d9ca6f4e-9d8d-4c36-b1d1-27cd3d2f3a0b · Kauno apygardos teismas

                                                                        Civilinė byla Nr.2A-1049-273/2014                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00287-2013-6                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.;                                              (S)                                                                                                                                  121.15; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS nutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 9 d.Kaunas          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovėms advokatėms Džiolanai Tarvainytei, L. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R.

L.         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės E. K. atstovės advokatės L. K. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nustatė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

a) nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovei E. K. ir atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. (UAB „Pasoda“ į.k. 153736370, rotušės g. 16-302, LT-62141, Alytus) 2012-08-12 parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 37 planÄ ;

b) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 37). Šį sklypÄ ieÅ¡kovė įsigijo pagal 1997- 08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. Sklypas Nr. 37 ribojasi su I. K. (toliau - atsakovė) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypo Nr. 28).

Dabartinė Sklypo Nr. 28 savininkė (atsakovė) sklypÄ Ä¯sigijo 2002-06-27 pirkimo - pardavimo sutartimi. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir žemės reformos eigoje abu sklypai buvo privatizuoti pirkimo - pardavimo sutartimis su preliminarių matavimų metu nustatytomis ribomis. 2012-06-05 buvo atlikti Sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai (juos atliko matininkas V. Å ., UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“, J. B. a. 11-205, VilkaviÅ¡kis) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pagal atliktus kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 riba paslinkta į Sklypo Nr. 37 pusę, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės žemės sklype esanti grindinio dalis, tvora atsidÅ«rė atsakovės žemės sklype.2012-08-11 parengtas ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 ribų paženklinimo - parodymo aktas ir 2012-08-12 parengta Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimų byla (juos atliko matininke L. R., UAB „Pasoda“, Rotušės g. 16, LT-62141, Alytus). Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialas 2012-11-15 pateikė iÅ¡vadÄ dėl Sklypo Nr. 37 plano ir nurodė, kad „<...> žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadangi žemės sklypo ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (geod. mat.), (duomenys neskelbtini) (atlikta iÅ¡ankstinė patikra), ribas.“ Pagal atliktus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 kadastrinius matavimus sklypus skirianti riba nesutampa.

Žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, todėl tiksli ir teisinga riba nustatytina teismo tvarka. Sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skirianti riba yra neaiški. Esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems. Pagal 2012-06-05 atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 plane nustatytos Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribos posūkio taškų koordinatės visiškai nesutampa su ieškovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos posūkio taškų koordinatėmis.

IÅ¡ parengto Sklypo Nr. 28 plano bei gretimo Sklypo Nr. 37 iÅ¡dėstymo ribos kadastro žemėlapyje, matyti, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypų riba pažymėta kadastro žemėlapyje visiÅ¡kai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimÄ . Pagal ieÅ¡kovės žemės sklypo abrisÄ ir sklypo ilgametį faktinį naudojimÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kuriÄ pastatyta ieÅ¡kovei priklausanti tvora. Å i riba yra faktiÅ¡kai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų, yra teisėta.

IeÅ¡kovė, kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigÅ«racijos sklypu, koks jai buvo priskirtas naudotis ir vėliau privatizuotas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. I. S. Nr. 37 įsigijo pagal 1997-08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. IeÅ¡kovė nuo pat atskirų sklypų sumatavimo vieningame sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priskirtame žemės masyve ir jų kiekvieno paženklinimo vietoje bei burtų keliu priskyrimo konkretiems bendrijos nariams, valdo ir naudoja SklypÄ Nr. 37 su įgytomis jo ribomis.

A. S. Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994-07-20 pasirašė sutikimÄ dėl to, kad gretima esančio žemės sklypo savininkė – ieÅ¡kovė pasistatys priestatÄ 1 (vienÄ ) metrÄ nuo jo sodo ribos. Pateikta teismui nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenų byla patvirtina, kad priestatas stovi ieÅ¡kovei priklausančiame Sklype Nr.

37. Å is priestatas buvo pastatytas 1 metras ir 29 cm nuo gretimo žemės sklypo. Tai patvirtina esamos faktinės ribos teisėtumÄ , o pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažymėta gretimų sklypų riba nesutampa su faktine Å¡ių sklypų riba.IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tuo metu nustatytas žemės sklypo ribas, pastatė žemės sklype statinius, aptvėrė žemės sklypÄ visu perimetru tvora (prieÅ¡ 8-9 metus). Statiniai pastatyti, gavus statybos leidimus, pagal teisės aktų reikalavimus nustatytus atstumus nuo gretimo sklypo Nr. 28 ribos, kaip atskaitos taÅ¡ko.

Atsakovė žemės sklypÄ Nr. 28 įsigijo daug vėliau nei ieÅ¡kovė, t.y. 2002-06-27 su esamomis žemės sklypo ribomis, t. y. tokiomis ribomis, kurios buvo apibrėžtos pagal preliminarius matavimus. Nuo Sklypo Nr. 28 įsigijimo juo naudojosi ir sutiko su jos ir ieÅ¡kovės sklypus jungiančia kraÅ¡tine, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl tvoros pastatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus.

Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas žemės sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skiriančiÄ riba nustatyti teismo sprendimu pagal ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimu metu nustatytÄ ribÄ . Pagal ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus nustatyta gretimų sklypų riba atitinka ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimÄ . Tai patvirtina aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės. Ribos nustatymas pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažeidžia gretimo žemės Sklypo Nr. 37 savininko – ieÅ¡kovės - teises.

Atliekant Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nebuvo atsižvelgta į faktiÅ¡kai valdomas ir naudojamas Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribas, nusistovėjusiÄ Å¾emėnaudÄ bei juose esančius statinius, nepaisyta naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skiriančioji riba eina per ieÅ¡kovės žemės sklypÄ , tvora ir dalis grindimo atsiduria atsakovės žemės sklype. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti pastatus, nes nebelieka praėjimo tarp tvoros ir priestato.

Nustačius ribÄ pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, žemės naudojimas taptų visiÅ¡kai neracionalus ir esmingai pažeistų ieÅ¡kovės teisę į jos nuosavybę. Atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos (taip pat ir riba su ieÅ¡kovės žemės sklypu) neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus preliminarius Å¡io žemės sklypo matavimus. Toks ribų neatitikimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miÅ¡ko sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytÄ Å¾emės, miÅ¡ko sklypo ploto skirtumÄ , nevirÅ¡ijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui ne kompensuojama.“ Å is teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus, Å¡ios ribos turi iÅ¡likti nepakitusios, o gali bÅ«ti tikslinamas, leistinose ribose, tik Å¡iuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas.

Ä®statymų leidėjas tokiu teisiu reglamentavimu nustatė reikalavimÄ nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus. Abu sklypai Nr. 37 ir Nr. 28 yra suformuoti žemės reformos metu ir privatizuoti pagal valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. O atliekant atsakovės kadastrinius matavimus buvo keičiama Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus).

IÅ¡ teismui pateiktos žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemos, matyti, kad Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba eina tiesia linija, pagal kuriÄ pastatyta ieÅ¡kovei priklausanti tvora. KraÅ¡tinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus Å¡iÄ ribÄ Ä¯ tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad Å¡i riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytÄ ribÄ . Tuo tarpu pagal Sklypo Nr. 28 planÄ , parengtÄ UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“, pratęsus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribÄ , ji nesutampa su preliminarių matavimų metu nustatyta riba.

Taip pat pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieÅ¡kovės sklypo pusę. UAB „PASODA“ atlikti ieÅ¡kovės sklypo Nr. 37 kadastriniai matavimai patvirtina, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sklypo Nr. 28 ribÄ pastumti į Sklypo Nr. 37 pusę. Pagal parengtÄ Sklypo Nr. 37 planÄ Å¾emės sklypo plotas atitinka leistinÄ ploto paklaidÄ , faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 41-1539) 21 punktÄ â€žÅ½emės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.“ Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministro įsakymo 2002 m. gruodžio 30 d.

Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 23 punkte. IeÅ¡kovės žemės sklypo plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 0,0623 ha. Sklypo Nr. 37 ploto paklaida Å¡iuo atveju sudaro 0,0023 ha (0,0623 ha- 0,0600 ha=0,0023 ha). Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta teisės aktų, žemės sklypui yra 0,0049 ha (0,02 x (Å¡aknis iÅ¡ 0,06) = 0,0049, kai plano mastelis 1:500). Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus.

Pagal atliktus Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida nevirÅ¡ija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 parengtÄ planÄ atitinka teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovės pateiktas UAB „PASODA“ sudarytas žemės sklypo planas, kuriame sklypas suformuotas pagal faktinį naudojimÄ , atitinka racionalų abiejų žemės sklypų savininkų žemės naudojimÄ , atitinka įstatymo leistinas ploto paklaidas, yra priimtiniausias CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu.

                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė                      Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. K. 920 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. K.. Priteisė iš ieškovės E. K. 62,63 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovei E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė sklypÄ privatizavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490, prie kurios buvo pridėtas VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „(duomenys nesklbtini).“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500. Jame sklypas pažymėtas stačiakampio formos, kurio Å¡iaurinė ir pietinė ribos yra 20 metrų, rytinė ir vakarinė - 30 metrų, 0,0600 ha ploto. A. I. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šį žemės sklypÄ ji įsigijo 2002-06-27 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4450 pagrindu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla VÄ® „Registrų centras“ įregistruota 2012-06-05. Kadastrinius matavimus atliko UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad sklypo ribos nėra aiÅ¡kios. Jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20 metrų X 30 metrų, 0,0600 ha ploto.

Tokios sklypų ribos ir konfigÅ«racijos nurodytos VilkaviÅ¡kio rajkoopsÄ jungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo iÅ¡planavimo projekte M1:1000, VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „K.“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500. IeÅ¡kovė pirko žemės sklypÄ pagal minėtÄ planÄ . Sklypo pradiniai dokumentai rodo aiÅ¡kiÄ ribÄ , skiriančiÄ abu sklypus - tiesiÄ 20 metrų linijÄ , su sklypo pietine ir vakarine ribomis besiribojančiÄ statmenai. IeÅ¡kovės sklypo ribos, nustatytos VilkaviÅ¡kio rajkoopsÄ jungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo iÅ¡planavimo projekte Ml:1000 ir VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini).“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 nesutampa su ribomis, nustatytomis matininkės L.

R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo plane. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Jei bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti ribÄ tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ planÄ ieÅ¡kovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai reiÅ¡kia, kad atsakovės sklypo plotas sumažėtų.

Atsakovė 2012 m. birželio 5 d. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti. Teismas taip pat nustatė, kad prieÅ¡ parengiant ieÅ¡kovo žemės sklypo planÄ , nebuvo kviesti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai.

Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje bÅ«tų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas. Teismo vertinimu, pateiktas E. K. žemės sklypo planas negali bÅ«ti laikomas teisingai objektyviu planu. Teismo nuomone, patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir nustačius tarp ginčo sklypų ribÄ pagal ieÅ¡kovės reikalavimÄ , t.y. sklypo ribÄ patraukus į atsakovės pusę, taip bÅ«tų sumažinamas I. K. žemės plotas. Tuo bÅ«tų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. norma, draudžianti nuosavybės paėmimÄ , iÅ¡skyrus nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant.                         III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai            Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės E. K. atstovė advokatė L. K. praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį tenkinti, arba grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.           IeÅ¡kovė atstovė nurodė, kad teismas nesiaiÅ¡kino nei įstatymo leidėjo valios nei suformuotos teismų praktikos, taip pažeidė įstatymo nuostatas.

Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir ieškinio reikalavimus atmetė padaręs nepagrįstai primityvias išvadas. Tai patvirtina pirmiausia faktas kokiu būdu teismo sprendime yra lyginami ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos "(duomenys neskelbtini)" nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane Ml:500 (toliau - Planas) nustatytos žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai: dviejų priešingų kraštinių ilgiai priešpastatomi gretutinių kraštinių ilgiams.

Teismas nevertino fakto, jog Lietuvos Respublikoje pereinant nuo vietinės koordinačių sistemos į valstybinę ir atliekant tiksliuosius kadastrinius žemės matavimus absoliuti dauguma atvejų preliminariais matavimais nurodytos, faktinės ir tiksliųjų matavimų žemės sklypų ribos nesutampa. Būtent todėl įstatymo leidėjas numato paklaidos dydžius tokiems atvejams. Ypatingai tai susiję su sodų bendrijose esančiais sodų sklypais, kadangi planus dažniausiai tokiais atvejais brėžė asmenys be jokio specialaus išsilavinimo, o tiesiog su liniuote ir pieštuku nubrėžę stačiakampius, nesigilinę ar tai atitinka vietos subtilybes.

Esant ginčui tarp žemės sklypų kaimynų įstatymas numato, jog teisinę ribÄ turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusias faktines ribas, ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose, į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus.

Matininkė L. R. žemės sklypo ribas ir žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietÄ nustatė matuodama tomis pačiomis ribomis, t.y. paženklinusi ir atlikusi visų žemės sklypų elementų matavimo darbus - žemės sklypus skiriančias ir juosiančias tvoras, grindinį, statinius, keliÄ , atsižvelgdama į pirminiuose dokumentuose preliminariais matavimais užfiksuotas ribas bei į ilgametį faktinį naudojimÄ si.         Aplinkybė, kad iÅ¡ projekto ir plano negalima nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos patvirtina, kad žemės sklypo ribos yra neaiÅ¡kios ir privalo bÅ«ti nustatytos teismo.

Atliekant atsakovės kadastrinius matavimus buvo pakeista Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus). IÅ¡ byloje esančios žemės sklypų iÅ¡dėstymo schemos, matyti, kad pagal matininkės L. R. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba eina tiesia linija, pagal kuriÄ pastatyta tvora. KraÅ¡tinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus su Å¡ia riba sutampančiÄ linijÄ Ä¯ tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad Å¡i riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytÄ ribÄ .

Tuo tarpu pagal Sklypo Nr. 28 planÄ , parengtÄ UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras", pratęsus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribos linijÄ , ji nesutampa su preliminarių matavimu metu nustatyta riba - riba yra Ä®striža. Tai patvirtina, kad ne ieÅ¡kovė, o atsakovė nesilaikė preliminariaisiais matavimai nustatytų žemės sklypo ribų. Be to, pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieÅ¡kovės sklypo pusę.         IeÅ¡kovės atstovė nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 ir bylos Å¡alių žemės sklypų ribos vieta atitinka ilgametį faktinį naudojimÄ bei patvirtina, kad tokios konfigÅ«racijos, ploto ir tokiomis ribomis esantį žemės sklypÄ IeÅ¡kovė privatizavo.

Pagal ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 abrisÄ ir sklypo ilgametį faktinį naudojimÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kuriÄ pastatyta ieÅ¡kovei priklausanti tvora. Å i riba yra faktiÅ¡kai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų, yra teisėta. Atsakovės veiksmai, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami ne įvertinus visas faktinio naudojimo sÄ lygas ir matuojama ne tomis pačiomis ribomis neatitinka įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatų, suformuotos teismų praktikos, o taip at teisingumo ir protingumo principų.

Šiuo atveju sprendžiant dėl bylos šalių žemės sklypų ribos buvimo vietos, turi būti be kita ko atsižvelgiama į tai, kaip šalys faktiškai naudojo žemės sklypus iki ginčo, o ne tai, kaip siekiant lygaus sklypo žemės sklypų ribos stumdomos koordinačių sistemoje ir tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės.         Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovės žemės sklypo plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 0,0623 ha. Sklypo Nr. 37 ploto paklaida šiuo atveju sudaro 0,0023 ha (0,0623 ha-0,0600 ha=0,0023 ha).

Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Nuostatuose, žemės sklypui yra 0,0049 ha (0,02 x (Å¡aknis iÅ¡ 0,06) ~ 0,0049, kai plano mastelis 1:500). Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytÄ maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) paklaidÄ tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Pagal atliktus Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida nevirÅ¡ija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 parengtÄ planÄ atitinka teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ iÅ¡ trečiojo suinteresuoto asmens gautus dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų buvo patikrintas Trečiojo suinteresuoto asmens ir 2012-06-27 suraÅ¡ytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr 19ŽN-(14.19.73.)-35. IÅ¡ patikrinimo metu (2012-06-27) darytos fotonuotraukos matyti, kad Atsakovė iÅ¡ jai priklausančios žemės sklypo rytinės pusės iÅ¡montavo tvorÄ ir perkėlė jÄ giliau į SklypÄ Nr.

28. Kompensuojant žemės sklypo sumažėjimÄ Å¾emės sklypo riba buvo perstumta į IeÅ¡kovės Sklypo Nr. 37 pusę. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Sklypo Nr. 28 ribas matavo ne tomis pačiomis ribomis, pati naudojosi kitų ribų ir konfigÅ«racijos žemės sklypu ir atlikusi kadastrinius matavimus perstÅ«mė žemės sklypo ribÄ Ä¯ ieÅ¡kovės žemės sklypo pusę.          Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ne kadastrinių matavimų byla ir jos patvirtinimas teismo keliu.

Šioje byloje sprendžiamas Sklypo Nr. 37 ribų ir ginčo žemės sklypo ribų buvimo vieta, kuri ir parodoma paminėtais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šio kadastrinių matavimų bylos formalieji trūkumai, jeigu tokie ir būtų nustatyti, neturi reikšmės ieškinio reikalavimo tenkinimui ar atmetimui. Dėl kilusio ginčo tarp bylos šalių, Sklypo Nr. 27 ribų paženklinimo -parodymo akto pasirašymas nebuvo įmanomas, o Sklype Nr. 27 pastatytas statinys užfiksuoti 2012-08-12 Žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje.

         Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl atsakovės kadastrinių matavimų registravimo faktas neapriboja teismo teisės spręsti dėl ribos tarp ginčo žemės sklypų buvimo vietos ir Sklypo Nr. 37 ribų pagal CK 4.45 str. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi pareigos ginčyti atsakovės atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų, kadangi nustačius ribas kadastriniai matavimai bÅ«tų atlikti nuo nustatytos ribos.

Bylos Å¡alys nesutaria dėl ginčo žemės sklypų ribų buvimo vietos. Siekiant įrodyti ginčo žemės sklypų ribos buvimo vietÄ ir buvo parengtas Žemės sklypo planas Nr. 37, kurio pagrindu IeÅ¡kovė ir siekia nustatyti Sklypo Nr. 37 ribas. Dėl to ieÅ¡kovė neprivalėjo atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų nuo atsakovės įregistruotų taÅ¡kų koordinačių sistemoje. IeÅ¡kovei tenka neekvivalentiÅ¡ki turtiniai padariniai, nes kyla grėsmė, jog nebus galimybės įregistruoti jai priklausančių Žemės sklype pastatytų statinių.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovės žemės sklype pastatyti statiniai nebuvo registruoti dėl tos priežasties, kad nėra įregistruoti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Sklype Nr. 37 esančių statinių ieškovė neturi galimybės įregistruoti, kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų. Sprendime teismas konstatavo, jog ieškovės žemės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo, bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atlikta išankstinė patikra) ribas.

Nustačius, jog IeÅ¡kovės Žemės skypo ribos patenka į kitÄ Å¾emės sklypÄ , turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡io asmens įtraukimo į civilinę bylÄ , kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Taip pat turėjo bÅ«ti įvertinta žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, kuri po iÅ¡ankstinio patikrinimo buvo įregistruota ir gauti savininko paaiÅ¡kinimai dėl Å¡io nekilnojamojo turto. Patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 2013-02-04, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2012-12-10.

NeiÅ¡sprendus Å¡ių klausimų ne tik, kad neįmanoma apginti ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų, bet ir pažeidžiamos atsakovės, kaip žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės teisės ir teisėti interesai.           Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė I. K. praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė atliko žemės sklypo matavimus ne tomis pačiomis ribomis, yra visiÅ¡kai pagrįsta, kadangi žemės sklypo matavimai buvo atlikti ignoruojant pirminius dokumentus.

IeÅ¡kovės žemės sklypo konfigÅ«racijÄ ir ribas patvirtina VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)" nario E. K. sklypelio Nr. 37 klanas, patvirtintas 1992 m. balandžio 27 d., VilkaviÅ¡kio rajkoopsÄ jungos darbininkų ir tarnautojų Kolektyvinio sodo iÅ¡planavimo projektas ML1000. Be to, atsakovė I. K. yra atlikusi jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Å io nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įskaitant duomenis apie sklypo ribÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypus, yra įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ .

Ä® kadastrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys yra saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Ginčo riba yra aiÅ¡ki, nes grindžiama pirminiais dokumentais bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis. IeÅ¡kovė nepagrįstai suabsoliutino faktinių santykių stabilumo kriterijaus reikÅ¡mę sprendžiant kaimyninius žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo klausimÄ ir dėl to Å¡is jos argumentas laikytinas nepagrįstu. Remiantis ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktais dokumentais, galima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė naudodamasi savo sklypu, statydama statinius (tvorÄ ), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausanti žemės sklypÄ .

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovės veiksmų neteisėtumas, pasireiÅ¡kęs savavaliÅ¡ku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2013. Tokioje situacijoje neįmanoma buvo atkurti atsakovės pažeistų interesų ir nustatyti sklypo ribÄ , nepakeitus nusistovėjusių faktinių žemės naudojimo santykių, t.y. nesugrÄ Å¾inus iÅ¡ neteisėto valdymo atsakovei priklausančios dalies, kuria iki Å¡iol neteisėtai naudojasi ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovė atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimÄ mėgina teisinti tuo, kad, jos teigimu ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994 m. liepos 20 d. pasirašė sutikimÄ dėl to, kad gretimai esančio žemės sklypo Nr. 37 savininkai K. pasistatys priestatÄ 1 metro atstumu nuo J. K. sklypo ribos. J. K. niekada nebuvo žemės sklypo Nr. 28 savininkas. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e atspindėta daiktinių teisių registravimo istorija.

Be to, apie tai galima spręsti ir iÅ¡ 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. S 39/97-3495. Pagal Å¡iÄ sutartį valstybė pardavė, o L. K. nupirko 6 arų ploto žemės sklypÄ . IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį su reikalavimu nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 37 planÄ . Nustačius žemės sklypų ribÄ pagal minėtÄ planÄ , atsakovės žemės sklypo plotas, lyginant su pirminiuose dokumentuose nurodytu plotu, sumažėtų 14 kvadratinių metrų, o ieÅ¡kovės žemės sklypo plotas, lyginant su pirminiuose dokumentuose nurodytu plotu, padidėtų 23 kvadratiniais metrais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Uždarosios akcinės bendrovės „Pasoda“ parengta kadastrinių matavimų byla turi ne formalių, o esminių trÅ«kumų ir todėl remiantis Å¡ios kadastrinių matavimų bylos dokumentais, įskaitant 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 37 planÄ , negalėjo bÅ«ti nustatinėjama riba tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų.

Atsakovė yra atlikusi jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Å io nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įskaitant duomenis apie sklypo ribÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovės ir atsakovės sklypus, yra įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ . Ä® kadastrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys yra saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kadangi ginčo riba yra grindžiama Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl traktuotina kaip aiÅ¡ki ir dėl to nenustatinėtina teisme tol, kol Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

TokiÄ iÅ¡vadÄ implikuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. IeÅ¡kovės nuomone, ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų. Tačiau iÅ¡ pateiktos ieÅ¡kovės argumentacijos net neįmanoma suprasti, koks be atsakovės I. K. kitas asmuo turėjo bÅ«ti įtrauktas į bylÄ .         Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimÄ .

Nurodo, kad teismas, lygindamas preliminariuose dokumentuose esančius apeliantės sklypo ribas ir kraÅ¡tinių ilgius su L. R. parengtame plane esančiomis sklypo ribomis ir kraÅ¡tinių ilgiais, padarė iÅ¡vadÄ , kad buvo matuota ne tomis pačiomis ribomis. Å is teismo argumentas yra pagrįstas ir teisingas, kadangi palyginus L. R. parengtÄ planÄ su preliminariais dokumentais, yra akivaizdu, kad sklypo konfigÅ«racija skiriasi. Preliminariuose dokumentuose sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, kurio kraÅ¡tinių ilgiai yra 20 X 30 m.

L. R. parengtame plane sklypas nėra stačiakampio formos, kampai nesikerta 90 laipsnių kampu. Tai rodo, kad L. R. matavo kitas ribas, nei nurodyta preliminariuose dokumentuose. Nei apeliantės, nei atsakovės sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai tuo metu, kai buvo vietinė koordinačių sistema, todėl sistemų pasikeitimas Å¡iuo atveju nedaro jokios įtakos sklypų matavimams. Ä® bylÄ buvo pateikta VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2012-11-15 IÅ¡vada Nr. (2070/08)S-4380, kurios priede (Kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje) matyti, kad Atsakovės sklypo pietinė riba yra statmena Å¡alia esančioms sklypo riboms, o apeliantės sklypo Å¡iaurinė riba yra įstriža Å¡alia esančioms riboms.

Tai paneigia apeliantės argumentÄ , kad L. R. parengtas sklypo planas atitinka preliminariuose dokumentuose esančias sklypo ribas, nes juose sklypo ribos kertasi statmenai, o ne įstrižai. Apeliantė nurodė, kad atsakovės veiksmai, kai kadastriniai matavimai atliekami neįvertinus visas faktinio naudojimosi sÄ lygas ir matuojami ne tomis pačiomis ribomis, neatitinka įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatų, tačiau nenurodė, kurias teisės aktų nuostatas atsakovė pažeidė. Atsakovė buvo priversta perkelti dalį tvoros giliau į savo sklypÄ , atlaisvinant valstybinę žemę.

Be to, byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ribos, esančios apeliantės Å¡iaurinėje, o atsakovės -pietinėje sklypo dalyse. Dėl to atsakovės veiksmai, atliekami rytinėje sklypo dalyje, nėra susiję su nagrinėjama byla ir teismo atsisakymas pripažinti atsakovės dalyvavimÄ bÅ«tinu buvo pagrįstas. Esant aiÅ¡kiai ribai tarp sklypų iÅ¡ esamų dokumentų ir ieÅ¡kovei nepaneigus teisės aktuose įtvirtintos prezumpcijos dėl duomenų teisingumo ir iÅ¡samumo, teismas, priimdamas sprendimÄ , teisingai nusprendė ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantė pateikė argumentus, kad nepatenkinus jos ieÅ¡kinio, ji negali įregistruoti statinių. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent sklypo ribos nustatymas yra priežastis, dėl ko apeliantė negali įregistruoti pastatų. Å is klausimas taip pat nebuvo keliamas posėdžio metu. Be to, teismas, konstatuojant, kad riba tarp sklypų yra aiÅ¡ki iÅ¡ esamų dokumentų, neturi pareigos, esant aiÅ¡kiai ribai, jÄ keisti tik dėl pastatų įregistravimo galimybės. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ribos, esančios tarp apeliantės ir atsakovės žemės sklypų, todėl manytina, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko dalyvavimas procese nebÅ«tinas.

Tai, kad teismas sprendime citavo VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo iÅ¡vadÄ , tai nereiÅ¡kia, jog sprendimas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui sukėlė teisines pasekmes.              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė sklypÄ privatizavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490, prie kurios buvo pridėtas VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500.

Jame sklypas pažymėtas stačiakampio formos, kurio Å¡iaurinė ir pietinė ribos yra 20 metrų, rytinė ir vakarinė - 30 metrų, 0,0600 ha ploto. A. I. K. nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypÄ ji įsigijo 2002-06-27 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4450 pagrindu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla VÄ® „Registrų centras“ įregistruota 2012-06-05 (t. 1, b.l. 12, t.2, b.l. 45-46) Kadastrinius matavimus atliko UAB „VilkaviÅ¡kio architektÅ«ros biuras“.

             Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo.              Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 320 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas ir aiÅ¡kinimas.             Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiek teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įraÅ¡yti į nekilnojamojo turto kadastrÄ ar jau įraÅ¡ytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis.

Tik esant tinkamai suraÅ¡ytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planÄ bei gali bÅ«ti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010).

Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Ši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte.

              Pagal Žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 29.9. punktÄ kviestiniams asmenims pareiÅ¡kus pastabų raÅ¡tu ar žodžiu (Å¡ių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) iÅ¡nagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimÄ dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių padėtis.

Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.               Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse numatyta žemės sklypų formavimo tvarka, apskaičiuojami žemės sklypų plotai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai.

Å iose taisyklėse nurodytos vieningos formos metodikos reikalavimai sudaromiems žemės sklypų planams: žemės sklypo plano parengimui bei žemės sklypo plano formos užpildymui.                           Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p. tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovÄ . Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti Å¡ių Nuostatų 64 punkte;

žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.              Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , žemėtvarkos skyrius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ grÄ Å¾ina vykdytojui, raÅ¡tu nurodęs trÅ«kumus. (Nuostatų 69 p.). Vykdytojas, paÅ¡alinęs trÅ«kumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylÄ Å¾emėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti (Nuostatų 69 p.). Nuostatų 37 p. numatyti reikalavimai žemės planų sudarymo formai, kurioje be kitų duomenų turi bÅ«ti nurodyti Å¡ie duomenys:

žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrÄ sklypo naudojimÄ , suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas rekvizitai. IeÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti ribÄ tarp ieÅ¡kovei E. K. ir atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. (UAB „Pasoda“ į.k. 153736370) 2012-08-12 parengtÄ sklypo Nr. 37 planÄ , kadangi minėtų žemės sklypų savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, kuri nėra aiÅ¡ki ir teisinga.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos yra aiÅ¡kios.

Jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieÅ¡kovės sklypo Å¡iaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20 metrų X 30 metrų, 0,0600 ha ploto. Tokios sklypų ribos ir konfigÅ«racijos nurodytos VilkaviÅ¡kio rajkoopsÄ jungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo iÅ¡planavimo projekte M1:1000 (t.2, b.l. 29), VilkaviÅ¡kio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 (t.1, b.l. 25). Be to, VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo 2012-11-15 IÅ¡vada Nr. (2070/08)S-4380, kurios priede Kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje matyti, kad atsakovės sklypo pietinė riba yra statmena Å¡alia esančioms sklypo riboms, o apeliantės sklypo Å¡iaurinė riba yra įstriža Å¡alia esančioms riboms (t.1, b.l. 16-17).

Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo ribos yra neaiÅ¡kios.Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. S 39/97-3490, sudarytoje 1997-08-15 nurodoma, kad E. K. įsigijo 6 arų sklypÄ , esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr.

37. Sutarties priedas – sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1 : 500 (t. 1, b.l. 10). Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M 1 : 500 (t.1, b.l. 25) užfiksuota, kad sklypas yra stačiakampio formos, kraštinių ilgiai 20 ir 30 metrų. UAB „Pasoda“ parengtoje nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje esančiame žemės sklypo plane M 1 : 500 (t.1, b.l.

50) užfiksuota, kad sklypo plotas yra 623 kv. m., šiaurės rytinės sklypo kraštinės ilgis 30,68 m., o pietvakarinės sklypo kraštinės ilgis 31,65 m. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo išvadoje dėl žemės sklypo plano (t.1, b.l.

16) konstatuota, kad atlikus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ankstinę patikrÄ nustatyta, kad žemės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(atlikta iÅ¡ankstinė patikra) ribas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės teiginiai, kad sklypo matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis bei, kad ji naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigÅ«racijos sklypu, koks buvo privatizuotas yra nepagrįsti.Jei bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti ribÄ tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L.

R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , ieÅ¡kovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ planÄ ieÅ¡kovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai reiÅ¡kia, kad atsakovės sklypo plotas sumažėtų.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kovės žemės sklypo padidėjimas ir atsakovės žemės sklypo ploto sumažėjimas galimas remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Å¡ių Nuostatų 1 priede.

Apeliantė nurodo, kad nustačius ginčijamÄ sklypus skiriančia ribÄ , jos žemės sklypo ploto padidėjimas ir atsakovės žemės sklypo sumažėjimas atitiktų maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) ploto paklaidÄ . Å is apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu.

Rengiant matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo Nr. 37 planÄ sklypas buvo matuojamas kitomis ribomis, nei nustatyta pirminiuose dokumentuose, todėl Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta nuostata netaikytina.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl to, jog buvo pereita nuo vietinės koordinačių sistemos prie valstybinės koordinačių sistemos, preliminarÅ«s matavimai nesutampa su kadastriniais matavimais. Tačiau byloje nustatyta, kad nei apeliantės nei atsakovės sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai tuo metu, kai buvo vietinė koordinačių sistema, todėl sistemų pasikeitimas Å¡iuo atveju nedaro jokios įtakos sklypų matavimams.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Pasoda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (t.1. b.l.

54) yra padaryta klaida, neįraÅ¡ytas neįregistruotas statinys. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad sudarant aktÄ buvo kviesta atsakovė I. K. bei kiti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai, be to, kadastrinių matavimų duomenų byla nebuvo derinama žemėtvarkos skyriuje. Esant Å¡iems konstatuotiems trÅ«kumams atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad kadastrinių matavimų bylos formalieji trÅ«kumai neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kinio tenkinimui ar atmetimui. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie pirmosios instancijos teismo nustatyti kadastrinių matavimų bylos trÅ«kumai yra ne formalÅ«s, bet esminiai, todėl remiantis Å¡iais kadastrinių matavimų dokumentais, įskaitant ir 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo Nr. 37 planÄ , negali bÅ«ti nustatinėjama riba tarp ieÅ¡kovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovės ilgametį faktinį sklypo naudojimÄ , tačiau Å¡is apeliacinio skundo argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo.

IeÅ¡kovės faktiÅ¡kai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. Tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad šį neatitikimÄ nulėmė tai, kad ieÅ¡kovė elgėsi nerÅ«pestingai ir neįvertino jis tenkančios sklypo dalies ploto, atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies sÄ skaita naudojosi didesne žemės sklypo dalimi, nei turėjo teisę naudotis. IeÅ¡kovė naudodamasi savo sklypu ir statydama statinius (tvorÄ ), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausantį žemės sklypÄ .

IeÅ¡kovės veiksmų neteisėtumas, pasireiÅ¡kęs savavaliÅ¡ku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2013, kuriuo E. K. buvo pripažinta kalta padarius LR ATPK 45 str. 1 d. numatytÄ administracinės teisės pažeidimÄ ir skirta 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų bauda (t.1, b.l. 122-125).IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J.

K. dar 1994 m. liepos 20 d. pasirašė sutikimÄ dėl to, kad gretimai esančio žemės sklypo Nr. 37 savininkai K. pasistatys priestatÄ 1 metro atstumu nuo J. K. sklypo ribos (t.1, b.l. 26). Kadangi pagal atsakovei I. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo priestato yra nutolusi mažesniu nei vienas metras atstumu, todėl ieÅ¡kovės nuomone, Å¡i aplinkybė paneigia atsakovei I. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes J. K. niekada nebuvo žemės sklypo Nr. 28 savininkas. Be to, pagal 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3495 (t.1, b.l. 11), valstybė pardavė, o L. K. nupirko 6 arų ploto žemės sklypÄ , dėl to J. K. 1994 m. liepos 20 d. paraÅ¡ytas sutikimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių.Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl neįtrauktų į bylÄ asmenų.

Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo, bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ribas. Tai reiÅ¡kia, kad į bylÄ turėjo bÅ«ti įtrauktas ir Å¡io žemės sklypo savininkas. Tačiau apeliantė nenurodė, koks yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko suinteresuotumas byloje, kaip pasikeis Å¡io asmens teisinė padėtis po sprendimo priėmimo. Å ioje byloje kilo ginčas dėl ribos, esančios tarp apeliantės ir atsakovės žemės sklypų, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) savininko dalyvavimas procese buvo bÅ«tinas ir priimtas teismo sprendimas Å¡io sklypo savininkui sukėlė teisines pasekmes.Esant Å¡iems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimÄ tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ teismo sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacnis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Kadangi apeliacinis netenkinamas, todėl yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme – 500 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (t.2, .l. 118-119) (CPK 93, 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:                    VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti iÅ¡ E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) I.

K. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis Å¡imtus) litų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.                                                                        Teisėjai                                                                                                  Evaldas Burzdikas                           Virginija Gudynienė                                                                                                             Izolda Nėnienė                                                                                                                                                                                                                                          Â