d9d06ed0-7db2-452a-b64a-5dfd3b50ea1a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1065/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 31.1, 21.4.1.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus butai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2029-798/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus butai“ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas bankrutuojanti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Vilniaus m. savivaldybės administracijai ir savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“, praÅ¡ydamas pripažinti Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. 30-2596, kuriuo nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduoti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negaliojančiu, pripažinti 2008 m. gruodžio 18 d. aktÄ â€žDėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ negaliojančiu ab initio ir Å¡alių atžvilgiu taikyti restitucijÄ , t. y. bankrutuojančiai VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ grÄ Å¾inti 2008 m. gruodžio 18 d. aktu perduotÄ turtÄ .

Nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba, bÅ«dama VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ dalininke (savininku), priėmė sprendimÄ Nr. I-766 „Dėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo“ ir 2008 m. gruodžio 29 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-2596 „Dėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ įsipareigojimų ir turto perdavimo“ perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ bei įsipareigojimus. 2009 m. sausio 15 d.

įsakymu Nr. 30-60 likviduojamos VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidatoriumi buvo paskirtas E. J. , kuris 2009 m. birželio 12 d. Å¡ios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo akte nurodė, kad likvidavimo pabaigoje įstaiga turto ir piniginių lėšų neturėjo, taip pat neturėjo kreditorių ir debitorių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi likviduojamai VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybę su praÅ¡ymu perduoti visus turimus VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ dokumentų originalus bei turimÄ turtÄ .

Vilniaus m. savivaldybė perdavė tik nedidelę dalį dokumentų. Antstolė B. P. pateikė VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidatoriui E. J. raginimÄ Ä¯vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį bei perduoti visÄ bankrutuojančios VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ turtÄ ir dokumentus administratoriui. Ä® šį raginimÄ E. J. atsakė, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidatorius perdavė administratoriui visus jo žinioje buvusius įstaigos dokumentus, iÅ¡skyrus Dokumentų perdavimo-priėmimo akto 2009 m. gruodžio 8 d. originalÄ , kuriuo vieÅ¡osios įstaigos likvidatorius perdavė dokumentus Vilniaus m. savivaldybės administracijai.

Nurodė, kad ieškovo administratorius nustatė, jog dėl sandorio, kuriuo savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise buvo perduotas VšĮ „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, bankrutuojanti VšĮ „Vilniaus butai“ neturi turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių reikalavimai, todėl negali atsiskaityti su kreditoriais. Iš VšĮ „Vilniaus butai“ 2008 - 2010 m. balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2008 m. ieškovo turtiniai įsipareigojimai buvo 302 757 Lt, o turto tais metais turėjo viso 507 916 Lt. 2009 m. gruodžio 29 d. balanse matyti, kad ieškovas nebeturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, o jo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 95 955 Lt.

Tokie patys duomenys pateikti ir 2010 m. balanse. Nurodė, kad Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimÄ dėl vieÅ¡ajai įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki ginčijamo 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 30-2596 priėmimo buvo nuspręsta likviduoti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ .

IeÅ¡kovo manymu, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-2596 1 punktas prieÅ¡tarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalies įtvirtintam imperatyvui, nustatančiam, jog patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iÅ¡ likusio vieÅ¡osios įstaigos turto dalininkams grÄ Å¾inamas turtas, todėl toks sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja. Nurodo, kad vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. 30-525 patvirtintų VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ įstatų 14.2 punktu, įstaigai draudžiama neatlygintinai perduoti įstaigos turtÄ nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, iÅ¡skyrus Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytÄ atvejį. Taigi VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ įstatų 14.2 punktas dar kartÄ patvirtina, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ nuosavybės teise valdomas turtas negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas Vilniaus m. savivaldybei arba perduotas savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“.

Be to, juridinio asmens likvidavimo pradžia turi bÅ«ti laikomas visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas likviduoti juridinį asmenį ir nuo sprendimo priėmimo pradeda galioti specialiosios, likvidavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančios teisės normos. IeÅ¡kovas nurodo, kad likviduojamos vieÅ¡osios įstaigos kreditorių reikalavimai yra tenkinami įstatymų nustatyta tvarka ir, tik patenkinus visus kreditorių reikalavimus, dalininkams grÄ Å¾inamas turtas. Nurodo, kad pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį, taikoma restitucija, t. y. turtas grÄ Å¾inamas ieÅ¡kovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Viliaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 30-2596, kurį praÅ¡oma pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, nėra sandoris. Tai yra administracinis aktas, todėl jis negali bÅ«ti panaikintas remianti sandorių negaliojimo pagrindais - administracinių aktų panaikinimÄ reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis, taip pat ir restitucijos taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus m. savivaldybės taryba, kaip ieÅ¡kovo steigėja, 2007 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 1-1536 perdavė savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ valdyti ir naudoti patikėjimo teise. T. y. naujai įsteigtai savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduotas turtas nuosavybės teise priklausė ne VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, o Vilniaus m. savivaldybei. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. vasario 17 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1536 2 punkte Taryba nustatė, jog vieÅ¡ajai įstaigai perduotas turtas negali bÅ«ti perduodamas nuosavybės teise kitiems asmenims, įkeičiamas ar kitaip suvaržomos daiktinės teisės į jį, juo garantuojama, laiduojama ar kitu bÅ«tu juo užtikrinamas prievolių įvykdymas, kitaip kaip Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimu.

Teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad Vilniaus m. savivaldybės administracija elgėsi nesÄ Å¾iningai perleisdama turtÄ . Be to, nustačius, kad turtas nuosavybės teise priklausė Vilniaus m. savivaldybei, nėra jokio teisinio pagrindo grÄ Å¾inti jį ieÅ¡kovui. 2007 m. spalio 17 d. pasitarimo pas Vilniaus m. savivaldybės MerÄ metu buvo sprendžiamas klausimas dėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo bei turto ir funkcijų perdavimo naujai sukurtai savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“, kadangi VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ buvo netinkamas juridinis asmuo, kuriam Viešųjų įstaigų, Biudžetinių įstaigų bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymų nustatyta tvarka galėjo bÅ«ti suteikiama patikėjimo teisė naudoti ir valdyti visas Vilniaus m. savivaldybei priklausančias patalpas (patikėjimo teise naudoti ir valdyti savivaldybės turtÄ galėjo tik savivaldybės įmonės ir biudžetinės įstaigos, o ne vieÅ¡osios įstaigos).

Taigi, ieÅ¡kovo savininkė Vilniaus m. savivaldybė dar iki buvusio VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ direktoriaus V. G. atleidimo bei teisminių ginčų pradžios nutarė likviduoti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, o turtÄ ir funkcijas perduoti naujai sukurtai savivaldybės įmonei. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nepagrįstas ieÅ¡kovo argumentas, jog atsakovas 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymu bei 2008 m. gruodžio 19 d. aktu siekė nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti kreditorinių reikalavimų.

Teismas pažymėjo ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus butai“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nesudaro pagrindo teigti, kad V. G. likvidavimo procedūros metu galėjo būti laikomas kreditoriumi, kadangi vien ieškinio pareiškimo ir nagrinėjimo teisme faktas pats savaime nereiškia, kad ieškovas turi reikalavimo teisę, nes teisminis ginčas gali baigtis palankiai tiek vienai ginčo šaliai, tiek kitai.

Teismas laikė nepagrįstu ieÅ¡kinio argumentÄ , kad iki ginčijamo 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 30-2596 priėmimo (2008 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas Nr. I-766) buvo nuspręsta likviduoti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“, todėl Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos specialios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ . Kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovas, Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnis nenumato likvidavimo procedÅ«ros pradžios momento, tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog likvidavimo procedÅ«ra iÅ¡ esmės prasideda nuo likvidatoriaus paskyrimo, kai jis praneÅ¡a Juridinių asmenų registrui apie sprendimÄ likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ bei duomenis apie save ir Å¡ie duomenys yra įregistruojami, kadangi Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 5 dalis numato, kad nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos vieÅ¡osios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų.

Nustatyta, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidatorius buvo paskirtas 2009 m. sausio 15 d. Vilniaus m. savivaldybės tarybos sprendimas dėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo bei Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl likvidatoriaus skyrimo Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti 2009-01-19. Taigi, nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovas VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ įgavo likviduojamos vieÅ¡osios įstaigos statusÄ ir tik nuo to momento turi bÅ«ti taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vieÅ¡osios įstaigos likvidavimÄ .

Iki 2009-01-19 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius turėjo teisę atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su visų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų perdavimu savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ valdyti patikėjimo teise. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas BVÅ¡Ä® ,,Vilniaus butai“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į teismų praktikÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 30-2596 negali bÅ«ti naikinamas CK 1.80 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006). Teismas iÅ¡ viso nesigilino, ar minėtas įsakymas Nr. 30-2596 apskritai yra administracinis aktas, nors ieÅ¡kovas dėl to pasisakė - administraciniais aktais laikomi tik tokie vieÅ¡ojo administravimo subjekto iÅ¡leisti aktai, kurie skirti vieÅ¡ojo administravimo funkcijoms vykdyti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, įsakymu buvo atlikti civilinio teisinio pobÅ«džio veiksmai dėl vieÅ¡osios įstaigos turto perdavimo.

Skundžiami įsakymas Nr. 30-2596 ir 2008 m. gruodžio 18 d. aktas „Dėl vieÅ¡osios įstaigos „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio, nes Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad likviduojant vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ jos turto dalininkai turi teisę tik į tÄ vieÅ¡osios įstaigos turto dalį, kuri lieka patenkinus visus vieÅ¡osios įstaigos kreditorių reikalavimus.).

Skundžiamo įsakymo pagrindu VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ laikinai einantis direktoriaus pareigas asmuo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius iÅ¡ kitos pusės pasirašė skundžiamÄ 2008 m. gruodžio 18 d. AktÄ , kuriuo VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ savivaldybės administracijai perdavė bÅ«tent VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Å io Akto pasiraÅ¡ymo metu de facto V. G. jau buvo VÅ¡Ä® Vilniaus butai“ kreditorius (V. G. su ieÅ¡kiniu atsakovui VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ kreipėsi 2007 m. gruodžio 7 d., kÄ de jure patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi nusprendęs, jog V.

G. atleidimas iÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigų 2007 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu pripažintinas neteisėtu, bei jam priteistina 93 105,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog perduotas turtas, kurio atžvilgiu ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti restitucijÄ , nuosavybės teise priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, o ne VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“.

Pačiame sprendime nurodyta, jog Vilniaus m. savivaldybės taryba VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ perdavė patikėjimo teise naudoti ir valdyti tik Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančias socialinio bÅ«sto bei bendrabučių gyvenamÄ sias patalpas, tuo tarpu Å¡iuo sprendimu nebuvo perduotas 2008 m. gruodžio 18 d. Aktu iÅ¡ VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ perimtas turtas. TÄ patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: skundžiamas Aktas, turto įsigijimo VÅ¡Ä® ,,Vilniaus butai“ nuosavybėn patvirtinantys įrodymai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl automobilių įsigijimo, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros dėl baldų įsigijimo), vieÅ¡o pirkimo-pardavimo sutartys dėl kompiuterinės įrangos, automobilių, baldų, programinės įrangos įsigijimo, įsigyto turto įvedimo į eksploatacijÄ aktai.

Teismas nepaneigė ieÅ¡kovo argumentų dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo neatlygintinai perleidžiant VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausanti turtÄ Vilniaus miesto savivaldybei, prieÅ¡ tai neatsiskaičius su VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ kreditoriais. Teismo nurodomas 2007 m. spalio 17 d. Pasitarimas pas merÄ yra tik vidinio pobÅ«džio dokumentas, fiksuojantis pokalbių turinį. Å is dokumentas jokių teisinių pasekmių nesukuria, neturi sprendimo galios. Vilniaus miesto savivaldybės nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė ir VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo metu žinant apie tikimybę, jog V.

G. ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ direktoriaus pareigų bus patenkintas bei žinant apie kreditoriaus UAB ,,Vox juris“ nepatenkintÄ neginčijamÄ kreditorinį reikalavimÄ , priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ Nr. 30-2596. o V. G. ieÅ¡kinį patenkinus, Å¡io įsakymo nepanaikino, tačiau toliau neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai siekė baigti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo procedÅ«rÄ , vengiant atsiskaityti su jos kreditoriais. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Viešųjų įstaigų įstatymo normas, nes Å¡io įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iuo atveju priėmus nutarimÄ dėl likvidavimo, vieÅ¡oji įstaiga įgyja likviduojamos vieÅ¡osios įstaigos statusÄ .

Taigi pačiame įstatyme vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo statuso pradžia siejama su nutarimo dėl likvidavimo priėmimu. Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad „nuo visuotinio akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę priėmimo dienos bendrovė įgyja likviduojamos bendrovės statusÄ â€œ. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 24 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad „Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusÄ â€œ, atitinkamai Biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Nuo sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigÄ priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos biudžetinės įstaigos statusÄ â€œ.

Taigi, iš esmės visų - tiek privačių tiek viešųjų juridinių asmenų likvidavimo pradžia (likvidavimo statuso įgijimas) siejamas ne su sprendimo likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių įregistravimo viešame registre dienos, tačiau nuo kompetentingo organo sprendimo dėl likvidavimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju, ieškovo likvidavimo procedūra buvo pradėta 2008 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-766. Todėl nuo 2008-12-03 likviduojamai VšĮ „Vilniaus butai“ turėjo būti taikomos Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl turto neperdavimo dalininkams iki nebus atsiskaityta su likviduojamos viešosios įstaigos kreditoriais.

Tačiau pažymėtina, kad VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ likvidavimo pradžios momentas Å¡ioje byloje nėra esminis, kadangi netgi jeigu bÅ«tų laikoma, jog likvidavimo pradžia yra nuo sprendimo dėl likvidavimo ir likvidatoriaus paskyrimo įregistravimo Juridinio asmenų registre, t. y. nuo 2009 m. sausio 19 d. (su kuo apeliantas nesutinka), tai nesuponuotų atsakovų veiksmų teisėtumo, kadangi neatlygintinis ieÅ¡kovo turto perdavimas įstaigos dalininkams įstaigos nelikviduojant, esant įstaigos kreditorių, prieÅ¡tarautų vieÅ¡osios įstaigos tikslams apibrėžtiems įstatuose, kreditorių interesams.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o skundžiamÄ eismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad:Tarp Å¡alių nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar 2008 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. 30-2596 yra administracinis aktas. IeÅ¡kovas niekada neginčijo fakto, jog 2008 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2596 yra administracinis aktas. Å iÄ aplinkybę patvirtina paties apelianto bankrutuojančios VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ procesiniai dokumentai bei juose nurodytas apelianto argumentas, jog, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima pripažinti administracinį aktÄ negaliojančiu sandorių negaliojimo pagrindais.

Akivaizdu, jog savivaldybės tarybai, pavedus savivaldybės administracijos direktoriui konkrečius įgaliojimus dėl socialinio bÅ«sto fondÄ administruojančios įstaigos likvidavimo bei visų su tuo susijusių veiksmų atlikimo, tame tarpe ir socialinio bÅ«sto fondÄ sudarančių patalpų bei kito turto perdavimo naujai įkurtai įstaigai, ir administracijos direktorius įgyvendina bÅ«tent vieÅ¡ojo administravimo subjekto funkcijas.Å iuo atveju nėra taikytinos viešųjų įstaigų likvidavimÄ reglamentuojančios Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio nuostatos, nes, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant vieÅ¡osios įstaigos likvidavimo procedÅ«rÄ reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog likvidavimo procedÅ«ra iÅ¡ esmės prasideda nuo likvidatoriaus paskyrimo, kai jis praneÅ¡a Juridinių asmenų registrui apie sprendimÄ likviduoti vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ bei duomenis apie save juridinių asmenų registrui ir Å¡ie duomenys yra įregistruojami Juridinių asmenų registre, kadangi, remiantis Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, vieÅ¡osios įstaigos valdymo organai netenka įgaliojimų tik nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos.

Konstatavus, kad ginčijamų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir 2008 m. gruodžio 18 d. Akto sudarymo metu viešųjų įstaigų likvidavimÄ reglamentuojančios teisės normos netaikytinos, negali bÅ«ti konstatuotas ir jų pažeidimas.Tik nuo 2009 m. spalio 1 d. atsirado juridinis faktas, kurio pagrindu V. G. tapo ieÅ¡kovo kreditoriumi. Vadinasi, tuo metu, kada buvo priimtas ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-2596 bei sudarytas 2008 m. gruodžio 18 d. aktas, buvęs ieÅ¡kovo direktorius nebuvo kreditorius Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalies prasme.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto bÅ«stas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į ieÅ¡kovui priklausiusį turtÄ pažeidimo, kurį ieÅ¡kovas kildina iÅ¡ atsakovo priimtų aktų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir turto perdavimo-priėmimo akto, kuriais buvo perduotas ieÅ¡kovo žinioje esantis turtas atsakovui savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto bÅ«stas“.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, perleisdama ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausiusį turtÄ naujai įsteigtai savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto bÅ«stas“, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes iÅ¡kėlus VÅ¡Ä® ,,Vilniaus butai“ bankroto bylÄ ir nebelikus turto, ieÅ¡kovas negali sumokėti kreditoriams finansinių skolų.Specialioji teisėjų kolegija bylos rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti nagrinėjamoje byloje 2012 m. liepos 16 d. nutartimi pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba ginčijamus aktus priėmė bÅ«dama VÅ¡Ä® ,,Vilniaus butai“ dalininke (savininke), todėl darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius veikė ne kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, o atliko civilinio pobÅ«džio veiksmus dėl disponavimo vieÅ¡osios įstaigos turtu, sukuriančius civilines teisines pasekmes.

Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d.

įsakymas Nr. l 30-2596 „Dėl VšĮ „Vilniaus butai“ įsipareigojimų ir turto perdavimo“ nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, nesprendė dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu atsakovo administraciniu aktu – įsakymu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nusprendė dėl ginčo turto nuosavybės ir šio turto perdavimo kitam juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad tiek ieškovo reikalavimas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 29 d.

įsakymÄ Nr. 30-2596, kuriuo nuspręsta savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto bÅ«stas“ perduoti VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ , negaliojančiu, tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2008 m. gruodžio 18 d. aktÄ â€žDėl VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto perdavimo ir priėmimo“ negaliojančiu ab initio ir Å¡alių atžvilgiu taikyti restitucijÄ (t. y. bankrutuojančiai VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ grÄ Å¾inti 2008 m. gruodžio 18 d. aktu perduotÄ turtÄ ), yra glaudžiai susiję ir kartu turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti pirmosios instancijos teisme.Atsižvelgiant į paminėtus proceso teisės normų pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                               Audronė Jarackaitė                                                                               Vytas Milius                                                                               Nijolė PiÅ¡kinaitė