d9e2b42e-29bd-4a26-86f8-b95e17ef6485 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1553-881/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00980-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas dėl finansinių reikalavimo sÄ raÅ¡o tikslinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lanalita“ bankroto byloje tenkintas iÅ¡ dalies.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi uždarai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lanalita“ buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. nutartimi, įmonę pripažinus bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, buvo patvirtinti 48 625,91 Eur dydžio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir 12 646,31 Eur dydžio hipoteka užtikrintas bei 72 537,91 Eur antrosios eilės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus finansiniai reikalavimai.

2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lanalita“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti patikslintus bendrus 116 807,94 Eur VSDFV Kauno skyriaus ir 102 569,45 Eur VMI finansinius reikalavimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintÄ bendrÄ 116 807,94 Eur dydžio VSDFV Kauno skyriaus finansinį reikalavimÄ . Kitoje dalyje nemokumo administratoriaus praÅ¡ymÄ atmetė.

4. Teismas nustatė, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas dėl VMI finansinio reikalavimo tikslinimo yra grindžiamas paties administratoriaus pateikta gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracija. VMI nereiÅ¡kia reikalavimo patvirtinti patikslintÄ jos finansinį reikalavimÄ ir nesutinka su reikalavimo tikslinimu. Teismas sprendė, kad nesant paties kreditoriaus praÅ¡ymo dėl jo finansinio reikalavimo tikslinimo, nemokumo administratorius neturi teisės teikti praÅ¡ymo dėl reikalavimo tikslinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas administratoriaus praÅ¡ymÄ dalyje dėl patikslinto VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo pripažino nepagrįstu ir atmetė.

5. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog VMI reikalautų administratorių sumokėti jo deklaruotÄ GPM iÅ¡ įmonės administravimo iÅ¡laidoms skirtų lėšų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė BUAB „Lanalita“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patikslinti VMI finansinį reikalavimÄ ir prie jau patvirtinto 48 625,91 Eur reikalavimo pridėti 53 943,54 Eur GPM, suskaičiuotÄ nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų sumos bei patvirtinti bendrÄ 102 569,45 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Administratorius, nustatęs, kad Garantinio fondo lėšomis buvo pilnai / iÅ¡ dalies patenkinti BUAB ,,Lanalita“ darbuotojų reikalavimai, Garantiniam fondui iÅ¡mokėjus iÅ¡mokas darbuotojams susidarė 53 943,54 Eur mokėtina GPM suma ir Å¡is mokestis yra deklaruotas 2020 m. liepos 10 d. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, VMI neteikiant praÅ¡ymo patikslinti jos finansinį reikalavimÄ bankroto byloje, turi teisę pats pateikti tokį praÅ¡ymÄ teismui. 6.2.

Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl specifinio kreditoriaus – VMI, reikalavimo, kylančio iš mokestinių teisinių santykių (nesumokėtų mokesčių) patikslinimo pagrįstumo. Kreditorė teigia, kad nėra pagrindo tikslinti jos finansinio reikalavimo padidinant jį jau po bankroto bylos apskaičiuota mokesčių suma (išmokėjus darbuotojams lėšas iš Garantinio fondo), kadangi bankroto byloje tvirtinami tik iki bankroto bylos iškėlimo atsiradę finansiniai reikalavimai. Tokia VMI pozicija yra nepagrįsta. 6.3.

Nepaisant to, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMÄ®) 23 straipsnio nuostatas GPM prievolė atsiranda tik iÅ¡mokėjus iÅ¡mokas, GPM prievolės dydis tiesiogiai priklauso nuo faktiÅ¡kai iÅ¡mokamų iÅ¡mokų dydžio. Todėl Garantinio fondo lėšas bendrovės darbuotojams iÅ¡mokėjus po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pagal teisinį bankroto proceso reguliavimÄ , toks finansinis reikalavimas, vis tiek turi bÅ«ti tvirtinamas ir tenkinamas antrÄ ja eile bankroto byloje.

7. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Nemokumo administratorius, iÅ¡mokėjęs Garantinio fondo lėšas bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriams, privalo apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ GPM. Administratorius, nustatęs, kad Garantinio fondo lėšomis patenkinus BUAB „Lanalita“ darbuotojų finansinius reikalavimus, susidarė 53 943,54 Eur mokėtinas GPM į valstybės biudžetÄ , šį mokestis deklaravo 2020 m. liepos 10 d. pajamų mokesčio deklaracijoje. 7.2.

Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi suformuotos teismų praktikos, VMI GPM, apskaičiuotÄ patenkinus bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus Garantinio fondo lėšomis, laikydavo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo susidariusiu reikalavimu ir praÅ¡ydavo jį patvirtinti kaip VMI finansinį reikalavimÄ bankroto bylose. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui iÅ¡aiÅ¡kinus, kad GPM, apskaičiuotas patenkinus bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus Garantinio fondo lėšomis, yra reikalavimas, atsiradęs po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepraÅ¡o Å¡io mokesčio tvirtinti kaip VMI finansinio reikalavimo. 7.3.

GPM, kuris skaičiuojamas patenkinus bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus Garantinio fondo lėšomis, yra reikalavimas, susidaręs po bankroto bylos iškėlimo. Būtent dėl šios priežasties VMI ir neprašė 53 943,54 Eur GPM suma didinti VMI finansinio reikalavimo. Teismas  k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias:

1) atlygį nemokumo administratoriui;

2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ ;

3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei;

4) kreditorių balsavimÄ dėl restruktÅ«rizavimo plano;

5) nemokumo administratoriaus skyrimÄ bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms iÅ¡imtims taikomas Ä®BÄ®. Taigi iki pradėtose 2019 m. gruodžio 31 d. bankroto bylose sprendžiat klausimÄ dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taikomos Ä®BÄ® nuostatos.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Lanalita“ nemokumo procesas pradėtas galiojant Ä®BÄ® (pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateiktas teismui 2019 m. gruodžio 4 d.), todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo spręstinas vadovaujantis Ä®BÄ®. Dėl finansinio reikalavimo tikslinimo 11. Byloje ginčas kilo dėl VMI finansinio reikalavimo tikslinimo BUAB „Lanalita“ bankroto byloje. Nemokumo administratorius argumentuoja, kad 53 943,54 Eur suma yra mokėtinas GPM į valstybės biudžetÄ , Garantinio fondo lėšomis patenkinus BUAB „Lanalita“ darbuotojų finansinius reikalavimus, kuris turi bÅ«ti tvirtinamas bankroto procese. VMI su tokiu reikalavimu nesutinka ir argumentuoja, kad GPM, apskaičiuotas patenkinus bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimus Garantinio fondo lėšomis, yra reikalavimas, atsiradęs po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

12. Remiantis Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalimi, kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

13. Kreditorių reikalavimo tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos (Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas yra iÅ¡aiÅ¡kintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiÅ¡kia naujÄ reikalavimo tikrinimÄ , įsiteisėjusios nutarties peržiÅ«rėjimÄ , ekonomines ir laiko sÄ naudas, todėl bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis bÅ«tų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai Å¡ioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo.

Tai padėtų užtikrinti bankroto procedÅ«rų sklandumÄ , kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumÄ , iÅ¡vengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

14. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. civilinėje byloje Nr. B2-1018-273/2020 patvirtinto VMI 48 625,91 Eur finansinį reikalavimÄ BUAB „Lanalita“ bankroto byloje. Å i nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. Nemokumo administratorius pirmosios instancijos teismui teikė praÅ¡ymÄ patikslinti VMI finansinį reikalavimÄ ir prie patvirtino 48 625,91 Eur finansinio reikalavimo pridėti 53 943,54 Eur GMP, apskaičiuotÄ nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų sumos bei patvirtinti bendrÄ 102 569,45 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimÄ . Nemokumo administratorius Å¡iame praÅ¡yme nurodė, kad apskaičiuotas ir nesumokėtas GPM nuo Garantinio fondo lėšomis patenkintų pirmosios eilės kreditorių (darbuotojų) reikalavimų, yra VMI antrosios eilės finansinis reikalavimas bankroto byloje.

16. Prie minėto praÅ¡ymo pirmosios instancijos teismui nemokumo administratorius pateikė BUAB „Lanalita“ mėnesinę pajamų mokesčių deklaracijÄ , kurioje nurodyta, kad sumokėta GPM nuo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, yra 53 943,54 Eur.

17. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl kreditoriaus (VMI) finansinio reikalavimo patikslinimo GPM suma, susidariusia išmokėjus pirmosios eilės kreditoriams (darbuotojams) Garantinio fondo lėšas, susijusias su darbo užmokesčiu, po įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atkreipiamas dėmesys, kad šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra suformuota Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-450/2020, kurioje buvo spręstas analogiškas klausimas dėl GPM mokestinių nepriemokų, apskaičiuotų nuo išmokų darbuotojams iš Garantinio fondo kvalifikavimo bankroto procese. Šia suformuota praktika turi būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje.

18. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje nustatė, kad nepaisant GPM prievolės atsiradimo ir jos deklaravimo mokesčių administratoriui momento laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į ginčo reikalavimo teisinį pagrindÄ . Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo iÅ¡mokų įstatymu (toliau – ir GDDTNIDIÄ®) Lietuvos valstybė prisiėmė subsidiariÄ jÄ pareigÄ užtikrinti minimalų darbuotojų apsaugos lygį jų darbdaviui tapus nemokiam (1 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis), t. y. iÅ¡mokos iÅ¡ Garantinio fondo darbuotojams mokamos, kai darbdavys privalėjo, bet neiÅ¡mokėjo darbuotojams darbo užmokesčio.

Tokiu atveju, iÅ¡mokėjus darbuotojams Garantinio fondo iÅ¡mokas, darbuotojo patvirtinti reikalavimai mažinami iÅ¡ nurodyto fondo sumokėtos sumos dydžiu (Ä®BÄ® 35 straipsnio 7 dalis), o Garantinio fondo administratorius turi atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ darbdavio. Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami Ä®BÄ® nustatyta tvarka (GDDTNIDIÄ® 8 straipsnio 6 dalis). Taigi, Garantinio fondo administratoriui, iÅ¡mokėjus darbuotojams lėšas iÅ¡ Garantinio fondo, susiformuoja pastarojo regresinė prievolė, kurios ypatybė ta, kad ji yra iÅ¡vestinė iÅ¡ pagrindinės prievolės, kuri egzistavo iki regresinės prievolės atsiradimo.

19. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalies norma negali būti aiškinama taip, kad reikalavimas dėl su darbo užmokesčiu susijusio GPM, apskaičiuoto po bankroto bylos iškėlimo nuo kreditoriams (darbuotojams) išmokėtų lėšų iš Garantinio fondo, nepatektų į ĮBĮ 35 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, vien dėl to, kad darbdaviui tinkamai nevykdant savo pareigos mokėti darbuotojams darbo užmokestį, GPM buvo apskaičiuotas ir deklaruotas po bankroto bylos iškėlimo.

Nustačius, kad ginčo GPM, kuris į valstybės biudžetÄ yra mokamas darbuotojo naudai, yra apskaičiuotas ir sumokėtas už iÅ¡mokas, kurias turėjo prievolę iÅ¡mokėti darbdavys, tačiau nustatytu laiku neįvykdė savo pareigos iÅ¡mokėti darbo užmokestį bendrovėje dirbusiems darbuotojam, ko pasėkoje Å¡iÄ prievolę įvykdė Garantinio fondo administratorius, įgydamas iÅ¡vestinę prievolę į darbdavį, spręstina, kad ginčo reikalavimas patenka į Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalies taikymo sritį.

Taigi su darbo užmokesčiu susijęs GPM, apskaičiuotas nuo kreditoriams (darbuotojams) iÅ¡mokėtų lėšų iÅ¡ Garantinio fondo, nepaisant jo apskaičiavimo ir sumokėjimo momento, negali bÅ«ti prilyginamas einamiesiems bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės mokesčiams, mokamiems pagal MAÄ® nustatytÄ tvarkÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas lemtų tai, kad VMI, kaip kreditorė, atsidurtų palankesnėje padėtyje lyginant su kitais kreditoriais.

20. Remiantis suformuota teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Ä®BÄ® nuostatas ir nepagrįstai atsisakė patikslinti VMI reikalavimÄ .

21. VMI nemokumo administratoriui teiktame praneÅ¡ime dėl finansinio reikalavimo tikslinimo nurodė, kad VMI neturi teisinio pagrindo įtraukti finansinį reikalavimÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos deklaruotÄ gyventojų pajamų mokestį. Atitinkamai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ VMI nurodo, kad GPM nepriemoka, susidariusi patenkinus pirmosios eilės (darbuotojų) kreditorių finansinius reikalavimus iÅ¡ gautų Garantinio fondo lėšų, yra reikalavimas, atsiradęs po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia VMI pozicija dėl nemokumo administratoriaus teikto VMI reikalavimo patikslinimo 53 943,54 Eur suma reiÅ¡kia, kad VMI iÅ¡ esmės neginčija, nei Å¡io reikalavimo apskaičiavimo tikslumo, nei jo teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, VMI iÅ¡ esmės sutinka, kad toks reikalavimas turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir vertinamas bankroto procese. Tačiau VMI nesutinka, kad Å¡is reikalavimas turi bÅ«ti bankroto procese laikomas einamuoju mokėjimu ar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsiradusio finansinio reikalavimo tikslinimu. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs teisės aiÅ¡kinimo praktikÄ dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo vertinimo klausimo ir VMI pateikta teisės aiÅ¡kinimo pozicija nekeičia suformuotos teismų praktikos.

23. Atitinkamai, nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad Å¡iuo atveju nesant paties kreditoriaus (VMI) reikalavimo dėl jo finansinio reikalavimo tikslinimo, administratorius neturi teisės teikti praÅ¡ymo dėl reikalavimo tikslinimo, todėl nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas dalyje dėl patikslinto VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo pripažintinas nepagrįstu. Kaip minėta, VMI iÅ¡ esmės nemokumo administratoriaus teikiamo reikalavimo neginčija, tik nesutinka su jo teisiniu vertinimu (kvalifikavimu). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡spręsti klausimÄ ir nustatyti, kaip turi bÅ«ti kvalifikuotas pareikÅ¡tas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas tikslinti VMI patvirtintÄ reikalavimÄ .

24. Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Ä®BÄ® nuostatas, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį.

25. Ä®BÄ® 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetÄ ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija. Å iuo atveju nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas patikslinti patvirtintÄ VMI 53 943,54 Eur suma laikomas reikalavimu, kylančiu iÅ¡ mokestinių teisinių santykių.

26. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dalyje, kuria teismas netenkino BUAB „Lanalita“ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymo patikslinti VMI finansinį reikalavimÄ ir prie patvirtinto 48 625,91 Eur finansinio reikalavimo pridėti 53 943,54 Eur ir patvirtinti bendrÄ 102 569,45 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimÄ ir klausimÄ iÅ¡sprendžia iÅ¡ esmės – patikslina VMI finansinį reikalavimÄ ir prie jau patvirtinto 48 625,91 Eur finansinio reikalavimo prideda 53 943,54 Eur GPM suskaičiuotÄ nuo Garantinio fondo iÅ¡mokų sumos bei patvirtina bendrÄ VMI 102 569,45 Eur (48 625,91+53 943,45) antrosios eilės kreditorinį reikalavimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį dalyje, kuria netenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas patikslinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinį reikalavimÄ ir prie patvirtinto 48 625,91 Eur finansinio reikalavimo pridėti 53 943,54 Eur ir patvirtinti bendrÄ 102 569,45 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patikslinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ bankroto byloje patvirtintÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 48 625,91 Eur finansinį reikalavimÄ prie jo pridedant 53 943,54 Eur finansinį reikalavimÄ ir patvirtinti bendrÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 102 569,45 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimÄ .

Teisėjai Kazys Kailiūnas Vilija Mikuckienė Antanas Rudzinskas