2018-10-03 Nr. AB-17276-3-64-3-01541-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3399-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01541-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI (toliau – ir Šiaulių TI), 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo kalinama Šiaulių TI nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintus kalinimo sąlygų reikalavimus. Kamerose Nr. 69 ir 70 buvo laikoma po 4–8 nuteistąsias, jai teko mažesnis kameros plotas, nei tai numatyta teisės aktuose, kamera buvo drėgna, tamsi, pilna pelių ir tarakonų, natūralus apšvietimas per silpnas, o dirbtinis per stiprus, nėra ventiliacijos, tualetas atitvertas tik neaukšta (1 m aukščio) sienele, iš tualeto sklido blogi kvapai, pasivaikščioti buvo galima tik valandą per parą, į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. Dėl to ji patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kas pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, kitais nepatogumais, sutriko miegas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėja į Šiaulių TI etapuota 2017 m. kovo 31 d. ir buvo laikoma iki 2017 m. balandžio 27 d. kamerose Nr. 109, 71, 70. Kameroje būdavo 1–3 asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjai tekdavo nuo 4,77 kv. m iki 9,53 kv. m gyvenamojo ploto. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pasivaikščiojimai Šiaulių TI vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose. Valymo inventorius išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji/nuteistieji. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą pareiškėjos buvimo kameroje Nr. 70, nustatė, jog dirbtinis apšvietimas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, patalpą vėdinti galima. Dezinfekcija, dezinsekcija vykdomi pagal teisės aktų reikalavimus. Dušu pareiškėja galėjo naudotis teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas niekaip neišskyrė pareiškėjos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų,. tyčia jai nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Taigi pareiškėjos teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad jos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas iš Šiaulių TI pateiktos pažymos nustatė, kad pareiškėja Šiaulių TI buvo kalinama nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. (28 dienas) kamerose Nr. 109, 71, 70, per visą šį laikotarpį jai teko nuo 4,77 kv. m iki 15,09 kv. m kameros ploto. Teismas, įvertinęs kameroje esančių sanitarinių mazgų plotus bei kameroje esančių asmenų skaičių, padarė išvadą, jog pareiškėjai visą laiką buvo užtikrintas pakankamas kameros plotas. Taigi Šiaulių TI nepažeidė pareiškėjos subjektinės teisės būti kalinamai kameroje, kurioje jai tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

7. Teismas iš Šiaulių TI pateiktų pažymų nustatė, kad kamerose Nr. 109, 71, 70 sanitarinių mazgų atitvarai yra iš OSB plokštės, jų mažiausias aukštis 1,81 m; ginčo laikotarpiu pareiškėja nesikreipė su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų; 2016 m. spalį–lapkritį kamera Nr. 70 buvo suremontuota, pašalintas pelėsis, užteptas antiseptikas nuo pelėsio, išlygintos ir išdažytos lubos, sienos, sumontuotas klozetas. Šiaulių TI pateikė teismui higienos-dezinfekcijos planus; duomenų, kad jie nebūtų vykdomi, teismas nenustatė. Visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimą kameroje Nr. 70, 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte nustatė, jog dirbtinis apšvietimas, santykinė oro drėgmė atitinka reikalavimus, patalpą vėdinti galima; nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė. 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akte nustatė, jog kameroje Nr. 70 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus. Iš pareiškėjos asmens sveikatos istorijos teismas nustatė, jog pareiškėja, būdama Šiaulių TI, į gydytojus kreipėsi dėl anksčiau nustatytų susirgimų; pareiškėja nepateikė duomenų, jog susirgimai būtų susiję su blogomis sąlygomis Šiaulių TI kamerose.

8. Teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą, todėl ir pareiškėjos teiginius dėl blogo kvapo kameroje laikė pagrįstais. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl per žemos sienelės tualete, nes iš tiesų sienelės yra ne žemesnės kaip 1,81 m. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja 21 dieną (iš 28 dienų) kameroje buvo viena, todėl tomis dienomis jos privatumas naudojantis tualetu negalėjo būti pažeistas.

9. Teismas laikė, jog pareiškėja neįrodė savo teiginių dėl parazitų buvimo, nes kenkėjų naikinimą atlieka licencijuota įmonė, nėra jokių duomenų apie skundus dėl kenkėjų. Nors pareiškėja nurodė, jog kamerose buvo drėgna ir tamsu, tačiau šios aplinkybės iš dalies buvo paneigtos Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, tuo tarpu ventiliacija kameroje užtikrinama per langą. Apibendrindamas teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodė pažeidimų dėl ploto trūkumo, tačiau galimai 7 dienas kamerose Nr. 109, 71 buvo pažeista jos teisė į tinkamas higienos sąlygas kamerose, nes atsakovo atstovas nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

10. Teismas, vertindamas pasivaikščiojimo trukmę ir maudymąsi duše, pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė, jog šie išvedimai pasivaikščioti ar į dušą pažeidė galiojančius teisės aktus, tik nurodė, jog to buvo per mažai.

11. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos patirtos neturtinės žalos ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjos kalinimo laikotarpiu išskyrė ją iš kitų kalinamųjų, dirbtinai sudarė jai ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jos kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjos sveikatai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai visas 28 dienas buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus ir pakankamas gyvenamasis plotas, tačiau nebuvo užtikrintos tinkamos higienos sąlygos kameroje, galimai visose kamerose sklido nemalonūs kvapai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiama jos teisė į tinkamas higienos sąlygas, buvo trumpas (ne ilgiau 7 dienos), į tai, kad pasivaikščiojimai ir maudymasis duše vyko teisės aktų nustatyta tvarka, skundų pateikta nebuvo, į tai, kad dalis argumentų yra paneigti bylos medžiaga, tačiau dalis ir patvirtinta, pažymint, jog pareiškėja į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 5 mėnesiams nuo jos išvykimo iš Šiaulių TI, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjos argumentus bei atsakovo atstovo atsikirtimus, atsižvelgęs į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jos teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

13. Pareiškėja nurodo, kad ji buvo kalinama Šiaulių TI nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 27 d. Kamerose Nr. 69 ir 70 buvo laikoma po 4–8 nuteistąsias, jai teko mažesnis plotas, nei tai numatyta teisės aktuose, kamera buvo drėgna, tamsi, pilna pelių ir tarakonų, natūralus apšvietimas per silpnas, dirbtinis per stiprus, nėra ventiliacijos, tualetas atitvertas tik neaukšta (1 m aukščio) sienele, iš tualeto sklido blogi kvapai, pasivaikščioti buvo galima tik valandą per parą, į dušą vesdavo tik kartą per savaitę. Dėl to ji patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kas pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, kitais nepatogumais, sutriko miegas.

14. Pažymi, kad ji patyrė realias fizines ir psichines kančias, o pasekmes jaučia iki šiol. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už padarytus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime konstatuotas vienintelis pažeidimas – sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjos privatumo. Tačiau Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent toks sanitarinio mazgo įrengimas ir atitvėrimas užtikrina pakankamą asmenų privatumą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 21 dieną buvo laikoma kameroje viena, todėl jos privatumas tomis dienomis naudojantis tualetu negalėjo būti pažeistas. O likusias dienas, kai pareiškėja kameroje buvo ne viena, sanitarinio mazgo atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės sienelė buvo nuo 1,8 m aukščio.

17. Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja su skundais į įstaigos direktorių ir kitas kompetentingas institucijas jos kalinimo laikotarpiu nesikreipė, todėl Šiaulių TI abejoja, kad jam nepateikus įrodymų apie kamerų Nr. 109 ir Nr. 71 sąlygas, teismas galėjo konstatuoti higienos normų pažeidimą.

18. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjai pablogėjo sveikata būtent dėl jos laikymo Šiaulių TI bylai aktualiu laikotarpiu.

19. Pareiškėja nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, apeliaciniame skunde pasisakė abstrakčiai, nenurodė jokio juridinio apeliacinio skundo pagrindo, taip pat jokių naujų argumentų ar motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjos vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Šiaulių TI sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. balandžio 27 d., atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog 7 dienas buvo pažeista pareiškėjos teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu ir jos teisė į tinkamas higienos požiūriu kalinimo sąlygas, todėl konstatavo, kad pareiškėjos teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodytus argumentus dėl per mažo kameros ploto, netinkamai atskirto tualeto nuo likusios kameros dalies (1 m aukščio sienele), pasivaikščiojimo lauke bei naudojimosi dušu laiko, netinkamų higienos sąlygų (blogų kvapų iš tualeto, prastos ventiliacijos, drėgmės, apšvietimo, parazitų), taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdu.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, patikrino bylos medžiagą ir konstatuoja, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis šiais klausimais (žr. šios Nutarties 6–10 p.), todėl, vengdama motyvų kartojimo, papildomai šiais klausimais nepasisako. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo jokių papildomų aplinkybių, argumentų ar motyvų, nepateikia jokių įrodymų ar pan., kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ar teisingumu.

25. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus dėl jos patirtos neturtinės žalos bei jos atlyginimo būdo, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

26. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (šios aplinkybės detaliai išdėstytos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija, vengdama motyvų kartojimo, šiais klausimais atskirai nepasisako; žr. šios Nutarties 11 p.), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjos laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjai atlyginimo. Juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog dėl laikymo Šiaulių TI sąlygų pareiškėjai būtų pablogėjusi sveikata ar būtų kilę kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė