2016-06-20 Nr. AB-13146-3-61-3-03539-2014-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1098-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03539-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 3R-241(AG-202/04-2014) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2173156 (toliau – ir Agentūros sprendimas) dalį, kuria pareiškėjui pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija.

Nurodė, kad Agentūra skundžiamu sprendimu nepagrįstai jam skyrė 170 095,56 Lt dydžio kompleksinės paramos susiejimo sankciją. Paaiškino, kad verčiasi ekologiniu ūkininkavimu. Pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės įvykdyti nuo 2012 m. kovo 23 d. įsigaliojusio reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo, t. y. neturėjo galimybės įsigyti reikiamo kiekio galvijų. Paaiškino, kad naujas reguliavimas dėl ūkinių gyvūnų laikymo buvo nustatytas likus dviem mėnesiams iki paraiškų padavimo termino pabaigos, per tokį laiką nebuvo įmanoma užauginti mėsinių galvijų bandos, todėl liko vienintelis kelias įsigyti galvijus iš trečiųjų asmenų, tačiau tai buvo neįmanoma. Pareiškėjas nurodė, kad galėjo neteikti paraiškos, bet tuomet jam būtų grėsusios dar didesnės sankcijos. Pareiškėjo nuomone, dėl to, kad buvo pažeistas reikalavimas laikyti tam tikrą skaičių ūkinių galvijų, nėra jo kaltės, todėl Agentūra už tai negalėjo jam pritaikyti sankcijų. Taip pat nurodė, kad Agentūra nepagrįstai pakartotinį to paties geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – ir GAAB) standarto pažeidimą vertino kaip pakartotinio to paties GAAB reikalavimo pažeidimą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 (2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 3D-950 redakcija) patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB aprašas) 7 punktas nustato, jog vienam deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 sutartinio gyvulio. Nurodė, kad 2012 m. pareiškėjas deklaravo 430,26 ha ganyklų pievų, o turėjo 24,38 sutartinio gyvulio, t. y. mažiau, nei reikalaujama minėtoje nuostatoje. Pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto, todėl pareiškėjo pažeidimas pagal šią aplinkybę yra tyčinis. Paaiškino, kad sankcijos už nurodyto reikalavimo pažeidimus gali būti netaikomos, tik jei reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, apie kurias jis Agentūrai turi pranešti per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kai apie jas sužinojo arba turėjo sužinoti, kartu turi būti pateikti tokių aplinkybių įrodymai. Iš pareiškėjo Agentūra tokios informacijos nebuvo gavusi. 2010 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis netyčinis GAAB reikalavimo pažeidimas, už kurį pritaikytos sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Paaiškino, kad GAAB reikalavimai priskirtini tam pačiam GAAB standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“. Todėl Agentūra padarė išvadą, kad 2012 m. pareiškėjas padarė pakartotinį to paties standarto pažeidimą, jį įvertino kaip tyčinį ir pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Sankcijų taikymo metodika), 16 punktą taikomos sankcijos dydį apskaičiavo padauginusi ankstesniais metais apskaičiuotos sankcijos dydį (šiuo atveju 15 proc.) iš 3. Atsakovas paaiškino, kad šiuo procentiniu dydžiu (45 proc.) buvo mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad GAAB aprašo 8 ir 8.2 punktuose nustatyta, kad Tarybos reglamento Nr. 73/2009 III priede nustatytam standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami GAAB aprašo 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti reikalavimai. Tai reiškia, kad tiek 2010 m. nustatytas GAAB aprašo 1.2 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas, tiek 2012 m. nustatytas GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas yra to paties standarto („Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“) pažeidimai. Todėl, teismo nuomone, Agentūra 2012 m. pagrįstai nustatė paramos skyrimo reikalavimų pakartotinį pažeidimą Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalies prasme. Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendime nurodyta, kad GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas laikomas netyčiniu, nes pareiškėjo deklaruoti ganyklų pievų plotai, neturintys ūkinių gyvūnų, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto.

Teismas pabrėžė, kad 2012 m. nustatyto GAAB aprašo 7 punkto pažeidimas, vertinant jį atskirai, yra netyčinis reikalavimo toje pačioje srityje pažeidimas, kaip nustatyta Sankcijų taikymo metodikos 13 punkte. Tačiau minėtas 13 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jau 2010 m. pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas pakartotinis to paties reikalavimo pažeidimas, už kurį sankcijos dydis 2010 m. siekė 15 proc. Atsižvelgiant į tai, pagal Sankcijų taikymo metodikos 16 punktą, 2012 m. nustatytas GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo pažeidimas yra tyčinis. Teismas pripažino, kad Agentūra pagrįstai vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos (redakcija, galiojusi skundžiamo Agentūros sprendimo priėmimo metu) 16 punktu, kuris nustatė, kad jeigu už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, jog reikalavimas pažeistas tyčia, ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais, netaikant ribojimo pagal Sankcijų taikymo metodikos 15 punktą, dauginant iš 3. Byloje nustatyta, kad Agentūra informavo pareiškėją, jog už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Todėl nepagrįstas pareiškėjo atstovo argumentas, kad pareiškėjas nebuvo informuotas.

Teismas pažymėjo, kad turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis, o teisės normų kolizijos atveju Europos Sąjungos teisės normos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Tarybos reglamento Nr. 73/2009 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų tyčinio pažeidimo atveju išmoka iš esmės mažinama ne mažiau kaip 20 proc. ir net gali būti visiškai neskiriamos išmokos pagal vieną ar kelias paramos schemas vienus ar daugiau kalendorinių metų. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 preambulės 92 punkte nustatyta, kad, taikant kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimus, be laipsniško išmokų mažinimo ar neskyrimo, pagal proporcingumo principą turėtų būti laikoma, kad nuo tam tikro momento, prieš tai ūkininką įspėjus, pakartotinis to paties kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimo nesilaikymas vertinamas kaip tyčinis reikalavimų pažeidimas. Sisteminiu būdu vertinant šias reglamentų nuostatas su Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalyje pateikiama pakartotinio pažeidimo sąvoka („paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti“), konstatuotina, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nurodytas tyčinis to paties reikalavimo pažeidimas nesiejamas išimtinai su pakartotiniu to paties GAAB reikalavimo pažeidimu. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas pripažino, kad Sankcijų taikymo metodikos 16 punkte nustatytas išmokų sumažinimas 45 proc. ir Sankcijų taikymo metodikos 7 punkto nuostata, kad Agentūros apskaičiuotu procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, nenukrypsta nuo minėtų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl pritaikyto per didelio išmokos mažinimo nepagrįsti.

Apibendrindamas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Agentūros sprendimo dalį, kuria jam buvo pritaikyta 170 095,56 Lt kompleksinės paramos susiejimo sankcija, yra netenkintinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti VAGK sprendimo.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, ar konkretūs GAAB reikalavimai yra nustatyti Europos Sąjungos teisės šaltiniuose. Teismas nevertino, ar 2012 m. galiojęs nacionalinis teisinis reguliavimas neprieštaravo (neprieštarauja) Europos Sąjungos teisei. Dėl šių priežasčių teismas netinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus. Tarybos reglamentas Nr. 73/2009 nenustato jokio GAAB reikalavimo, susijusio su būtinybe laikyti tam tikrą skaičių sutartinių gyvulių. Todėl pareiškėjas nagrinėjamoje situacijoje (augindamas deklaruojamoms pievoms nepakankamą sutartinių gyvūnų skaičių) nepažeidė jokių Europos Sąjungos teisės normų. GAAB aprašo 7 punkte nustatyta prievolė ūkininkams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, laikyti tam tikrą skaičių sutartinių gyvulių prieštarauja Pasaulio Prekybos Organizacijos susitarimams bei Europos Sąjungos teisei. Todėl teismas netinkamai pritaikė teisės normas ir be pagrindo vadovavosi 2012 m. GAAB aprašo 7 punkto nuostatomis bei sprendimo metu jau nebegaliojančiomis nuostatomis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad neturėjo galimybės įsigyti reikiamo kiekio galvijų ir taip atitikti GAAB aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas neturėjo kito pasirinkimo, t. y. negalėjo neteikti paraiškos arba nedeklaruoti dalies dirbamų pievų, arba pažeisti ekologinio ūkininkavimo reikalavimus, nes tokiu atveju pareiškėjui sankcijos būtų pritaikytos kelis kartus didesnės, taip pat būtų turėjęs grąžinti ankščiau išmokėtas išmokas. Nagrinėjamu atveju neteisinga ir nepagrįsta taikyti sankcija už nustatytų reikalavimų pažeidimus, jeigu asmeniui nesuteikta galimybė tokius reikalavimus įvykdyti. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo kaltės, kadangi jis ėmėsi visų priemonių, kad nepažeistų GAAB aprašo 7 punkto reikalavimo.

Pažymi, kad sistemiškai vertinant Sankcijų taikymo metodikos nuostatas bei minėtos metodikos nuostatas, reglamentuojančias sankcijų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką už pakartotinius netyčinius pažeidimus, pareiškėjo nuomone, pakartotinio to paties GAAB reikalavimo pažeidimo atvejis ir pakartotinis to paties GAAB standarto nesilaikymo atvejis vertinamas nevienodai. Skiriasi ir sankcijos už šiuos pažeidimus. Tiek atsakovas, skirdamas sankciją pareiškėjui, tiek VAGK bei teismas, vertindami pareiškėjo skundus, be pagrindo neįžvelgė skirtumo tarp pakartotinio to paties GAAB reikalavimo pažeidimo ir pakartotinio to paties GAAB standarto pažeidimo, ir pakartotinį to paties GAAB standarto pažeidimą vertino kaip pakartotinį to paties GAAB reikalavimo pažeidimą. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai pareiškėjui pritaikė sankciją, o teismas nepagrįstai tokiuose atsakovo veiksmuose neįžvelgė teisės pažeidimo ir pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. atsakovas nustatė netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkte numatyto GAAB reikalavimo pažeidimą, o 2012 m. nustatė netyčinį GAAB aprašo 7 punkte numatyto GAAB reikalavimo pažeidimą. Tai vienos srities, tačiau ne tie patys pažeidimai. Todėl atsakovas nepagrįstai vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos 16 punkto nuostatomis ir pareiškėjui pritaikė kompleksinio paramos susiejimo sankciją. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie sankcijos taikymą už pakartotinį reikalavimo pažeidimą. Jokie tokio ar panašaus turinio pareiškimai Agentūros 2011 m. liepos 15 d. sprendime Nr. BR6-1653256 (toliau – ir 2011 m. liepos 15 d. sprendimas) nebuvo išdėstyti. Agentūra 2011 m. liepos 15 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis Agentūra vadovavosi pritaikydama sankciją pagal pateiktą 2010 m. paraišką. Tarp tų nuostatų buvo paminėtas ir Sankcijų taikymo metodikos 16 punktas, tačiau tokia 2011 m. skiriant sankciją taikomų nuostatų citata neturėtų būti vertinama kaip aiškus, nedviprasmiškas informavimas apie tai, kad dar kartą nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį bus laikoma, jog reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas ankstesnės sankcijos dydį, kuris buvo apskaičiuotas už šio reikalavimo pažeidimą ankstesniaisiais metais, netaikant ribojimo pagal Sankcijų taikymo metodikos 15 punktą, dauginant iš 3.

Apibendrindamas pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Agentūra padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nesilaikė GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų. Todėl teismas neteisingai konstatavo, kad šis pažeidimas yra pakartotinis GAAB standarto „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ pažeidimas ir, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. už nustatytą pakartotinį netyčinį GAAB aprašo 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą apskaičiuotas 15 proc. sankcijos dydis, pagal 2012 m. gegužės 16 d. paraišką pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 45 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Agentūra sutinka su teismo sprendime nurodytu aiškinimu, kad pareiškėjas, pateikdamas 2012 m. gegužės 16 d. paraišką, savo valia prisiėmė įsipareigojimus laikytis visų su deklaruojamais plotais susijusių įsipareigojimų, todėl veikiamas visų jam iš anksto žinomų aplinkybių pats pasirinko savo elgesio būdą, t. y. iš esmės suvokdamas, kad negalės laikytis visų GAAB reikalavimų, vis tiek įsipareigojo jų laikytis. Teismas sutiko su VAGK išvada, kad pareiškėjas neturėjo pagrindo tikėtis, jog į šių įsipareigojimų nesilaikymą bus neatsižvelgiama ar už jį nebus taikomos teisės aktuose nustatytos sankcijos, nes 2012 m. gegužės 16 d. paraiškoje patvirtindamas, kad įsipareigoja laikytis visų GAAB reikalavimų, pareiškėjas iš esmės prisiėmė ir visą su tuo susijusią riziką. Tai posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas R. S., nurodydamas, kad pareiškėjas suvokė, jog už GAAB aprašo 7 punkto reikalavimų nesilaikymą jam grės išmokų sumažinimas, tačiau nurodė, kad buvo tikėtasi, jog Agentūra išmokas sumažins tik 5 proc. Teismas padarė išvadą, kad, 2012 m. gegužės 16 d. paraiška savo valia ir rizika prisiėmęs įsipareigojimus, pareiškėjas turėjo jų ir laikytis. Atsižvelgiant į tai, GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo nesilaikymas tiesiogiai priskiriamas pareiškėjui, todėl pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalį Agentūra turėjo teisę ir pareigą sumažinti jam mokėtiną išmokų sumą. Agentūros įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir taikė teisės aktų normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) veiksmų dėl pareiškėjui pritaikytos 170 095,56 Lt dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos už Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir GAAB aprašas) 7 punkto pažeidimą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 3R-241(AG-202/04-2014) pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2173156 dalies, kuria pareiškėjui pritaikyta minėta kompleksinės paramos susiejimo sankcija, atmetė.

Iš pareiškėjo ginčijamo Agentūros sprendimo matyti, kad 2012 m. gegužės 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje visas deklaruotas plotas sudarė 623,30 ha, o ganyklų pievų – 430,26 ha, t. y. ganyklų ir pievų plotai sudarė daugiau kaip 30 proc. visų deklaruotų žemės ūkio naudmenų. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, pareiškėjas 2012 m. turėjo 24,38 sutartinių gyvulių (SG), kurie padengia 243,80 ha ganyklų – pievų plotą, todėl pareiškėjo deklaruoti pievų ir ganyklų plotai, neturintys ūkinių gyvulių, sudarė iki 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoti ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų ploto. Tai pripažinta geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) reikalavimo pažeidimu, už kurį pareiškėjui skirta sankcija.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde skundė visų pirma argumentuoja, kad Tarybos reglamentas Nr. 73/2009 nenustato GAAB reikalavimo, susijusio su būtinybe laikyti tam tikrą skaičių sutartinių gyvulių, todėl augindamas deklaruojamoms pievoms nepakankamą sutartinių gyvūnų skaičių, pareiškėjas nepažeidė Europos Sąjungos teisės normų. Pareiškėjo manymu, GAAB aprašo 7 punkte nustatyta prievolė ūkininkams, deklaruojantiems pievas ir ganyklas, laikyti tam tikrą skaičių sutartinių gyvulių, prieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 9 punktas nustatė, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima, be kita ko, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (2012 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 3D-251 redakcija) 7 punktas numatė, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas („Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau“, „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (nuo 2012 m.)“, „Programa „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (nuo 2012 m.)“, „Ganyklos (pievos) iki 5 m. (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“ ir „Daugiametės ganyklos (pievos) 5 m. ir daugiau (Ekologinio ūkininkavimo programa (nuo 2012 m.))“), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), 2013 m. – ne mažiau kaip 0,2 SG, nuo 2014 m. – ne mažiau kaip 0,3 SG pagal šio įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Ūkiniai gyvūnai, registruoti individualiai, turi būti išlaikyti valdoje (valdytojo ir (ar) partnerio) nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., o registruotų bandomis ūkinių gyvūnų skaičius prilyginamas atitinkamų metų liepos 1 d. Ūkinių gyvūnų registre nustatyta tvarka registruotam ūkinių gyvūnų skaičiui. Šio punkto reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudaro ne daugiau kaip 30 proc., 2013 m. – ne daugiau kaip 20 proc., nuo 2014 m. – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai žemės ūkio naudmenų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, jog 2012 m. gegužės 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašė tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2012 m. sudarė mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), tokiu būdu pažeidžiant GAAB aprašo 7 punkto reikalavimą.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos Administravimo taisyklės ir GAAB aprašas buvo parengti vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (toliau – ir Tarybos reglamentas Nr. 73/2009).

Pagal 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 6 straipsnio 1 dalį, valstybės narės, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos būklę ir klimato sąlygas, esamas ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūras, nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius privalomus gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei taikomus reikalavimus, nustatytus III priede. Valstybės narės negali nustatyti minimalių reikalavimų, kurie nėra numatyti toje sistemoje. Remiantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 III priedu, tam, kad užtikrinti minimalų priežiūros lygį ir išvengti buveinių būklės blogėjimo, kaip neprivalomas standartas yra nustatytas minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas. Taigi valstybės narės gali nustatyti minimalaus gyvulių tankumo standartą. Todėl, atsižvelgiant į tai, GAAB aprašo 7 punktas, nustatantis reikalavimą minimaliam gyvulių tankumui, t. y. kad 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius sudarytų ne mažiau kaip 0,1 SG (sutartinio gyvulio), atitinka minėtas 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatas.

Dėl pareiškėjo argumento, kad jis neturėjo galimybės įsigyti reikiamo kiekio galvijų ir taip atitikti GAAB aprašo 7 punkte nustatytus reikalavimus, todėl jo veiksmuose nebuvo kaltės, pirmosios instancijos teismas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 16 d. paraiškoje (III skyriaus 8 punktas) įsipareigojo laikytis GAAB apraše nustatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimą laikyti nustatytą sutartinių gyvulių skaičių.

Tarybos reglamento Nr. 73/2009 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei bet kuriuo metu atitinkamais kalendoriniais metais nesilaikoma teisės aktais nustatytų valdymo arba geros žemės ūkio bei aplinkosaugos būklės reikalavimų, ir reikalavimų buvo nesilaikoma dėl veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai priskiriami ūkininkui, pateikusiam paraišką paramai gauti atitinkamais kalendoriniais metais, visa tam ūkininkui skirtų ar skirtinų tiesioginių išmokų suma, taikant 7, 10 ir 11 straipsnius, yra sumažinama arba neskiriama, laikantis išsamių 24 straipsnyje nustatytų taisyklių. Pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 31 straipsnį, taikydama šį reglamentą force majeure ar išskirtinėmis aplinkybėmis kompetentinga institucija pripažįsta šiuos atvejus: a) ūkininko mirtį; b) ilgalaikį ūkininko profesinį nedarbingumą; c) didelę stichinę nelaimę, padariusią didelį poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei; d) gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimą valdoje dėl nelaimingo atsitikimo; e) epizootinę ligą, padariusią poveikį visiems ar daliai ūkininko gyvulių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina force majeure ar kita išskirtine aplinkybe pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 31 straipsnį. Todėl nepaisant to, jog, kaip teigia pats pareiškėjas, įsigaliojus reikalavimui laikyti gyvulius pareiškėjas nespėjo jų įsigyti iki paraiškos teikimo, pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu GAAB aprašo 7 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pažeidimas tinkamai kvalifikuotas kaip pakartotinis to paties GAAB standarto pažeidimas.

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad paramos skyrimo reikalavimų pakartotinis pažeidimas – tai daugiau kaip kartą per trejus kalendorinius metus iš eilės nustatytas to paties reglamento, standarto ar 4 straipsnyje nurodyto įpareigojimo nesilaikymas, jei ūkininkui buvo pranešta apie ankstesnį reikalavimų pažeidimą ir jis turėjo galimybę imtis reikiamų priemonių ankstesniam reikalavimų pažeidimui pašalinti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 punktas pakartotinį reikalavimo pažeidimą taip pat apibrėžė kaip to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo ar standarto, valdymo ir (ar) trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimo pažeidimą daugiau negu vieną kartą per trejus metus iš eilės, nors žemės ūkio veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti.

Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 2 straipsnio 34 dalyje nurodyta, kad standartas – tai valstybių narių pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 6 straipsnį ir III priedą apibrėžti standartai, taip pat to reglamento 4 straipsnyje nustatyti įpareigojimai dėl daugiamečių ganyklų.

GAAB aprašo 8.2 punkte numatyta, kad Tarybos reglamento Nr. 73/2009 III priede nustatytam standartui „Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“ priskiriami GAAB aprašo 1.2, 1.3 ir 7 punktuose nurodyti reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Agentūros 2011 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-1653256 buvo skirta 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija dėl 2010 m. nustatyto pakartotinio GAAB reikalavimo, įtvirtinto GAAB aprašo 1.2 punkte, pažeidimo. Remiantis nurodytu reglamentavimu, aptariamu atveju nustatytas GAAB aprašo 7 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimas laikytinas to paties standarto („Minimalus gyvulių tankumas ir (arba) atitinkamas režimas“) pažeidimu, todėl pagrįstai pripažintas pakartotiniu pažeidimu pagal Komisijos reglamento Nr. 1122/2009 47 straipsnio 1 dalį ir Metodikos 2 punktą.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad Agentūra 2011 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. BR6-1653256 informavo pareiškėją, kad už pakartotinį reikalavimo pažeidimą sankcijos dydis pasiekė 15 proc. Sprendime taip pat pacituotas Metodikos 16 punktas, nustatantis, kad jeigu už konkretaus reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydis pasiekia 15 proc., pareiškėjas informuojamas, kad, nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, toks Metodikos 16 punkte įtvirtintos normos nurodymas minėtame Agentūros 2011 m. liepos 15 d. sprendime laikytinas tinkamu pareiškėjo informavimu apie tai, jog, nustačius pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, bus laikoma, kad reikalavimas pažeistas tyčia ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniaisiais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus. Atsakovas įvykdė Metodikos 16 punkte įtvirtintą pareigą informuoti paraiškos teikėją apie galimą sankcijos, kuri labiau ribotų jo teises nei galimo pažeidimo kvalifikavimas pagal Metodikos 8–15 punktus – t. y. kaip netyčinio pažeidimo, taikymą. Todėl atsakovas, ginčijamu atveju sankciją pareiškėjui apskaičiuodamas pagal Metodikos 16 punktą, sankcijos taikymo procedūros reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog Agentūros 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. BR6-2319269 dalis, kuria pareiškėjui pagal 2012 m. pateiktą 2012 m. gegužės 16 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką pritaikyta galutinė kompleksinio paramos susiejimo 45 proc. sankcija už to paties GAAB standarto pažeidimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė