2022-07-14 Nr. CB-5928-2-06-3-03995-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedsusipažinusi su 2022 m. liepos 4 d. paduotu trečiųjų asmenų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo, Tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą antru ir trečiu darbotvarkės klausimais; 2020 m. birželio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator headnote
AI generated2022-07-14 Nr. CB-5928-2-06-3-03995-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Full text
Nr. DOK-3588
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03995-2020-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2022 m. liepos 4 d. paduotu trečiųjų asmenų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tilžės turgus“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Tretieji asmenys R. P. ir UAB „Tilžės turgus“ padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ir valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uno“ 2020 m. balandžio 30 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą antru ir trečiu darbotvarkės klausimais; 2020 m. birželio 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą antru darbotvarkės klausimu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Tretieji asmenys kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog valdymo organų sprendimai, inter alia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, gali būti pripažįstami negaliojančiais tik tuomet, kai ieškovas iš naujo balsuojant dėl sprendimo, kuris buvo pripažintas negaliojančiu, galėtų jį pakeisti, t. y. turi pakankamai balsų kitokio sprendimo priėmimui (ieškovė šiuo atveju turi tik 25 proc.); be to, teismas netinkamai taikė ir aiškino Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnį (bendroji norma dėl akcininko teisės į informaciją), 26 straipsnio 10 dalį, 161 straipsnį (specialiosios normos dėl akcininko teisės į informaciją, reikalingą balsuoti visuotinio akcininkų susirinkimo svarstomais klausimais, gavimo; atsakymų į akcininko klausimus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo svarstomų klausimų gavimo) – netinkamai nustatė jų santykį. Teismo sprendimas, kuriuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais dėl tariamo ieškovų bendrosios teisės į informaciją pažeidimo, teismui netyrus ir nesiaiškinus, ar ieškovams buvo nepateikta būtent informacija, reikalinga balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, trečiųjų asmenų manymu, turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ (j. a. k. 300983557) 282 (du šimtus aštuoniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 7773.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Artūras Driukas
Jūratė Varanauskaitė