Legislator Case Law & Legislation
2022-08-10 Nr. DBT-70-3-61-3-02666-2022-9 AI generated

2022-08-10 Nr. DBT-70-3-61-3-02666-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-08-10 Nr. DBT-70-3-61-3-02666-2022-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

Legislator headnote

AI generated

2022-08-10 Nr. DBT-70-3-61-3-02666-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: įmonės reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo inicijavimo ir (arba) vykdymo; įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo (2.4.1–2.4.7 papunkčiai); laikinasis administratorius turi pateikti Finansų ministerijai visus reikiamus dokumentus ir informaciją, reikalingus Finansų ministerijos sprendimui dėl išankstinio pritarimo pagal šio įsakymo 2.4 papunktį priimti (2.5 papunktis); šio įsakymo 2.1 ir 2.4 papunkčiuose nurodyta įmonės organų veiklos organizavimo tvarka ir laikinojo administratoriaus įgaliojimai gali būti peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms (2.6 papunktis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr. T-41/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02666-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Gedimino Sagačio ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lifosa“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 1K-183 dėl laikinojo administratoriaus skyrimo, kurio 1 punkte nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finance Guru“ vienų metų laikotarpiui nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos paskiriama AB „Lifosa“ laikinuoju administratoriumi. Šiame įsakyme taip pat nustatyta, kad: visiems įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir įmonės vadovo sprendimams ir (arba) veiksmams, nustatytiems Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir (arba), kiek jam neprieštarauja, įmonės įstatuose bei kituose įmonės veiklos dokumentuose, taip pat bet kokiems atsiskaitymams, įskaitant atsiskaitymus įskaitymo būdu, piniginėms operacijoms, sutarčių ir (arba) sandorių sudarymui ar nutraukimui, galiojančių sutarčių ar sandorių tolesniam vykdymui reikalingas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas (2.1 papunktis); laikinasis administratorius turi teisę gauti iš įmonės, jos darbuotojų ir (arba) įmonės įgaliotų asmenų duomenis, įskaitant komercines (gamybines) ar profesines paslaptis ir (arba) konfidencialią informaciją, kurių reikia jam vykdant veiklą, patekti į įmonės patalpas, apžiūrėti įmonei priklausantį ar įmonės valdomą turtą, susipažinti su įmonės banko ar mokėjimo įstaigų sąskaitų duomenimis (2.2 papunktis); laikinasis administratorius turi užtikrinti gautos informacijos konfidencialumą ir išsaugojimą (2.3 papunktis); tik esant išankstiniam Finansų ministerijos pritarimui, kuris suteikiamas laikinojo administratoriaus motyvuotu prašymu, laikinasis administratorius gali priimti sprendimus dėl pritarimo su įmone susijusiems sprendimams ir (arba) veiksmams, t. y.: dėl įmonės įstatų keitimo;

įmonės įstatinio kapitalo didinimo ir (arba) mažinimo, vienos klasės akcijų konvertavimo į kitos klasės akcijas, įmonės savų akcijų įsigijimo, įmonės akcininkų pirmumo teisės įsigyti konkrečios emisijos įmonės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo; įmonės pelno (nuostolio) paskirstymo ir dividendų (įskaitant už trumpesnį laikotarpį negu finansiniai metai) skyrimo; įmonės rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; konvertuojamos paskolos sutarties, konvertuojamų obligacijų ar kitų panašių priemonių, pasirinkimo sandorio sutarties arba bet kokio kito sandorio, suteikiančio bet kokiam asmeniui teisę įsigyti bet kokių įmonės akcijų, sudarymo ir (arba) vykdymo;

įmonės reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo inicijavimo ir (arba) vykdymo; įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo (2.4.1–2.4.7 papunkčiai); laikinasis administratorius turi pateikti Finansų ministerijai visus reikiamus dokumentus ir informaciją, reikalingus Finansų ministerijos sprendimui dėl išankstinio pritarimo pagal šio įsakymo 2.4 papunktį priimti (2.5 papunktis); šio įsakymo 2.1 ir 2.4 papunkčiuose nurodyta įmonės organų veiklos organizavimo tvarka ir laikinojo administratoriaus įgaliojimai gali būti peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms (2.6 papunktis).

Įsakymo 5 punkte nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 25/5-0-6870 „Dėl laikinojo AB „Lifosa“ administratoriaus paskyrimo“ Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateiktą informaciją dėl poreikio paskirti AB „Lifosa“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurią kontroliuojančio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, laikinąjį administratorių ir į Laikinojo administratoriaus atrankos komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-148 „Dėl laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo“, 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą (protokolas Nr. 5, 1 klausimas) dėl atrinkto pretendento į laikinuosius administratorius.

Pareiškėjo skunde iš esmės teigiama, kad ginčijamas finansų ministro įsakymas yra neteisėtas, kadangi pažeidžia fundamentalias teises, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms; priimtas klaidingai taikant 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, taip pat nesant nei faktinių, nei teisinių prielaidų bei pagrindų taikyti Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį laikinojo administratoriaus skyrimą juridiniam asmeniui; neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų motyvavimo ir išsamumo reikalavimų administraciniam sprendimui (tiek dėl būtinybės skirti laikinąjį administratorių, tiek dėl jo įgaliojimų apimties); laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo procesas buvo neskaidrus, atrinktas netinkamos kompetencijos laikinasis administratorius. Skunde, be kita ko, nurodoma, kad ginčijamas finansų ministro įsakymas priimtas, atsižvelgus į tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėją yra įtraukusi į sąrašą asmenų, susijusių su subjektais, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, o subjektas, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos, yra pareiškėją kontroliuojantis asmuo. Tačiau, kaip teigiama skunde, pareiškėjui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra taikomos jokios tarptautinės (Europos Sąjungos) sankcijos. Jokios Europos Sąjungos sankcijos netaikomos ir AB „Lifosa“ kontroliuojančiam asmeniui EuroChem Group AG. Be to, AB „Lifosa“ lėšos ar ekonominiai ištekliai nebuvo, nėra ir nebus naudojami sankcionuotų asmenų naudai; AB „Lifosa“ nesiekia apeiti Europos Sąjungos sankcijų režimo reikalavimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas AB „Lifosa“ skundo priėmimo klausimą, suabejojo keliamo ginčo priskirtinumu administracinių teismų kompetencijai ir su prašymu spręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Teismas prašymą grindžia tuo, kad pareiškėjas skunde nurodo abejojantis paskirto laikinojo administratoriaus kompetencija ir patirtimi, taip pat manantis, kad laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo procedūra buvo vykdoma aplaidžiai ir neskaidriai, UAB „Finance Guru“ laikinuoju administratoriumi paskirta nepagrįstai. Teismas akcentuoja pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, kad UAB „Finance Guru“ nevykdė bendrovės organų nariams taikomų fiduciarinių pareigų (sąžiningumo, protingumo, lojalumo bendrovei, konfidencialumo, neprieštaravimo bendrovės interesams), kurios nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje. Be to, laikinojo administratoriaus paskyrimas apriboja ar net panaikina galimybes juridiniam asmeniui atlikti visas būtinąsias kapitalo judėjimo operacijas (sudaryti sandorius), o tai varžo šio juridinio asmens galimybes teikti prekes į Europos Sąjungos vidaus rinką, be kita ko, apriboja ar net panaikina galimybes juridinio asmens akcininkui naudotis savo akcininko teisėmis ir pareigomis be išankstinio laikinojo administratoriaus pritarimo; visi šie apribojimai yra ne tik nesuderinami su Europos Sąjungos Sutartyse nustatytais draudimais riboti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą, bet ir pažeidžia pareiškėjo teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe; pašalinio valdymo organo (laikinojo administratoriaus) paskyrimas pažeidžia privataus juridinio asmens teisę pačiam priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Visa tai, kaip nurodo teismas, pareiškėjas prilygina faktinei AB „Lifosa“ nacionalizacijai. Atsižvelgdamas į skundo dalyką bei pagrindą, nurodytų aplinkybių kontekste teismas klausia, ar keliamo ginčo atveju vyraujančiais nelaikytini civiliniai teisiniai santykiai.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. 1K-183 dėl laikinojo administratoriaus skyrimo, kuriuo UAB „Finance Guru“ vienų metų laikotarpiui paskirta AB „Lifosa“ laikinuoju administratoriumi.

Ginčijamame įsakyme nustatyta, kad visiems AB „Lifosa“ organų sprendimams ir / arba veiksmams, kurie nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme ir (arba), kiek jam neprieštarauja, įmonės įstatuose bei kituose įmonės veiklos dokumentuose, įskaitant finansines operacijas bei sandorių sudarymą, turi būti gautas išankstinis rašytinis laikinojo administratoriaus pritarimas, o laikinojo administratoriaus sprendimams dėl pritarimo konkrečiai įsakyme nurodytiems su AB „Lifosa“ susijusiems sprendimams priimti ir / arba veiksmams atlikti turi būti gautas išankstinis Finansų ministerijos pritarimas. Šiuo įsakymu laikinajam administratoriui taip pat suteiktos teisės, susijusios su duomenų, reikalingų jam vykdant veiklą, gavimu iš AB „Lifosa“, susipažinimu su jais bei patekimu į AB „Lifosa“ patalpas.

Laikinojo administratoriaus skyrimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnis (ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalimis), Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 535, taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-148 patvirtintas Laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas.

Tarptautinių sankcijų įstatymas nustato pasiūlymų dėl tarptautinių sankcijų nustatymo teikimo, Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytų sankcijų įgyvendinimo bendrąsias sąlygas Lietuvos Respublikoje (Tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Tarptautinės sankcijos – Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma (Tarptautinių sankcijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos ekonominės, finansinės, politinės, susisiekimo, socialinės, taip pat kitokius apribojimus ir įpareigojimus nustatančios tarptautinės sankcijos (Tarptautinių sankcijų įstatymo 3 straipsnis).

Finansų ministerija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra viena iš kompetentingų institucijų, užtikrinančių tarptautinių sankcijų Lietuvos Respublikoje įgyvendinimą, t. y. ši institucija užtikrina apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais, mokėjimų apribojimų, kitų finansinės veiklos apribojimų (finansinių sankcijų) įgyvendinimą.

Finansų ministras, išskyrus tam tikrą atvejį, turi teisę paskirti laikinąjį administratorių juridiniam asmeniui, kai šio juridinio asmens, jo savininko ar jį kontroliuojančio asmens atžvilgiu Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos tarptautinės sankcijos ir kai laikinasis administravimas yra būtinas, siekiant išvengti neigiamų socialinių, ekonominių, ekologinių ar kitų svarbių pasekmių visuomenei ar valstybei ir užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 4 straipsnyje („Tarptautinių sankcijų privalomumas“) nustatytų reikalavimų (Tarptautinių sankcijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

To paties įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laikinasis administratorius skiriamas finansų ministro sprendimu. Finansų ministras nustato laikinojo administratoriaus paskyrimo terminą, įgaliojimus, funkcijas ir veiksmus, kuriuos laikinasis administratorius gali atlikti tik Finansų ministerijai iš anksto pritarus. Šioje dalyje nurodytu sprendimu, kai tai būtina, taip pat gali būti nustatoma, kad laikinai sustabdomi tam tikrų ar visų juridinio asmens organų įgaliojimai ir juos laikinai perima laikinasis administratorius arba kad tam tikriems juridinio asmens organų sprendimams priimti reikia gauti laikinojo administratoriaus pritarimą.

Kaip matyti, pareiškėjo inicijuojamas ginčas dėl finansų ministro sprendimo skirti laikinąjį administratorių juridiniam asmeniui kyla iš teisinių santykių, susijusių su tarptautinių (šiuo atveju Europos Sąjungos) sankcijų (ekonominių, finansinių) įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje užtikrinimu.

Laikinojo administratoriaus juridiniam asmeniui skyrimas ir atranka yra reglamentuojami specialiuosiuose teisės aktuose, finansų ministro veiksmai šioje srityje yra nukreipti vykdyti būtent Tarptautinių sankcijų įstatymą, pagal kurį įgyvendinamos tarptautinės sankcijos, pagrįstos tam tikrų apribojimų ir įpareigojimų asmenims nustatymu. Finansų ministras šiuo atveju veikia kaip subjektas, vykdantis jam pavestas viešosios valdžios funkcijas specialiaisiais teisės aktais reglamentuojamoje valstybinio valdymo srityje. Taigi nors pareiškėjo kvestionuojamas finansų ministro sprendimas yra susijęs su tam tikrų juridinio asmens ir jo organų turtinių ir / ar kitų civilinių teisių varžymu, tačiau toks sprendimas priimamas kaip administraciniu metodu grindžiama priemonė juridiniam asmeniui, valdant ir prižiūrint tarptautinių sankcijų įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, taip pat vertindama ginčijamo finansų ministro sprendimo turinį, specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyraujančiais laikytini administraciniai teisiniai santykiai. Be to, pareiškėjas finansų ministro įsakymą ginčija ir tuo aspektu, kad jis priimtas nesilaikant laikinojo administratoriaus atrankos ir paskyrimo procedūrų, sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų administraciniam aktui keliamų reikalavimų inter alia (be kita ko) motyvavimo ir išsamumo kriterijų. Taigi administracinis teismas šiuo atveju yra kompetentingas patikrinti tiek specialiuosiuose teisės aktuose apibrėžtus finansų ministro įgaliojimus, ginčijamo įsakymo priėmimo faktines ir teisines prielaidas, tiek sprendimo priėmimo procedūras (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis).

Inicijuojamos bylos administracinio pobūdžio nekeičia į specialiąją teisėjų kolegiją besikreipusio teismo nurodomi skundo argumentai dėl laikinajam administratoriui neva taikytinų fiduciarinių juridinio asmens organo pareigų. Kaip minėta, laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo procedūra reglamentuojama Tarptautinių sankcijų įstatyme, Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos apraše, taip pat Laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše. Tarptautinių sankcijų įstatyme, be kita ko, įtvirtinti reikalavimai, keliami laikinojo administratoriaus kandidatūrai, todėl ginčas dėl laikinojo administratoriaus atrankos ir skyrimo procedūros, apimančios ir kandidatų atitikimo keliamiems reikalavimams patikrinimą, patenka į šio administracinio ginčo ribas ir, kaip minėta, taip pat nagrinėtinas administraciniame teisme.

Apibendrinama specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant pateikto skundo faktinį ir teisinį pagrindus, atsižvelgiant į ginčo teisinį pobūdį, pareiškėjo AB „Lifosa“ skundas atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo nagrinėtinas administraciniame teisme, todėl grąžinamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lifosa“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti jo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gediminas Sagatys

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė