2016-03-29 Nr. AB-6965-3-61-3-03834-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-376-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03834-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-875 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašo patvirtinimo“; 2) panaikinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viliaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 pakeitimo“; 3) panaikinti Tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1831.

Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu patvirtinti Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai Nemenčinės mieste, sąrašai. Į sąrašus devintu numeriu pagal prašymo padavimo datą įtrauktas Č. V. (V.). Pareiškėja yra Č. V. teisių paveldėtoja. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Č. V. perkeltas į aštuntą vietą. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 patvirtinta nauja Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymo redakcija ir Č. V. perkeltas į trisdešimt ketvirtą vietą. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. kovo 7 d. įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, todėl pareiškėja 2014 m. balandžio 25 d. raštu prašė argumentuoti administracinį sprendimą. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. gegužės 26 d. raštu informavo, kad Č. V. buvo perkeltas į žemesnę eilę dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai suteikiant žemės sklypą Nemenčinės mieste. Šį raštą pareiškėja taip pat laikė nemotyvuotu. Pareiškėja pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu mirusiam Č. V. nuosavybės teisės buvo atkurtos perduodant neatlygintinai naudojamą 0,01580 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini), Nemenčinės mieste, o ne naują žemės sklypą individualiai statybai. Tarnyba 2014 m. liepos 16 d. raštu ir jos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją apie Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo patikslinimą 2014 m. birželio 17 d. įsakymu, kad Č. V. buvo perkeltas į trisdešimt trečią vietą. Tarnyba paaiškino, kad sąrašas buvo patikslintas pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datos kriterijų, vietoje anksčiau buvusio kriterijaus – išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai patvirtinimo datos. Pareiškėja pabrėžė, kad administraciniai aktai negali būti grindžiami naujomis aplinkybėmis ar pateikiamas naujas teisinis pagrindas. Pareiškėja pabrėžė, kad administracinės procedūros turi atitikti konstitucinius principus – teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Č. V. 1991 m. lapkričio 5 d. Vilniaus rajono Nemenčinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos Nemenčinės mieste turėtą žemę. 1999 m. spalio 19 d. parengta pažyma Nr. 6473, kurioje nurodyta, kad Č. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2 ha žemės plotą Nemenčinės mieste. Č. V. 1999 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą iš 2 ha žemės padengti namų valdos žemę apie 0,20 ha, o už likusį plotą atlyginti vertybiniais popieriais.

Kaip Č. V. teisių perėmėja, pareiškėja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2002 m. spalio 8 d. prašymą nuosavybės teises atkurti 15,80 aru, o už kitą žemę suteikti naują žemės sklypą individualiai statybai. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu nuosavybės teisės atkurtos neatlygintinai perduodant nuosavybėn naudojamą kitos paskirties namų valdos 0,1580 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, bei nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusį 1,842 ha žemės sklypą bus atkurtos vėliau.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2002 m. gruodžio 2 d. priėmė išvadą Nr. 5977, kurioje nurodyta, kad Č. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. V. iki nacionalizacijos Nemenčinės mieste valdytą 1,842 ha žemės plotą, kuris priskirtas išperkamai žemei. Palyginus planus buvo nustatyta, kad namų valdos 0,1580 ha žemės sklypas nepatenka į buvusio savininko V. V. valdytos žemės valdos ribas. Taigi Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu nuosavybės teisės Č.

V. buvo atkurtos perduodant neatlygintinai namų valdos žemės sklypą. Č. V. gali būti suteikiamas tik lygiavertis turėtajam žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 37 punkte numatyto eiliškumo. Lygiaverčiai žemės sklypai suteikiami tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

Taip pat atsižvelgiama į prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Č. V. buvo įrašytas tarp piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, o turėjo būti įrašytas tarp piliečių, kuriems turi būti neatlygintinai nuosavybėn perduodami nauji lygiaverčiai žemės sklypai pagal 1991 m. lapkričio 5 d. prašymo padavimo datą, todėl skundžiamais įsakymais jo eilė buvo pakeista.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, įpareigojo Tarnybos Vilniaus rajono skyrių pakeisti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-875 „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašo patvirtinimo“ ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viliaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 pakeitimo“, įrašant mirusį Č. V. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą kaip išreiškusį valią į atlyginimą už valstybės išperkamą turtą naujo žemės sklypo individualiai statybai būdu, įvertinus galimumą naujo žemės sklypo individualiai statybai gavimo būdu būti atlygintam už valstybės išperkamą turtą. Teismas panaikino Tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1831. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad iš pateiktų žemėlapių matyti, jog žemės sklypai, kurie priklausė V. V., dabartiniame Nemenčinės plane yra užimti gyvenamųjų namų, o (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, esantis žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu, yra kitoje vietoje nei V. V. turėta žemė. Aplinkybė, kad V. V. turėta žemė priklauso valstybės išperkamai žemei, nurodyta 2002 m. gruodžio 2 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai Nr. 5977. Pareiškėja nei anksčiau, nei šioje byloje neginčijo fakto, kad V. V. turėta žemė turi būti išperkama valstybės. Teismas šiuo faktu rėmėsi nagrinėjamoje byloje.

Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1, 4 punktais, pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atlyginimo už išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo taikymo. Šio būdo pasirinkimas yra susijęs su asmens eile sąraše, pagal kurį suteikiami žemės sklypai įgyvendinant iš Atkūrimo įstatymo kylančias teises. Eilės tvarka, pagal kurią piliečiams neatlygintinai perduodami nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai nustatyta Atkūrimo tvarkos 37 punkte. Pirma eile žemės sklypai perduodami piliečiams pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje numatyti detaliajame plane ar žemės valdos projekte; antra eile – piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai); trečia eile – piliečiams, iškeliamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų; ketvirta eile – piliečiams, buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami; penkta eile – kitiems piliečiams pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, išskyrus septintojoje pastraipoje nurodytus piliečius; šešta eile – piliečiams, kurie atsisakė grąžinamos žemės turėtoje vietoje. Teismas rėmėsi Atkūrimo tvarkos 37 punkto 2 dalimi ir darė išvadą, kad asmenys, kuriems nuosavybės teisė atkuriama nauju žemės sklypu individualiai statybai savo interesus patenkina pirmiau nei asmenys, pretenduojantys į lygiavertį žemės sklypą.

Teismas nustatė, jog pareiškėja 2002 m. spalio 8 d. prašyme išreiškė valią, kad nuosavybės teisės jai būtų atkuriamos neatlygintinai perduodant namų valdos žemės sklypą bei naują žemės sklypą individualiai statybai. Skundžiamu Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-875, kaip tai matyti iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. rašte bei Tarnybos 2014 m. liepos 16 d. rašte pateiktų motyvų, iš esmės buvo atsisakyta atkurti pareiškėjai nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai, kadangi jai perduotas namų valdos žemės sklypas buvo įvertintas kaip perduotas naujas žemės sklypas individualiai statybai. Tokiu sprendimu buvo pakeista pareiškėjos valia, išdėstyta 2002 m. spalio 8 d. prašyme. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto matyti, jog šiuo pagrindu už valstybės išperkamą žemę galima atlyginti dviem būdais: arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, arba lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 41403-52 nuosavybės teisė buvo atkurta vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto antruoju variantu, nes buvo neatlygintinai nuosavybėn perduotas namų valdos žemės sklypas. Teismas darė išvadą, kad tai rodo, jog pareiškėja nėra gavusi naujo žemės sklypo individualiai statybai, tačiau nuosavybės teisės jai atkurtos pagal tą patį punktą.

Teismas rėmėsi Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, kuriuo buvo patvirtinta Atkūrimo tvarka, 3 punktu, nustatė, kad pareiškėja 2002 m. spalio 8 d. prašymu yra išreiškusi valią kompensaciją gauti nauju sklypu statyboms, todėl konstatavo, kad atsakovas turėjo vadovautis šia jos valia. Teismas pabrėžė, kad atsakovas pats savo nuožiūra neturi teisės pakeisti atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, todėl sprendimas, kuriuo vienašališkai keičiamas pretendento prašyme nurodytas kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdas, yra neteisėtas. Teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad atsakovas, nustatęs, jog nėra galimybės pareiškėjai nuosavybės teises atkurti perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai, turėjo atsisakyti atkurti nuosavybės teises prašomu būdu ir pasiūlyti kitus atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus bei išaiškinti, jog pagal Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, kuriuo buvo patvirtinta Atkūrimo tvarka, 3-1 punktą tuo atveju, kai piliečio pateiktame prašyme nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Teismas pažymėjo, kad administracinio sprendimo priėmimas, kai asmuo nėra supažindinamas su priimamo administracinio sprendimo teisine reikšme, jo motyvais bei taikomais teisės aktais, esmingai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir gali būti atskiru sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš skundžiamų sprendimų turinio negalima net suprasti, kokie veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese buvo atlikti.

Kadangi skundžiamais Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-875 ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Viliaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 pakeitimo“ Č. V. įrašytas kaip asmuo, pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu sklypu, kai jo paveldėtojos 2002 m. spalio 8 d. prašymo dėl atlyginimo už nekilnojamąjį turtą būdo nėra atsisakyta patenkinti atskiru nuosavybės teises atkuriančios institucijos sprendimu, šioje dalyje skundžiami įsakymai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas šioje byloje nepasisakė dėl atlyginimo už nekilnojamąjį turtą būdo, išdėstyto pareiškėjos 2002 m. spalio 8 d. prašyme, teisėtumo, kadangi šiuo klausimu nėra priimtas administravimo subjekto sprendimas ir pareiškėjai nesuteikta galimybė pačiai pasirinkti kito galimo atlyginimo būdo savo nuožiūra.

Teismas pažymėjo, kad šiuo teismo sprendimu atsakovas įpareigotinas pakeisti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-875 ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2514 tokiu būdu, kad mirusysis Č. V. būtų į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą įrašytas kaip asmuo, kuriam už nekilnojamąjį turtą bus atlyginama nauju žemės sklypu individualiai statybai. Teismas pažymėjo, kad, nustatęs negalimumą atkurti nuosavybės teises prašomu būdu, atsakovas turi atsisakyti taikyti tokį atlyginimo būdą ir pasiūlyti pareiškėjai kitus įmanomus atlyginimo būdus. Teismas pabrėžė, kad skundžiamų sprendimų pakeitimas atliekamas ir įpareigojimas duodamas sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 88 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Kadangi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka priimtu Tarnybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1831 teisės aktų reikalavimų neatitinkantys skundžiami sprendimai nebuvo pakeisti, teismas darė išvadą, kad šis sprendimas taip pat pripažįstamas neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas šį sprendimą panaikino ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atlyginimo už išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo taikymo. Atsakovas pabrėžia, kad ginčas kilo ne dėl atlyginimo už išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo taikymo, o dėl eiliškumo sudarant piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste sąrašą. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo sprendimu buvo pakeista pareiškėjos valia, išdėstyta 2002 m. spalio 8 d. prašyme.

Atsakovo manymu, teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas. Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir pažymi, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Č. V. pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999 m. spalio 19 d. parengtą pažymą Nr. 6473 turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. V. iki nacionalizacijos Nemenčinės mieste, Vilniaus apskrityje, valdytą 2 ha žemės plotą. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 41403-52 perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamos kitos paskirties namų valdos 0,1580 ha plotu buvo sumažintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2002 m. gruodžio 2 d. priimtoje išvadoje Nr. 5977, išperkamos žemės plotas (1,842 ha).

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 41403-52 Č. V. atkurtos nuosavybės teisės į naudojamą kitos paskirties namų valdos 0,1580 ha žemės sklypą, o ne atlyginama už valstybės išperkamą žemę (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.). Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu ir pažymi, kad Č. V. buvo įrašytas į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą, kuriam už valstybės išperkamą žemę bus suteiktas neatlygintinai nuosavybėn naujas lygiavertis žemės sklypas individualiai statybai.

Atsakovas pabrėžia, kad Tarnyba niekada jokiu administraciniu aktu nekeitė pareiškėjos 2002 m. spalio 8 d. prašyme išreikštos valios, bet atvirkščiai, tenkindama pareiškėjos 2002 m. spalio 8 d. prašymą, įtraukė Č. V. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą, kaip turintį teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes buvusio žemės savininko V.

V. iki 1940 m. nacionalizacijos Nemenčinės mieste, Vilniaus apskrityje, turėta žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl šiuo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2002 m. spalio 8 d. pateiktas prašymas yra patenkintas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas įpareigojo Vilniaus rajono skyrių įrašyti mirusį Č. V. į piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai perduodant neatlygintinai nuosavybėn Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą kaip išreiškusį valią į atlyginimą už valstybės išperkamą turtą naujo žemės sklypo individualiai statybai būdu, į kurį pretendentas Č.

V. jau yra įrašytas, todėl neaišku, kokiu būdu galėtų būti įvykdytas šis teismo įpareigojimas. Atsakovas remiasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu ir nurodo, kad Č. V. pagrįstai įrašytas į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Nemenčinės mieste, Vilniaus rajone, eilės sąrašą, kaip turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai.

Pareiškėja A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 48SS-(14.48.45.)-3 pateiktas teisinis pagrindas, dėl kurio Č. V. eilės sąraše buvo perkeltas į 34 vietą buvo tai, kad 2002 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 41403-52 gavo sklypą Nemenčinės mieste. Pareiškėja pažymi, kad skundžiami atsakovo aktai grindžiami naujomis aplinkybėmis, pateikiamas naujas teisinis pagrindas. Pareiškėja remiasi Atkūrimo tvarkos 37 punktu ir daro išvadą, kad asmenys, kuriems nuosavybės teisė atkuriama nauju žemės sklypu individualiai statybai, savo interesus patenkina pirmiau nei asmenys, pretenduojantys į lygiavertį žemės sklypą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 41403-52 nuosavybės teisė buvo atkurta vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto antruoju variantu, nes buvo neatlygintinai nuosavybėn perduotas namų valdos žemės sklypas. Tai, pareiškėjos teigimu, rodo, kad pareiškėja nėra gavusi naujo žemės sklypo individualiai statybai, tačiau nuosavybės teisės jai atkurtos pagal tą patį punktą. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog jos 2002 m. spalio 8 d. prašyme išreikšta valia skundžiamais įsakymais yra pakeista.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovas vartodamas sąvokas „lygiaplotį“ ir „lygiavertį“, klaidina teismą, ir pabrėžia, kad vertinant šias sąvokas teisinės pasekmės yra skirtingos ir neteisingai jas įvertinus būtų nepagrįstai pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmiau galiojusio Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Nemenčinės mieste, sąrašo, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 2.3-20399-(41), 1-12 eilės numeriais buvo įrašytos piliečių, kurių turėta žemės buvo Nemenčinės mieste, pavardės (pagal prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą), o 13-43 eilės numeriais buvo įrašytos piliečių, kurių turėta žemė buvo kituose miestuose pagal piliečių vardu priimtų išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn patvirtinimo datą. Toks eiliškumo sudarymas atitiko teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos teigimu, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, sudarant naują sąrašą, buvo iškraipytos, nevertintos sisteminiu požiūriu, kadangi pretendentai į atkuriamus žemės sklypus, kuriuos savininkai iki nacionalizavimo turėjo Nemenčinės mieste, atsidūrė eilėje už tų piliečių, kurie žemės sklypus turėjo kituose rajonuose.

Pareiškėja daro išvadą, kad ginčijami įsakymai prieštarauja įstatymo normoms, numatančioms galimybę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, arba piliečių pageidavimu – mieste, kuriame jie gyvena. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovo taikomi eiliškumo sudarymo kriterijai faktiškai eliminuoja teisėto žemės savininko galimybę grąžinti žemę turėtoje vietovėje, tokia situacija reikštų teisėtų lūkesčių bei nuosavybės apsaugos, lygiavertiškumo principų pažeidimą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą ir daro išvadą, kad piliečių nuosavybės teisių į žemę miestuose prioritetas teikiamas žemės grąžinimui buvusio savininko turėtoje vietovėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl asmens, kuriam anksčiau atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, teisės pretenduoti į naują sklypą individualiai statybai mieste eiliškumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes, kad remiantis Č. V. 1991 m. lapkričio 5 d. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, buvo pradėtos ir vykdomos procedūros dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. iki nacionalizacijos valdytos 2 ha žemės Nemenčinės mieste. Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 41403-52 Č. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,1580 ha ploto namų valdos žemės sklypą Nemenčinėje. Likusios grąžinti žemės plotas – 1,842 ha , ji priskirta valstybės išperkamai žemei, o pretendentas buvo išreiškęs valią atkurti jam nuosavybės teises suteikiant naują sklypą individualiai statybai, todėl Č. V. buvo įrašytas į Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.20399-(41) patvirtintą Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Nemenčinės mieste eilę, sąrašo Nr.8. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-875 šis sąrašas buvo patikslintas ir Č. V. įrašytas sąrašo eilės Nr. 34. Pakartotinai įvertinus visų pretendentų dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2514 sąrašas vėl buvo pakeistas ir Č. V. įrašytas eilės Nr. 33. Pareiškėja yra Č. V. teisių perėmėja ir nesutikdama su tokiais pretendentų atkurti nuosavybės teises eiliškumo tvarkos pakeitimais, apskundė Tarnybos veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies, nurodęs, kad Tarnyba neteisėtai vienasmeniškai pakeitė pareiškėjos valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, pareiškėja nėra gavusi naujo sklypo individualiai statybai, todėl Tarnyba turėtų šį klausimą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, įtraukti Č. V. į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Nemenčinės mieste eilę bendra tvarka arba pasiūlyti jam kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad Č. V. jau grąžintos žemės bendras plotas viršija Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai Nemenčinės mieste plotą, todėl naujas žemės sklypas individualiai statybai jam turėtų būti suteikiamas tik kaip lygiavertis žemės sklypas, kuris bus suteiktas eilės tvarka po to, kai kitiems piliečiams bus suteikti nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai. Tai ir atspindi jo eilės numerio pasikeitimai Sąraše.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas išskiria keletą nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Taip įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kuris pritaikytas Č. V. - perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Šių perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naudojamų žemės sklypų plotu yra atitinkamai mažinamas grąžinamos natūra ar išperkamos žemės plotas. Kiti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyti tiesioginiai nuosavybės teisių atkūrimo būdai Č. V. atžvilgiu negali būti taikomi, nes visa kita žemė yra valstybės išperkama.

Be to, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numatė, kad jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.

Turint omenyje, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintas perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai Nemenčinės mieste plotas yra 0,15 ha, šia įstatymo nuostata pareiškėja taip pat negali remtis, nes jos neatlygintinai nuosavybėn gautas sklypas viršija minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytą žemės sklypo plotą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą Nr. 17/2012 , kurioje buvo tiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo (2010 m. kovo 31 d. redakcija) konstitucingumas, 2015 m. birželio 16 d. nutarime pažymėjo, jog:

– įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką;

– tai, kad valstybė nutarė, jog paneigtos nuosavybės teisės turi būti atkurtos, taip pat tai, kad buvo priimtas restitucijos santykius reguliuojantis įstatymas ir pradėtas įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimas, asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, sukūrė teisėtą lūkestį įstatymo nustatytais būdais, sąlygomis, tvarka ir terminais įgyvendinti šią savo teisę; kartu valstybei atsirado pareiga nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą įstatymais reguliuoti taip, kad minėtas teisėtas lūkestis būtų realiai įgyvendintas;

– konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojančio teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus reikalavimus inter alia restitucijos santykių teisiniam reguliavimui, negalima aiškinti kaip esą apskritai neleidžiančio pradėjus nuosavybės teisių atkūrimą vienomis sąlygomis įstatymų leidėjui vėliau pakeisti šių sąlygų, kai taip siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes; tokiais atvejais turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo;

– konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise;

– pagal Konstituciją teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui, o skiriama kompensacija neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą.

Turint omenyje tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.920 buvo siekiama paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kad jis nesitęstų nepagrįstai ilgai, ir sudaryti prielaidas patenkinti kuo daugiau buvusių savininkų prašymų atkurti nuosavybės teises neatlygintinai perduodant naujus žemės sklypus individualiai statybai miestuose, toks teisinis reguliavimas Konstitucinio teismo nelaikytas diskriminaciniu ir sudarančiu prielaidas pažeisti Konstitucijos 29 straipsnį.

Apibendrinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad A. M. 2002 m. gruodžio 4 d. sprendimu buvo perduotas nuosavybėn neatlygintinai Č. V. prie nuosavybės teise turimų pastatų naudojamas 0,1580 ha ploto žemės sklypas, taip tiesiogiai atkuriant nuosavybės teises, o į naujo žemės sklypo individualiai statybai suteikimą ji galėtų pretenduoti, tik norėdama pasinaudoti vienu iš kompensavimo už valstybės išperkamą žemę būdų.

Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktas numato, jog už valstybės išperkamą žemę piliečiams atlyginama, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, ar lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos).

Taigi šiuo atveju įstatymų leidėjas išskyrė dvi naujų žemės sklypų individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse rūšis: pirma, - nuosavybės teisių atkūrimui suteikiami nauji žemės sklypai, kurių vertė yra teisiškai nereikšminga, o plotą riboja tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr.920 nustatyti dydžiai ir antra, - atlyginimui už valstybės išperkamą žemę suteikiami lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai, kurių dydis ribojamas turėto žemės sklypo verte.

Piliečių, pretenduojančių gauti abiejų rūšių naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai, eiliškumą numato Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 37 punktas, kuriame numatyta, kad piliečiams nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai nuosavybėn šia eilės tvarka: piliečiams – pasirinktoje jų turėtos žemės vietoje, kai šie sklypai toje vietovėje numatyti detaliajame plane ar žemės valdos projekte; piliečiams, kurie yra 1918–1920 metų nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; piliečiams, iškeliamiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų, – pagal Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 (Žin., 2000, Nr. 56-1668; 2004, Nr. 50-1645; 2006, Nr. 66-2441), nustatytą eiliškumą; piliečiams – buvusiems gyvenamųjų namų savininkams, kai jiems namai negrąžinami, – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą; kitiems piliečiams – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, išskyrus septintojoje pastraipoje nurodytus piliečius; piliečiams, kurie atsisakė grąžinamos žemės turėtoje vietoje, – pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

Lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn piliečiams tokia pat eilės tvarka ir tik po to, kai piliečiams bus perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai.

Kadangi pareiškėja gali pretenduoti tik į antrosios rūšies – lygiavertį – žemės sklypą, tai ji pagrįstai ir teisėtai skundžiamais atsakovo 2014 m. kovo 7 d. ir 2014 m. birželio 17 d. įsakymais buvo įrašyta Piliečių, pretenduojančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai Nemenčinės mieste sąraše po piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises ir pagal prašymo pateikimo datą kartu su piliečiais, norinčiais gauti lygiavertį žemės sklypą kaip kompensaciją už valstybės išperkamą žemę.

Pareiškėja savo skundą grindė ir skundžiamų aktų neatitikimu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčijami aktai buvo priimti nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir taikomi didelei grupei subjektų, juos išdėstant teisės aktų nustatyta tvarka į eilę naujiems žemės sklypams gauti. Tai lemia, kad išsamus kiekvienam eilės nariui aktualių faktinių aplinkybių išdėstymas pačiame individualiame administraciniame akte darytų jį itin didelės apimties ir būtų perteklinis. Be to, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvūs duomenys, teisiškai reikšmingi faktai, argumentacija bei taikytos teisės normos gali būti išdėstomos ir keliuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys į nustatytą faktą, kad pareiškėja 2014 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus skyrių, prašydama paaiškinti priimtus sprendimus ir atsakovas 2014 m. gegužės 26 d. raštu tokį paaiškinimą pateikė, nurodydamas pareiškėjai aktualius objektyvius duomenis bei taikytas teisės aktų normas. Darytina išvada, kad skundžiami atsakovo įsakymai iš esmės atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes juose buvo tiesiogiai nurodytos teisės aktų normos ir minimalus objektyvių duomenų kiekis, reikalingas sprendimui priimti.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teismo sprendime nurodė, jog Tarnybos Vilniaus skyrius iškreipė pareiškėjos valią ir vienasmeniškai pakeitė atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Pareiškėja 2002 m. spalio 8 d. prašyme yra aiškiai išreiškusi valią gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Nemenčinės mieste. Remiantis šiuo prašymu, pareiškėja yra įtraukta į Piliečių, pretenduojančių gauti naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai Nemenčinės mieste sąrašą, t.y. teisės aktų nustatyta eilės tvarka gaus naują žemės sklypą individualiai statybai.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjos skundą dėl minėtų aktų panaikinimo, neteisingai taikė bei aiškino ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnį tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas visiškai atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius