2016-03-30 Nr. AB-7243-3-61-3-05279-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-185-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05279-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 4 d. gautas pareiškėjo E. T. (toliau – ir pareiškėjas) skundas.

Paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi teismas nustatė terminą iki 2015 m. lapkričio 20 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

2015 m. lakričio 20 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuris taip pat neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjas įpareigotas pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

2015 m. gruodžio 7 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuris taip pat neatitiko ABTĮ reikalavimų, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjas dar kartą įpareigotas iki 2015 m. gruodžio 22 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo E. T. skundą laikė nepaduotu. Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 11 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjo skundas, kuris vėl neatitiko ABTĮ reikalavimų.

Pagal ABTĮ 37 straipsnį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

III. Pareiškėjas E. T., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundą priimti arba pratęsti terminą skundo trūkumams ištaisyti.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nustatė labai trumpą terminą trūkumams ištaisyti, o pareiškėjo laisvė yra apribota, nes jis atlieka bausmę ir neturi galimybės susipažinti su ABTĮ, taip pat neturi galimybės pateikti atsakovų neteisėtų veiksmų ir neveikimo įrodymų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

2015 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas E. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti 50 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur žalos dėl sveikatos sutrikdymo ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

Paduotas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d., 2015 m. lapkričio 24 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimis pareiškėjui tris kartus nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Atitinkamai pareiškėjas tris kartus teikė patikslintus skundus. Skundžiama 2016 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino, kad pareiškėjas ankstesnėse nutartyse nustatytų trūkumų neištaisė, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pabrėžtina, jog nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pirmiausia konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą, iš esmės pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes skunde nebuvo nurodytos ginčo šalys, t. y. nebuvo nurodytas atsakovas, iš kurio prašoma priteisti žalą, buvo neaiškus skundo dalykas. Tačiau pareiškėjui kelis kartus patikslinus skundą, teismo atliktas pareiškėjo skundo turinio vertinimas, jog šis skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas ir neteisingas. Iš pareiškėjo pateiktų patikslintų skundų matyti, kad juose nurodytos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas: nurodyta, su kokiais neteisėtais veiksmais siejamas reikalavimas; laikotarpis, kada atlikti neteisėti veiksmai; konkretizuota, kokią žalą patyrė pareiškėjas, prašomos atlyginti žalos dydis ir institucija, iš kurios prašoma priteisti žalą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas dėl žalos atlyginimo atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, jame buvo suformuluotas tiek skundo dalykas, tiek pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundas. Vienu iš skundo trūkumų buvo laikoma tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ normų aiškinimu. Teismas negalėtų skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pateikė neteisingą ABTĮ normų aiškinimą.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03). EŽTT šio pobūdžio bylose taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimo Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 par.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 par.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, remiantis nustatytais skundo trūkumais, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduodant nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan