d9c99269-732c-48f8-8564-a09addac4e36 · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-6590-443/2021 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00765-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.2 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. spalio 14 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėjas Arturas Rauktys raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimÄ . Teismas nustatė: teisme 2021 m. spalio 13 d. gautas pareiÅ¡kėjos D. S. pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (turto pripažinimo asmenine nuosavybe).

PareiÅ¡kėja praÅ¡o Nekilnojamojo turto registre įregistruoti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. PareiÅ¡kime nurodoma, kad pareiÅ¡kėja 1962 m. gruodžio 31 d. buvo sudariusi santuokÄ su V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota iÅ¡tuoka. 1974 metais pareiÅ¡kėja tapo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „S.“ nare, asmeninėmis lėšomis įmokėjo pirmÄ jÄ 3 tÅ«kst. rublių įmokÄ už jai skirtÄ kooperatinį butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir toliau asmeninėmis lėšomis mokėjo įmokas (pajinius įnaÅ¡us) už ButÄ , įmokų mokėjimÄ baigė 1990 m.

PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su R. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), kartu pragyveno apie du metus ir santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro, sutuoktiniai kartu daugiau nebegyveno, tačiau oficialiai santuoka nebuvo nutraukta, R. B. gyvenamoji vieta niekada nebuvo deklaruota bute. PareiÅ¡kėjos nuosavybės teisės į butÄ buvo įregistruotos 2007 m. rugpjūčio 13 d. pagal Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „S.“ 2007 m. rugpjūčio 2 d. pažymÄ , kad pareiÅ¡kėja yra buvusi Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „S.“ narė, kad nėra skolinga kooperatyvui, bendrijai ir bankui, ir kad jai priklauso butas.

Å iuo metu pareiÅ¡kėja nori perleisti butÄ , tačiau nuvykus į notarų biurÄ sužinojo, kad butas įregistruotas ne kaip asmeninė pareiÅ¡kėjos nuosavybė, kad vertinamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „S.“ perduodant pareiÅ¡kėjai butÄ 2007 m. rugpjūčio 2 d., ji buvo santuokoje su R. B.. PareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas pareiÅ¡kėjai bÅ«nant santuokoje su R.

B., priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

Ä®rodinėjimo dalykÄ civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobÅ«džio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikÅ¡mingų bylos aplinkybių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo bÅ«tinosios sÄ lygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, jog visas butas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , o turto teisinį rėžimÄ . Turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpcijÄ dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad Å¡is nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiÅ¡kėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butÄ , pareiga (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-480/2020).

Taigi, pareiÅ¡kėja siekia įrodyti reikÅ¡mingus faktus – teisiÅ¡kai individualizuoti jai priklausantį turtÄ , t. y. pareiÅ¡kėjos turto teisinį rėžimÄ , bei siekdama nuginčyti turto režimÄ gali įrodinėti reikÅ¡mingas aplinkybes, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiÅ¡kai reikÅ¡mingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ bei formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ taikant minėtÄ institutÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , į pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , į pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 290–291 straipsniais, nutaria: Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjos D.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėjas Arturas Rauktys