2025-06-11 Nr. AB-10264-3-64-3-00738-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-597-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00738-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas padarė išvadą, kad Raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, skundžiamu Raštu pareiškėjas tik informuotas, jog Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją dėl savivaldybės kompetencijos, kad savivaldybių veiklą prižiūri Vyriausybės atstovai, Seimo kontrolieriai ir teismai. Taip pat išaiškinta, kad valstybės tarnybos etikos politiką formuoja ir jos įgyvendinimą kontroliuoja institucijų vadovai, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą prižiūri Viešojo valdymo agentūra, nagrinėjanti ir su tuo susijusius skundus. Tai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą kompetencijos principą, pagal kurį kiekviena institucija veikia tik jai priskirtoje srityje. Kadangi skundžiamas raštas nėra administracinis aktas, kuriuo būtų sukurta, pakeista ar panaikinta kokia nors subjektinė teisė, jo panaikinimas neturėtų teisinės reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai. Vien aplinkybė, kad skundžiamame Rašte pateikta apskundimo tvarka, nesudaro pagrindo laikyti jį administraciniu aktu, kuris galėtų būti administracinės bylos objektu.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad pareiškėjas Raštą skundė administracinėje byloje Nr. eI2-11054-1235/2025 (teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjas pastarąją teismo nutartį atskiruoju skundu yra apskundęs LVAT); administracinėje byloje Nr. eI2-10502-979/2025 (teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti; pareiškėjas pastarąją teismo nutartį atskiruoju skundu yra apskundęs LVAT); administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 (teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjas pastarąją teismo nutartį atskiruoju skundu yra apskundęs LVAT); administracinėje byloje Nr. eI2-9952-609/2025 (teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjas pastarąją teismo nutartį atskiruoju skundu yra apskundęs LVAT); 2025 m. vasario 9 d. skundu administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025 (teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, pareiškėjas pastarąją teismo nutartį atskiruoju skundu yra apskundęs LVAT). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikė skundą praleidęs 1 mėnesio terminą skundui pateikti. Pareiškėjas neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas atsisakė priimti skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2025 m. vasario 9 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, jog, nors pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą pareiškėjui turėtų būti grąžintas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau jis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025, kurioje pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti ir nutarčiai įsiteisėjus nutarta pareiškėjui grąžinti žyminį mokestį (ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi), todėl šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui; 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025 m. kovo 19 d. nutarties Nr. eAS-251-520/2025 ir 2025 m. balandžio 9 d. nutarties Nr. eAS-397-968/2025 pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad teismas iš esmės neadekvačiai / nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Prezidento kanceliarijos Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš Rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Iš Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d., 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 2 d. padavė skundus (pareiškimus), reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad visais atvejais pareiškėjo skundus taip pat buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjusiomis LVAT 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025 ir 2025 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-548-968/2025 nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai konstatavus, dėl kito (papildomo) skundžiamoje nutartyje nurodyto skundo (pareiškimo) atsisakymo pagrindo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p. (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)) plačiau nepasisakytina, kadangi tai neturėtų įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai.

Pareiškėjas taip pat apeliacinės instancijos teismui 2025 m. birželio 9 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo: „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės. Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės. LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025), 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025), 2025-05-07 nutarties (eAS-538-492/2025) ir 2025-05-21 nutarties (eAS-517-662/2025) 2025-05-28 nutarties (eAS-584-629/2025), 2025-05-28 nutarties (eAS-573-821/2025), 2025-06-04 nutarties (eAS-583-1047/2025) ir 2025-06-04 nutarties (eAS-604-1047/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą, absurdiškai tuščią maratoną (06-11 yra paskirti devyni, 06-18 – penki, 06-25 – septyni kolegijų posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.

ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo prašyme suformuluotų prašymų pripažinti tam tikras aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam atskirąjį skundą dėl konkrečios pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, ABTĮ nuostatos nesuteikia kompetencijos nagrinėti ir spręsti tokio pobūdžio klausimus, kuriuos nurodo pareiškėjas minėtame prašyme.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Egidijus Šileikis