d9e2f05d-3c7e-48a8-b98d-2185b6da8bea · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-487-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14375-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 73.1.; 114.11.  (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2314-779/2012 pagal ieÅ¡kovo V.

S. ieÅ¡kinį atsakovui BTA Insurance Company SE dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                 I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo BTA Insurance Company SE 16 600 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 166 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 5 d. iki rugpjūčio 5 d., 340 Lt transportavimo iÅ¡laidų, 251 Lt automobilio saugojimo iÅ¡laidų, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. apie 19.30 val. Pasvalio rajone PuÅ¡konių kaimo ribose kelyje „Viabaltica“ įvyko eismo įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo sÅ«nus R. S., vairuodamas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) susidÅ«rė su automobiliu Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Å ., kuris pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, iÅ¡ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ ir nepraleisdamas pirmumo teisę turinčio automobilio Audi A6.

Å io eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, eismo įvykio dalyviai sužaloti nebuvo. Po įvykio buvo iÅ¡kviesti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai, kuriems dalyvaujant buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Dėl eismo įvykio kaltę pripažino automobilio Ford Focus vairuotojas. IeÅ¡kovas kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudikÄ UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas pranešė, kad draudiminė iÅ¡moka nebus mokama, nes atlikus ekspertinį tyrimÄ nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apgadinti ne Å¡io eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis.

IeÅ¡kovas kreipėsi į UAB „Porix“, kuris atliko automobilio Audi A6, atstatymo vertės įvertinimÄ ir nustatė, kad Å¡io eismo įvykio metu padaryta turtinė žala yra 16 600 Lt, iÅ¡laidos, susijusios su vertinimu – 822 Lt. Dėl atsakovo elgesio atsisakant mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas patyrė ir turtinę žalÄ . Kadangi sugadintÄ transporto priemonę reikėjo transportuoti, ieÅ¡kovas patyrė 340 Lt transportavimo iÅ¡laidų bei 251 Lt automobilio saugojimo iÅ¡laidų, už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.Atsakovas BTA Insurance Company SE su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad draudimo iÅ¡moka nebuvo iÅ¡mokėta, nes draudikui kilo pagrįstų abejonių, jog automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai atsirado eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Apie 2010 m. gegužės 3 d. įvykusį eismo įvykį atsakovui pranešė kitas eismo dalyvis, automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S.. Žalų bylų reguliavimo eigoje palyginus ieÅ¡kovo transporto priemonės apgadinimus su Ford Focus apgadinimais bei įvykio apraÅ¡ymu, taip pat abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytÄ transporto priemonių padėtį po eismo įvykio, atsakovui kilo abejonių dėl ieÅ¡kovo pateiktų duomenų teisingumo, todėl abu eismo įvykio dalyviai buvo papraÅ¡yti papildomai atvykti į atsakovo bÅ«stinę bei duoti papildomus paaiÅ¡kinimus.

Taip pat bendradarbiaujant su AB „Lietuvos draudimas“ buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių tyrimas. Atlikto tyrimo rezultatai įgalino teigti, jog automobiliai Audi A6 ir Ford Focus buvo sugadinti ne 2010 m. gegužės 3 d. apie 19.30 val. PuÅ¡korių kaime užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad iÅ¡ UAB ‚Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo medžiagos matyti, jog įvykį sumodeliavus kompiuterine programa PC-crash 9.3, po susidÅ«rimo automobiliai turėjo sustoti vienas Å¡alia kito ir patirti sugadinimus, atitinkančius 41-44 km/h pagal EES, tačiau vairuotojų nurodomos automobilių padėtys po susidÅ«rimo neatitinka padėčių, gautų atlikus įvykio modeliavimÄ .

Atlikto tyrimo rezultatai įgalino ekspertÄ M. S. padaryti iÅ¡vadÄ , jog automobiliai Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., PuÅ¡konių k., užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, skyrė eismo įvykio ekspertizę. Ekspertas byloje pateikė ekspertizės aktÄ . Eksperto iÅ¡vadose nurodoma, kad automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., Pasvalio rajone, kelyje „Viabaltica“ deklaruoto eismo įvykio metu, Å¡io eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas M. M. patvirtino ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes, nurodęs, kad įvertinęs automobilių sugadinimo mastÄ , pobÅ«dį, kryptis, sugretinęs automobilius, priėjo iÅ¡vadÄ , jog visi sugadinimai negalėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, todėl manytina, jog automobiliai dar prieÅ¡ eismo įvykį buvo sugadinti arba eismo įvykio iÅ¡ viso nebuvo, jis galėjo bÅ«ti inscenizuotas. Teismas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, paskyrė papildomÄ autotechninę ekspertizę.

Ekspertas pateikė ekspertizės aktÄ , kuriame pateikė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog automobilis Audi A6 priekinės dalies deÅ¡ine puse susidÅ«rė su automobilio Ford Focus priekinės dalies deÅ¡ine puse. Automobilių sugadinimų visoje apimtyje negalima paaiÅ¡kinti tik Å¡ių transporto priemonių tarpusavio kontaktu. Tikėtina, kad Å¡io susidÅ«rimo metu buvo padaryti įmuÅ¡imai ant automobilio Ford Focus variklio dangčio bei įmuÅ¡imai ant automobilio Audi A6 variklio dangčio. Abu automobiliai, jų priekinės dalys, jau buvo sugadintos prieÅ¡ jų tikėtinÄ tarpusavio kontaktÄ .

Automobilių sugadinimo nesuderinamumo negalima paaiÅ¡kinti prieÅ¡ jų deklaruotÄ susidÅ«rimÄ atliktu (ar netinkamai atliktu) remontu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. patvirtino ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, jog teismo paskirtų ekspertizių iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos, tiesiog ekspertams buvo pateikti kiti klausimai, nurodė, kad didžiausi sugadinimai: automobilio Audi A6 deÅ¡inio sparno, variklio dangčio, priekinio bamperio sugadinimai, jau buvo padaryti iki tikėtino transporto priemonių kontakto, jų tikėtino kontakto metu buvo padaryti tik nežymÅ«s, lokalÅ«s sugadinimai, t. y. ant automobilio Audi A6 variklio dangčio jau susiformavusios priekinės briaunos ties viduriu ir kairėje pusėje įstrižas įlenkimas.

Atsižvelgiant į teismo ekspertų duotus paaiÅ¡kinimus, kritiÅ¡kai vertintini liudytojų S. M., G. Č. parodymai apie tai, jog iki eismo įvykio jie matė, jog automobilis Audi A6 buvo nedaužtas. Nors liudytoja apklausta automobilių saugojimo aikÅ¡telės darbuotoja E. L. parodė, kad dirbdama balandžio 29-30 dienomis matė nesugadintÄ ieÅ¡kovo automobilį, stovintį aikÅ¡telėje, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykis registruotas 2010 m. gegužės 3 d. vakare, apie 19.30 val., bet ne balandžio 29-30 dienomis, o kadangi tikslaus automobilio Audi A6 sugadinimo laiko negalėjo pasakyti ir ekspertai, nors ekspertas A.

M. nurodė, jog nesant korozijų, automobilio Audi A6 sugadinimai buvo padaryti nedideliu laiko tarpu, taigi, neatmestina tikimybė, jog eismo įvykis galėjo įvykti net ir tÄ pačiÄ 2010 m. gegužės 3 dienÄ . Nors ieÅ¡kovas teigia, jog transporto priemonės susidÅ«rė 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., tačiau tokio pobÅ«džio bylose esminę reikÅ¡mę turi ne pats transporto priemonių susidÅ«rimo faktas, bet transporto priemonių sugadinimo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis faktas.

Teismo vertinimu, į bylÄ pateikti UAB „Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo aktas, teismo paskirtų ekspertizių aktai ir ekspertų paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje visiÅ¡kai paneigė ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kad automobilis Audi A6 buvo sugadintas kontakto su Ford Focus metu. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ dėl eismo įvykio buvimo fakto fiksavimo, nepatvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumo. Teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimo, kokio konkretaus autoįvykio metu padaryti ieÅ¡kovo automobiliui įvardyti ir reikalaujami atlyginti sužalojimai, nes Å¡is klausimas nėra susijęs su ieÅ¡kinio faktiniu pagrindu.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad intensyvus ieÅ¡kovo automobilio sugadinimo pobÅ«dis nesiderina ir su ta aplinkybe, kad autoįvykyje dalyvavę vairuotojai iÅ¡ viso nepatyrė jokių sužalojimų.Taigi teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai duoda pagrindÄ pagrįstai manyti, kad neįrodytas ieÅ¡kovo nurodytos žalos ir apraÅ¡yto 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio priežastinis ryÅ¡ys, dėl to ieÅ¡kovo nurodytas eismo įvykis pagrįstai atsakovo nepripažintas draudiminiu. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui. Vadovaujantis materialinės teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieÅ¡kovo automobilis prieÅ¡ pat įvykį turėjo kitÄ eismo įvykį, kuris pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ priskirtinas prie nedraudžiamųjų įvykių.

Ekspertizės aktai, kuriais rėmėsi teismas, nei patvirtino, nei paneigė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, nes ekspertai išvadose nurodė tikėtinas automobilių sugadinimų versijas. Be to, ekspertizės darytos su atsakovu susijusio Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuris pagal atsakovo užsakymus atlieka komercinius ekspertinius tyrimus. Teismas, skirdamas ekspertizę, privalėjo ištirti atsakovo pateiktas Ford Focus nuotraukas, o tik po to remtis šiuo įrodymu ir skirti ekspertizę.

Taigi teismas rėmėsi įrodymu, kuris yra nepatikimas, neaiÅ¡kus, pateiktas atsakovo, teismo neiÅ¡tirtas, todėl tiek ekspertai, tiek vėliau teismas galėjo padaryti klaidingas iÅ¡vadas tirdami iÅ¡ nuotraukų ne tÄ objektÄ , kuris susijęs su ginčo dalyku. Teismas visų ieÅ¡kovo praÅ¡ytų apklausti liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai, tačiau nenurodė, kodėl Å¡ių liudytojų parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Jeigu automobilio esminiai sugadinimai buvo padaryti kitoje vietoje, tai jį bÅ«tų reikėję atgabenti į eismo įvykio vietÄ kita transporto priemone.

Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko Via Baltica kelyje apie 19.30 val., kai tokiu metu ypatingai intensyvus automobilių judėjimas, todėl šioje vietoje daryti kažkokias eismo įvykio inscenizacijas yra labai pavojinga. Kaip ir visus įrodymus, ekspertų išvadas teismas taip pat privalėjo vertinti kritiškai. Ieškovas pateikė teismui visus jam prieinamus įrodymus, o jeigu teismui nepakako šių įrodymų pripažinti, kad būtent nurodyto eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis, jis privalėjo iškviesti liudyti eismo įvykio dalyvius R.

S. ir A. Å ., automobilio Ford Focus keleivį V. S. bei policijos pareigÅ«nus, atvykusius į eismo įvykio vietÄ . Teismas turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimÄ eismo įvykio dalyvius R. S. ir A. Å ., nes bylos iÅ¡sprendimas turi įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas BTA Insurance Company SE ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad visomis leistinomis priemonėmis įrodinėjo, jog ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Å ioje byloje yra atliktos dvi ekspertizės dviejų skirtingų ekspertų. Abiejų ekspertizių aktai yra iÅ¡samÅ«s ir motyvuoti, neprieÅ¡taraujantys vienas kitam, todėl atsakovui visiÅ¡kai nesuprantama, kodėl, apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimÄ , negalėjo jais vadovautis. Apelianto teiginys, jog ekspertizės darytos su atsakovu susijusio asmens Lietuvos teismo ekspertizės centro, yra nekorektiÅ¡kas ir netgi absurdiÅ¡kas.

Vien ta aplinkybė, kad tiek ekspertizė, tiek papildoma ekspertizė buvo atlikta ieÅ¡kovo iniciatyva, visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ teismas perkėlė ieÅ¡kovui. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas visiÅ¡kai nepasisakė dėl nuotraukų kaip įrodymo ir jo neginčijo. Nė vienas ieÅ¡kovo liudytojas paties eismo įvykio nematė (iÅ¡skyrus asmenis, deklaravusius eismo įvykį, ir V. S., kuris, jo paties teigimu, kelionėje vartojo alkoholinius gėrimus), todėl neaiÅ¡ku, kodėl, ieÅ¡kovo nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, turėjo pirmenybę skirti liudytojų parodymams.

Be kita ko, teismai, nagrinėdami tokio pobÅ«džio bylas, ne kartÄ nustatė, kad ekspertizės aktas Å¡ios kategorijos bylose pagal savo prigimtį patikimesnis įrodymas. Teismas neturėjo jokios pareigos įtraukti apelianto nurodytų asmenų į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nes bylos iÅ¡sprendimas neturi įtakos jų teisėms arba pareigoms. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                Apeliacinis skundas atmetamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pripažįstant eismo įvykį nedraudžiamuoju.

Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bei netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio aplinkybes, o kartu ir Å¡io įvykio pripažinimÄ draudžiamuoju, bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gegužės 3 d. ekspertizės akto iÅ¡vadose teigiama, kad automobilio Audi A6, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne 2010 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio metu, Å¡io eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 144-148). Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, 2012 m. vasario 9 d. ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kad abu automobiliai, jų priekinės dalys, jau buvo sugadintos prieÅ¡ jų tikėtinÄ tarpusavio kontaktÄ (1 t., b. l. 196-201). Taigi Å¡iomis ekspertų iÅ¡vadomis patvirtinta, kad žala dėl automobilių apgadinimo atsirado dar iki deklaruoto 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio.

Tai sutampa su atsakovo pateikta AB ,,Lietuvos draudimas“ 2010 m. birželio 23 d. ekspertinės pažymos iÅ¡vada, kuria remdamasis draudikas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., b. l. 54-59). Apelianto teiginiai, kad ekspertizės atliktos Å¡aliÅ¡kai, nes jas atlikusi ekspertizės įstaiga taip pat atlieka ekspertizes pagal atsakovo komercinius užsakymus, vertinami tik kaip subjektyvia apelianto nuomone pagrįstos prielaidos, tuo tarpu konkrečių argumentų, dėl kurių bÅ«tų pagrindas abejoti ekspertizės iÅ¡vadų neÅ¡aliÅ¡kumu, apeliantas nenurodė.

Pateiktos ekspertizių išvados buvo ištirtos teismo posėdyje, jame taip pat apklausti jas atlikę ekspertai, jokių abejonių dėl automobilių nuotraukų patikimumo apeliantas neišreiškė, jo atstovas patvirtino, kad su byloje esančiais įrodymais yra susipažinęs (2 t., b. l. 28). Taigi, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo nesutikti su ekspertizių išvadomis ir jomis nesivadovauti. Pažymėtina, kad nė vienas iš liudytojų, kurių parodymus teismas vertino kritiškai, nėra matęs paties eismo įvykio, todėl jų parodymai neprieštaravo ekspertų išvadoms.

Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai taip pat negalėtų patvirtinti tikrųjų jo aplinkybių, todėl jų parodymai bÅ«tų teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, tuo tarpu pačių eismo įvykio dalyvių parodymai, atsižvelgiant į tai, kad raÅ¡ytiniai bylos įrodymai nuosekliai patvirtino žalos ir priežastinio ryÅ¡io nebuvimÄ , negalėtų bÅ«ti vertinami kaip patikimi.Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neįrodytas ieÅ¡kovo nurodytos žalos ir 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio priežastinis ryÅ¡ys, dėl to ieÅ¡kovo nurodytas eismo įvykis negali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju.

Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ (CK 6.987 straipsnis). Pažymėtina, kad faktas, jog abi ekspertizės buvo paskirtos ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos jam perkėlimas. Nėra taip pat pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes ginčydamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ jis pateikė savo raÅ¡ytinius įrodymus.Teismas taip pat atmeta apelianto argumentÄ , kad į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis turėjo bÅ«ti įtraukti eismo įvykio dalyviai R.

S. ir A. Å ., nes bylos iÅ¡sprendimas neturi įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį ieÅ¡kovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .   Teisėjai                                                                                                      Virginijus Kairevičius        Danutė Kutrienė                                                                                                                                   Vilija Mikuckienė