d9e01ca2-fb91-463f-898d-d4fa1cf67f24 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėja B Civilinė byla Nr. e2A-97-372/2022 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00385-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5..; 2.6.8.10.; 2.6.26.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovarikliai“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3834-952/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Everdas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovarikliai“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovarikliai“ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Everdas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jutonas“, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Everdas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Autovarikliai dėl nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 20021,46 Eur nuostolių, 1690,00 Eur už krovinio pervežimÄ , 960,00 Eur krovinio sulaikymo iÅ¡laidų, 988,00 Eur iÅ¡laidų, patirtų siekiant sureguliuoti ginÄÄ ikiteismine tvarka, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2020-09-20 atsakovė pateikė užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT, užsakė pervežti naudotų senų variklių krovinį iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ . Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiu Nr. 0006963 (49 varikliai) ir su CMR važtaraščiu Nr. 0006962 (43 varikliai), iÅ¡ viso gabenti 92 varikliai. IeÅ¡kovė nurodė, jog Vokietijoje ieÅ¡kovės vairuotojas sustojo privalomojo poilsio, o ryte prie transporto priemonės pastebėjo iÅ¡bėgusius tepalus, tepalų žymes, tepalai iÅ¡bėgo iÅ¡ gabenamo krovinio – naudotų variklių.

Atvyko policija, vairuotojui buvo uždrausta važiuoti, 2020-10-03 B. policijos inspekcija surašė „DraudimÄ vairuoti“ Nr. 20200114970. IÅ¡ vairuotojo buvo paimti transporto priemonės bei krovinio dokumentai, suraÅ¡ytas 2020-10-03 „Kratos, sulaikymo, konfiskavimo protokolas. Vairuotojui buvo nurodyta vykti į įmonę Arnke GmbH krovinio sutvarkymui ir paruoÅ¡imui tolesniam transportavimui. Ä®monėje Arnke GmbH krovinys – naudoti varikliai buvo iÅ¡valyti, supakuoti ir sudėti į metalinius konteinerius, tik tada buvo leista krovinį gabenti toliau.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad sukrovus visus 92 variklius į vienÄ transporto priemonę, buvo nustatytas virÅ¡svoris ir ieÅ¡kovė negalėjo visų perpakuotų variklių atgabenti į LietuvÄ viena transporto priemone; 9 varikliai buvo iÅ¡krauti, likusieji 83 atgabenti į LietuvÄ . Krovinys buvo gabenamas su Jungtinėje Karalystėje iÅ¡raÅ¡ytais CMR važtaraščiais Nr. 0006963 ir Nr. 0006962. Likę 9 varikliai liko kaip dalinis krovinys, kurio pargabenimui ieÅ¡kovė specialiai turėjo siųsti kitas transporto priemones, Å¡ie varikliai buvo pargabenti į LietuvÄ pagal CMR važtaraščius Nr. 0007013 (8 varikliai) ir Nr. 0007120 (1 variklis).

4. Ieškovė pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos patyrė nuostolių ir išlaidų, todėl atsakovei 2020-11-18 buvo pareikšta pretenzija. Pakartotinė pretenzija buvo pareikšta 2020-12-17. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jos patirtų išlaidų ir nuostolių neatlygino. Kadangi tarp šalių yra susiklostę tarptautinio krovinių pervežimo teisiniai santykiai, šalių teisės, pareigos bei atsakomybė turi būti kvalifikuojamos remiantis 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).

5. Ieškovė nurodė, kad 2020-10-03 B. policijos inspekcijos surašytame „Draudime vairuoti“ Nr. 20200114970 nurodyta, kad uždrausta toliau vairuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) dėl šių priežasčių: netinkamas krovinio tvirtinimas; dėl kitų priežasčių; pagrindimas: išsipylę variklio tepalai iš nepritvirtintų variklių ir kiti galimi defektai; transporto priemonė vėl gali būti eksploatuojama viešojoje transporto erdvėje tik pašalinus nustatytus trūkumus.

IeÅ¡kovės vertinimu, dėl krovinio sulaikymo yra kalta krovinio siuntėja, kadangi bÅ«tent jos pareiga yra perduoti krovinį, taip pat paruoÅ¡ti krovinį transportavimui. Naudoti seni automobilių varikliai turėjo bÅ«ti pateikti gabenimui, tinkamai juos paruoÅ¡us, paÅ¡alinus naudoto tepalo likučius bei atitinkamai variklius supakavus. IeÅ¡kovė sutartimi įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iÅ¡krovimo vietos. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog atsakovė, žinodama krovinio specifikÄ ir puikiai suprasdama, kad gabenami jau naudoti automobilių varikliai, kad gali bÅ«ti tepalo likučių, buvo neatidi, neapžiÅ«rėjo krovinio, jo nesutvarkė, krovinys nebuvo tinkamai paruoÅ¡tas transportavimui ir atsakovė prisiėmė su tuo susijusiÄ rizikÄ , taigi ieÅ¡kovė nėra atsakinga už krovinio paruoÅ¡imÄ transportavimui, pakrovimÄ ir sutvirtinimÄ , Å¡i pareiga tenka atsakovei – siuntėjai. 2020-09-30 krovinio pervežimo užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT su vežėja – ieÅ¡kove pasirašė atsakovė, kuri įsipareigojo ieÅ¡kovei sumokėti už pervežimÄ ; atsakovė tapo siuntėja CMR konvencijos prasme, ji atsako už siuntėjo veiksmus, taip pat privalo atlyginti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius ir iÅ¡laidas.

6. IeÅ¡kovė nurodė, kad už krovinio sutvarkymÄ , supakavimÄ , pakrovimÄ , tvirtinimÄ , transporto priemonės sutvarkymÄ nuo užterÅ¡imo jai buvo pateikta 2020-12-03 sÄ skaita Nr. 22501, kurios suma 15682,36 Eur, ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2020-11-19 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 5392 (13810 Eur) ir 2020-12-09 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 5415 (1872,26 Eur). Už žalÄ aplinkai Aplinkosaugos tarnyba ieÅ¡kovei pateikė 2020-10-21 reikalavimÄ sumokėti 1705,70 Eur, ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2020-11-19 mokėjimo nurodymu Nr. 120.

IeÅ¡kovės vairuotojui pagal Vokietijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnį Neleistinas atliekų tvarkymas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 18a straipsnį paskirta piniginė bauda ir proceso iÅ¡laidų atlyginimas – 300,00 Eur, pinigų sumokėjimo faktas užfiksuotas 2020-10-05 užstato davimo protokole. IeÅ¡kovės vairuotojas laikotarpiu nuo 2020-10-05 iki 2020-10-07 imtinai gyveno vieÅ¡butyje, buvo pateiktos sÄ skaitos: 2020-10-05 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 105945 82,00 Eur sumai; 2020-10-06 sÄ skaita Nr. 23.009 69,00 Eur sumai; 2020-10-07 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 106024 71,00 Eur sumai, iÅ¡ viso už vairuotojo apgyvendinimo paslaugas ieÅ¡kovė sumokėjo 222,00 Eur.

Ieškovės transporto priemonė ir priekaba laikotarpiu nuo 2020-10-03 iki 2020-12-10 (69 dienos) stovėjo Vokietijoje, todėl ieškovė patyrė transporto priemonės prastovas ir negavo pajamų, kurias gaudavo šiai transporto priemonei dirbant, iš viso už laikotarpį nuo 2020-10-03 iki 2020-12-10 ieškovė negavo 2111,40 Eur grynojo pelno. Ieškovė pažymėjo, jog iš viso dėl atsakovės kaltų veiksmų, netinkamai paruošiant krovinį pervežimui, patyrė 20021,46 Eur nuostolių.

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos užsakymÄ , susitarė, kad už krovinio pervežimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ ieÅ¡kovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis. Krovinys iÅ¡ Jungtinės karalystės iki Vokietijos buvo atgabentas su CMR važtaraščiais Nr. 0006963 (49 varikliai) ir Nr. 0006962 (43 varikliai). IÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ 83 variklių krovinys atgabentas su taip pačiais CMR važtaraščiais, o 8 varikliai atgabenti su CMR važtaraščiu Nr. 0007013, 1 variklis – su CMR važtaraščiu Nr. 0007120, kadangi perpakavus ir tinkamai paruoÅ¡us krovinį transportavimui, variklius sudėjus į specialius konteinerius, anksčiau viena transporto priemone gabenti 92 varikliai į vienÄ transporto priemonę jau nebetilpo, todėl pirmiausia į LietuvÄ buvo pargabenti 83 varikliai.

IeÅ¡kovės vertinimu, susitartas 1100,00 Eur užmokestis už pervežimÄ skirtas vienos transporto priemonės vykimui marÅ¡rutu Jungtinė Karalystė - Lietuva, todėl už papildomÄ dėl virÅ¡svorio likusių 9 variklių atgabenimÄ Ä¯ LietuvÄ atsakovė privalo sumokėti papildomai. Papildomas užmokestis skaičiuojamas pagal krovinio užimamÄ vietÄ transporto priemonėje, kadangi 9 likę varikliai yra tik dalinis krovinys, jų atgabenimo iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ kaina sudaro 400,00 Eur. Už papildomÄ 9 variklių krovinio pakrovimÄ ir sutvirtinimÄ Vokietijoje ieÅ¡kovei buvo pateikta 2021-01-22 sÄ skaita, kurios suma 190,00 Eur, ieÅ¡kovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2021-01-22 lėšų pervedimo nurodymu.

Iš viso už 92 naudotų variklių krovinio transportavimų atsakovė ieškovei turi sumokėti 1690,00 Eur.

8. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė privalo atlyginti visas su krovinio transportavimo sutarties vykdymu susijusias išlaidas, todėl, nesulaukusi patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo, ieškovė įgijo teisę sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį. Dėl krovinio sulaikymo ieškovė patyrė 150,00 Eur krovinio iškrovimo išlaidų, krovinį iškraunant ieškovės sandėlyje, taip pat ieškovė patiria ir krovinio saugojimo išlaidų. Už laikotarpį nuo 2020-12-14 iki 2021-03-12 ieškovė patyrė 810,00 Eur nuostolių (viena saugojimo diena – 9 Eur, saugoma 90 dienų). Ieškovės vertinimu, atsakovė turi atlyginti sulaikyto krovinio sandėliavimo išlaidas, iš viso dėl krovinio sulaikymo ieškovė patyrė 960,00 Eur išlaidų.

9. IeÅ¡kovė nurodė, kad siekdama iÅ¡spręsti ginčo klausimÄ dėl nuostolių atlyginimo, patyrė 988,00 Eur iÅ¡laidų, skirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. IÅ¡ viso dėl kaltų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 23659,46 Eur nuostolių.

10. Atsakovė uždaroji UAB „Autovarikliai“ pareiÅ¡kė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės negautas pajamas už nutrauktÄ pirkimo-pardavimo sandorį, įskaitant gražintÄ variklių pirkėjui užstatÄ (10000,00 Eur), už sugadintus bei nepristatytus variklius sumokėtÄ sumÄ â€“ 6563,61 Eur, už nepristatytas prekes sumokėtus delspinigius pirkėjui, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieÅ¡kovės kaltės laiku nepristačius prekių, 5683, 20 Eur, iÅ¡ viso 25923,20 Eur žalos atlyginimo; priteisti 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Atsakovė nurodė, kad 2020-09-30 su ieÅ¡kove buvo pasiraÅ¡ytas užsakymas dėl senų naudotų automobilių variklių pervežimo iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ . Atsakovė 2020-10-01 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ dėl 92 vnt. naudotų variklių su greičių dėžėmis pardavimo ir pristatymo, iÅ¡rašė pirkėjui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjimui ir priėmė užstatÄ . 2020-10-03 ieÅ¡kovės vairuotojas su kroviniu buvo sulaikytas Vokietijoje dėl netinkamai pritvirtinto krovinio, dėl ko, pervežant krovinį, iÅ¡siliejo tepalai. 2020-11-16 atsakovė gavo pretenzijÄ iÅ¡ UAB „Jutonas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sutartu laiku nepristačius krovinio, užstato grÄ Å¾inimo ir delspinigių sumokėjimo. Atsakovė 2020-11-16 UAB „Jutonas“ grÄ Å¾ino užstatÄ , o 2020-11-20 sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius.

12. Atsakovė nurodė, kad 2020-11-18 gavo pretenzijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atlyginti patirtus nuostolius dėl Vokietijoje sulaikyto variklių krovinio perkrovimo ir pervežimo. 2020-11-23 atsakovė atsakė į pretenzijÄ ir pateikė savo pretenzijÄ , 2020-12-08 pretenzijÄ pateikė pakartotinai. 2020-12-17 ieÅ¡kovė atsakė į pretenzijÄ , atlyginti žalÄ atsisakė, pareikalavo atlyginti žalÄ jai. 2020-12-21 ir 2021-01-05 atsakovė pateikė reikalavimÄ ieÅ¡kovei pristatyti krovinį; 2021-01-06 ieÅ¡kovė pakartotinai atsiuntė jau anksčiau siųstÄ pretenzijÄ dėl patirtos žalos atlyginimo; 2021-01-06 ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas pakartotinis pareikalavimas pristatyti krovinį.

Negavusi jokio atsakymo, 2021-01-20 atsakovė kreipėsi į Alytaus AVPK su prašymu ištirti įvykį dėl neteisėto krovinio pasisavinimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neatlygino jai žalos dėl patirtų nuostolių; atsakovės žala susidaro iš: negautų pajamų už nepristatytas prekes – 12576,39 Eur, sumokėtų delspinigių, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį laiku nepristačius prekių, 5683,20 Eur; bendra suma – 18259,59 Eur.

13. Atsakovė nurodė, jog dėl pakrovimo procedūrų susitarta nebuvo, todėl krovinį Jungtinėje Karalystėje pakrovė variklių pardavėjai, prižiūrint ieškovės atstovui, taip pat buvo papildomai pripiltas smulkių medžio pjuvenų sluoksnis, kad būtų išvengta galimos taršos. Pakrovimo metu apie neišleistus tepalus jokios informacijos variklių pardavėjai nepateikė, iš kraunamų naudotų variklių jokie skysčiai ir tepalai nebėgo. Nesant susitarimo dėl pakrovimo procedūrų, vežėjo pareigos, siuntėjui kraunant krovinį, apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole.

Pažeidus Å¡ias vežėjo pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraÅ¡tyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraÅ¡tyje nurodyto krovinio ir pakuotės iÅ¡orė priėmimo metu buvo netinkamos bÅ«klės. IeÅ¡kovė jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ir pakrovimo neturėjo, nors ieÅ¡kovės vairuotojas turėjo visas galimybes patikrinti krovinio supakavimÄ , pakrovimÄ ir tvirtinimÄ bei nurodyti apie trÅ«kumus važtaraÅ¡tyje.

14. Atsakovė nurodė, jog dėl ieÅ¡kovės kaltės buvo nepristatytas ir be pagrindo sulaikytas krovinys, todėl atsakovė patyrė žalÄ . Dėl pakrauto krovinio ieÅ¡kovės vairuotojas jokių pretenzijų nei atsakovei, nei variklių pardavėjams neturėjo, jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ir/ar tvirtinimo važtaraÅ¡tyje nenurodė bei su kroviniu iÅ¡vyko iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ . Atsakovės vertinimu, dėl krovinio sulaikymo kalta ieÅ¡kovė, nes kelionės metu jos darbuotojas netikrino krovinio tvirtinimo.

IeÅ¡kovė krovinį turėjo pristatyti iki 2020-10-06. Dėl Å¡io krovinio atsakovė buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ ir įsipareigojusi pristatyti pirkėjui krovinį iki 2020-10-10. Dėl ieÅ¡kovės kaltės laiku nepristačius krovinio, pirkėjas, nesulaukęs užsakytų variklių, nutraukė sutartį su atsakove ir pareikalavo sugrÄ Å¾inti sumokėtÄ užstatÄ bei sumokėti sutartyje numatytus delspinigius.

15. Atsakovė nurodė, kad pirkėjas buvo įsipareigojęs nupirkti variklius už 20240,00 Eur be PVM, sumokėjo 10000, 00 Eur užstatÄ , o krovinio laiku nepristačius, pirkėjas pareikalavo grÄ Å¾inti 10000,00 Eur užstatÄ bei priskaičiavo 5683,20 Eur delspinigių. Dėl laiku nepristatyto krovinio ir patirtų nuostolių bei patirtų papildomų iÅ¡laidų atsakovė 2020-11-23 ieÅ¡kovei pateikė pretenzijÄ dėl patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo bendrai 18259,58 Eur sumai. 2020-12-17 atsakovė gavo ieÅ¡kovės atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ ir sužinojo, jog krovinys parvežtas į LietuvÄ ir savavaliÅ¡kai sulaikytas, kažkur sandėliuojamas, kol nebus sumokėti ieÅ¡kovės patirti nuostoliai dėl Vokietijoje sulaikyto krovinio.

16. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį patikslino ir nurodė, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 6563,61 Eur priteisimo už nepristatytus variklius ir prašė įpareigoti ieÅ¡kovę grÄ Å¾inti atsakovei pas ieÅ¡kovę esančius atsakovės (92 vnt.) variklius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nuspręsta ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; priteisti ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Autovarikliai“ 17910,06 Eur nuostolius, 1690,00 Eur iÅ¡laidas už krovinio pervežimÄ , 960,00 Eur krovinio sulaikymo iÅ¡laidas, 988,00 Eur iÅ¡laidas už ikiteisminį ginčo reguliavimÄ , 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos (21548,06 Eur) sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021-03-25) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 2800,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti;

įpareigoti ieÅ¡kovę UAB „Everdas“, atsakovei UAB „Autovarikliai“ visiÅ¡kai atsiskaičius su ieÅ¡kove, grÄ Å¾inti atsakovei sulaikytas prekes – 92 vnt. naudotus variklius, pargabentus iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT; priteisti atsakovei UAB „Autovarikliai“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Everdas“ 472,33 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Everdas“ valstybės naudai 1,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas; priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autovarikliai“ valstybės naudai 10,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas.

18. Teismas nurodė, kad krovinio pervežimo paslaugas iš ieškovės užsakė atsakovė, todėl būtent atsakovė laikytina pagal pateiktus CMR važtaraščius gabento krovinio siuntėja ir jai tenka prievolė atlyginti ieškovės, kaip vežėjos, patirtus nuostolius.

19. Teismas nurodė, kad vežėja elgėsi tinkamai, t. y. nustatytu laiku nuvyko į pakrovimo vietÄ , pakrovė krovinį, jį sutvirtino. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės vairuotojo netinkamo variklių sutvirtinimo jie pasislinko ir dėl to iÅ¡bėgo tepalai. Teismas vertino, jog transportuojant tikėtina, kad dėl natÅ«ralios vibracijos vežami naudoti varikliai galėjo kažkiek pasvirti, tačiau jei gabenami varikliai bÅ«tų tinkamai paruoÅ¡ti pervežimui (supakuoti, iÅ¡leisti tepalai), nebÅ«tų susidariusios papildomos iÅ¡laidos dėl variklių perpakavimo ir tinkamo paruoÅ¡imo pervežimui, tepalų valymo, baudų mokėjimo, o atsakovė nebÅ«tų praradusi užsakymo.

20. Teismas nurodė, kad vežėjui nenustačius akivaizdžiai matomų krovinio pakuotės trÅ«kumų, vežėjas neturėjo pareigos patikrinti, ar naudotuose varikliuose nebuvo likę tepalų likučių. Å iuo atveju ieÅ¡kovės vairuotojas neprivalėjo žinoti, kaip turi bÅ«ti paruoÅ¡tas pervežimui naudotų variklių krovinys, nes už produkcijos paruoÅ¡imÄ pervežimui atsako užsakovas, o ne pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas. Teismas sutiko su ieÅ¡kovės iÅ¡sakytais argumentais, kad dėl netinkamo krovinio – naudotų automobilių variklių paruoÅ¡imo, ieÅ¡kovė patyrė papildomas iÅ¡laidas.

21. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovės patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) paskaičiavimai negali bÅ«ti laikomi pakankamu įrodymu reikalavimo dėl nuostolių negautų pajamų forma tenkinimui, kadangi į bylÄ nepateikta įrodymų, jog buvo sudarytos atitinkamos sutartys dėl pervežimų laikotarpiu, kada ieÅ¡kovės vairuotojas dėl prastovos vėlavo grįžti iÅ¡ Vokietijos, kad užsakymai buvo atÅ¡aukti ar buvo atsisakyta sudaryti naujas sutartis, ir kad tai įvyko bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y., kad galimybės vykdyti sutartis, pasitelkus kitus įmonės vairuotojus, kitas transporto priemones, nebuvo. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti paskaičiavimai yra hipotetinio pobÅ«džio.

22. Teismas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė už stovėjimo vietÄ , transporto priemonės iÅ¡krovimÄ ir pakrovimÄ , sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimÄ , senų tepalų Å¡alinimÄ , krovinio tvirtinimo diržus, naudotų variklių transportavimÄ , už žalÄ aplinkai, ieÅ¡kovės vairuotojui paskirtÄ piniginę baudÄ , už vairuotojo apgyvendinimÄ , krovinio sulaikymo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas teisinėms paslaugoms apmokėti.

23. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl sulaikyto 92 vnt. naudotų variklių krovinio grÄ Å¾inimo atsakovei, tačiau Å¡is reikalavimas gali bÅ«ti įvykdytas tik atsakovei apmokėjus ieÅ¡kovės visas patirtas papildomas krovinio pristatymo iÅ¡laidas.

24. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė negalėjo daryti įtakos atsakovei sudarant naudotų variklių pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju; ieÅ¡kovės kaltės dėl laiku nepristatytų naudotų variklių krovinio nebuvo; ieÅ¡kovė ėmėsi visų priemonių, kad krovinys bÅ«tų supakuotas tinkamai ir parvežtas į LietuvÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė negalėjo daryti įtakos atsakovės sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygoms, o atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nebÅ«tų priskaityti neproporcingai dideli delspinigiai, todėl, nesant ieÅ¡kovės kaltės dėl laiku nepristatytos naudotų variklių siuntos, negali bÅ«ti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisiamos ir atsakovės negautos pajamos, grÄ Å¾intas trečiajam asmeniui užstatas bei delspinigiai.

25. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tenkinto ieÅ¡kinio dalyje, o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos tenkinto prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 26. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Autovarikliai“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kinys patenkintas, ir toje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 26.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino vežėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Teismas neįvertino, kad teisės aktai bei teismų praktika numato ir vežėjo pareigas priėmimo pervežti krovinį bei jo pervežimo metu, kurių Å¡iuo atveju vežėja (ieÅ¡kovė) neįvykdė, ir kurių neįvykdymas lėmė ieÅ¡kovės nuostolius (iÅ¡laidas).

Teismas vežėjo pareigos žinoti atitinkamų krovinių saugaus transportavimo reikalavimus ir jos pažeidimo, vykdant ginčo pervežimÄ , priimant pervežimui krovinį, visiÅ¡kai nevertino. IeÅ¡kovei dar iki krovinio priėmimo pervežimui buvo žinoma, koks krovinys bus gabenamas (krovinys – naudoti/seni automobilių varikliai buvo nurodytas užsakyme). IeÅ¡kovė, kaip profesionali vežėja, už atlygį teikianti krovinių tarptautinio pervežimo paslaugas, privalėjo žinoti reikalavimus, kurie taikomi saugiam tokių krovinių gabenimui.

IeÅ¡kovė neturėjo ir negalėjo priimti pervežimui krovinio, kurio parengimas gabenimui (įskaitant pakuotę ar ir/tvirtinimÄ ) neatitiko saugiam naudotų variklių gabenimui taikomų reikalavimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė, kaip savo srities profesionalė, iki krovinio priėmimo pervežimui bÅ«tų informavusi siuntėjÄ apie krovinio neatitikimÄ krovinių saugaus transportavimo reikalavimams, praÅ¡iusi supakuoti krovinį. Gabenti krovinio ieÅ¡kovė taip pat neatsisakė.

IeÅ¡kovė ne tik neinformavo apie esamÄ situacijÄ užsakovės (atsakovės), bet net nepadarė jokių žymų CMR važtaraÅ¡tyje. IeÅ¡kovė pažeidė jai, kaip vežėjai, tenkančias pareigas krovinio priėmimo pervežimui ir jo pervežimo metu, dėl to ji pati yra atsakinga už bet kokius dėl to jai galėjusius atsirasti ar atsiradusius nuotolius, papildomas iÅ¡laidas. 26.2. Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip vežėja, elgėsi maksimaliai rÅ«pestingai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, juose užfiksuotas aplinkybes, tai lėmė klaidingo sprendimo priėmimÄ .

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pervežimo metu varikliai galėjo pasislinkti, dėl ko ir iÅ¡siliejo tepalai, kilo žala. Su tokia iÅ¡vada negalima sutikti. Vežėjas, kaip savo srities profesionalas, krovinio priėmimo pervežti metu turi įvertinti krovinio tvirtinimo tinkamumÄ , taip pat tai, ar toks tvirtinimas atitinka krovinių saugiam gabenimui keliamus reikalavimus. Teismo iÅ¡vada, kad už dėl krovinio pervežimo metu patirtÄ Å¾alÄ , papildomas iÅ¡laidas, krovinio pervežimo sustabdymÄ laikytina atsakinga atsakovė ir visiÅ¡kai neatsakinga ieÅ¡kovė (profesionali vežėja), neatitinka teisingumo, protingumo principų, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei vežėjo pareigas reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms.

Skundžiamu sprendimu yra kuriamas precedentas, iÅ¡ esmės paneigiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamÄ vežėjo pareigÄ bÅ«ti ypač pareigingu. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ dalies už žalÄ yra atsakinga ir krovinio siuntėja, skundžiamas sprendimas neturėtų bÅ«ti paliktas nepakeistas. Tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikoma dalinė atsakomybė ir ieÅ¡kovės praÅ¡ytų priteisti nuostolių suma sumažinama, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atsakomybės už žalÄ mastÄ , kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. 26.3.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę sulaikyti atsakovės krovinį ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei vien pačios ieÅ¡kovės suraÅ¡ytais dokumentais grįstas krovinio sulaikymo iÅ¡laidas. Å iuo atveju neegzistavo pagrindas ieÅ¡kovei teisėtai sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį, nes ieÅ¡kovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Be to, ieÅ¡kovė sulaikymo teise naudojosi nesÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė atlygintų (kompensuotų) ne dėl jos kaltės pervežimo metu patirtas papildomas iÅ¡laidas.

Krovinio sulaikymo metu tarp Å¡alių nebuvo sudarytas joks susitarimas, nebuvo teismo sprendimo ar kito dokumento, nustatančio atsakovei pareigÄ sumokėti (kompensuoti) ieÅ¡kovei visas ar dalį jos pervežimo metu patirtų papildomų iÅ¡laidų. Nebuvo ir nėra galima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė turėjo vykdytinÄ reikalavimo teisę į atsakovę. Krovinio sulaikymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vienintelė suma, kurios sumokėjimo užtikrinimui ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi teisėtai sulaikyti krovinį, yra už vykdytÄ pervežimÄ atsakovės mokėtina suma – pervežimo kaina.

Bet tik tuo atveju, jeigu krovinio sulaikymo metu Å¡ios prievolės įvykdymo terminas jau bÅ«tų buvęs suėjęs. To nebuvo. Pats krovinio pervežimas, už kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi reikalauti sumokėti, dar nėra užbaigtas, krovinys atsakovei dar nėra pristatytas. Atsakovei dar nėra ir negali bÅ«ti kilusi pareiga sumokėti už krovinio pervežimÄ , o tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ panaikinti teismo sprendimo dalį dėl praÅ¡yto priteisti užmokesčio už pervežimÄ priteisimo.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neatsisakė atsiskaityti už krovinio pervežimÄ . Atsakovė negalėjo to padaryti dėl to, kad ieÅ¡kovė ne tik nepristatė krovinio, bet net ir neiÅ¡rašė sÄ skaitos už krovinio pervežimÄ . Atsakovė pripažino ir pripažįsta, kad ji turės pareigÄ sumokėti už krovinio pervežimÄ , kai ieÅ¡kovė įvykdys pareigÄ pristatyti krovinį. IeÅ¡kovei neturint teisėto pagrindo sulaikyti krovinį, ji neturėjo pagrindo ir reikalauti iÅ¡ atsakovės atlyginti dėl krovinio sulaikymo esÄ patirtas iÅ¡laidas, kurias patyrė dėl savo kaltės. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė realiai patyrė ieÅ¡kiniu praÅ¡ytas priteisti krovinio sulaikymo iÅ¡laidas.

Tariamai patirtas krovinio saugojimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindė savo pačios vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtomis ir jokiais pirminiais dokumentais nepagrįstomis pažymomis. Pažymose pati ieÅ¡kovė deklaratyviai nurodė esÄ patirtas variklių iÅ¡krovimo iÅ¡laidas, sandėliavimo iÅ¡laidas, bet nepateikė tokias iÅ¡laidas, jų patyrimo faktÄ , dydį patvirtinančių įrodymų. Pačios ieÅ¡kovės suraÅ¡ytos ir pasiraÅ¡ytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo bÅ«ti laikomos patikimais įrodymais.

27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Everdas“ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 27.1. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustatė, kad pervežimo sustabdymas ir jo nulemta žala kilo dėl netinkamai įvykdytų siuntėjos pareigų, o vežėja (ieÅ¡kovė) savo pareigas vykdė tinkamai, todėl negali bÅ«ti laikoma atsakinga už pervežimo metu patirtas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su krovinio perkrovimu, transporto priemonės iÅ¡valymu, paskirtų baudų sumokėjimu ir kt.

Tokia teismo išvada padaryta tinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias vežėjo pareigas, bei tinkamai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės (krovinio siuntėjos) veiksmus bei elgesį. Teismas tinkamai nustatė ieškovės ir atsakovės pareigas krovinio paruošimo transportavimui, pakrovimo ir vežimo metu, bei pagrįstai neįžvelgė vežėjos atsakomybės dėl atsiradusių nuostolių, padarytų tepalų išbėgimu iš neparuoštų transportavimui naudotų variklių. 27.2.

IeÅ¡kovė patyrė iÅ¡laidų ir nuostolių bÅ«tent dėl atsakovės, kaip krovinio siuntėjos, kaltės, todėl įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Reikalavimas yra vykdytinas, kadangi nuostoliai yra patirti, atlyginta žala gamtai, sumokėtos Vokietijos institucijų paskirtos baudos, sumokėta už krovinio sutvarkymÄ . Be to, ir be apmokėjimo už pervežimÄ yra pakankamai nuostolių, kurių reikalauti ieÅ¡kovė turi teisę. Atsakovė turėjo visas teises bendrauti su Vokietijos institucijomis; paaiÅ¡kėjus padarytos žalos dydžiui aplinkai bei paskirtos baudos dydžiui ir visų trÅ«kumų paÅ¡alinimo kaÅ¡tų dydžiui, kad bÅ«tų leista gabenti krovinį toliau, siuntėja atsisakė toliau imtis krovinio administravimo proceso ir perkėlė visÄ atsakomybę vežėjai.

IeÅ¡kovei teko sumokėti visas baudas ir iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė, dar kroviniui esant Vokietijoje, turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė neatlygins jos patirtų nuostolių, kadangi pati atsakovė turėjo galimybę tiesiogiai susimokėti baudas bei susimokėti už variklių tvarkymÄ . Sumokėjusi mokėjimus, susijusius su atsakovės kroviniu, ieÅ¡kovė patyrė realių iÅ¡laidų ir pagrįstai manė, kad nuostoliai jai gali bÅ«ti neatlyginti. Nesulaukusi patirtų nuostolių ir iÅ¡laidų atlyginimo, ieÅ¡kovė įgijo teisę sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį. 27.3.

Varikliai buvo kraunami ieÅ¡kovės darbuotojų, varikliai saugomi ieÅ¡kovės įmonės patalpose, todėl nebuvo pateikta jokių sutarčių ir sÄ skaitų. Buhalterinėse pažymose nurodytos ieÅ¡kovės buhalterijos paskaičiuotos sÄ naudos. Buhalterinė pažyma yra dokumentas, ieÅ¡kovės pateiktas įrodymas, kuriuo abejoti nėra pagrindo. Be to, pirmojoje instancijoje atsakovė visiÅ¡kai neginčijo ieÅ¡kovės reikalaujamų sumų dydžio, todėl vertintina, kad su sumų dydžiu sutiko.

Su ieÅ¡kovės reikalavimu sutikus pirmojoje instancijoje, su krovinio saugojimo iÅ¡laidomis reikÅ¡ti reikalavimÄ apeliacinėje instancijoje negalima. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl faktinių bylos aplinkybių 29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieÅ¡kovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ .

IeÅ¡kovei pagal pateiktÄ užsakymÄ buvo pakrauti 92 vnt. naudotų automobilių variklių. Å alys susitarė, kad už krovinio pervežimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ ieÅ¡kovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis. Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiu Nr. 0006963 (49 varikliai) ir su CMR važtaraščiu Nr. 0006962 (43 varikliai), iÅ¡ viso gabenti 92 vnt. variklių. 30. 2020 m. spalio 3 d. B. policijos komisariatas ieÅ¡kovės vairuotojui A. P. uždraudė vairuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys ir dėl kitų priežasčių.

Surašytas sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad sulaikyta transporto priemonė su priekaba bei pagal tarptautinius važtaraščius (CMR) Nr. 0006963 bei Nr. 0006962 vežtas krovinys.

31. IeÅ¡kovė už stovėjimo vietÄ , transporto priemonės iÅ¡krovimÄ ir pakrovimÄ , sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimÄ , senų tepalų Å¡alinimÄ , krovinio tvirtinimo diržus sumokėjo 15682,36 Eur mokėjimo pavedimais: 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5392 – 13810,00 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5415 – 1872,36 Eur sumai.

32. Už žalÄ aplinkai L. apskrities virÅ¡ininkas Aplinkosaugos tarnyba ieÅ¡kovei 2020 m. spalio 21 d. pateikė iÅ¡laidų kompensacijÄ už žalos aplinkai kontrolę 1705,70 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120.

33. Ieškovės vairuotojui buvo paskirta piniginė bauda ir proceso išlaidų atlyginimas – 300,00 Eur, kuris užfiksuotas 2020 m. spalio 5 d. Užstato davimo protokole.

34. IeÅ¡kovės vairuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 7 d., kai jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę ir vežti netinkamai supakuotÄ krovinį, gyveno vieÅ¡butyje. IeÅ¡kovė apmokėjo už vairuotojo apgyvendinimÄ : pagal 2020 m. spalio 5 d. sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 105945 - 82,00 Eur sumÄ , pagal 2020 m. spalio 6 d. sÄ skaitÄ Nr. 23.009 – 69,00 Eur sumÄ , pagal 2020 m. spalio 7 d. sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. 106024 - 71,00 Eur sumÄ . IÅ¡ viso ieÅ¡kovė už vairuotojo apgyvendinimÄ apmokėjo 222,00 Eur.

35. Perpakavus variklius, buvo nustatytas virÅ¡svoris ir ieÅ¡kovė negalėjo visų perpakuotų variklių atgabenti į LietuvÄ viena transporto priemone, todėl 9 varikliai buvo iÅ¡krauti, likusieji 83 atgabenti į LietuvÄ . Krovinys buvo gabenamas su Jungtinėje Karalystėje iÅ¡raÅ¡ytais CMR važtaraščiais Nr. 0006963 ir Nr. 0006962. Likę 9 varikliai liko kaip dalinis krovinys, Å¡ie varikliai buvo pargabenti į LietuvÄ pagal CMR važtaraščius Nr. 0007013 (8 varikliai) ir Nr. 0007120 (1 variklis).

36. IeÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovei pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad iÅ¡ krovinio, t. y. senų automobilių variklių, iÅ¡bėgo tepalai, kurie padarė žalos ne tik vežėjo transporto priemonei, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkosaugai, dėl ko vežėjui buvo uždrausta toliau važiuoti, kol nebus paÅ¡alinta padaryta žala ir tinkamai supakuotas krovinys, kad bÅ«tų galima toliau tinkamai vykdyti pervežimÄ . 2020 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, pateikė dokumentų vertimus, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas bei apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. Už advokato suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148 sumokėjo 988,00 Eur.

37. Dėl variklių pardavimo atsakovė buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“. IeÅ¡kovė 2020-10-01 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ dėl 92 vnt. naudotų variklių su greičių dėžėmis pardavimo ir pristatymo, iÅ¡rašė pirkėjui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apmokėjimui ir priėmė užstatÄ . 2020-11-16 atsakovė gavo pretenzijÄ iÅ¡ UAB „Jutonas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sutartu laiku nepristačius krovinio, užstato grÄ Å¾inimo ir delspinigių sumokėjimo.

Atsakovė 2020-11-16 UAB „Jutonas“ grÄ Å¾ino užstatÄ , o 2020-11-20 sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius (dėl ieÅ¡kovės UAB „Everdas“ laiku nepristatytų prekių UAB „Jutonas“ atsakovei UAB „Autovarikliai“ pateikė pretenzijÄ dėl priskaičiuotų 6583,20 Eur delspinigių). Dėl ginčo esmės 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl krovinio pervežimo bei ieÅ¡kovės pareigos atlyginti atsakovei patirtus nuostolius, laiku nepristačius naudotų variklių krovinio.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡sprendęs tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , netinkamai taikė ir aiÅ¡kino vežėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir dėl to padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos prašė priteisti iÅ¡ atsakovės. Atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai bei teismų praktika numato ir vežėjo pareigas priėmimo pervežti krovinį bei jo pervežimo metu, kurių Å¡iuo atveju vežėja (ieÅ¡kovė) neįvykdė, ir kurių neįvykdymas lėmė ieÅ¡kovės nuostolius (iÅ¡laidas).

40. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį.

41. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punktÄ Å¡i Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra Konvencijos narė. Å i Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasiraÅ¡ančių Å¡alių gyvenamosios vietos ir tautybės.

42. Taigi tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad:

1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį;

2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose;

3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo Å¡alių susiklostę vežimo teisiniai santykiai reglamentuojami CMR konvencijos, kadangi krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį marÅ¡rutu Jungtinė Karalystė – Lietuva. Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieÅ¡kovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ . IeÅ¡kovei pagal pateiktÄ užsakymÄ buvo pakrauti 92 vnt. naudotų automobilių variklių. Å alys susitarė, kad už krovinio pervežimÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ ieÅ¡kovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis.

44. CMR konvencijai bÅ«dingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į Å¡ios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties Å¡alių civilinė atsakomybė, yra iÅ¡samiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobÅ«dis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumÄ klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie Å¡ios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra iÅ¡skirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

45. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties Å¡alių civiline atsakomybe, iÅ¡samus teisinis reglamentavimas pasireiÅ¡kia ir atsakomybės sÄ lygų, ir atsakomybės ribų požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 27 punktas).

46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvencijÄ prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieÅ¡ pervežant ir panaÅ¡iai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iÅ¡ vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami Å¡ia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimÄ ar nuostolio kroviniui sukėlimÄ , taip pat ir už pavėluotÄ krovinio pristatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka Å¡ios nutarties 42 punkte nurodytas sÄ lygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimÄ nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiÅ¡kinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas. Tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 26 punktas).

48. CMR konvencijos IV skyrius reglamentuoja vežėjo atsakomybės atvejus ir apimtį. Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).

49. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalis).

50. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte numatyta, jog pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b punktas); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c punktas).

51. Kaip jau minėta, atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ užsakymÄ Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieÅ¡kovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ už 1100,00 Eur užmokestį. Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiais Nr. 0006962 ir Nr. 0006963, kuriuose ieÅ¡kovė buvo nurodyta kaip krovinio vežėja, o atsakovė – kaip krovinio gavėja.

52. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais marÅ¡rutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl Å¡ios sutarties Å¡alys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraÅ¡tyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties Å¡alis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iÅ¡ dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarkÄ , reikalingÄ siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties Å¡alims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos Å¡alis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikÅ¡mingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 16 punktas).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bÅ«tent susitariančių siuntėjo ir vežėjo raÅ¡ytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti Å¡alis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi jeigu iÅ¡ sutarties aiÅ¡kiai matyti, kad Å¡alis užsako krovinio pervežimo paslaugÄ , ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiÅ¡kai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo. Tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 20 punktÄ ).

54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovei pateikus užsakymÄ , ieÅ¡kovė įsipareigojo iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ pervežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieÅ¡kovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nors važtaraščiuose nurodytas krovinio siuntėjas yra kitos bendrovės, faktiÅ¡kai perdavusios krovinį ieÅ¡kovei vežti, tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iÅ¡ ieÅ¡kovės, Å¡iuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.

55. Siuntėjas atsako prieÅ¡ vežėjÄ už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už iÅ¡laidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraÅ¡tyje neįrašė atitinkamų pastabų (CMR konvencijos 10 straipsnis).

56. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje (a punktas); krovinio ir pakuotės išorinę būklę (b punktas). Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis).

57. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalis).

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CMR konvencijos 10 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu su CMR konvencijos 8 ir 9 straipsnyje nustatytais įpareigojimais vežėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012).

Taigi krovinio ir pakuotės būklės patikrinimas apima visus aspektus, kurie gali būti nustatyti atidžiai apžiūrėjus krovinį ir pakuotę ar juos palietus, tačiau tokia apžiūra jokiais atvejais neapima specialių prietaisų naudojimo. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ši nuostata siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys.

Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

59. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nurodė, jog dėl patirtų iÅ¡laidų yra atsakinga atsakovė, kuri yra siuntėja ir atsako kaip siuntėja už visus siuntėjo veiksmus ir padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, jog krovinį transportavimui paruoÅ¡ti turėjo siuntėja, o vežėja įsipareigojo perduotÄ krovinį nugabenti; pervežimo sutartyje nebuvo sutarta, kad krovinį supakuos ir paruoÅ¡ pervežimui vežėja, todėl siuntėja turi atsakyti už iÅ¡laidas dėl netinkamai paruoÅ¡to krovinio.

IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovė, žinodama, kad krovinys yra naudoti varikliai, kuriuose galėjo bÅ«ti tepalų likučiai, jų nepatikrino ir jie buvo pakrauti neparuoÅ¡ti, nesupakuoti, paruoÅ¡ti pervežimui netinkamai, todėl atsakovė yra atsakinga už netinkamÄ krovinio paruoÅ¡imÄ transportavimui. Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovės pozicijÄ , nurodė, jog krovinių pervežimÄ atliko profesionali pervežimo kompanija, žinanti, kas ir kaip vežama; vairuotojai žino, kaip pakrauti krovinį, į kÄ atkreipti dėmesį, todėl pamačius bet kokius trÅ«kumus, yra privaloma daryti žymas CMR dokumentuose, kas nebuvo padaryta.

Atsakovės vertinimu, Å¡iuo atveju už patirtus nuostolius yra atsakinga pati vežėja (ieÅ¡kovė), kurios vairuotojas buvo nubaustas už netinkamÄ krovinio tvirtinimÄ , todėl atsakovės kaltės nėra.

60. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė, kaip vežėja įsipareigojusi krovinį atgabenti iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ , nuvyko į krovinio pakrovimo vietÄ , į kuriÄ atvyko ir ten buvęs atsakovės atstovas, stebėjęs naudotų variklių pakrovimÄ ir tvirtinimÄ . Ä® bylÄ pateikti CMR važtaraščiai Nr. 0006962 Nr. 0006963 patvirtina, kad nei vežėja nenurodė jokių pakraunamo krovinio iÅ¡orinių trÅ«kumų, nei užsakymÄ pateikusi atsakovė nenurodė, kad varikliai gali bÅ«ti su neiÅ¡leistais tepalais.

Å iuo atveju vežėjai nenustačius akivaizdžiai matomų krovinio pakuotės trÅ«kumų, ji neturėjo pareigos tikrinti, ar naudotuose varikliuose nebuvo likę tepalų likučių. Minėta, kad pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraÅ¡tį įraÅ¡omos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra bÅ«tina. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieÅ¡kovės vairuotojas neprivalėjo žinoti, kaip turi bÅ«ti paruoÅ¡tas pervežimui naudotų variklių krovinys, nes už produkcijos paruoÅ¡imÄ pervežimui atsako užsakovas, o ne pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas.

Be to, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė naudotų variklių pardavimo verslu užsiima virÅ¡ deÅ¡imt metų, yra profesionalė savo srityje, ne kartÄ yra pirkusi, gabenusi ir pardavinėjusi naudotus variklius, todėl tikrai turėjo numanyti, kad naudotuose varikliuose gali bÅ«ti likę tepalų, kuriuos privaloma paÅ¡alinti prieÅ¡ pakraunant krovinį.

61. Byloje nustatyta, kad Vokietijoje ieÅ¡kovės vairuotojas sustojo poilsio, o ryte prie transporto priemonės pastebėjo iÅ¡bėgusius tepalus, tepalų žymes, tepalai iÅ¡bėgo iÅ¡ gabenamo krovinio – naudotų variklių. 2020 m. spalio 3 d. B. policijos komisariatas ieÅ¡kovės vairuotojui uždraudė vairuoti transporto priemonę ir priekabÄ , nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys ir dėl kitų priežasčių. SuraÅ¡ytas sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad sulaikyta transporto priemonė su priekaba bei pagal tarptautinius važtaraščius (CMR) Nr. 0006963 bei Nr. 0006962 vežtas krovinys. Vairuotojui buvo nurodyta vykti į įmonę Arnke GmbH krovinio sutvarkymui ir paruoÅ¡imui tolimesniam transportavimui. Ä®monėje Arnke GmbH krovinys – naudoti varikliai buvo iÅ¡valyti, supakuoti ir sudėti į metalinius konteinerius, tik tada buvo leista krovinį gabenti toliau. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl patirtų iÅ¡laidų.

62. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nors 2020 m. spalio 3 d. B. policijos departamento draudime vairuoti nurodyta, kad yra netinkamas krovinio tvirtinimas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės nurodyti nuostoliai kilo bÅ«tent dėl netinkamai paruoÅ¡to krovinio (dėl iÅ¡ variklių neiÅ¡leistų tepalų). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, krovinys nebuvo papildomai tvirtinamas, o buvo iÅ¡vis iÅ¡krautas, iÅ¡valyti tepalai iÅ¡ senų variklių, krovinys tinkamai supakuotas ir vėl pakrautas vežėjai. Taigi pagrindinė krovinio sulaikymo priežastis buvo ne netinkamas krovinio tvirtinimas, o iÅ¡silieję tepalai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog dėl krovinio sulaikymo laikytina kalta krovinio siuntėja (atsakovė), kadangi bÅ«tent jos pareiga buvo paruoÅ¡ti krovinį transportavimui.

63. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusiÅ¡kÄ informacijÄ , reikalingÄ muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti Å¡ių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiÅ¡kumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Å¡ių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslÅ«s, iÅ¡skyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis).

64. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siuntėja (atsakovė) turėjo pareigÄ suteikti vežėjai (ieÅ¡kovei) visÄ informacijÄ apie krovinį bei instrukcijas, reikalingas krovinio gabenimui, kadangi jai, kaip kroviniu disponuojančiam asmeniui, yra geriausiai žinoma, koks krovinys yra perduodamas vežti. Tad Å¡iuo atveju jei gabenami varikliai bÅ«tų buvę tinkamai paruoÅ¡ti pervežimui, nebÅ«tų susidariusios papildomos iÅ¡laidos dėl variklių perpakavimo ir tinkamo paruoÅ¡imo pervežimui, tepalų valymo, baudų mokėjimo, o atsakovė nebÅ«tų praradusi užsakymo.

65. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.

66. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant kaltės, prilyginamos tyčiniams veiksmams, klausimÄ , remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, taikytina bylÄ nagrinėjančio teismo valstybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021).

67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ . Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

68. Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).

69. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sÄ moningÄ netinkamÄ vežėjo elgesį turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali bÅ«ti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sÄ moningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).

70. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tepalai iÅ¡ naudotų variklių iÅ¡siliejo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Byloje nenustatyta, kad pakrovimo metu vežėjai turėjo bÅ«ti žinoma, jog vežant tokį krovinį veikiausiai bus padaryta žala (kadangi iÅ¡ variklių nebuvo tinkamai paÅ¡alinti tepalai), bet ji sÄ moningai veikė nerÅ«pestingai, taip pat nenustatyta, kad kokie nors ieÅ¡kovės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, kad ieÅ¡kovė neatliko kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog iÅ¡ dalies už žalÄ yra atsakinga ir krovinio siuntėja, ir, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovė, taikyti dalinę atsakomybę, ieÅ¡kovės praÅ¡ytų priteisti nuostolių sumÄ sumažinti, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atsakomybės už žalÄ mastÄ .

71. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip vežėja, elgėsi maksimaliai rÅ«pestingai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, juose užfiksuotas aplinkybes, tai lėmė klaidingo sprendimo priėmimÄ .

72. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, buvo įvertinti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių iÅ¡vadų, nei padarė Å¡iuo klausimu pasisakęs pirmosios instancijos teismas.

74. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl netinkamo krovinio (naudotų automobilių variklių paruoÅ¡imo) ieÅ¡kovė patyrė papildomas iÅ¡laidas – už stovėjimo vietÄ , transporto priemonės iÅ¡krovimÄ ir pakrovimÄ , sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimÄ , senų tepalų Å¡alinimÄ , krovinio tvirtinimo diržus, už žalÄ aplinkai, ieÅ¡kovės vairuotojui paskirtÄ piniginę baudÄ ir proceso iÅ¡laidų atlyginimÄ , vairuotojo apgyvendinimÄ , naudotų variklių transportavimÄ , advokato suteiktas paslaugas, kurios pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir priteistinos iÅ¡ atsakovės. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo argumentų savo pozicijos neteikė, Å¡ių teismo iÅ¡vadų neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas Å¡ių iÅ¡laidų pagrįstumo neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

75. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę sulaikyti atsakovės krovinį ir nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei vien pačios ieÅ¡kovės suraÅ¡ytais dokumentais grįstas krovinio sulaikymo iÅ¡laidas. Atsakovės vertinimu, neegzistavo pagrindas ieÅ¡kovei teisėtai sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį, nes ieÅ¡kovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Be to, ieÅ¡kovė sulaikymo teise naudojosi nesÄ Å¾iningai.

IeÅ¡kovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė atlygintų (kompensuotų) ne dėl jos kaltės pervežimo metu patirtas papildomas iÅ¡laidas. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė realiai patyrė ieÅ¡kiniu praÅ¡ytas priteisti krovinio sulaikymo iÅ¡laidas. Tariamai patirtas krovinio saugojimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindė savo pačios vienaÅ¡aliÅ¡kai parengtomis ir jokiais pirminiais dokumentais nepagrįstomis pažymomis. Pažymose pati ieÅ¡kovė deklaratyviai nurodė esÄ patirtas variklių iÅ¡krovimo iÅ¡laidas, sandėliavimo iÅ¡laidas, bet nepateikė tokias iÅ¡laidas, jų patyrimo faktÄ , dydį patvirtinančių įrodymų.

Pačios ieškovės surašytos ir pasirašytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo būti laikomos patikimais įrodymais.

76. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarkÄ nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutÄ , 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininkÄ , gali sulaikyti jo daiktÄ tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali bÅ«ti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.

77. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai:

1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininkÄ ;

2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs);

3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktÄ ;

4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

78. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininkÄ ir valdo skolininko daiktÄ ; daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali bÅ«ti visi daiktinės teisės objektai, neiÅ¡imti iÅ¡ apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

79. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktÄ , turi bÅ«ti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos bÅ«dai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobÅ«dį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigynÄ , bÅ«tina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigynÄ neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).

80. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovei pareiÅ¡kė pretenzijÄ , kurioje nurodė, kad iÅ¡ krovinio, t. y. senų automobilių variklių, iÅ¡bėgo tepalai, kurie padarė žalos ne tik vežėjo transporto priemonei, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkosaugai, dėl ko vežėjui buvo uždrausta toliau važiuoti, kol nebus paÅ¡alinta padaryta žala ir tinkamai supakuotas krovinys, kad bÅ«tų galima toliau tinkamai vykdyti pervežimÄ . 2020 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, pateikė dokumentų vertimus, iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas bei apmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė akcentavo, jog krovinys yra nesugadintas, varikliai yra tinkami parduoti, jie saugomi ieÅ¡kovės patalpose ir gali bÅ«ti grÄ Å¾inti atsakovei.

81. Byloje konstatavus, kad ieÅ¡kovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl neapmokėtų ieÅ¡kovės patirtų papildomų iÅ¡laidų, susijusių su naudotų variklių krovinio pervežimu iÅ¡ Jungtinės Karalystės į LietuvÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, siekdama užtikrinti savo reikalavimÄ , pasinaudojo daiktų (variklių) sulaikymo teise. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė – teisėta atsakovei priklausančių daiktų valdytoja, turinti vykdytinÄ reikalavimo teisę į daiktų savininkę – atsakovę.

82. Ieškovė nurodė, kad dėl krovinio sandėliavimo (90 dienų) patyrė 810,00 Eur naudotų variklių sandėliavimo išlaidų bei 150,00 Eur iškrovimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės, pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidos priteistinos iš atsakovės. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentavo, jog pačios ieškovės surašytos ir pasirašytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo būti laikomos patikimais įrodymais.

83. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, jog varikliai buvo kraunami ieÅ¡kovės darbuotojų, varikliai saugomi ieÅ¡kovės įmonės patalpose, tad ieÅ¡kovės pateiktose buhalterinėse pažymose nurodytos ieÅ¡kovės buhalterijos paskaičiuotos sÄ naudos. Å iuo atveju buhalterinė pažyma yra dokumentas, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Atsakovė jokių ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas paneigiančių įrodymų neteikė, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės reikalaujamų sumų dydžio neginčijo.

84. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iÅ¡ esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl bylos procesinės baigties 85. Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ , kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 86. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

87. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismui pateikė 2022 m. sausio 14 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas (teisinės paslaugos, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas), kurios suma 847,00 Eur, bei 2022 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį apie 847,00 Eur sumos sumokėjimÄ advokatei už teisines paslaugas.

88. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

89. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieÅ¡kovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaiÅ¡tÄ laikÄ , spręstina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieÅ¡tarauja protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams, todėl ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ iÅ¡ atsakovės UAB „Autovarikliai“ priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma advokatės pagalbai apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Autovarikliai“ (įmonės kodas 304888829) ieÅ¡kovei UAB „Everdas“ (įmonės kodas 149676540) 847,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Egidijus Mockevičius Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė