Legislator Case Law & Legislation
d9caa08a-55c2-407d-9731-4aadaa149e9f AI generated

Lithuanian court dismisses appeals against robbery convictions and sentences for two defendants.

Case Number d9caa08a-55c2-407d-9731-4aadaa149e9f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Ašvė District Court dismissed the appeals filed by two defendants convicted of robbery. The court upheld the first defendant's sentence modification and rejected the second defendant's request for a lighter sentence, citing the lack of sufficient grounds for reduction. Regarding the second defendant's health condition, the court found that medical documents did not prove he was unable to serve his sentence in a correctional facility.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 63, 65, 66 straipsniai: Teismas gali atmesti apeliacinį skundą, jei pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistajam taikant laisvės atėmimo bausmę užtikrinama lygi medicininė pagalba.

Keywords

AI generated
robbery conviction sentencing appeal substitution of sentence health condition correctional facility

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 'a' papunktis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja N

Baudžiamoji byla Nr. 1A-503-282/2013

Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01236-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.3.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.5.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

 (S)

                                                                                 Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 31 d.

    Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,

sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,

gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Lionei Musteikienei,

nuteistiesiems N. L., M. M.,

nukentėjusiajam A. M.,

teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų N. L. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Å iaulių

apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 35 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, visiškai pridėjus arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu pakeitus

1 mėnesio 5 dienų laisvės atėmimo bausme, N. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams 5 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-09-14 iki 2012-09-15 ir nuo 2012-11-13 iki 2013-03-13.

M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies

1 punkto „a“ papunkčiu, paskirtÄ bausmę subendrinus visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta 22 parų areÅ¡to bausme, prieÅ¡ tai Å¡iÄ areÅ¡to bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1

punkto „a“ papunkčiu, pakeitus į 22 dienas laisvės atėmimo bausmę, M. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6

mėnesiams 22 dienoms, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityta laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-10-25 iki 2013-03-13.

Kolegija

n u s t a t ė:

N. L. ir M. M. nuteisti už tai, kad 2012 m. liepos 31 d. apie 22.40 val. (duomenys neskelbtini), bendrininkaudami pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ A. M. priklausantį

4 000 Lt vertės kompiuterį „Dell“.

N. L. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. rugsėjo 14 d. apie 20.00 val. iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ L. K. priklausančiÄ 50 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 320 Lt ir banko „(duomenys neskelbtini)“ kortelė, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. 370 Lt turtinę žalÄ .Â

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. L. prašo panaikinti nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal

BK 178 straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti dėl Å¡ios veikos. Nurodo, kad jis iÅ¡ A. M. kompiuterio nepavogė, nes šį iÅ¡ A. M. pasiskolintÄ

kompiuterį iš jo paties pavogė M. M.. Tai patvirtino teisme ir pats M. M.. Teigia, kad jo parodymai yra

nuoseklūs, nes tas pačias aplinkybes, jog iš jo kompiuterį pavogė M. M., jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Nurodo, kad M. M. paaiÅ¡kindamas, kodėl jo parodymai teisme prieÅ¡tarauja parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jis buvo apklaustas nedalyvaujant advokatui, buvo psichologiÅ¡kai verčiamas duoti parodymus prieÅ¡ jį (apeliantÄ ), nes kitaip bus uždarytas, be to parodymus davė, bÅ«damas abstinencijos bÅ«senoje, kadangi prisipažino vartojęs narkotikų, taip pat teisme M. M. nurodė, kad jis (apeliantas) buvo skolingas. Apeliantas teigia, kad ir anksčiau iÅ¡ A. M. skolinosi kompiuterį, tačiau visada grÄ Å¾indavo, nes, jei bÅ«tų norėjęs pavogti kompiuterį, bÅ«tų tai padaręs anksčiau ir be bendrininko, kadangi nereikėtų dalintis pinigų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. praÅ¡o skirti jam minimaliÄ bausmę. Mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, nes serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, teismas į tai neatsižvelgė. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ , gailisi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , nusikaltimas nėra sunkus, todėl norėtų gydytis laisvėje.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl N. L. ir M. M. kaltės pagrobus A. M. priklausantį neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį bei N. L. kaltu pagrobus iÅ¡ L. K. piniginę su pinigais, teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus.

IÅ¡ nuteistojo

N. L. apeliacinio skundo matyti, jog jis nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. su M. M. iš nukentėjusiojo A.

M. pagrobus neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, o nuteistasis M. M. skundu praÅ¡o skirti jam minimaliÄ bausmę, todėl teisėjų kolegija patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Nors nuteistasis N. L. tvirtina, kad jis A. M. nešiojamojo kompiuterio nepavogė, kad iš jo paties iš A.

M. pasiskolintÄ kompiuterį pavogė M. M., ir tokius N. L. parodymus teisme patvirtino M. M., tačiau tokį N. L. aiÅ¡kinimÄ paneigia byloje surinktų, apylinkės teismo iÅ¡tirtų ir nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

Apelianto teiginys, jog tikėti M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo dėl to, kad parodymus M. M. davė nedalyvaujant gynėjui, buvo abstinencijos nuo narkotikų būsenoje, yra nepagrįstas. M. M. apklausos įtariamuoju metu nedalyvavo gynėjas, tačiau pats M. M. protokole dėl gynėjo nurodė,

kad jam gynėjas apklausos metu nereikalingas (1 t. 57 b. l.). Nors M. M. dėl abstinencijos būklės, vartojant kelis narkotikus ir

kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas buvo gydytas, tačiau nuo 2008 m. spalio 9 d. į medikus nesikreipė ir nesigydė (1 t. 162, 163 b. l.). Duomenų, kad apklausos metu M. M. buvo abstinencijos bÅ«senoje, byloje nėra. Tokios aplinkybės apklausos metu nenurodė ir pats M. M.. Nors teisme M. M. aiÅ¡kino, kad jis savo parodymų ikiteisminio tyrimo metu neskaitė, protokolÄ pasirašė vien dėl to, kad greičiau

jį paleistų, tačiau bylos medžiaga liudija, kad 2012-08-28 apklausos metu M. M. nebuvo sulaikytas ar suimtas, jam buvo paskirtas

įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (1 t. 61 b. l.). Pastebėtina, kad M. M. kaltinamas nusikaltimo padarymu ne pirmÄ kartÄ , todėl puikiai žino apklausos tvarkÄ . Å ios paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad M. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodymus apie įvykio aplinkybes davė niekieno neverčiamas ir neįtakojamas kitų veiksnių (pvz. abstinencijos bÅ«senoje).

M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu jis

kartu su N. L. nuomojosi kambarį vieÅ¡butyje, N. L. nuėjo pas pažįstamÄ pasiskolinti kompiuterio, kurio

neketino grÄ Å¾inti, savo daiktus iÅ¡metė pro kambario langÄ , kadangi nebeketino

grįžti į vieÅ¡butį, jis pasikišęs kompiuterį po pažastimi išėjo iÅ¡ vieÅ¡bučio, o N. L. išėjo iÅ¡ paskos jo. Abu kartu nuėjo į lombardÄ (duomenys

neskelbtini) gatvėje ir užstatė kompiuterį jo vardu, lombardo darbuotojui pateikė pažymėjimÄ apie paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, nes N. L. neturėjo asmens dokumento, už kompiuterį gautus pinigus pasidalino per pusę, savo dalį iÅ¡leido maistui (1 t. 59–60 b. l.). Tokius M. M. parodymus, jog nusikaltimÄ Ä¯vykdė su N. L. patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusysis

A. M. parodė, kad, nors N. L. pažino tik apie savaitę laiko, tačiau juo „aklai pasitikėjo“, kadangi anksčiau vienÄ kartÄ N. L. buvo paskolinęs kompiuterį, ir jis kompiuterį sugrÄ Å¾ino, todėl N. L., papraÅ¡ius trumpam (10 minučių)

paskolinti kompiuterį, paskolino savo neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, tačiau šį kartÄ N. L. kompiuterio negrÄ Å¾ino, todėl iÅ¡kvietė policijÄ .

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam negrÄ Å¾inus kompiuterio, jis skambino N. L., vienÄ kartÄ sulaukė atsakymo, jog tuoj atneÅ¡, o 23:40

val. N. L. telefonas jau buvo iÅ¡jungtas, o po įvykio praėjus dviem parom mieste sutiktas N. L. jam pasakė, jog kompiuteris grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini) vieÅ¡bučio kambarį. Tokius parodymus nukentėjusysis davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme (1 t. 4, 11, 13, 28–29 b. l., 2 t. 105–106 b. l.), dėl to netikėti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Be to, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis apkalba N. L., kadangi jis su apeliantu anksčiau nebuvo pažįstami, susipažino gyvendami tame pačiame vieÅ¡butyje „(duomenys neskelbtini)“, ir kaip patys nurodė, pažįstami buvo tik apie savaitę laiko. Be to, iÅ¡ karto po nukentėjusiojo praneÅ¡imo apie

kompiuterio vagystę, buvo patikrintas viešbučio kambarys, kuriame gyveno N. L., tačiau kompiuteris minėtame kambaryje nebuvo rastas (1

t. 27 b. l.). Iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ pateikto viešbučio gyventojų registracijos knygos lapo kopijos (1 t. 25, 26 b. l.) matyti, kad

viešbučio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-07-27 gyveno tik N. L., kuris už kambarį nuo 2012-07-30 iki 2012-07-31 liko

skolingas 20 Lt. Duomenų, kad viešbutyje N. L. būtų gyvenęs po įvykio, nėra. Šie viešbučio gyventojų registracijos knygos duomenys patvirtina M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog jie, pavogę A. M. kompiuterį, nebeketino grįžti į viešbutį. Pavogtas kompiuteris buvo rastas tik 2012-08-21 lombarde (1 t. 17, 18 b. l.). Liudytoju apklaustas lombardo darbuotojas V.

B. parodė, kad 2012-07-31, vėlai vakare, į lombardÄ atėjo du vyriÅ¡kiai, vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių jam pateikė dokumentÄ apie paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų ir užstatė kompiuterį, o antras vyriÅ¡kis tik stovėjo. Liudytojas taip pat nurodė, kad į lombardÄ atėję du vyriÅ¡kiai tarpusavyje bendravo bei kartu išėjo iÅ¡ lombardo, todėl suprato, kad jie yra pažįstami, bei tuo metu lombarde daugiau kitų asmenų nebuvo. V. B. nurodė, kad dėl kompiuterio užstatymo bendravo su asmeniu, kuris pateikė dokumentÄ apie paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, t. y. su M. M., ir tai patvirtina daiktų, dokumentų protokole užfiksuoti duomenys, jog kompiuterį į lombardÄ atnešė ir užstatė bei sutartį pasirašė M. M.. Pastebėtina, kad N. L. apie tai, kad M. M. pavogė kompiuterį, nepranešė kompiuterio savininkui, vengė su juo susitikti, ir žinodamas, kuriame lombarde yra užstatytas kompiuteris, jo neiÅ¡pirko. Visi Å¡ie paminėti duomenys atitinka M. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtina bei papildo, todėl apylinkės teismas pagrįstai M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertino kaip įrodymÄ BPK 20 straipsnio prasme, ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Dėl to kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo, liudytojo, M. M. parodymai, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys – patvirtina, kad N. L. kartu su M. M. pagrobė nukentėjusiojo A. M. neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį. Dėl to nėra pagrindo N. L. iÅ¡teisinti pagal BK

178 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas.

Netenkinamas ir nuteistojo M. M. apeliacinis skundas dėl jam paskirtos bausmės sumažinimo.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės

formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo

asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. M. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Teismas M. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ , gailisi, atlygino padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ias M. M. nurodytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pagal teismų praktikÄ prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , t. y. veikÄ , kuriÄ jis betarpiÅ¡kai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. IÅ¡ bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. pripažino, kad nusikaltimÄ padarė kartu su N. L., tačiau bylÄ

nagrinėjant teisme tvirtino, kad nusikaltimÄ padarė vienas, nedalyvaujant N. L., taip siekdamas padėti bendrininkui iÅ¡vengti

baudžiamosios atsakomybės. Be to, nėra pagrindo manyti, kad M.

M. nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kadangi jis vis daro analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas. Nuteistajam M. M. nepripažinus, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė kartu su N. L., neatskleidus jo kaip bendrininko atliktų veiksmų ir nesant pagrindo manyti, kad

M. M. nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Be to, nukentėjusiajam A. M. padarytÄ Å¾alÄ atlygino ne nuteistieji, o policijos pareigÅ«nai suradę ir grÄ Å¾inę pavogtÄ

ir lombarde užstatytÄ neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį, todėl nėra pagrindo laikyti, kad M. M. savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ .

M. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis yra nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturi, baustas administracine tvarka, teistas dvylika kartų, tarp jų net vienuolika kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, naujÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui bei praėjus vos mėnesiui po jo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. M. bausmės rūšį, pagrįstai vadovavosi ir BK

56 straipsnio 1 dalies nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, ir parinko griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės atėmimÄ , nes M. M. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Atsižvelgusi į apelianto teistumų skaičių, į tai, kad apeliantas nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, jam taikytos bausmės – laisvės apribojimas, areÅ¡tas – teigiamos įtakos neturėjo, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežtÄ sankcijoje numatytÄ

bausmę – laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas M. M. tinkamai parinko bausmės rūšį.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Nesant nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, daroma iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas M. M. bausmę su Å iaulių apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta 22 parų areÅ¡to bausme, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžio matyti, kad nors M. M. Å¡iuo nuosprendžiu nuteistas už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, o skundžiamu nuosprendžiu už nesunkų nusikaltimÄ , t. y. padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 10 straipsnis), tačiau pagal pavojingumÄ veikos labai nesiskiria, abiejomis veikomis M. M. kėsinosi į

nuosavybę, veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tik skiriasi pagrobto turto vertė, todėl apylinkės teismas pagrįstai bausmių M. M. nebendrino apėmimu. Nei Lietuvos Respublikos

baudžiamajame kodekse, nei teismo sprendimuose, kurie formuoja teismų praktikÄ , nėra nurodyta, kokiu atveju taikomas visiÅ¡kas bausmių sudėjimas, todėl klausimÄ , ar bausmes bendrinti visiÅ¡ko ar dalinio sudėjimo bÅ«du, sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ . Taigi, M. M. visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du paskirta subendrinta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jos mažinti taip pat nėra pagrindo.

Nors byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad M. M. serga (2 t. 76, 79, 130, 140–142 b. l.), tačiau Å¡ie dokumentai liudija, kad nuteistajam taikant atitinkamÄ konservatyvų medikamentinį gydymÄ , bendra M.

M. sveikatos bÅ«klė pagerėja, nėra komplikacijų. Be to, Å¡ie medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad dėl M. M. diagnozuotų ligų jis negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksÄ , Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymÄ ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi bÅ«ti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo,

kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M. M. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo

M. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

atmesti nuteistųjų N.

L. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nuosprendžio.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Virginija

Žindulienė

Teisėjai                                                                                               Irena

Ivanovienė

                                                                                                           Nijolė

Matuzevičienė