d9dde154-a16d-4a52-aadf-494f199ccbf9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

ATP byla NrATP byla Nr. II-843-142/2010Proc. Nr. 4-61-3-00522-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4.4(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2010 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. M., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, nukentėjusiajam P. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I.

M. skundÄ dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2010-03-17 nutarimo Nr. E716554 panaikinimo ir n u s t a t ė:Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus (toliau – Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK VTS) patrulių bÅ«rio patrulis 2010-03-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. E 716554 I. M. dėl to, kad jis 2010-03-10 apie 13.45 val., Varėnoje, DzÅ«kų-Voronecko g., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui ir susidÅ«rė, buvo apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Nurodyta, kad tuo I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 161 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d. (b. l. 5).Alytaus apskr. VPK Varėnos r. PK VTS kelių policijos grupės vyresn. specialisto 2010-03-17 nutarimu Nr. E 716554 I.

M. už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 160 Lt bauda (b. l. 6).I. M. padavė teismui skundÄ ir patikslintÄ skundÄ , kuriuose praÅ¡o nutarimÄ panaikinti ir administracinę bylÄ nutraukti, nes eismo įvykis kilo ne dėl jo, o dėl kito vairuotojo P. D. KET pažeidimų. PaaiÅ¡kino, kad 2010-03-10 apie 13.45 val. jis sustojo pasiimti vaiko iÅ¡ „Ryto“ vidurinės mokyklos, esančios DzÅ«kų gatvėje. Pasiėmęs vaikÄ lėtai važiavo DzÅ«kų gatve link Voronecko gatvės. Likus maždaug 15 metrų iki posÅ«kio į Voronecko g., važiavo 1 pavara, neskubėdamas, apie 20 km/h greičiu, įjungęs kairio posÅ«kio signalÄ .

Ä®sitikinęs, kad nei iÅ¡ priekio, nei iÅ¡ galo atvažiuojančių automobilių nėra, pradėjo sukti į kairę. Ä®pusėjęs kairio posÅ«kio manevrÄ , pajuto smÅ«gį automobilio kairės pusės durų srityje. IÅ¡ karto spaudė stabdžių pedalÄ , tačiau po smÅ«gio jo vairuojama transporto priemonė buvo nublokÅ¡ta į Å¡onÄ . PrieÅ¡ sustodamas prie mokyklos, jis aplenkė stovintį automobilį „Mercedes Benz“, vairuotoja R. B. Tas automobilis buvo sustojęs 60 metrų atstumu iki įvykio vietos.

Tai reiškia, kad automobilio „Audi“ vairuotojas P. D., prieš susidurdamas su jo automobiliu, aplenkė kelio dešinėje pusėje stovintį R. B. automobilį, tokiu būdu Dzūkų gatvėje jis lenkė transporto priemones du kartus. P. D., aplenkęs stovintį R. B. automobilį, lenkė jį pro kairę pusę ir ketino važiuoti tiesiai. To P. D. neneigia. Atkreipia dėmesį, kad už tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra pėsčiųjų perėja. Todėl, jeigu automobilio „Audi“ vairuotojas būtų jį aplenkęs, tai būtų lenkęs pėsčiųjų perėjoje, o pagal KET 145.4 pėsčiųjų perėjose lenkti draudžiama.

P. D., pradėdamas lenkimo manevrÄ neleistinoje vietoje, važiuodamas didesniu nei toje vietoje leistinas greičiu, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis jau buvo pradėjęs sukimo į kairę manevrÄ ir kad iÅ¡ karto už tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, yra pėsčiųjų perėja. FaktÄ , kad jis buvo pradėjęs sukimo į kairę manevrÄ ir automobilis „Audi“ judėjo gan dideliu greičiu, patvirtina tai, kad automobilis „Audi“ priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio kairės pusės vairuotojo durelių ir sparno sritį, jo automobilis po smÅ«gio buvo nublokÅ¡tas į Å¡onÄ , tai patvirtina ir pateikiamos nuotraukos.

Eismo įvykio vietoje, apie 30 metrų iki susidÅ«rimo vietos, yra siaura iÅ¡tisinė ženklinimo linija (DzÅ«kų g. kryptimi miesto centro link). Dėl to automobilio „Audi“ vairuotojas negalėjo pradėti lenkimo manevro, nes jam buvo draudžiama kirsti iÅ¡tisinę linijÄ . Nurodo, kad automobilio „Audi“ vairuotojas buvo nedėmesingas, vairavo neatidžiai ir nerÅ«pestingai, pažeidė KET 4, 5, 6, 8, 9, 28, 106 p., 122 p., 141.4 p., 142 p. reikalavimus, dėl Å¡ių pažeidimų ir kilo eismo įvykis.

Teisme I. M. ir jo atstovas palaikė skundÄ ir prašė tenkinti. I. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad kelio ženklo, žyminčio sankryÅ¾Ä su Å¡alutiniu keliu, nėra. Per veidrodėlį matė iÅ¡ paskos važiuojantį automobilį, tačiau tas automobilis jo nelenkė tuo metu, kai jis įjungė kairio posÅ«kio signalÄ , tas automobilis jokių manevro signalų nerodė. Jis posÅ«kį pradėjo rodyti nuo pat mokyklos, nuo ten, kur paėmė vaikÄ , apie 60 metrų rodė kairio posÅ«kio signalÄ .

Atstovas advokatas paaiÅ¡kino, kad visoje DzÅ«kų gatvėje negalima iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , nes ten visur yra iÅ¡tisinė linija, iÅ¡skyrus įvažiavimus į kiemus.Nukentėjęs P. D. teisme paaiÅ¡kino, kad važiavo DzÅ«kų gatve, pamatė Å¡alikelėje stovintį automobilį „Mercedes“, įsitikinęs, kad nėra iÅ¡ priekio atvažiuojančių automobilių, parodė posÅ«kio signalÄ ir pradėjo lenkti stovintį automobilį „Mercedes“.

Pradėjęs lenkimo manevrÄ pamatė, kad prie mokyklos prie kelkraščio stovėjo ir automobilis „VW Golf“, kuris pajudėjo nuo kelkraščio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ dviem ratais. Tarp automobilių „Mercedes“ ir „VW Golf“ atstumas buvo nedidelis, staigiai reikėjo nuspręsti, kÄ daryti, ar staigiai stabdyti, ar lenkti. Nusprendė lenkti, manė, kad pavyko aplenkti, kai pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę pusę. Nesimatė, ar automobilis „VW Golf“ rodė posÅ«kį, nes galiniai žibintai buvo labai purvini.

Skundas netenkinamas.I. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymÄ , t. y. už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Å ioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materialinė, todėl atsakomybei dėl Å¡io pažeidimo reikÅ¡mingas pažeidimo sudėties elementas yra priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant KET pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidÅ«rimÄ ir žalos atsiradimÄ .

ATP protokole, kuriame formuluojamas kaltinimas, nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl I. M. KET 9 ir 161 punktų reikalavimų nesilaikymo. KET 9 punkte nustatytos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 161 punktas yra skyriuje, reglamentuojančiame važiavimo per sankryžas taisykles. Nurodoma, kad sukdamas sankryžoje į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikÅ¡miu keliu prieÅ¡inga kryptimi tiesiai arba į deÅ¡inę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti ir lenkiančioms transporto priemonėms. Nors KET 9 p. nustatytos bendro pobÅ«džio eismo dalyvių pareigos, tačiau pažeidimÄ sukonkretina KET 161 p. esančių reikalavimų nesilaikymas, kuris gali sukelti atitinkamas pasekmes. Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad I.

M. DzÅ«kų gatvėje, Varėnoje, buvo sustojęs prie mokyklos pasiimti vaiko, po to norėjo pasukti į kairę į Voronecko gatvę. Jam darant posÅ«kio į kairę manevrÄ , į jo automobilio priekinę kairę pusę atsitrenkė iÅ¡ paskos važiavęs automobilis „VW Golf“. I. M. kaltinamas tuo, kad sukdamas į kairę sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui. Å ioje byloje nagrinėjama, ar I. M. pažeidė KET 161 p. reikalavimus ir jeigu pažeidė - ar Å¡is pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimÄ .Kelio ženklinimas DzÅ«kų gatvėje ir sankryžoje su Voronecko gatve nedraudžia lenkimo manevro.

Iš eismo dalyvių paaiškinimų, liudytojų A. N. ir A. B. parodymų teisme, taip pat eismo įvykio vietos schemos (b. l. 7), Dzūkų-Z. Voronecko gatvių sankryžos schemos (b. l.

28) ir nuotraukų (b. l. 21, 23, 35, 39, 42) matyti, kad DzÅ«kų gatvėje yra dvi eismo juostos po vienÄ kiekviena važiavimo kryptimi. IÅ¡tisinė ženklinimo linija yra tik prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä su Voronecko gatve. Iki tos vietos yra brÅ«kÅ¡ninė linija, kuriÄ pagal KET 3 priedo 1.5, 1.6 p. kirsti galima iÅ¡ abiejų pusių. Kelio ženklo „Šalutinis kelias iÅ¡ kairės“ nėra. Tuo tarpu pagal KET 145.1 p. lenkti draudžiama Å¡alutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su Å¡alutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iÅ¡ deÅ¡inės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“ bei reguliuojamose ir lygiareikÅ¡mių kelių sankryžose.

Pačioje sankryžoje horizontalaus ženklinimo nėra. I. M. atstovas nepagrįstai teigia, kad visoje DzÅ«kų gatvėje negalima iÅ¡važiuoti į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , nes ten visur yra iÅ¡tisinė linija, iÅ¡skyrus įvažiavimus į kiemus. Taip nėra, nes tai paneigia eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), Varėnos miesto DzÅ«kų–Z. Voronecko gatvių sankryžos schema (b. l. 28), policijos pateiktos įvykio vietos nuotraukos (b. l. 21, 23). Nuotraukose matyti, kad toli iki įvykio vietos, DzÅ«kų g. pradžioje, yra trumpa iÅ¡tisinė linija.

Po to eina brÅ«kÅ¡ninė linija, kuri leidžia jÄ kirsti, o prieÅ¡ pat sankryÅ¾Ä , kurioje įvyko eismo įvykis, vėl yra trumpa iÅ¡tisinė linija. Taigi iÅ¡ esmės beveik visoje DzÅ«kų g. atkarpoje iki susidÅ«rimo vietos, leidžiama iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir lenkti. Atstovo aiÅ¡kinimas iÅ¡ viso yra nelogiÅ¡kas, nes, jeigu kelio ženklinimas bÅ«tų toks, kaip jis aiÅ¡kina, tai tokiu atveju P. D. negalėtų apvažiuoti stovinčio automobilio „Mercedes“ ir turėtų atsistoti už jo ir laukti, kol Å¡is automobilis nuvažiuos.

  Remiantis P. D. paaiÅ¡kinimais, jis, važiuodamas DzÅ«kų gatve, pamatė kelkraÅ¡tyje deÅ¡inėje pusėje prie mokyklos stovintį automobilį „Mercedes“. Liudytoja R. B. patvirtino, kad buvo sustojusi prie mokyklos, nes laukė dukters. Å i liudytoja parodė, kad buvo sustojusi prieÅ¡ keliukÄ Ä¯ mokyklÄ , po to, kai pamatė ateinančiÄ dukrÄ ir jau po to, kai susidÅ«rė du automobiliai, pavažiavo už keliuko. Administracinėn atsakomybėn patrauktas I. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ sustodamas prie mokyklos, jis aplenkė kelkraÅ¡tyje stovėjusį automobilį „Mercedes“.

Tai reiÅ¡kia, kad I. M. buvo sustojęs už keliuko į mokyklÄ . Apie tokias aplinkybes I. M., P. D. ir liudytoja R. B. vienodai parodė ir eismo įvykio schemoje (b. l. 7). Tokioje situacijoje P. D., pradėdamas lenkti kelkraÅ¡tyje prie mokyklos stovėjusį automobilį „Mercedes“, negalėjo matyti prie kelkraščio stovėjusio ir pradėjusio važiuoti automobilio „VW Golf“. I. M. teisme paaiÅ¡kino, kad per veidrodėlį matė iÅ¡ galo atvažiuojantį automobilį. Tai reiÅ¡kia, kad tuo momentu, kai I.

M. pradėjo važiuoti ir ruošėsi manevrui į kairę, P. D. jau lenkė kelkraÅ¡tyje stovėjusį automobilį „Mercedes“. Todėl I. M. teiginiai, kad iÅ¡ paskos važiavęs automobilis nerodė jokių manevravimo ženklų, yra nepagrįsti. DzÅ«kų g. plotis yra 7,8 metrai (DzÅ«kų-Z. Voronecko gatvių sankryžos schema, b. l. 28), tai reiÅ¡kia, kad vienos eismo juostos plotis yra 3,9 metrai ir du automobiliai lygiagrečiai vienoje juostoje tilpti negali, todėl lenkiant automobilį iÅ¡važiuojama į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ .

Jeigu P. D. nebÅ«tų lenkęs automobilio „Mercedes“, I. M. nebÅ«tų galėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį matyti atvažiuojančio automobilio, nes vaizdÄ jam bÅ«tų užstojęs stovintis automobilis „Mercedes“. Taip pat matyti, kad atstumas nuo tos vietos, kurioje buvo sustojęs I. M., iki sankryžos su Voronecko gatve, yra labai nedidelis (b. l. 7, 21). Tai reiÅ¡kia, kad I. M. iÅ¡ sustojimo vietos turėjo iÅ¡ karto važiuoti prie eismo juostas skiriančios ženklinimo linijos ir sukti į kairę.

I. M. teisme parodė, kad kairio posÅ«kio signalÄ rodė nuo pat sustojimo vietos. Atstumas tarp automobilių „Mercedes“ ir „VW Golf“ buvo nedidelis, kaip ir atstumas nuo automobilio „VW Golf“ sustojimo vietos iki sankryžos (b. l. 7, 21), automobilis „VW Golf“ buvo kÄ tik pajudėjęs iÅ¡ stovėjimo vietos, todėl automobilio „Audi“ vairuotojui buvo sunku suprasti tikruosius automobilio „VW Golf“ ketinimus – ar kairio posÅ«kio signalas rodomas, nes važiuojama iÅ¡ stovėjimo vietos, apvažiuojama galima kliÅ«tis (duobė), ar sukant sankryžoje į kairę.

Tai galėjo klaidinti automobilio „Audi“ vairuotojÄ ir nulemti jo sprendimÄ aplenkti ir automobilį „VW Golf“, nes sprendimÄ priimti reikėjo nedelsiant.Automobilių sugadinimų pobÅ«dis ir vieta (administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymai, b. l. 7 antra pusė) taip pat rodo, kad automobilis „Audi“ jau buvo lenkime, kai automobilis „VW Golf“ pradėjo sukti į kairę. Jeigu I. M. bÅ«tų jau įpusėjęs sukimo į kairę manevrÄ (kaip kad jis teigia), tai nuo kontakto apgadinimai bÅ«tų atsiradę daugiau automobilio vidurinėje dalyje.

Tuo tarpu automobilio „VW Golf“ apgadinimai padaryti priekinėje kairės pusės dalyje (priekinės durys, priekinis sparnas, priekinis bamperis, rato dangtis, b. l. 7 antra pusė, nuotraukos, b. l. 40). Jeigu automobilis „Audi“ būtų pradėjęs lenkti, kai automobilis „VW Golf“ jau suko į kairę, „Audi“ apgadinimai būtų daugiau priekinėje vidurinėje dalyje, šiuo gi atveju automobiliui „Audi“ apgadinta dešinė priekinė pusė (b. l. 7 antra pusė, b. l. 37).

Tai rodo, kad automobiliai buvo beveik susilyginę, kai automobilis „VW Golf“ suko į kairę.Liudytoja R. B. nematė, nei kaip jÄ lenkė automobilis „Audi“, nei susidÅ«rimo. Liudytojas V. M., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sÅ«nus, parodė, kad nematė iÅ¡ paskos atvažiuojančio automobilio. Kai tėtis darė posÅ«kį, į juos atsitrenkė automobilis. SmÅ«gis buvo netikėtas. Pats I. M., duodamas paaiÅ¡kinimus dėl to, ar matė atvažiuojantį iÅ¡ paskos automobilį, nebuvo nuoseklus.

RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime I. M. nurodė, kad pažiÅ«rėjo pro Å¡oninį veidrodį atgal ir suprato, kad nėra kliūčių manevrui (b. l. 8). Patikslintame skunde jis nurodė, kad iÅ¡ galo atvažiuojančių automobilių nebuvo (b. l. 31). Teisme aiÅ¡kino, kad matė iÅ¡ paskos atvažiuojantį automobilį, kuris nerodė jokių manevro signalų. Liudytojai policijos pareigÅ«nai A. N. ir A. B. į eismo įvykio vietÄ atvažiavo jau po eismo įvykio. Teisme liudytojai parodė, kÄ rado atvykę į eismo įvykio vietÄ , kÄ pareigÅ«nams dėl eismo įvykio pasakojo eismo dalyviai ir apie situacijÄ DzÅ«kų gatvėje.

PrieÅ¡taravimų tarp liudytojų policijos pareigÅ«nų ir eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimų nėra. Liudytojas A. N. parodė, kad automobilio „Audi“ vairuotojas jau lenkė, kai automobilis „VW Golf“ pradėjo sukti į kairę, nes automobiliai kontaktavo priekinėmis Å¡oninėmis dalimis, todėl surašė protokolÄ I. M. Tai, kad liudytojas A. N. ir P. D. prieÅ¡ kelis metus trumpÄ laikÄ dirbo tame pačiame policijos komisariate, nėra pagrindas abejoti liudytojo parodymais, be to liudytojo parodymus patvirtina kiti surinkti įrodymai.

I. M. neginčija Eismo įvykio vietos schemos teisingumo, taip pat neginčija schemos kitoje pusėje esančio automobilių sugadinimų aprašymo. Sugadinimų pobūdį patvirtina ir I. M. pateiktos nuotraukos (b. l. 34-44).   Ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad I. M., pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos ir iš karto keisdamas važiavimo kryptį (sankryžoje darydamas posūkį į kairę), neįsitikino tokio savo manevro saugumu ir nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui. I.

M. argumentai dėl P. D. padarytų KET pažeidimų atsakomybės už jo paties padarytÄ KET pažeidimÄ nepaÅ¡alina. Bet kuriuo atveju I. Matulevičius, pajudėjęs iÅ¡ stovėjimo vietos ir iÅ¡ karto pradėdamas posÅ«kio manevrÄ , privalėjo įsitikinti, ar tokiam manevrui nėra kliūčių. Galimus P. D. pažeidimus (greičio didinimÄ , lenkimÄ per iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , pėsčiųjų perėjoje) nulėmė paties I. M. veiksmai. Be to, Å¡ias aplinkybes I. M. nurodo tik kaip hipotetines, t. y., kad, jeigu P. D. jį aplenktų, tai jis turėtų pažeisti iÅ¡tisinę ženklinimo linijÄ , lenktų ir pėsčiųjų perėjoje.

Negalima laikyti KET pažeidimu kažkokių galimų veiksmų.   Byloje nagrinėjama, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginė ir pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl I. Matulevičiaus KET 9 ir 161 p. reikalavimų pažeidimo. Dėl to pagrįstai I. M. veiksmai įvertinti KET 161 p. reikalavimų pažeidimu, nulėmusiu eismo įvykio kilimÄ . Daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.I. M. atstovas teigia, kad policijos pareigÅ«nai neteisingai įformino pažeidimÄ , nes tik vienas policijos pareigÅ«nas A.

N. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Eismo įvykio vietos schemÄ , taip pat surašė Tarnybinį praneÅ¡imÄ (b. l. 11). Visų pirma su schema sutiko abu vairuotojai. Antra, tokio reikalavimo, kad visus nurodytus dokumentus suraÅ¡ytų skirtingi pareigÅ«nai, teisės aktuose nėra. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 12 24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (su vėlesniais pakeitimais) nėra tokio reikalavimo, kad atskirus dokumentus pildytų skirtingi pareigÅ«nai (83 – 93 punktai).

Tokių reikalavimų nėra ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 07 25 įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintoje „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (2007 06 04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija, Instrukcijos 4, 28, 29, 31, 32). Šiuose teisės aktuose yra tik reikalavimas, kad tokiu atveju kaip šis, būtų surašomas protokolas, sudaroma eismo įvykio vietos schema, kurioje turi būti aprašyti automobilių apgadinimai, surašomas tarnybinis pranešimas.

Å ie reikalavimai nebuvo pažeisti, visi bÅ«tini dokumentai yra užpildyti tinkamai.   ProtokolÄ surašė ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo tam įgalioti pareigÅ«nai (ATPK 225 str., 2591 str. 2 d.). Nuobauda parinkta sankcijos ribose, laikantis ATPK 30, 302 str., reikalavimų, tinkamai individualizuota (pateikta pažymÄ apie asmens baustumÄ b. l. 18-20, rodo, kad I. M. turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ ). Naikinti ar keisti skundžiamÄ nutarimÄ pagrindo nėra.  Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str., 129 str.,n u t a r i a:Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus kelių policijos grupės vyresn. specialisto 2010-03-17 priimtÄ nutarimÄ Nr. E716554, kuriuo I.

M.už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymÄ skirta 160 Lt bauda, palikti nepakeistÄ ir I. M. skundo nepatenkinti. Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                     Halina Zaikauskaitė