d9d8cd11-9da6-4ada-840a-dfeeeaf8ecc6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr.2A-847-467/2011

                                                                                     Â

Teisminio proceso Nr.2-01-3-01016-2010-7

                               Procesinio sprendimo kategorijos 24.4.; 76.5.; 121.18.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų         Dalios Kačinskienės,  Petro Jaržemskio,   sekretoriaujant           Laisvidai Versekienei,Â

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės

J. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui V. T. dėl tėvystės

nuginčijimo.Â

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

                     Ieškovė

J. T. 2010 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama atnaujinti ieÅ¡kinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo terminÄ , pripažinti V. T. tėvystę, įraÅ¡ytÄ L. T., gimusios 2003 m. birželio 3 d., gimimo liudijime, negaliojančia. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ji su atsakovu V. T. susituokė 2001 m. birželio 30 d. Ji viena, be atsakovo, 2001 metais iÅ¡vyko gyventi į PortugalijÄ , kur įsidarbino, susipažino su vietiniu gyventoju, nuo jo pastojo ir 2003 m. birželio 3 d. pagimdė dukrÄ L. T. Kadangi jos santuoka su atsakovu nėra nutraukta, dukros tėvu gimimo liudijime įraÅ¡ytas atsakovas. Atsakovas negali bÅ«ti jos dukros tėvu, nes ji nuo 2001 metų nė karto nebuvo grįžusi į LietuvÄ , su atsakovu nebendravo. Prašė atstatyti praleistÄ senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, nes ji nuo pat iÅ¡vykimo nė karto nebuvo grįžusi į LietuvÄ , kadangi neturėjo tam lėšų.

                    Atsakovas

V. T. su ieÅ¡kiniu sutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ieÅ¡kovė 2001 metais iÅ¡vyko į PortugalijÄ , kur 2003 metais pagimdė tamsiaodę dukrÄ . IeÅ¡kovė 9 metus nebuvo grįžusi į LietuvÄ . Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog vienÄ kartÄ buvo nuvykęs pas ieÅ¡kovę, bet po to, kai jau buvo gimusi dukra.

                     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Teismas nurodė, jog nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, jog vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str.). IeÅ¡kovė neprašė, kad atsakovo tėvystės nuginčijimui bÅ«tų paskirta DNR ekspertizė. Kaip įrodymÄ , kad atsakovas nėra dukros L. T. tėvas, ieÅ¡kovė pateikė tamsiaodės mergaitės fotonuotraukÄ , tačiau kokio bÅ«tent vaiko atvaizdas yra pateiktoje fotonuotraukoje, įrodymai nepateikti. Atsakovas taip pat nesutiko, kad tikslu nuginčyti tėvystę bÅ«tų atlikta DNR ekspertizė. Å alims atsisakius skirti DNR ekspertizę, kitų patikimų įrodymų, kad atsakovas nėra L. T. biologinis tėvas, nepateikta. Å alys nepateikė įrodymų, kad jie negyveno kartu nuo 2001 m. spalio 18 d., t.y., kai ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duota viza vieÅ¡nagei Portugalijoje, iki dukros L. T. gimimo 2003 m. birželio 30 d. Apie tai, kad atsakovas yra įraÅ¡ytas L. T. tėvu, ieÅ¡kovė sužinojo vaiko gimimo liudijimo iÅ¡davimo dienÄ , t.y. 2003 m. birželio 9 d., todėl ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas daugiau kaip 5 metus. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atstatyti senaties terminÄ , kadangi svarbių priežasčių, dėl ko ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ iki Å¡iol, ji nenurodė. IeÅ¡kovė galėjo atvykti į Lietuvos RespublikÄ pati ar kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo per atstovÄ . IeÅ¡kovė privalėjo bÅ«ti pakankamai rÅ«pestinga ir laiku kreiptis į teismÄ dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo, nes tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvų santykius.

                     Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J. T. praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 185 straipsnyje. IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė nuo 2001 m. pabaigos gyvena Portugalijoje. IÅ¡vykusi gyventi į PortugalijÄ , ieÅ¡kovė jokių santuokinių ryÅ¡ių su atsakovu nepalaikė ir nepalaiko iki Å¡iol. IeÅ¡kovei gyvenant Portugalijoje, ji turėjo intymių santykių su vietos gyventoju, nuo kurio pastojo ir susilaukė dukters L. T.. IeÅ¡kovė į LietuvÄ nebuvo atvykusi iki Å¡iol. Atsakovas niekada nematė ieÅ¡kovės dukters, nedalyvavo jos auklėjime, taip pat niekada jos nepripažino savo dukra. Atsakovas pateikė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, todėl labiau tikėtina, kad atsakovas nėra ieÅ¡kovės nepilnamečio vaiko tėvas, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys įrodymai (Å¡alių paaiÅ¡kinimai, nepilnamečio vaiko nuotrauka ir kt.) vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad atsakovas negali bÅ«ti ieÅ¡kovės vaiko tėvu. Teismas nepagristai plečiamai aiÅ¡kino bei taikė CK 3.150 straipsnio 1 dalį ir nurodė, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė tėvams susituokus, galima tik įrodžius, jog vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tokia sÄ lyga numatyta CK 3.150 straipsnio

2 dalyje, kuri Å¡ioje byloje Å¡alių atžvilgiu netaikytina. Teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , nes aplinkybę, kad atsakovas nėra nepilnametės L. T. tėvas, abi Å¡alys vienareikÅ¡miÅ¡kai ir tvirtai pripažino. Teismas Å¡ioje byloje nepagrįstai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias tėvystės nustatymÄ , kadangi pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį DNR ekspertizė taikytina giminystės ryÅ¡iui nustatyti, o ne jam nuginčyti. CK 3.150 straipsnio 1 dalis nenumato, kad norint nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, turi bÅ«ti privalomai atlikta DNR ekspertizė giminystės ryÅ¡iui paneigti, nes galima tėvystę nuginčyti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas taip pat nepagrįstai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties taikymÄ , nes atsakovas neprašė byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Vaidas Trečiokas nurodė, jog sutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį patenkinti.Â

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovės J.

T. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti dėl netinkamo teisės normų taikymo.

Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK

263 str.). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos

aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti,

ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nurodytos nuostatos iÅ¡ esmės buvo pažeistos, dėl ko galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla ir neteisingai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

J. T. ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo, t.y. užvesta ir nagrinėjama civilinė byla iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, todėl tokiÄ bylÄ nagrinėjantis teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai (CPK

376 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Å¡ios procesinės nuostatos nesilaikė, apsiribodamas tik tais įrodymais, kuriuos pateikė Å¡alys, o jų, teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka tam, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta teisingai. Taip pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, kaip įrodymÄ , jog atsakovas nėra L. T. tėvas, ieÅ¡kovė pateikė tamsiaodės mergaitės fotonuotraukÄ , tačiau kokio bÅ«tent vaiko atvaizdas yra pateiktoje fotonuotraukoje, įrodymai nepateikti. Esant tokiai aplinkybei teismas privalėjo įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti patikimus ir neginčytinus įrodymus, jog nuotraukoje atvaizduotas asmuo yra bÅ«tent L. T., tačiau to nepadarė.

Byloje yra duomenys, kad L. T. gimė 2003-06-03 Portugalijoje ir, nors šalys teigia, kad jie negyveno kartu nuo 2001 m. spalio

18 d., t.y., kai ieškovei buvo išduota viza viešnagei Portugalijoje, iki dukros

L. T. gimimo 2003 m. birželio 30 d., jokių santuokinių ryšių nepalaikė ir nepalaiko iki šiol, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atvirkščiai, atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis lankėsi pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje užsienyje, tačiau nepateikė įrodymų, kurie

patvirtintų, kokiu laikotarpiu jis ten lankėsi. Atsakovas pripažino matęs L. T., tuo tarpu apeliantė tvirtina, jog atsakovas

niekada nematė dukters, nedalyvavo jos auklėjime, taip pat niekada jos nepripažino savo dukra.  Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtoms aplinkybėms patvirtinti iš esmės pakanka abiejų šalių paaiškinimų, tačiau paminėti paaiškinimai yra prieštaringi, be to teismo posėdyje dalyvavo ir paaiškinimus davė tik atsakovas. Tuo tarpu ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, CPK nustatyta tvarka paaiškinimų nedavė, todėl tikslu išklausyti ieškovės paaiškinimus ir pašalinti bet kokius prieštaravimus šalių paaiškinimuose, spręstinas klausimas dėl ieškovės būtino dalyvavimo teismo posėdyje ir jos apklausos. Pažymėtina, jog ieškovė tvirtina nuo 2001 metų nebuvusi Lietuvoje, tuo tarpu teismui

2010-01-20 paduotas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra pasirašytas ieškovės J. T. asmeniškai.

Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai nurodė, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, jog vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 str.), tačiau šalys atsisakė skirti DNR ekspertizę, o kitų patikimų įrodymų, kad atsakovas nėra L.

T. biologinis tėvas, nepateikta. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju nuginčyti tėvystę galima įrodžius, kad asmuo, įraÅ¡ytas kaip vaiko tėvas, negali toks bÅ«ti, t.y. taikytina CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata. Taigi įrodymai, kad asmuo negali bÅ«ti vaiko tėvas, gali bÅ«ti ne tik moksliniai (ekspertizių iÅ¡vados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai. Tačiau, esant abejonių dėl įrodymų patikimumo, visais atvejais svarstytinas klausimas dėl giminystės ryÅ¡ių patvirtinimo ar paneigimo ekspertizės. Nagrinėjamu atveju, konstatavus įrodymų nepakankamumÄ , teismas turėjo pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jų nurodytas aplinkybes (CPK 179, 376 str.) arba spręsti klausimÄ dėl ekspertizės skyrimo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, nes atsakovas neprašė byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.), todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti atmestas. Be to byloje nėra pakankamai iÅ¡aiÅ¡kintos ir senaties termino praleidimo priežastys, kadangi ieÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡ydama atstatyti praleistÄ senaties terminÄ kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo, nurodė tik tai, jog ji nuo pat iÅ¡vykimo nė karto nebuvo grįžusi į LietuvÄ , kadangi neturėjo tam lėšų, tačiau termino praleidimo priežastims pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobÅ«džio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡io klausimo sprendimas negali bÅ«ti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryÅ¡ys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo bÅ«tina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaiko interesus - bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė byloje taip pat nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta. Be to, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iÅ¡kilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir

priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju

pagrįstai netaikė CPK 182 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nors aplinkybę, kad atsakovas nėra nepilnametės L. T. tėvas, abi Å¡alys pripažino, tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį Å¡alių pripažinimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas nuostatas, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesilaikė civilinio proceso normų reikalavimo nustatyti, iÅ¡nagrinėti ir įvertinti turinčias reikÅ¡mės faktines bylos aplinkybes (atskleisti bylos esmę), nes nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai gali turėti esminės reikÅ¡mės priimant teisėtÄ bei pagrįstÄ teismo sprendimÄ nagrinėjamoje byloje, apskųstÄ jį teismo sprendimÄ panaikina (CPK 329 str. 1 d.). CPK 260 straipsnis numato, kad teismo sprendimas priimamas, kai iÅ¡tirti ir įvertinti visi įrodymai ir teismas gali iÅ¡spręsti visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi pagal byloje esančius įrodymus jos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo svarstytinas ne tik ieÅ¡kinio įrodytumo klausimas, bet ir aplinkybės, susijusios su nepilnamečio vaiko interesais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

                     Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos

pirmininkė                                                                                     Alma

Urbanavičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                          Dalia Kačinskienė                                                                             Â

                                                                          Â

                                          Petras Jaržemskis Â

Â