2013-04-24 Nr. AB-1311-3-61-3-02617-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2013-04-24 Nr. AB-1311-3-61-3-02617-2011-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Junesta“ (toliau – ir RUAB „Junesta“) ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą (1 t., b. l. 1-4), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei projektuoti, kur minėti teisės aktai taikomi jiems priklausantiems žemės sklypams – 1,1144 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 8,400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A556-310/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjai restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Junesta“ (toliau – ir RUAB „Junesta“) ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą (1 t., b. l. 1-4), prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 23 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei projektuoti, kur minėti teisės aktai taikomi jiems priklausantiems žemės sklypams – 1,1144 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 8,400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai nurodė, kad 2007 m. balandžio 20 d. su pareiškėjais buvo pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjai paruošė žemės sklypų detalųjį planą. RUAB „Junesta“ 2011 m. lapkričio 8 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. A51-43782(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodoma, kad galimai ant pareiškėjams priklausančių žemės sklypų jau yra rengiamas Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninis projektas, nors žemės sklypų nuosavybės teisė Vyriausybės nustatyta tvarka dar nėra perleista (yra žinoma, kad dalis žemės sklypų bus paimta visuomenės poreikiams). Vilniaus miesto savivaldybė projektuoja Vilniaus miesto vakarinę greito eismo gatvę ant pareiškėjams priklausančių žemės sklypų neturėdama jokių teisių į šiuos žemės sklypus ar žemės sklypų savininkų sutikimo. Tokiu būdu yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo principas, nustatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, bei statybos ir projektavimo procesą reguliuojantys teisės aktai. Nurodė, kad, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotas detaliojo planavimo sąlygas, pareiškėjai parengė, suderino ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybei tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, kuris iš dalies žemės sklypų ribose koreguoja 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą. Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė jau rengia Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą neatsižvelgdama į pačios išduotas planavimo sąlygas ir pareiškėjų suderintą (Vilniaus miesto savivaldybės Nuolatinės statybų komisijos protokolą) žemės sklypų detalųjį planą. Todėl rengiamas techninis projektas prieštarauja pareiškėjų parengtam žemės sklypų detaliojo plano projektui. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų: LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d.) 10.2, 21 punktų.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų skundą (1 t., b. l. 71-79) prašė bylą nutraukti, pareiškėjams praleidus skundžiamo akto apskundimo terminą; nepatenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ įgyvendinimas yra susijęs su viešuoju interesu, o tuo pačiu ir visuomenės interesu. Šiuo atveju visuomenės interesas yra turėti Vilniaus miesto vakarinį greitkelį, leisiantį nukreipti automobilių srautus toliau nuo žmonių apgyvendintų rajonų, bei užtikrinsiantį visuomenei ramesnę, saugesnę bei švaresnę miesto aplinką išplėtosiantį susisiekimo infrastruktūrą. Įvertinus tai, kad projektą „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinis aplinkkelis“ planuojama įgyvendinti per 5,5 m., tai yra iki 2015 m., sutrikus vieno etapo įgyvendinimo procesui bus sutrikdytas visas numatomo projekto vykdymas ir projektas nebus užbaigtas laiku.
Pažymėjo, kad vakarinio aplinkkelio III etapo techninis projektas yra rengiamas pagal 2009 m. kovo 23 d. parengto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ turinį ir technines sąlygas. Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi žemės, reikalingos Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo statybai, paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios yra detaliai reglamentuotos Civiliniame kodekse (4.100 str. 1 d.), Žemės įstatyme (45, 46, 47 str.) bei LR Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintose Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) (2 p.).
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 1-226, kuriuo nusprendė prašyti Vilniaus apskrities viršininką paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2008 m. sausio 24 d. raštu Nr. A51-1737(3.6-PD-4) paprašė apskrities viršininko paimti visuomenės poreikiams žemės sklypus, esančius Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. balandžio 1 d.
įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taigi pareiškėjų nuosavybės teise turimų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams klausimas šiuo metu yra sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai neginčijo nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-3708-(01), kuriuo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl ginčo dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams nėra.
Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams institutas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų teisės normų ir institutų, reglamentuojančių žemės naudojimą tuo tikslu, kuriam žemė buvo paimta. STR 1.05.07:2002 10 punkte įtvirtintas reguliavimas, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turi būti pateikti žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, nebus pažeistas, jei bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog yra vykdoma žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.
Akcentavo ir tai, kad kol žemė, esanti Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, nebus paimta visuomenės poreikiams iš žemės sklypų savininkų, statybos leidimas nebus išduotas ir statybos darbai nebus pradėti. Pareiškėjų teisės ir interesai ginčo projektavimo sąlygomis nėra pažeidžiami. Pabrėžė, kad pareiškėjų pateiktas žemės sklypų detalusis planas nėra patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-856 patvirtintą detalųjį planą rengiamas techninis projektas turi būti panaikintas.
Teigė, kad vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 66 punktu, pareiškėjai būdami planavimo organizatoriais turi teisę/pareigą domėtis planavimo procesu, susipažinti su pareiškėjų institucijoms pateiktais dokumentais, šalinti trūkumus, atsiimti dokumentus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas pateiktas tik 2011 m. lapkričio 22 d., akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjų skundą (2 t., b. l. 12-16) palaikė atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 05/07 yra pabrėžęs, jog įstatymų leidėjas reguliuodamas santykius susijusius su ginčų dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimu teisme turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų operatyviai šiuos ginčus išspręsti ir taip garantuoti viešąjį interesą, užtikrinti, kad savininkas nepiktnaudžiautų savo teise gauti teisingą atlyginimą už paimamą nuosavybę ir taip nevilkintų nuosavybės perėmimo visuomenės poreikiams proceso. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai nepasinaudojo savo teise per įstatymo nustatytą terminą skųsti teismui 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, todėl mano, jog pareiškėjai sutiko su žemės sklypo (dalies) paėmimu visuomenės poreikiams. Remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, mano, kad išduodant projektavimo sąlygų sąvadą turėjo būti gautas žemės sklypų savininkų sutikimas. Kita vertus, šiuo atveju viešas interesas reikalauja, kad Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybos darbai būtų atlikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką. Pažymėjo, kad šiuo metu detalusis planas nėra patvirtintas ir įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Nekilnojamojo turto registro centre yra įregistruota, kad žemės sklypams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, todėl jie negali būti pertvarkomi.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu (2 t., b. l. 50-53) pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl 2009 m. kovo 23 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., administracines bylas Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.
Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose nustatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapo techninis projektas yra rengiamas pagal 2009 m. kovo 23 d. parengto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio III etapas“ turinį ir technines sąlygas, tačiau žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d.
įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“, kurio pareiškėjai neskundžia. Taigi ginčijamo 2009 m. kovo 23 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas nesukels tų teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjai. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2009 m. kovo 23 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.
Pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, todėl pareiškėjų skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 56-60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 23 d. išduotas projektavimo sąlygų sąvadą ir technines sąlygas Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei projektuoti dalyje, kur minėti teisės aktai taikomi pareiškėjams priklausantiems žemės sklypams - 1,1144 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), bei 8,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. lapkričio 4 d. priėmus sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010, kliūčių tęsti žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo procedūrą nebeliko, todėl pakartotinai į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjai kreipėsi 2010 m. lapkričio 15 d. su prašymu (pridedama) tvirtinti paruoštą žemės sklypų detalųjį planą, tačiau šiuo metu jis dar yra nepatvirtintas, nes Vilniaus miesto savivaldybė vilkina priimti sprendimą dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo.
Pareiškėjai parengė, suderino ir pateikė Vilniaus miesto savivaldybei tvirtinti žemės sklypų detalųjį planą, kuris iš dalies žemės sklypų ribose koreguoja 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalųjį planą. Tai, kad 2005 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės detalusis planas bus koreguojamas naujai rengiamu žemės sklypų detaliuoju planu, buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe (2007 m. gruodžio 29 d. ir 2008 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės raštai yra byloje).
Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techninį projektą, nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas nevertino nurodytų pareiškėjų aplinkybių dėl ginčo planavimo sąlygų išdavimo neteisėtumo ir pareiškėjų teisių pažeidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino, kad buvo padarytas teisės aktų pažeidimas išduodant ginčo planavimo sąlygas be pareiškėjų sutikimo. Iš principo to neneigė ir atsakovas - negalėjo nurodyti, kokiu įstatymo pagrindu pareiškėjų sutikimas nebuvo reikalingas.
Todėl teismas, nepasisakęs dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nors bylos dalyvių pozicija ir nustatytinos aplinkybės yra pakankamai aiškios, pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.). Teismas nevertino ir nenustatinėjo, kokią įtaką pareiškėjų teisėms ir teisėtiems interesams daro neteisėta atsakovo veikla ginčo teritorijoje. Išdavęs sau pačiam statybos leidimą, atsakovas įgytų teisę pareiškėjams nuosavybės teise priklausančioje žemėje vykdyti Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybas.
Tai būtų grubus Konstitucijos 23 straipsnio pažeidimas. Kadangi atsakovas jokios informacijos apie pareiškėjų žemėje parengtą projektą neteikia, tai neleidžia pareiškėjams tiksliai įvertinti jų teisių pažeidimo apimtį. Teismas nevertino ir neanalizavo, kokios teisinės pasekmės atsiranda pareiškėjams nepanaikinus ginčo projektavimo sąlygų. Pareiškėjai nesutinka su teismo vertinimu, kad pagal aktualią administracinių teismų praktiką jie neturi materialinio suinteresuotumo šioje byloje. Pareiškėjų teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad atsakovas neturėdamas teisinio pagrindo jiems nuosavybės teisė priklausančioje žemėje projektuoja gatvę be pareiškėjų žinios ir taip galimai ruošiasi jos statybai (šios informacijos atsakovas neteikia) bei atsisako tvirtinti pareiškėjų paruoštą žemės sklypų detalųjį planą dėl to, kad jis prieštarauja atsakovo rengiamam Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės techniniam projektui.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (2 t., b. l. 68-73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai išanalizavo ginčo santykiams taikytinų teisės aktų nuostatas, tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, priėjo pagrįstas, teisėtas ir tinkamas išvadas byloje. Pareiškėjai neginčijo nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. 1-226 „Dėl žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams“, nei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-3708-(01), kuriuo buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (Žemės įstatymo 46 str. 1 d.) ir buvo nuspręsta paimti pareiškėjams priklausančius žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams, todėl ginčo, dėl būtinumo paimti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančią žemę visuomenės poreikiams, nėra. Pareiškėjų reikalavimas dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo, kuriuo planuojama pertvarkyti minėtus žemės sklypus, prieštarauja Žemės įstatymo 46 straipsnio 5 daliai. Pareiškėjų interesai rengiamu projektavimo sąlygų sąvadu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pažeidžiami, nes jokie fiziniai veiksmai, įskaitant ir statybos darbus, pareiškėjų žemės sklypuose nėra atliekami ir nebus atliekami, kol minėti žemės sklypai nebus paimti visuomenės poreikiams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 64-66) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką ir šios bylos faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2009 m. kovo 23 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų (apeliantų) skundą atmetė, nes konstatavo, jog sprendžiant pagal byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2009 m. kovo 23 d. projektavimo sąlygų sąvadu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai. Teigta, jog jie neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, kas ir nulėmė skundo atmetimą. Daugiau skundo atmetimo argumentų nenurodyta.
Taigi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra pakankamai aiškios bei glaustos – būtina atsakyti, ar atsisakymas nagrinėti skundą iš esmės dėl materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, buvo pagrįstas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Teisminės gynybos garantija reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu bei suponuoja teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą (pareiškimą) ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Tačiau teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (pareiškimą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (pareiškimo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės ar neįrodė tokios teisės, skundas (pareiškimas) turi būti atmestas.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų (apeliantų) materialiosios reikalavimo teisės neturėjimą grindė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-3708-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedūros pradžios“. Pagal šį įsakymą buvo pradėta ginčo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (1 T, b.l. 178-179). Užimta pozicija, jog būtent šis teisės aktas pareiškėjams (apeliantams) sukelia realias teisines pasekmes, o ne skundžiamas dokumentas.
Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant sprendimą šioje byloje galiojo Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalies norma, kurioje buvo pasisakyta: kai įsiteisėja teismo nutartis leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, žemės savininkas tampa pinigų sumos, kurią žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija pervedė į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, savininku ir įgyja teisę šia pinigų suma neribotai disponuoti.
To paties straipsnio 11 dalyje buvo išdėstyta, jog paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas Žemės įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.
Cituotų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad kol nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams tenkinti ir už juos atitinkamai atlyginti bei nėra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl leidimo ginčo žemę registruoti valstybės vardu, ginčo žemės savininkų nuosavybės teisė į tokią ginčo žemę nėra visiškai paneigta. Ir tada teisės aktai, kurie yra priimti iki šių juridinę reikšmę turinčių aplinkybių atsiradimo vienaip ar kitaip darantys įtaką žemės savininkų teisėms ar pareigoms, gali būti jų (savininkų) skundžiami teismine tvarka, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Vadinasi, esant tokioms aplinkybėms nėra galimybės tvirtinimui apie minėtų asmenų materialiosios reikalavimo teisės neturėjimą, nes žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra iki galo nėra užbaigta ir žemė dar nėra valstybės paimta. Todėl visi galimi su nuosavybės teise susiję pažeidimai gali būti šalinami ir teismine tvarka.
Iš administracinėje byloje esančių faktinių duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teiginiui, kad ginčo žemė yra valstybinė žemė ir pareiškėjams (apeliantams) nebetenka teisinės prasmės skųsti projektavimo sąlygų sąvadą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tenkinti procedūra iki galo nebuvo užbaigta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-02-17 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-09 nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 23 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, konstatuodamas apie tokio akto teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo galimybę administraciniuose teismuose (1 T, b.l. 45, 57-59). Ši teisėjų kolegija neturi pagrindo kitokiai pozicijai, todėl, atsižvelgiant į visas šioje byloje išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Junesta“ ir A. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius