d9cffccc-de3a-4fe2-95ea-ce35ca176943 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr. A2.6.-767-215/2014Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00447-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.                                       MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                       N U T A R I M A S2014 m. rugsėjo 12 d. Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K.

S.,sekretoriaujant S. D.,dalyvaujant Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui J. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž., jo atstovei advokatei K. A.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1952-08-09, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Mažeikių m., , vedusio, dirbančio , bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , irnustatė:A. Ž. 2014 m. d., apie 10.23 val., Mažeikių m., ties TirkÅ¡lių g. namu Nr. 5A, vairuodamas automobilį „R.

E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo, kliudė stovinį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nuvažiavo.Tokiais savo veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1. ir 234 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du A.

Ž. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiÄ ja sutaptimi. IÅ¡ padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , atstovas J.

P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 2014 m. 3 d. Mažeikių mieste A. Ž. vairuojamas automobilis atbuline eiga kliudė kitÄ automobilį. Apie įvykį A. Ž. policijai nepranešęs, nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos. Jam už tai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Protokolas buvo suraÅ¡ytas po dviejų dienų po įvykio. TÄ pačiÄ dienÄ pažeidėjas nebuvo nustatytas. Pažeidėjas aiÅ¡kino, kad nejuto kliudęs kito automobilio. Apie eismo įvykį pranešė liudytojas A.

V.. PraÅ¡o skirti nuobaudas.A. Ž. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad gegužės 5 dienÄ atvažiavo policija į jo namus. Paklausė, ar buvau tam tikroje vietoje. Jie pasakė, kad apgadinau kitÄ automobilį. Jis to nejuto. Jo maÅ¡inai nebuvo žymesnių pabrėžimų. Å eÅ¡tadienį vyko į turgų. IÅ¡važiuojant iÅ¡ aikÅ¡telės negalėjo paprastai iÅ¡važiuoti. Reikėjo manevruoti. Atgal važiuodamas priartėjo prie kitos maÅ¡inos. Pro veidrodėlį matė, kad yra per arti. Tarpelis dar buvo.

Kažkokia moteris jam beldė į langÄ , manė, kad ji nori perspėti, kad jis arti kitos maÅ¡inos. Jam atleidus stabdžius, maÅ¡ina pariedėjo truputį atgal. Pariedėdamas atgal automobilis galėjo kliudyti kitÄ automobilį. Garso, ar atsirėmimo nejuto. Jis juto, kad jam sunku pajudėti į priekį. Užtraukė rankinį stabdį. Grįžo kito automobilio vairuotojas, kuris kliudė jam iÅ¡važiuoti, jis ant jo pyko vairuotojas pasakė, kad jam reikėtų perlaikyti egzaminÄ , nes visi taip Europoje pastato automobilius.

Po to jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jam priekyje kliÅ«ties nebuvo ir jis iÅ¡važiavo. Buvo įsitikinęs, kad nieko neatsitiko. Automobiliui buvo pažeista dažų danga. Vairuotojui žalÄ atlygino draudimo kompanija. Draudimo kompanija dabar kreipėsi į mane dėl iÅ¡mokėtos sumos žalai atlyginti. Mano, kad pažeidimo protokolas suraÅ¡ytas neteisėtai. Pagal schemÄ nesimato jokios kliÅ«ties. Nesutinku, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos nepranešęs policijai, nes nieko nejuto, kad kliudė kitÄ automobilį.

Tai padarė ne piktybiÅ¡kai. Jis neÅ¡ioja akinius, turi problemų su klausa, buvo nuvykęs į Kauno klinikas kur jam buvom nustatytas pirmo laipsnio negirdėjimas. Pats jaučia, kad nelabai girdi. Žmona, kuri buvo su juo kartu, taip pat negirdėjo smÅ«gio, dar maÅ¡inoje buvo įjungta radijÄ . PareigÅ«nai surašė, kÄ jis sakė. Schemoje jo automobilio vieta neteisingai nurodyta. Schemoje nurodyta, kad kliudė priekine dalimi, o ne atgaline. Pažeidimo protokolo neskaitė, tik permetė akimis. Tik pareigÅ«nui iÅ¡sakė mintis dėl schemos.

PareigÅ«nas sutiko, kad kelias duobėtas, automobilis galėjo pariedėti.L. V. R parodė apklaustas teisme parodė, kad gegužės 3 dienÄ atvažiavo į turgų. Pastatė automobilį prie parduotuvės. Nuėjo į turgų. Paskui grįžo prie maÅ¡inos. Parduotuvės darbuotojas atėjo ir jam pasakė, kad matė, kas apgadino jo automobilį. Jis pasakė kitos maÅ¡inos numerį. ApžiÅ«rėjus maÅ¡inÄ nematė didelių apgadinimų. Nutarė paskambinti į policijÄ dėl įvykio, kad nekiltų problemų ateityje.

Jo automobilis tamsiai mėlynos spalvos „Honda“ markės. Buvo nežymus automobilio apgadinimas, žalÄ jam atlygino draudimo kompanija, jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, pažeidėjas yra bendradarbis, geras, sÄ Å¾iningas žmogus, jis sakė, kad nieko nejuto, bet taip galėjo bÅ«ti. Jis nežino, ar pažeidėjas galėjo justi kontaktÄ , bet piktybiÅ¡kai negalėjo pasiÅ¡alinti. Liudytojas D. S. parodė apklaustas teisme parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad yra apgadintas automobilis ir kaltininkas nuvažiavo.

Atvažiavę į įvykio vietÄ , rado apgadintÄ automobilį. Automobilio savininkas nurodė, koks automobilis galėjo apgadinti, nurodė automobilio numerį. Savininkas pasakė, kad ne jis matė įvykį. Priėjo prie jų kitas žmogus ir nurodė automobilį, kuris įvykdė eismo įvykį. Nusibraižė įvykio schemÄ . Policijos komisariate apklausė liudytojÄ . PaieÅ¡kų bazėje ieÅ¡kojo nurodyto automobilio, kuris kliudė kitÄ maÅ¡inÄ . Nustačius pažeidėjÄ , nuvažiavo pas jį, rado jo apgadintÄ automobilį.

Pažeidėjas neneigė, kad tÄ dienÄ buvo įvykio vietoje. Jis neneigė, kad galėjo tai atsitikti. Ä®vykio schemÄ policijos komisariato kabinete perbraižė, tik juodraÅ¡tinis įvykio schemos braižymas buvo atliekamas įvykio vietoje. Kaip rado nukentėjusį automobilį atvažiavęs į įvykio vietÄ , taip nubraižė įvykio schemÄ . Ä®vykio schemoje nurodytos judėjimo kryptys, apklausiant pažeidėjÄ nebuvo jam rodoma įvykio schema. Tarnybiniame automobilyje apsiklausė A. Ž..

Nematė, ar A. Ž. skaitė suraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ . Toje vietoje, kur įvyko įvykis, yra daug duobių. Buvo apgadintas pažeidėjo automobilis ir nukentėjusiojo automobilis.Liudytojas A. V. apklaustas teisme parodė, kad tÄ dienÄ jis matė kaip automobilis atgaline eiga atsitrenkė į kitÄ automobilį ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Jis įsidėmėjo automobilio numerius ir pasakė tai kito apgadinto automobilio savininkui, nes jis buvo jo kaimynas. Liudytojas E. M. apklaustas teisme parodė, kad jis paėmė paaiÅ¡kinimÄ iÅ¡ A.

Ž., rašė jį iÅ¡ jo žodžių, kurį A. Ž. pasirašė. Minėjo, lyg atsitrenkimo jis negirdėjo. A. Ž. kaltė padarius Å¡iuos administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta 2014 m. gegužės 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, bendra įvykio informacija, TelÅ¡ių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniais praneÅ¡imais, foto lentelėmis, eismo įvykio vietos schema, A. V., V. R., paaiÅ¡kinimais, liudytojų A. V. parodymais, kuris nurodė, kad jis matė, kaip atbuline eiga atsitrenkė automobilis į kitÄ automobilį ir nuvažiavo iÅ¡ įvykio vietos, liudytojų V.

R. parodymais, kuris patvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas, koks automobilis tai padarė jam pasakė parduotuvės darbuotojas ir vėliau paaiÅ¡kėjo, kad tai jo bendradarbis, kuris neneigė, kad taip galėjo nutikti, tik teikė, kad negirdėjo. Tai patvirtina ir liudytojo E. N. parodymai, kad jis raÅ¡ydamas A. Ž. paaiÅ¡kinimÄ užrašė, kad toks įvykis įvyko, tyk A. Ž. teigė, kad susidÅ«rimo negirdėjo. Tai patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti parodymai teismo posėdžio metu, kai jis neneigė, kad taip galėjo bÅ«ti, tik tvirtina, kad negirdėjo atsitrenkimo, o jei tai bÅ«tų jutęs, jis iÅ¡ įvykio vietos nebÅ«tų pasitraukęs.           Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ tarp kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių turi bÅ«ti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veiksmu – tyčia.

             LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos ir ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

IÅ¡ paminėtų teisės normų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ , nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato (duomenys neskelbtini) straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali bÅ«ti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba Å¡velnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali bÅ«ti visai neskiriama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos A. T. administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant.Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad A.

Ž., vertinant jo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas vietoje, kurioje yra apsunkintas važiavimas dėl didelio transporto priemonių skaičiaus (turgaus diena), dėl padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad A. Ž. praeityje už tokio pobÅ«džio pažeidimo padarymÄ nebuvo baustas, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, atlieka religine apeigas Mažeikių (35 b.l.), yra dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas A.

Ž. prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti užtikrintas ir taikant Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad visiems pažeidėjams turi bÅ«ti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. Ž. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 287 ir 330 straipsniais, teismas n u t a r i a: pripažinti A.

Ž. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (vieno Å¡imto litų 00 ct) baudÄ ;– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3000,00 litų (trijų tÅ«kstančių litų 00 ct) baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti A.

Ž. galutinę subendrintÄ nuobaudÄ â€“ 3000,00 litų (trijų tÅ«kstančių litų 00 ct) baudÄ be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.IÅ¡aiÅ¡kinti A. Ž., kad baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamÄ sias sÄ skaitas:

Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, Swedbank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Å iaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodÄ 6030. Ä®mokos mokėjimo kvitÄ pateikti TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai (pareigÅ«nui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ . Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo.Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas iÅ¡dėstytas per tam tikrÄ laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organÄ (pareigÅ«nÄ ) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aÅ¡tuoni Å¡imtai litų, pakeitimo nemokamais vieÅ¡aisiais darbais.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per nutarimÄ priėmusį apylinkės teismÄ arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                                                    K. S.