iki darželių bei mokyklų atidarymo. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad darbo santykiai pasibaigė 2020 m. kovo 16 d., t. y. tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas karantinas, taigi paskelbus karantiną darbo santykiai dar nebuvo nutrūkę. Pareiškėjas tvirtina, kad jeigu asmeniui už visą karantino laikotarpį išduodamas vienas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas, jis turi teisę gauti išmoką, neatsižvelgiant į tai, jog tokio asmens darbo sutartis nutrūksta karantino laikotarpiu, todėl pareiškėjo padėtis nėra lygiavertė su tais asmenimis, kuriems išduotas vienas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV priimtais sprendimais bei pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas ginčijamų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, neskirti pareiškėjui Išmokos vaikų priežiūrai už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

27. Ligos išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

28. Įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas ligos socialinio draudimo tikslas – įstatymų nustatytais atvejais kompensuoti šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, apdraustu laikomas fizinis asmuo, kuris pats moka ir (ar) už jį mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

29. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis bei ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Ligos socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys) bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys).

30. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais: 1) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir dėl to praradusiems darbo pajamų, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus atvejus bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos išmokos skyrimo ir mokėjimo atvejus; 2) sergantiems šeimos nariams slaugyti. Ši išmoka skiriama, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį; 3) apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų, ir šio įstatymo 111 straipsnio 6 dalyje nurodytiems apdraustiesiems asmenims; 4) apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši išmoka skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką; 5) šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje ir 111 straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigoje (įstaigose) nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 111 straipsnio 7 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai; 6) vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti (toliau – vaiko priežiūros atostogos), dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti; 7) apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

31. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi asmenys, jeigu jie: 1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu (1 punktas); iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse (3 punktas). Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo ar tarnybos laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį, ir atleidimo iš darbo ar tarnybos dieną. Pagal to paties straipsnio 6 dalies nuostatas, ligos išmoką taip pat turi teisę gauti neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys, jeigu jie turi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą stažą, o laikinasis nedarbingumas prasidėjo laikotarpiu, kuriuo šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

32. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad elektroniniai pažymėjimai išduodami tik asmenims, apdraustiems ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, ir Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravusiems asmenims, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas (toliau – ir bedarbis).

33. Įstatymo 111 straipsnio (2020 03 17 įstatymo Nr. XIII-2824 straipsnio redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad atsiradus būtinybei prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), seneliui (senelei), jeigu abiem tėvams (įtėviams) arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems (jam) darbdavys nepaskelbė prastovos Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, taip pat budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos. Šioje dalyje nustatytos ligos išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

34. Įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad šiame Įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais (1 dalis). Fondo valdybos teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl išmokos, per vieną darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja pareiškėją, sprendimo nuorašą (kopiją, išrašą) pateikdamas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, išskyrus tą pareiškėją, kuriam išmoka paskirta naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze. Sprendime nurodomos teisės aktų normos, kuriomis pagrįstas priimtas sprendimas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, o jeigu priimamas sprendimas neskirti išmokos, – ir išmokos neskyrimo priežastis (3 dalis).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdžiai matyti, jog teisė gauti ligos išmoką vaiko priežiūrai neginčijamai priklauso nuo asmens apsidraudimo valstybiniu socialiniu draudimu, kas yra susiję su ligos socialiniu draudimu, kurio tikslas – kompensuoti asmens, laikinai negalinčio dirbti nedarbo laikotarpyje prarastas pajamas.

36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai vaiko priežiūrai pareiškėjui buvo išduoti už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d., nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d., nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., taip pat nuo 2020 m. balandžio 13 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. ir nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 26 d. Pareiškėjas iš darbo UAB „BNM Finance“ buvo atleistas 2020 m. kovo 16 d. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. balandžio 12 d. būtų dirbęs arba turėjęs bedarbio statusą, vadinasi, jis nebuvo apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti pareiškėjui Išmokos už nedarbingumo laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., o atsižvelgęs į pareiškėjo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d. bei paminėtą Įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-84898 pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta ir išmokėta Išmoka. Kadangi likę nedarbingumo pažymėjimai pareiškėjui buvo išduoti jau nesant jam draustam ligos socialiniu draudimu, todėl pagrįstai buvo priimti ginčijami sprendimai, kuriais konstatuota, kad pareiškėjas neatitiko bendrųjų Įstatyme nustatytų sąlygų (nebuvo apdraustas ligos socialiniu draudimu, nedirbo ir dėl to neprarado pajamų) Išmokai gauti bei atsisakyta paskirti ir išmokėti pareiškėjui Išmoką už laikotarpius nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 29 d. ir nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. balandžio 12 d.

37. Įstatymo 111 straipsnis (2020 03 17 įstatymo Nr. XIII-2824 straipsnio redakcija) nustatė Ligos išmokų skyrimo ir mokėjimo ypatumus Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Šio reguliavimo nustatymas įtvirtinant specialias taisykles nepaneigė būtinumo vadovautis bendromis šio įstatymo normomis, būtent įtvirtinančiomis teisę gauti ligos išmoką, įskaitant taisykles dėl asmenų turinčių teisę gauti pašalpą (8 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat taisykles dėl ligos išmokos skyrimo, jeigu teisė ją gauti atsirado atleidimo iš darbo dieną (8 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje taikyta Įstatymo 111 straipsnio 3 dalis nustatė papildomą pagrindą gauti ligos išmoką karantino laikotarpiu, nustatė jos mokėjimo pradžią ir maksimalų leistiną mokėjimo laikotarpį. Taigi šiuo specialiu reguliavimu nėra sureguliuoti visi klausimai, kuriais remiantis skiriama ligos pašalpa, todėl turi būti vadovaujamasi minėtomis bendromis taisyklėmis, kurios ir buvo taikytos nagrinėjamu atveju, nes jų taikymo išimčių Įstatymo 111 straipsnis neįtvirtino.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jo padėtis šiuo atveju yra nelygiavertė lyginant su tų asmenų, kuriems buvo išduotas vienas nepertraukiamas nedarbingumo pažymėjimas, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas jokios konkrečios informacijos apie tokius atvejus teismui nepateikė. Kadangi pareiškėjas paminėtų įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, dėl šio pareiškėjo skundo argumento teismas atskirai nepasisako.

39. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad yra pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, kuriais remiantis galima būtų tvirtinti, kad atsakovas atliko veiksmus ar priėmė sprendimus, kuriais remiantis pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį, kad pareiškėjui bus paskirta ligos pašalpa už laikotarpį, dėl kurių yra priimti nepalankūs sprendimai. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovo veiksmais ar sprendimais buvo paneigtos pareiškėjo įgytos teisės. Šio vertinimo nekeičia ir atsakovo skelbtos konsultacijos, kuriose nebuvo skelbiama informacija, kuria remiantis pareiškėjas galėjo tikėtis, kad gaus ligos pašalpą.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde suformulavo naujus reikalavimus dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-21321 ir 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo Nr. VPA_SP11E-21814 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoti nauji reikalavimai, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėtini.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Veslava Ruskan Milda Vainienė