2021-09-29 Nr. AB-20105-4-39-3-00205-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3969-442/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00205-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui S. W. M. M., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį S. W. M. M. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. lapkričio 30 d.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 24 d. buvo pristatytas iš Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos kartu su kitais užsieniečiais. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) pusės. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Užsienietis 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsieniečio prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo. Užsienietis pabėgo iš Centro, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sulaikytas iki 48 valandų. Pabrėžiama, jog Užsienietis nėra linkęs bendrauti su teisėsaugos institucijomis.

3. Užsienietis nurodė, jog neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir buvo apgyvendintas Centre. Užsienietis savavališkai pasišalino, nes norėjo vykti pas gimines į (duomenys neskelbtini).

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį S. W. M. M. Centre iki 2021 m. lapkričio 30 d.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 31 d. Dar nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai. Užsieniečio bandymas pabėgti iš Centro rodo, kad yra pagrindas manyti, jog užsienietis siekė išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos bei bandė išvykti ir pasislėpti. Užsienietis, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti pabėgti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 11 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

III. 7. (duomenys neskelbtini) pilietis S. W. M. M. prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nurodoma, jog sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Šiuo atveju teismo nurodytiems tikslams pasiekti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Užsienietis norėjo išvykti pas gimines ir tai buvo vienintelis jo padarytas apgyvendinimo tvarkos pažeidimas. Užsienietis neturėjo tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką. Užsienietis išvykti daugiau neketina. Teismas Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, buvimo nenustatinėjo nepagrįstai, nors jos egzistuoja. Nėra duomenų, jog Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

9.1. Užsienietis pabėgo per tvorą iš Centro teritorijos ir vėliau buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) mieste. Tokio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsieniečiui buvo išaiškintos teisės ir pareigos bei nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

9.2. Užsienietis yra apklaustas dėl prieglobsčio pateikimo motyvų, tačiau Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo. Negalima vienareikšmiškai teigti, kad ateityje neiškils būtinybė patikslinti motyvus, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus.

9.3. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti taikoma tik tokių asmenų atžvilgiu, kurių asmens tapatybė yra patvirtinta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir bendradarbiauja su valdžios institucijomis, teismais. Šiuo atveju Užsienietis pabėgo iš Centro ir tokių veiksmų negalima laikyti bendradarbiavimu. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos arba slėptis. Pareiškėjui nėra aišku, kodėl Užsienietis prašydamas taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę teigia, kad Tarnyba turi pareigą užtikrinti Užsieniečio apgyvendinimą ir saugojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis, išvyko iš apgyvendinimo vietos, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nes Užsienietis neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

14. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliaciniu skundu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 10, 11 punktuose nurodytais pagrindais.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858- 90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę.

19. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Be kita ko, Užsienietis nurodė, jog norėjo vykti pas gimines į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų aplinkybių buvimą yra nepagrįsti.

20. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis suprato klydęs mėgindamas išvykti ir daugiau nepažeidinės apgyvendinimo tvarkos, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

21. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė