Legislator Case Law & Legislation
d9ce1a60-41eb-4855-b977-e37f8e903f4f AI generated

d9ce1a60-41eb-4855-b977-e37f8e903f4f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d9ce1a60-41eb-4855-b977-e37f8e903f4f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Audronė Kartanienė Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Viktor Voicechovski Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00495-2006-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Artūro Šumsko, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, dalyvaujant prokurorui Kazimirui Poplovuchinui, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam T.

Legislator headnote

AI generated

d9ce1a60-41eb-4855-b977-e37f8e903f4f · Vilniaus apygardos teismas: K., pastarajam atlygino žalÄ už savo neteisėtus veiksmus, kas laikytina apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat pažymima, kad dėl apelianto padarytų nusikaltimų sunkios ar nepataisomos pasekmės neatsirado, praeityje pastarasis nebuvo teistas, dirba, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas turi bÅ«ti atidėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Audronė Kartanienė Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėjas Viktor Voicechovski Baudžiamoji byla Nr. 1A-266-303/2013 Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00495-2006-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, teisėjų Artūro Šumsko, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei, dalyvaujant prokurorui Kazimirui Poplovuchinui, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam T.

K., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį A. K. iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , A. Å . iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikalstamo požymių. Å ių asmenų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                n u s t a t ė : T. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir valandÄ , buvusiame AB „M.P.“ giraitės smėlio karjere Nr.2, esančiame (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), rado 6 vnt. pirmos rūšies Å¡ovinių, priskiriamų prie Å¡audmenų – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro garsinių imitacinių Å¡ovinių 7,62x51mm NATO (308 Winchester), tinkamų Å¡audymui, bei vienÄ trečios rūšies Å¡ovinį – pramoninės gamybos 12 kalibro medžioklinį Å¡audmenį, skirtÄ lygiavamzdžiams 12 kalibro medžiokliniams Å¡autuvams, tinkamÄ Å¡audymui, neteisėtai, t.y. neturėdamas leidimo laikyti ir neÅ¡ioti Å¡audmenis, anksčiau minėtus daiktus atnešė pas save į namus (duomenys neskelbtini), ir laikė Å¡audmenis iki 2006-11-28, kol juos kratos metu aptiko policijos pareigÅ«nai, t.y.

T. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Taip pat T. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kaip vykdytojas bendrininkų grupėje su nenustatytais asmenimis, 2006-10-08 apie 03.40 val., (duomenys neskelbtini), kieme Å¡alia D. A. gyvenamojo namo, užsidėjo ant veido savadarbę kaukę ir grasindamas Å¡aunamuoju ginklu – dujiniu pistoletu BLOW COMPACT 2002, kuris skirtas Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais-garsiniais Å¡oviniais, bei panaudojęs fizinį smurtÄ , tai yra sudavęs nukentėjusiajam J.

K. dujiniu pistoletu per galvÄ bei pargriovęs jį ant žemės, tokiu bÅ«du sukėlęs pastarajam fizinį skausmÄ , kartu su nusikalstamos veikos nenustatytais bendrininkais pagrobė J. K. odos pakaitalo striukę, 70 Lt vertės, sulenkiamÄ peilį, 15 Lt vertės bei mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€œSony Ericson” T-630 180 Lt vertės, iÅ¡ viso pagrobdamas J. K. turto už 265 Lt, t.y. T. K. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis T.

K. praÅ¡o pakeisti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-11 nuosprendį: J. K. plėšimo epizode jo veikÄ iÅ¡ BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymÄ atidėti. Mano, kad nuosprendyje padarytos iÅ¡vados Å¡iame epizode, paremtos prielaidomis, o ne nustatytais faktiniais duomenimis. Apeliantas nurodo, kad jo dalyvavimas nukentėjusiojo užpuolime ir apiplėšime teismo konstatuotas, kadangi įvykio metu jis turėjo dujinį pistoletÄ .

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino to, kad 2006-11-06 apklausos metu nukentėjusysis D. A. nurodė, jog daiktÄ , panašų į ginklÄ , jis matė pas du asmenis, tačiau aplinkybės, kad bÅ«tent apeliantas įvykdė plėšimÄ , nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei liudytojai. Kita vertus, nuosprendyje nėra nurodytos nukentėjusiojo asmeninių daiktų užvaldymo aplinkybės ir bÅ«das, nors turto pagrobimo požymio nustatymas yra privalomas, atribojant plėšimÄ nuo kitų nusikalstamų veikų.

Todėl toks nuosprendis, apelianto nuomone, neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu jis neneigė atlikęs nusikalstamus veiksmus, t.y. tai, kad dalyvavo susistumdyme, panaudojo kito asmens atžvilgiu fizinį smurtÄ su tikslu atkerÅ¡yti už pažįstamų asmenų sumuÅ¡imÄ , neneigė ir to, kad turėjo dujinį pistoletÄ ir galimai daugiau nei vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, tačiau kategoriÅ¡kai neigė ėmęs svetimus daiktus ir nežino, kas tai galėjo padaryti.

Teigia, kad tik iš brolio sužinojo, kad šis rado automobilyje kažkieno striukę. Atkreipia dėmesį į tai, kad peiliukas, kurį nukentėjusysis teigia praradęs, nei pas jį, nei pas kitus asmenis rastas nebuvo, o kratos jo namuose metu paimti du peiliai nukentėjusiajam nepriklauso. Be to, nebuvo rastas ir mobiliojo ryšio telefonas. Tokiu būdu, apelianto nuomone, šių daiktų užvaldymo aplinkybės byloje nenustatytos ir nuosprendyje nenurodytos, o jam svetimo turto pagrobimas inkriminuotas remiantis prielaidomis.

Skunde teigiama, jog nukentėjusysis J. K. negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus jo atžvilgiu atliko apeliantas, jis negalėjo įvardinti asmens, kuris iÅ¡traukė iÅ¡ jo kelnių kiÅ¡enės mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei peiliukÄ , negalėjo nurodyti asmens, kuris liepė jam nusiimti striukę ir jÄ paėmė, taip pat negalėjo nurodyti, ar tarp jį užpuolusių vaikinų buvo ir apeliantas, be to, nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Apelianto teigimu, kaltinime nurodytų aplinkybių, jog jis, pagrasindamas dujiniu pistoletu ir panaudodamas fizinį smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, užvaldė Å¡iam priklausančius daiktus, t.y. striukę, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir peiliukÄ , nepatvirtina jokie įrodymai.

Remiantis nukentėjusiojo, liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymų analize, skunde daroma išvada, kad byloje nėra nustatyta, kas ir kada paėmė iš nukentėjusiojo jo asmeninius daiktus, o nesant susitarimo apiplėšti nukentėjusįjį, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, apelianto veiksmai netinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dėl ko neteisingai buvo paskirta ir bausmė. Nurodoma, kad apeliantas savo kaltę dėl disponavimo šaudmenimis pripažino, taip pripažino ir faktines aplinkybes epizode dėl nukentėjusiojo J.

K., pastarajam atlygino žalÄ už savo neteisėtus veiksmus, kas laikytina apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat pažymima, kad dėl apelianto padarytų nusikaltimų sunkios ar nepataisomos pasekmės neatsirado, praeityje pastarasis nebuvo teistas, dirba, byloje nėra neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apelianto atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir galutinės subendrintos bausmės vykdymas turi bÅ«ti atidėtas.

Teismo posėdyje nuteistasis T. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo T. K. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013-01-11nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, grasindamas nukentėjusiajam J.

K. Å¡aunamuoju ginklu bei panaudodamas fizinį smurtÄ , pagrobė pastarajam priklausantį 265 Lt vertės turtÄ . Kaip matyti iÅ¡ byloje užfiksuotų nuteistojo T. K. parodymų bei apeliacinio skundo argumentų, apeliantas neginčija, kad jis panaudojo kito asmens atžvilgiu fizinį smurtÄ , tačiau nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 180 straipsnį, kadangi nukentėjusiajam J. K. priklausančių daiktų neėmė, taipogi jam nėra žinoma, kas tai galėjo padaryti.  Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis T.

K. veikdamas bendrininkų grupe ne tik atliko smurtinio pobÅ«džio veiksmus, tikslu sumuÅ¡ti nukentėjusįjį J. K., bet ir toliau juos tęsė, kai Å¡ie veiksmai peraugo į plėšimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas T. K. veiksmus pagal 180 straipsnio 3 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Byloje nustatyta, kad grupėje asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) ribose, atvyko sumuÅ¡ti grupelę jaunuolių, T. K. buvo su kauke ir rankose turėjo dujinį pistoletÄ .

Kad vienas iÅ¡ nukentėjusiuosius puolusių vaikinų buvo kaukėtas ir rankoje laikė daiktÄ , panašų į ginklÄ , patvirtina nukentėjusiųjų J. K., D. A., liudytojų R. P., V. C. parodymai (1 t. b.l. 1, 12, 15, 21, 25-26; 2 t. b.l. 56, 133, 134, 136; 3 t. b.l. 36-38, 52-53, 85; 4 t. b.l. 126). Kita vertus, T. K. gyvenamojoje vietoje 2006-11-28 atliktos kratos metu buvo paimtas daiktas, panaÅ¡us į pistoletÄ (1 t. b.l. 104). Specialisto 2007-06-01 iÅ¡vada Nr. 140-(43)-IS1-4039 nustatyta, kad kratos metu paimtas ir tyrimui pateiktas ginklas yra dujinis pistoletas, priskiriamas D kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams (1 t. b.l. 117-120). 2006-11-28 atlikus kratÄ nuteistojo T.

K. brolio A. K., kuris taipogi buvo nagrinėjamo įvykio metu, gyvenamojoje vietoje, paimta nukentėjusiajam J. K. priklausanti striukė bei savadarbė kaukė (1 t. b.l. 106-107). Kad eidamas link besimuÅ¡ančių asmenų T. K. su savimi turėjo jam priklausantį dujinį pistoletÄ , pripažino ir pats nuteistasis (1 t. b.l. 73-74; 2 t. b.l. 131; 3 t. b.l. 85; 5 t. b.l. 36, 37). Tuo tarpu pagal iÅ¡teisintojo A. Å . parodymus, juodos spalvos kaukę ant galvos buvo užsidėjęs T. K. (1 t. b.l. 38-39; 2 t. b.l. 130).

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas ir yra tas asmuo, kuris, pagal nukentėjusiojo J. K. parodymus, sudavė jam dujiniu pistoletu per galvÄ , ginklÄ , jo apiplėšimo metu, buvo įrėmęs į smilkinį, bei, prirėmęs ginklÄ jam prie galvos, liepė bėgti. Kad nagrinėjamo įvykio metu bÅ«tų buvęs dar vienas ginklÄ turėjęs asmuo, nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, tame tarpe ir D. A. bei R. P. parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo D.

A. parodymai, duoti  2006-11-06 apklausos metu, neleidžia konstatuoti, kad nagrinėjamo įvykio metu du asmenys turėjo ginklus, ir negali paneigti pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog ginklÄ , kuris ne kartÄ buvo panaudotas nukentėjusiojo atžvilgiu, turėjo tik T. K. Nuteistojo T. K. bei jo brolio A. K. keliamÄ versijÄ , jog nukentėjusiojo J. K. apiplėšimÄ galėjo padaryti kiti asmenys tuo metu, kai T. K. jau buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos, taipogi paneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetas.

 Nukentėjusysis J. K., netrukus po jo atžvilgiu panaudoto smurto, duodamas paaiÅ¡kinimus, užfiksuotus 2006-10-08 protokole-pareiÅ¡kime, nurodė, kad trys nepažįstami jam vaikinai, tarp kurių buvo ir jaunuolis su kauke bei ginklu rankoje, jį pagavo, paguldė ant žemės, laikant jam prie galvos pistoletÄ , liepė nusiimti striukę, jÄ paėmė ir, įsėdę į automobilį Honda Civic, iÅ¡važiavo (1 t. b.l. 1). Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. K. patvirtino, kad buvo užpultas trijų vaikinų, kurių vienas buvo su kauke ir ginklu.

Parodė, kad jam sudavus smÅ«gius kumščiu per veidÄ bei ginklu per galvÄ , jis buvo pargriautas ant žemės. Jam į smilkinį buvo įremtas pistoletas. ApieÅ¡kojus, iÅ¡ jo buvo paimtas mobilusis telefonas ir sulenkiamas peiliukas. Be to, vienam vaikinų paliepus, jis nusiėmė striukę, kuriÄ jie pasiėmė. Tuomet pakėlę jį ant kojų, prirėmė ginklÄ prie galvos ir liepė bėgti. Nukentėjusiojo teigimu, apiplėšimo metu Å¡alia jo buvo trys vaikinai, kurie sėdo į netoliese buvusį automobilį ir iÅ¡važiavo (1 t. b.l. 12). Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių nesikeitė viso proceso metu (2 t. b.l. 134; 3 t. 36-38).

Netikėti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia kiti byloje surinkti duomenys. IÅ¡ nukentėjusiojo D. A. parodymų matyti, kad vaikinai po jų užpuolimo link asfalto ėjo trise, į ten jų laukusį automobilį įsėdo keturiese (1 t. b.l. 15; 2 t. b.l. 134; 3 t. b.l. 52-53). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu D. A. taip pat nurodė, kad atpažįsta vienÄ iÅ¡ vaikinų – V. C., kuris po įvykusio plėšimo sėdo kartu su kitais į automobilį (1 t. b.l. 19).

IÅ¡teisintojo A. Å . teigimu, po to, kai jis liovėsi persekiojęs, kaip vėliau nustatyta, nukentėjusįjį D. A., grįžo link automobilio ir, T. K. pasakius, kad reikia sprukti, iÅ¡kart visi nuėjo į automobilį ir iÅ¡važiavo (1 t. b.l. 38-39; 2 t. b.l. 130; 3 t. b.l. 86). Gi nuteistojo T. K. parodymai dėl paties momento, kuriuo jis pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos gana prieÅ¡taringi: tai, iÅ¡girdęs brolio raginimÄ , jis įsėdo į automobilį ir jiedu dviese iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo, tai, brolis iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo vienas ir jų nelaukė (1 t. b.l. 73-74; 2 t. b.l. 131).

Tuo tarpu iÅ¡teisintojo A. K. parodymai, atsižvelgus į tai, kad pastarasis yra apelianto brolis, vertintini kritiÅ¡kai, kaip bandymas padėti pastarajam suÅ¡velninti atsakomybę. IÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad tuo metu, kai įvykio bendrininkai apieÅ¡kojo nukentėjusįjį bei liepė Å¡iam nusirengti striukę, apeliantas laikė pastarajam į smilkinį įrėmęs dujinį pistoletÄ . Kadangi Å¡ių veiksmų pasėkoje buvo užvaldytas J. K. turtas, o nuteistasis tam savo veiksmais pritarė, jo veika pradėta kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas peraugo į plėšimÄ .

Ir Å¡iuo atveju nėra svarbu, kuris iÅ¡ bendrininkų atliko svetimo turto paieÅ¡kos bei jo užvaldymo veiksmus, kadangi už veikÄ , padarytÄ bendromis kelių asmenų pastangomis, visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį. Kad T. K. dalyvavo iki nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų pabaigos, o tai reiÅ¡kia ir plėšimo, matyti ne tik iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, kuriais Å¡is teigia, kad po apiplėšimo, kai vaikinai jį pakėlė ant kojų, asmuo, turėjęs ginklÄ , prirėmė jį prie galvos ir liepė jam bėgti, bet ir nukentėjusiojo D.

A. ir iÅ¡teisintojo A. Å . parodymų, iÅ¡ kurių matyti, kad po įvykdyto plėšimo, T. K. pasakius, kad reikia sprukti, iÅ¡kart visi  nuėjo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Å ie parodymai atitinka ir paties nuteistojo nurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad jo brolis A. K., iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo vienas, ir jų keturių, kai jie iÅ¡lipo muÅ¡tis, nelaukė (2 t. b.l. 131).  Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl T.

K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 3 dalyje. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Byloje surinktų įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu baudžiamojo proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, įrodymai visumoje įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Todėl tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados paremtos prielaidomis.

Dėl bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Tik visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, t. y. nesvarstė galimybės pasiekti bausmės paskirčiai keliamus tikslus, Å¡velnesnėmis nei straipsnio sankcijoje numatytos už T. K. padarytas veikas, bausmėmis. Skundžiamu teismo nuosprendžiu T. K. yra nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena pagal įstatymÄ priskiriama apysunkių, kita - sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys).

Å iÄ veikÄ nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir tai teismas įvertino, kaip apelianto atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas). Kita vertus, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, apelianto padaryti nusikaltimai, nesukėlė sunkių pasekmių: nukentėjusiajam J. K. nebuvo padaryta žala sveikatai, iÅ¡ jo pagrobto turto vertė – 265 Lt., nėra didelė, dalis jam priklausančių daiktų grÄ Å¾inta. Tuo tarpu visÄ kitÄ nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiajam atlygino T.

K. ir tai, pirmosios instancijos teismas įvertino, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino ir tai, kad pastarasis prisipažino kaltu dėl neteisėto disponavimo Å¡audmenimis ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), laikytų Å¡audmenų kiekis nebuvo didelis. Reikia pažymėti ir tai, kad T. K. nagrinėjamos veikos padarymo metu buvo labai jauno amžiaus – 19 metų, neteistas, dirbo, pagal darbo ir gyvenamÄ sias vietas, charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai.

Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių T. K. charakteristikų, pastarasis yra atsakingas, darbÅ¡tus, pavestÄ darbÄ atlieka laiku ir nepriekaiÅ¡tingai, pasižymi tvarkingumu, drausmine tvarka nebaustas. Be to, pastarasis prižiÅ«ri savo neįgalų tėvÄ , tėvams padeda materialiai (3 t. b. l. 4,5, 4 t. b. l. 29, 30, 5 t. b.l. 68-69). Svarbu pažymėti ir tai, kad laikotarpyje po nusikalstamos veikos padarymo (2006-10-08), iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo (2013-01-11) nuteistojo T. K. gyvenime atsirado ir kiti socialiai teigiami pokyčiai: 2009-09-11 pastarasis sudarė santuokÄ , 2010-02-21 Å¡eimoje gimė dukra (4 t. b. l. 31-32, 5 t. b. l. 66-67).

Byloje nustatytos aplinkybės, apibÅ«dinančios T. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paties kaltininko pavojingumÄ , kolegijos nuomone, leidžia spręsti klausimÄ dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Suprantama, kad aukščiau aptartos aplinkybės nepaÅ¡alina T. K. padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, visgi sudaro pagrindÄ Å¡velninti jo atsakomybę. Nuteistojo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai, kitos iÅ¡imtinės bylos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti ir T.

K. neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios jis be jokių abejonių prarastų darbÄ , bÅ«tų pažeisti sukurti jo Å¡eimos bei kiti socialiniai santykiai. Å ioje byloje nuteistajam T. K. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, ir ypač jÄ siejant su pernelyg ilgu baudžiamuoju procesu, kurio trukmės negali pateisinti bylos sudėtingumas, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Tokiu bÅ«du teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mano, jog  nuteistajam T. K. gali bÅ«ti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis). Tokio pobÅ«džio bausmė, pagal kolegijos nuomonę, atitinka padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumÄ bei padarinius, nukentėjusiojo orumÄ , kaltininko asmenybę bei jo socialinius interesus, dera su teisingumo principo reikalavimais. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė:

                             Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti: T. K. pripažintam kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant jį Å¡eÅ¡is mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.  T. K. pripažintam kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimÄ vieneriems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams, įpareigojant jį aÅ¡tuonis mėnesius nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.

          BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus paskirtas bausmes, galutinę subendrintÄ bausmę T. K. paskirti laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant jį vienerius metus nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.                KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                         Audronė Kartanienė Teisėjai                                                                                                                   ArtÅ«ras Å umskas                                                                                                                           Vitalija NorkÅ«naitė NuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Audronė Kartanienė