d9e7d0dc-1590-49da-ae44-6b0feba9ff5e · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr   Baudžiamoji byla Nr. 1-2637-408/2013              Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00499-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5; 1.1.7.2.7.; 2.1.16.1.2.;2.1.10.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Gitanai Žitinevičienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam L.

J., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams V. V., O. Ž., jų atstovui advokatui Raimundui Jurkai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje             L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, registruotas Lietuvos darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,             kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ n u s t a t ė:                          Kaltinamasis L.

J. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo du žmonės, o bÅ«tent:             2013 m. liepos 3 d. apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų A.

V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. (duomenys neskelbtini), jas parbloÅ¡kė ir mirtinai sužalojo, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.Kaltinamasis L. J. kaltu prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2013-07-03 apie 17.00 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) “, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Automobilyje kartu važiavo dar 3 (trys) vaikinai. Pravažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini), matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matė, kad iÅ¡ kairės pusės nuo skiriamosios juostos per gatvę eina pėstieji.

Tuo metu pirma eismo juosta greta jo vairuojamo automobilio, bet gerokai priekyje, važiavęs automobilis lėtino greitį prieÅ¡ perėjÄ . Koks buvo jo vairuojamo automobilio važiavimo greitis, nenurodė. PrieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ pilnai nesustabdė automobilio bÅ«damas tikras, kad moteris su mergaite pereis per gatvę. Eidamos per gatvę pėsčiosios laikėsi susikibusios rankomis: mergaitė ėjo priekyje ir paskui save vedė mamÄ . PėsčiÄ sias partrenkė antroje eismo juostoje. Be kaltinamojo visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ .IÅ¡ nukentėjusiojo V.

V. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 17.30 val., kuomet važiavo namo, iÅ¡ žmonos mobilaus telefono jam paskambino nepažįstama moteris, prisistatė Greitosios medicinos pagalbos medike, pranešė, kad įvyko nelaimė, prašė atvažiuoti į Baltų pr. Atvykęs į įvykio vietÄ sužinojo, kad eismo įvykio metu, kurio kilimo aplinkybės jam nėra žinomos, žuvo jo žmona ir vienturtė duktė (b. l. 39). IÅ¡ nukentėjusiosios O. Ž. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 18.00 val.

Jai paskambino sesers Laimos vyras V. V. ir pranešė, kad neteko žmonos ir dukrytės Aistės. Po kurio laiko ji atvažiavo į Baltų prospektÄ ir sužinojo, kad sesuo ir krikÅ¡to dukra žuvo eismo įvykio metu (b. l. 82). IÅ¡ liudytojos R. P. parodymų matyti, kad 2013-07-03 ji (duomenys neskelbtini) važiavo miesto marÅ¡rutiniu autobusu. Pamatė, kad ant kelio skiriamosios juostos guli du žmonės. Paskubomis iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso ir einant link gulinčių žmonių skambino medikams, tačiau buvo sujungta su policija, kuriai pranešė apie tai, kÄ matė įvykio vietoje, nurodė važiuojamojoje dalyje stovinčio automobilio „BMW“, prie kurio buvo 3 vaikinai, valstybinius numerius – (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kilimo aplinkybės jai nėra žinomos (b. l. 93).

Iš liudytojo E. B. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L.. Jis sėdėjo ant priekinės automobilio sėdynės šalia vairuotojo. Ant galinės sėdynės sėdėjo R. ir L. J.. Važiuojant (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta automobilio judėjimo greitis galėjo būti apie 80 km/h. Matė, kad artėjama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prie kurios, pirmoje eismo juostoje, buvo sustojęs automobilis, o ant skiriamosios juostos stovėjo moteris ir mergaitė, kurios dar nėjo per gatvę.

Po akimirkos iÅ¡girdo klyksmÄ ir stiprų smÅ«gį, iÅ¡Å¡ovė oro pagalvė. PrieÅ¡ tai nejautė, kad L. J. vairuojamas automobilis bÅ«tų stabdomas. Sustojus automobiliui iÅ¡lipo ir pamatė, kad ant skiriamosios juostos guli moteris ir mergaitė (b. l. 94). IÅ¡ liudytojo R. T. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L. J.. Sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės deÅ¡inėje pusėje už keleivio. Važiavo (duomenys neskelbtini), automobilio važiavimo greitis galėjo bÅ«ti apie 80 km/h, kelio važiuojamosios dalies nestebėjo, nes žaidė mobiliuoju telefonu.

Kažkuriuo metu pakėlęs akis pamatė, kad, maždaug už 10-15 metrų, pėsčiųjų perėja, o joje moteris su mergaite – pėsčiosios, kurios buvo jau važiuojamojoje dalyje iÅ¡ kairės pusės pagal automobilio judėjimo kryptį. VienÄ akimirkÄ jos lyg sugrįžo ant skiriamosios juostos, o paskui vėl įžengė. Paskui iÅ¡girdo klyksmÄ , stiprų smÅ«gį, iÅ¡Å¡ovė priekinės oro pagalvės. Automobiliui sustojus iÅ¡lipo iÅ¡ jo, matė, kad moteris su mergaite gulėjo netoli viena kitos ant žalios vejos – ant skiriamosios juostos (b. l. 95).

IÅ¡ liudytojo L. J. parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo automobiliu „BMW“, kurį vairavo L. J.. Sėdėjo ant galinės automobilio salono sėdynės už vairuotojo. Važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta. Automobilio judėjimo greitis galėjo bÅ«ti apie 90-100 km/h. Kelio važiuojamosios dalies pro priekinį automobilio stiklÄ nestebėjo, dairėsi pro Å¡alia esantį durelių kairės pusės stiklÄ . Girdėjo, kaip E. suÅ¡uko „stabdyk“, o paskui pajuto stiprų smÅ«gį, priekyje iÅ¡siskleidė dvi oro pagalvės. Ar prieÅ¡ tai Lukas stabdė vairuojamÄ automobilį ar ne, pasakyti negalintis, nes nepamena.

Transporto priemonei sustojus iÅ¡ jos iÅ¡lipo, nuėjo į Å¡alimais esantį autobusų sustojimÄ (b. l. 96).IÅ¡ liudytojo V. S. parodymų matyti, kad 2013-07-03 apie 17.15-17.30 val. vairavo automobilį „Volvo XC 70“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, saulė Å¡vietė iÅ¡ nugaros. Priekyje važiavo tamsios spalvos „BMW“. Tarp jo vairuojamo automobilio ir „BMW“ markės automobilio kitos transporto priemonės nebuvo. Matė, kad automobiliui „BMW“ pravažiavus nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä¯ orÄ pakilo žmonės. Savo vairuojamÄ automobilį sustabdė antroje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos apie 2-3 metrus nuo mergaitės kÅ«no, kuri gulėjo ant skiriamosios juostos Å¡alia bordiÅ«ro (b. l. 97).IÅ¡ liudytojos V.

Å . parodymų matyti, kad 2013-07-03 važiavo marÅ¡rutiniu miesto autobusu. Apie 17.25 val. iÅ¡lipo sustojime Baltų prospektas. Kitoje gatvės pusėje buvo prekybos centras (duomenys neskelbtini). Ji iÅ¡lipo pro galines autobuso duris, o per vidurines duris iÅ¡lipo moteris su mergaite. Per kelio važiuojamÄ jÄ dalį ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuri buvo netoliese. Praėjusi vienÄ jos dalį, paskui skiriamÄ jÄ juostÄ , sustojo. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta matomumo zonoje atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo.

Pirma eismo juosta važiavęs automobilis, kurio nei markės, nei valstybinių numerių neįsidėmėjo, sustojo. Bebaigiant praeiti pro prieÅ¡ perėjÄ sustojusį pirmoje eismo juostoje automobilį už nugaros iÅ¡girdo klyksmÄ ir stiprų bumbtelėjimÄ . Atsisukusi atgal pamatė, kad labai dideliu greičiu pravažiuoja tamsios spalvos automobilis, o į orÄ apie 3-4 metrus pakilusi ta pati mergaitė, kuriÄ matė iÅ¡lipančiÄ iÅ¡ autobuso su moterimi. Paminėtas automobilis visiÅ¡kai nestabdė, dar gerokai nuvažiavęs sustojo vidury gatvės. Paskubomis nubėgo prie partrenktos mergaitės, kuri gulėjo ant skiriamosios juostos Å¡alia bordiÅ«ro.

Matė, kad iš tamsaus automobilio vairuotojo vietos išlipo jaunas vaikinas (b. l. 98).Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad 2012 metų gruodžio mėnesį nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo naudotis leido anūkui L. J.. Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes nieko papasakoti negali, apie tai sužinojo iš televizijos. Dėl sugadinto automobilio pretenzijų anūkui neturi (b. l. 99).Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 633/13(02) konstatuota, kad L.

V. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir paviršinės pjautinės žaizdelės veide, dešinėje rankoje, plėštinė skalpuota viršugalvio minkštųjų audinių žaizda, kaukolės skliauto ir pamato vidurinės duobės skeveldriniai lūžiai, sunkus galvos smegenų sukrėtimas, pilna trauminė kairės blauzdos ir dalinė dešinės blauzdos amputacija, odos nubrozdinimai kairio klubo srityje, skeveldriniai dubens kaulų, stuburo krūtininės dalies, šonkaulių lūžiai su trauminiais dešinio plaučio, aortos, diafragmos dešinio kupolo, kepenų plyšimais.

Tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu. Mirties priežastis - politrauma, ūmus nukraujavimas (b. l. 111-115).Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 634/13(02) konstatuota, kad A. V. mirties priežastis - politrauma, kaip viso kūno sumušimo pasekoje susidariusių sužalojimų visuma, pasireiškusi difuziniu galvos smegenų pažeidimu, trečio ir ketvirto krūtininių slankstelių lūžiais su išnirimu ir pilnu nugaros smegenų pažeidimu, plaučių, širdies sumušimais, diafragmos kairiojo kupolo plyšimu, kairio inksto, kepenų ir blužnies plyšimais, kairiojo klubikaulio ir kryžkaulio jungties išsiskyrimu, kairiojo gaktikaulio apatinės šakos lūžiu, kairiojo šlaunikaulio ir dešinės blauzdos kaulų lūžiais.

Sužalojimai yra susidarę betarpiškai prieš pat mirtį nuo didelės energijos trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ir paviršiais, būdingi pėsčiųjų autotraumai ir susidarė A. V. automobiliui labai dideliu greičiu numušant iš vertikalios padėties (b. l. 117-123).Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2385 (13) nurodoma, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini) greitis buvo nemažesnis nei 80 km/h, tikėtinas automobilio greitis pėsčiųjų partrenkimo metu 80÷100 km/h (b. l. 127-129).Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kvalifikacija teisinga, atitinka šio nusikaltimo sudėtį.

Aukščiau aptartų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, kad L. J. 2013 m. liepos 3 d. apie 17.20 val. Kaune, Baltų prospektu vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini) D“, valstybiniais numeriais „(duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Žiemgalių gatvės link Žemaičių plento, ties namu Nr. 53 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusių pėsčiųjų A.

V., gim. „(duomenys neskelbtini), ir L. V., gim. „(duomenys neskelbtini), jas parbloÅ¡kė ir mirtinai sužalojo. BÅ«tent Å¡ie kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.              Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis kaltu pilnai prisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, iÅ¡gyvena dėl įvykio pasekmių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė iÅ¡samius parodymus.  Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L.

J. padarė neatsargų nusikaltimÄ dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nors nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti nukentėjusiųjų gyvybes, jos žuvo dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles – ženkliai virÅ¡ijo mieste leidžiamÄ greitį, ir L. V. ir A. V. žūtis buvo kaip Å¡ių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis L. J. neteistas, tačiau už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, sukeltas itin sunkias ir skaudžias pasekmes.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant atviroje kolonijoje, t.y. tokiÄ bausmės rūšį, kuriÄ prašė skirti prokuroras ir su juo sutikdami nukentėjusieji (BK 54 str. 2 d., 55 str. ).             Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).Lietuvos Respublikos BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

L. J. itin grubiai pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo du žmonės. Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė netinkamai naudodamasis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemonę, teismas kartu su bausme skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise, uždrausdamas L. J. vairuoti kelių transporto priemones.Nukentėjusysis V. V. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jo naudai priteisti 482736,00 Lt dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ ir 588,00 Lt turtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 37-42).

Taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. J. 3800,00 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ (t. 2,b. l. 51-52, 80-81). Nukentėjusioji O. Ž. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jos naudai priteisti 200000,00 Lt dydžio patirtÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-90). Taip pat nukentėjusioji ir jos atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo L. J. 2000,00 Lt iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ (t. 2,b. l. 55-56).Kaltinamasis L.

J. su civiliniais ieškiniais sutinka.Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.                          Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytÄ Å¾alÄ eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakingas, nevirÅ¡ijant sutartyje numatytų sumų, AB „Lietuvos draudimas“. Pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ , t.y. kaltinamasis L. J..Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais ir siekiu iÅ¡laikyti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenumato (LR CK 6.250 str.), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovavosi LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į:

1) žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) kaltininko turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje normoje nėra pateiktas iÅ¡samus neturtinės žalos dydžio kriterijų sÄ raÅ¡as, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio turi bÅ«ti vertinami asmenų santykiai su žuvusiuoju, Å¡ių santykių kokybė.Teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgia į tai, kad civilinius ieÅ¡kovus V.

V. bei O. Ž. ir žuvusiÄ sias siejo glaudÅ«s tarpusavio santykiai. V. V. prarado žmonÄ ir dukrÄ , dėl ko sugriuvo jų tarpusavio planai bei pasitikėjimas visuomene, gyvenimo džiaugsmo praradimas, emocinės kančios. O. Ž. prarado seserį ir krikÅ¡to dukrÄ , su kuriomis buvo artima, ko iÅ¡davoje jai atsirado papildomi emociniai krÅ«viai, didelis dvasinis skausmas ir sukrėtimas, stiprÅ«s iÅ¡gyvenimai.             Teismas laiko, kad nukentėjusiojo V. V. ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, kadangi jis praÅ¡o priteisti turėtas iÅ¡laidas, kurias patyrė dėl eismo įvykio, kuriame žuvo jo artimieji.

Teismas įvertinęs įrodymus daro iÅ¡vadÄ , jog praÅ¡oma suma nėra per didelė, ar neprotinga, todėl turi bÅ«ti atlyginta ( BPK 115str.1d.).              O. Ž. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai, atsižvelgiant, kad jos ryÅ¡ys su žuvusiomis nebuvo toks tamprus, kaip vyro ir tėvo. Nors klaidinga bÅ«tų teigti, kad tai jos nepalietė, nes byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad O. Ž. su jomis bendravo. Tačiau nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį bÅ«tina įvertinti, kaip sesers ir dukterėčios mirtis įtakojo O.

Ž. psichologinę, emocinę bÅ«senÄ bei dvasinę skriaudÄ . Nors nukentėjusioji teigė, kad po artimųjų žuties ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir skausmÄ , tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktikÄ tokio paties pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios O. Ž. neturtinės žalos civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalÄ padariusiojo asmens kaltė, kurios jis neginčija, bei sutikimas atlyginti tokiÄ Å¾alÄ .

Nustatydamas bÅ«tent tokius ieÅ¡kinio dydžius teismas atsižvelgė į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, nes Å¡is kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas iÅ¡tyręs kaltinamojo finansinius Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas nustatė, kad jis bedarbis, savo pajamų ar kito turto neturi, pragyvena remiamas tėvų. Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingus kriterijus, o taip pat teismų praktikÄ aptariamos kategorijos bylose, ieÅ¡kovų reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies aukščiau nurodytÄ tvarka (LR BPK 115 str.).

Taip pat teismas visiškai tenkina nukentėjusiųjų reikalavimus priteisti iš kaltinamojo turėtas jų proceso išlaidas, kurias jie pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais pagal pridedamus prie bylos kvitus.                      Kardomoji priemonė – suėmimas - nekeistina. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su eismo įvykio apžiūros fotografijomis (b.l.

23) bei 1 CD su eismo įvykio įraÅ¡u iÅ¡ stebėjimo kameros (b.l. 105), paliktini prie bylos.                     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str., n u s p r e n d ž i a :             L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturių) metų laisvės atėmimÄ .Bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo ir suėmimo dienos – 2013-07-03.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, skirti L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise ir uždrausti jam 3 (tris) metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.             Nukentėjusiojo V. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti jam iÅ¡ L. J. 588,00 Lt (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 00 ct) turtinės ir 482736,00 Lt (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios O.

Ž. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlygino tenkinti dalinai ir priteisti jai iÅ¡ L. J. 50000,00 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ L. J. 3800,0 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 00 ct) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosiojo V. V. ir 2000,00 Lt (du tÅ«kstančius litų 00 ct) nukentėjusiosios O. Ž. naudai.             KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ palikti tÄ pačiÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD su eismo įvykio apžiÅ«ros fotografijomis (b.l.

23) bei 1 CD su eismo įvykio įraÅ¡u iÅ¡ stebėjimo kameros (b.l. 105), palikti prie bylos.             Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                         Virginijus Kalkauskas