Legislator Case Law & Legislation
2022-10-19 Nr. AB-1056-3-61-3-03732-2020-2 AI generated

2022-10-19 Nr. AB-1056-3-61-3-03732-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-10-19 Nr. AB-1056-3-61-3-03732-2020-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos rašytojų sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2022-10-19 Nr. AB-1056-3-61-3-03732-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos rašytojų sąjungos skundas dėl Skyriaus sprendimo, kurį Lietuvos rašytojų sąjunga padavė Komisijai, buvo pateiktas neįgalioto asmens. Todėl Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi, turėjo atsisakyti šį skundą priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-330-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03732-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos rašytojų sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Chajamas“ (toliau – ir UAB „Chajamas“, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) palikti galioti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius, Teritorinis registratorius) 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. NSPR4-487 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo Teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. NCSPR-62 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ir Lietuvos rašytojų sąjunga (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) sudarė 2009 m. lapkričio 5 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5 (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria pareiškėjui išnuomoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai). Nuomos sutartis sudaryta 35 metų laikotarpiui, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2044 m. lapkričio 5 d., ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Lietuvos rašytojų sąjunga pateikė Skyriui 2020 m. liepos 30 d. prašymą išregistruoti NTR juridinį faktą apie sudarytą Nuomos sutartį (toliau – ir Lietuvos rašytojų sąjungos prašymas). Skyrius, išnagrinėjęs Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą, priėmė Skyriaus sprendimą, kuriuo Lietuvos rašytojų sąjungos prašymo netenkino. Komisija panaikino šį Skyriaus sprendimą ir tenkino Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, spręsdama klausimą, ar Lietuvos rašytojų sąjunga teisėtai ir vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį. Teritoriniai registratoriai tvarko NTR, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Teisės aktai įpareigoja Registrų centrą veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Nekilnojamojo turto registratoriui nesuteikta įgaliojimų spręsti ginčus tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojas nėra įgaliotas spręsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme, taip pat neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos rašytojų sąjungos dėl teisių ir pareigų pagal Nuomos sutartį yra sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2A-1121-516/2020 (toliau – ir Civilinė byla). Komisija konstatavo, kad Nuomos sutartis nutraukta vienašališkai teisėtai, kas prilygsta civilinio pobūdžio ginčo išsprendimui.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos rašytojų sąjungos skundas dėl Skyriaus sprendimo, kurį Lietuvos rašytojų sąjunga padavė Komisijai, buvo pateiktas neįgalioto asmens. Todėl Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 32 straipsnio 3 dalimi, turėjo atsisakyti šį skundą priimti.

5. Pareiškėjas sutiko su Skyriaus sprendimu, nes Skyriui pateikti dokumentai iš tiesų nesudarė teisinio pagrindo išregistruoti juridinio fakto apie Nuomos sutartį. Lietuvos rašytojų sąjunga Teritoriniam registratoriui nepateikė valdybos narių pritarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo, kuris, pagal Lietuvos rašytojų sąjungos įstatus, yra būtinas tokiam sprendimui priimti. Kadangi nėra duomenų, jog Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba svarstė Nuomos sutarties nutraukimo klausimą, tai leidžia teigti, kad Nuomos sutarties vienašalio nutraukimo klausimas išspręstas pažeidžiant Lietuvos rašytojų sąjungos valdymo organų kompetenciją ir yra niekinis. Lietuvos rašytojų sąjunga Skyriui nepateikė nei teismo sprendimo, nei šalių susitarimo dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Iš Lietuvos rašytojų sąjungos Skyriui pateiktų pašto kvitų ir pažymų nėra galimybės nustatyti, kokio turinio korespondencija pareiškėjui buvo išsiųsta, t. y. neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas buvo įspėtas dėl Nuomos sutarties nutraukimo.

6. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Registrų centras paaiškino, kad NTR įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami Registro įstatyme nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pareiškėjas klaidingai tapatina žymos apie sudarytą Nuomos sutartį panaikinimą su Nuomos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo konstatavimu. Juridinių faktų įregistravimas ar išregistravimas NTR pats savaime nėra draudimas ar įpareigojimas civilinių santykių dalyviams elgtis šiuose santykiuose tam tikru būdu.

8. Registrų centras nurodė, kad Komisija nesprendė ginčo tarp Lietuvos rašytojų sąjungos ir pareiškėjo, nenustatinėjo, ar Nuomos sutartis vienašališkai nutraukta teisėtai, ar ne, todėl savo kompetencijos neviršijo. Ginčijamas Komisijos sprendimas neriboja pareiškėjo galimybių savo teises ar teisėtus interesus ginti bendrosios kompetencijos teisme, reiškiant atitinkamus reikalavimus Lietuvos rašytojų sąjungai dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

9. Registrų centras teigė, kad jis turi bendro pobūdžio pareigą, prieš išregistruodamas juridinius faktus, patikrinti, ar pateikti dokumentai yra pagrindas išregistruoti juridinį faktą, ir NTR panaikinti žymą. Priešingai nei skunde teigia pareiškėjas, Komisija atliko teisės aktais nustatytas funkcijas, o pateiktus dokumentus analizavo tiek, kiek tai buvo reikalinga vertinant, ar yra pateikti įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė, ar Skyrius pagrįstai atsisakė išregistruoti juridinį faktą. Komisija nekvestionavo paties Nuomos sutarties pasibaigimo fakto ar tokio fakto teisėtumo. Komisija jai pateiktų dokumentų turinio neaiškino ir neinterpretavo. Aplinkybė, kad yra nagrinėjamas civilinis ginčas (Civilinė byla), nesudaro pagrindo atsisakyti išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Nuomos sutartį. Be to, iš Civilinės bylos medžiagos matyti, kad ginčas yra dėl įsiskolinimo dydžio, o ne dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

10. Registrų centras nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Skyriui pateikti dokumentai nesudarė pagrindo išregistruoti juridinio fakto apie Nuomos sutartį. Nei teismo sprendimas, nei šalių susitarimas Skyriui neturėjo būti teikiamas. Skyriui Lietuvos rašytojų sąjungos pateiktas 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – ir 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas) ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas Nr. 88 dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo (toliau – ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas) kartu su jų įteikimą patvirtinančiais dokumentais ir yra Registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkte nustatyti tinkami ir pakankami dokumentai. 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas yra pasirašyti Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės, kuri, pagal Juridinių asmenų registro duomenis, vienasmeniškai veikia Lietuvos rašytojų sąjungos vardu. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad jam buvo atsiųsti kiti dokumentai, jog 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimo ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimo jis negavo.

11. Registrų centras nurodė, kad Komisija pagrįstai nagrinėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą, nes Komisija turėjo teisę, naudodamasi trūkumų šalinimo institutu, suteikti galimybę Lietuvos rašytojų sąjungai pašalinti nustatytą trūkumą, t. y. pateikti rašytinį advokato (praktikos vadovo) sutikimą advokato padėjėjui atstovauti Lietuvos rašytojų sąjungos interesams Komisijoje.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos rašytojų sąjunga atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. Lietuvos rašytojų sąjunga laikėsi pozicijos, kad Skyrius, gavęs dokumentus dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo, neturėjo teisės neregistruoti šio fakto, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 5 dalį vienašališkas sutarties nutraukimas leidžiamas, jeigu toks nutraukimas šalių buvo aptartas sudarant sutartį. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad Lietuvos rašytojų sąjunga turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas (pareiškėjas) pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba per 2 mėnesius neapmoka pateiktų sąskaitų. Tai įvertinusi, Komisija pagrįstai įpareigojo Skyrių įregistruoti Nuomos sutarties pasibaigimo faktą remiantis 2020 m. liepos 23 d. pranešimu.

14. Lietuvos rašytojų sąjunga nurodė, kad Civilinėje byloje yra sprendžiamas ginčas tik dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu priteistų delspinigių ir procesinių palūkanų, o Nuomos sutarties nutraukimo ar galiojimo klausimai šioje byloje nėra nagrinėjami.

15. Lietuvos rašytojų sąjunga paaiškino, kad Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba 2020 m. gegužės 28 d. vykusio susirinkimo metu svarstė klausimą dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo ir vienbalsiai nutarė vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Prašant įregistruoti faktą apie Nuomos sutarties nutraukimą nėra privaloma pateikti dokumentų, iš kurių būtų matyti visas Nuomos sutarties nutraukimo procesas, nes NTR registruojamo dokumento teisėtumas NTR tvarkytojo nėra vertinamas.

16. Lietuvos rašytojų sąjunga teigė, kad ji laikėsi teisės aktuose ir Nuomos sutartyje nustatytų taisyklių, apie Nuomos sutarties nutraukimą pranešė pareiškėjui įstatymuose nustatyta tvarka. Skyrius nepagrįstai Lietuvos rašytojų sąjungos pateiktus dokumentus vertino, vadovaudamasis CK nuostatomis, kurios reguliuoja santykius, kai sutartyje nėra apspręsta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį. Nagrinėjant ginčą Komisijoje buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtino, jog pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimą gavo laiku. 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas buvo išsiųstas registruotu laišku ir šis registruotas laiškas buvo įteiktas 2020 m. birželio 2 d. už siuntų priėmimą atsakingam asmeniui. Be to, 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas taip pat buvo išsiųstas elektroniniu paštu pareiškėjo vadovui ir pareiškėjo atstovui advokatui, kuris patvirtino, kad 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimą gavo.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Chajamas“ skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Lietuvos rašytojų sąjunga ir pareiškėjas 2009 m. lapkričio 5 d. pasirašė Nuomos sutartį dėl Statinių nuomos, Nuomos sutarties trukmė – 35 metai (iki 2044 metų). Pareiškėjas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį į nuomotojo Lietuvos rašytojų sąjungos banko sąskaitą. Šalys Nuomos sutartimi susitarė, jog nuomotojas (trečiasis suinteresuotas asmuo) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas (pareiškėjas) pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba per 2 mėnesius neapmoka pateiktų sąskaitų (Nuomos sutarties 3.1.3 p.). Statiniai nuosavybės teise priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, NTR įregistruotas juridinis faktas, kad dėl Statinių sudaryta Nuomos sutartis, kurios terminas yra nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2044 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė skundžiamą Komisijos sprendimą, kuriuo panaikino Skyriaus sprendimą ir priėmė naują sprendimą, t. y. Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą tenkino, motyvuodama, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, įspėdama pareiškėją ir pranešdama apie Nuomos sutarties nutraukimą, laikėsi Nuomos sutarties ir CK 6.218 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos, 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimo ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimo turinys yra aiškus, be to, Lietuvos rašytojų sąjungos pateikti dokumentai sudaro Registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkte nustatytą teisinį pagrindą išregistruoti NTR įregistruotą juridinį faktą apie Nuomos sutartį.

19. Teismas, vadovaudamasis Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-71/2012), padarė išvadą, kad, sprendžiant Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą, buvo aktualūs dokumentai, patvirtinantys, kad atitinkamas juridinis faktas (Nuomos sutartis) yra pasibaigęs. Tai nustatęs, teismas pripažino, kad nagrinėjamai bylai aktualios CK normos, reglamentuojančios sutartinių santykių nutraukimą (pasibaigimą). Vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatomis, Nuomos sutarties 3.1.3 punktu, teismas nustatė, kad Nuomos sutartyje aptarta vienašališko sutarties nutraukimo galimybė tuo atveju, jeigu nuomininkas (pareiškėjas) pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba per 2 mėnesinius neapmoka pateiktų sąskaitų. Vadovaudamasis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad kai Nuomos sutartis yra nutraukiama joje nurodytais pagrindais, teismo sprendimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo nėra reikalingas, o sudaryta Nuomos sutartis gali būti nutraukta vienašališkai.

20. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Lietuvos rašytojų sąjunga surašė 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimą, nurodydama, kad nuomininkas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia sutartį, neatsiskaitydamas ilgiau kaip 2 metus ir vėluodamas atlikti renovaciją ilgiau kaip 5 metus. Lietuvos rašytojų sąjunga įspėjo pareiškėją, kad neapmokėjus pagrindinės skolos 69 963,18 Eur į Lietuvos rašytojų sąjungos atskaitomąją sąskaitą per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, Nuomos sutartis bus vienašališkai nutraukta po 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Lietuvos rašytojų sąjunga taip pat reikalavo per nurodytą laikotarpį pradėti Statinių remonto ir renovacijos darbus pagal parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė 2020 m. birželio 3 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjo atstovui 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimo kopiją. Pareiškėjo atstovas advokatas 2020 m. birželio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad įspėjimą gavo. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Lietuvos paštas 2020 m. birželio 19 d. pažymoje patvirtino, kad Lietuvos rašytojų sąjungos siųsta vidaus greitojo pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota pareiškėjui, 2020 m. birželio 2 d. įteikta už siuntų priėmimą atsakingam asmeniui. Lietuvos rašytojų sąjunga 2020 m. liepos 23 d. pranešimu informavo pareiškėją ir jo atstovą advokatą, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuomininkas (pareiškėjas) nesumokėjo 29 569,09 Eur skolos, tokia skola nebuvo padengta iki 2020 m. liepos 2 d. ar iki tokio pranešimo surašymo dienos, vadovaudamasi Nuomos sutarties 3.1.3 punktu, nuomotoja (Lietuvos rašytojų sąjunga) vienašališkai nutraukia Nuomos sutartį ne teismo tvarka nuo 2020 m. liepos 23 d. Pareiškėjo atstovas advokatas 2020 m. liepos 27 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad 2020 m. liepos 23 d. pranešimą gavo. Lietuvos rašytojų sąjunga taip pat pateikė duomenis, kad 2020 m. liepos 23 d. pranešimo originalas išsiųstas paštu 2020 m. liepos 24 d.

21. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad Lietuvos rašytojų sąjunga NTR tvarkytojui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad juridinis faktas (Nuomos sutartis) pasibaigęs. Teismo vertinimu, 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas pateikti laikantis CK nuostatų, t. y. suteikiant 30 kalendorinių dienų terminą. Teismas pažymėjo, kad vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas numatytas pačioje Nuomos sutartyje. Nustatęs, kad Lietuvos rašytojų sąjunga NTR tvarkytojui pateikė dokumentus – 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimą ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimą – bei informaciją iš AB Lietuvos pašto siuntų paieškos apie tai, kad šie dokumentai pareiškėjui įteikti, įvertinęs gautus pareiškėjo atstovo patvirtinimus apie minėtų dokumentų įteikimą, teismas konstatavo, kad šiuos dokumentus Komisija pagrįstai įvertino kaip tinkamus ir pakankamus bei sudarančius teisinį pagrindą žymos apie Nuomos sutartį išregistravimui (Registro įstatymo 16 str. 2 d.).

22. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad juridinis faktas apie Nuomos sutarties nutraukimą negalėjo būti išregistruotas, kol tarp šalių vyksta ginčas teisme. Teismas pažymėjo, kad teisę nutraukti Nuomos sutartį vienašališkai sutarties šalis turi ne tik teismo tvarka, tačiau ir pačioje Nuomos sutartyje numatytais pagrindais. Teismas nustatė, kad pareiškėjo paminėta Civilinė byla išspręsta, priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 29 d. sprendimas, kuriuo Lietuvos rašytojų sąjungai iš pareiškėjo priteista 69 473,54 Eur skolos (Statinių nuomos mokestis), 1 992,56 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Teismas pažymėjo, kad Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Civilinėje byloje išsprendus ginčą buvo patvirtina, kad pareiškėjas įsiskolinimo pagal Nuomos sutartį nėra sumokėjęs.

23. Teismas, vadovaudamasis Registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010) ir remdamasis tuo, kad Komisija, raštu informavusi Lietuvos rašytojų sąjungą, kad jos pateiktas 2020 m. rugsėjo 6 d. skundas atitinka ne visus ABTĮ reikalavimus, nes atstovavimo sutartyje nėra rašytinio advokato (advokato padėjėjo praktikos vadovo) sutikimo atstovauti Lietuvos rašytojų sąjungai, paprašė iki 2020 m. spalio 15 d. pateikti tokį sutikimą advokato padėjėjui. Kadangi Lietuvos rašytojų sąjungos atstovas 2020 m. spalio 15 d. pateikė Komisijai papildomus duomenis – advokato sutikimą, kad advokato padėjėjas atstovautų Lietuvos rašytojų sąjungai Komisijoje, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad Lietuvos rašytojų sąjungos skundas Komisijai pateiktas neįgalioto asmens.

III. 24. Pareiškėjas UAB „Chajamas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija pagrįstai nusprendė dėl juridinio fakto apie Nuomos sutartį išregistravimo, nes Nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta ir pasibaigė, teisiškai prieštaringa. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Komisija neturi įgaliojimų nuspręsti dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo, tačiau sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog Lietuvos rašytojų sąjunga vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, pats tau prieštarauja. Sutarties nutraukimo fakto konstatavimas yra ne kas kita, kaip pasisakymas dėl sandorio galiojimo civilinės teisės prasme, o tokį faktą gali konstatuoti tik teismas.

26. Pareiškėjas, formuluodamas apeliacinio skundo argumentus, vadovaujasi Registro įstatymo normų (4 str., 8 str. 2 d., 5 str. 2 d., 16 str. 2 d., 22 str. 10 p., 23 str. 2 d., 3 d.), CK normų (4.169 str. 1 d., 4.262 str., 6.478 str. 2 d., 6.497 str.) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl NTR tvarkytojo funkcijų (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2629/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).

27. Pareiškėjas nurodo, kad jis faktiškai valdo Statinius, vykdo veiklą, moka komunalinius mokesčius, neturi jokių įsiskolinimų Lietuvos rašytojų sąjungai, kuri neturėjo ir neturi teisės vienašališkai nutraukti Nuomos sutarties. Nuomos sutartis tebegalioja, nes Nuomos sutartis nėra nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka, dėl pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymo nėra priimtas joks įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tačiau dėl neteisėtų Registrų centro veiksmų Nuomos sutartis nėra tinkamai išviešinta, kas pareiškėjui sukelia nepatogumų santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Todėl Komisijai pateikti dokumentai (2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas) nelaikytini Registro įstatyme numatytais dokumentais, patvirtinančiais juridinio fakto pasibaigimą, ir todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Lietuvos rašytojų sąjunga Registrų centrui nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja pagrindas pripažinti, jog Nuomos sutartis nebegalioja, kaip teisingai konstatuota Skyriaus sprendime. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija gavo tik vienos Nuomos sutarties šalių valią dėl Nuomos sutarties vienašališko nutraukimo išreiškiantį dokumentą. Nesant Registro įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio juridinio fakto pasibaigimą, NTR tvarkytojas, kaip viešojo administravimo subjektas, negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl juridinio fakto pasibaigimo.

28. Pareiškėjas akcentuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Registrų centrui nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja kuris nors iš pagrindų ilgalaikės nuomos sutarties pasibaigimui pagal CK 4.169 straipsnio dalį. Pareiškėjo teigimu, esant ginčui tarp dviejų Nuomos sutarties šalių dėl ilgalaikės Nuomos sutarties nutraukimo / galiojimo Registrų centras neturi faktinio ir teisinio pagrindo vienašališkai panaikinti išviešintą juridinį faktą apie jau įregistruotą Nuomos sutartį.

29. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

30. Registrų centras nurodo, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl Komisijos kompetencijos spręsti dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo prieštaringa, nes pirmosios instancijos teismas savo poziciją išdėstė aiškiai, ją pagrindė ne tik teisės normomis ir faktinėmis aplinkybės, bet ir aktualia teismų praktika.

31. Registrų centras teigia, kad pareiškėjas sistemiškai ir ydingai žymos apie sudarytą Nuomos sutartį panaikinimą prilygina Nuomos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo konstatavimui, kas paneigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010; 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-205-442/2019). Nagrinėjamu atveju Komisija jai priskirtų kompetencijos ribų, kurios yra aiškiai apibrėžtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-148-442/2019; 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-233/2012), neperžengė. Lietuvos rašytojų sąjungai pateikus Registro įstatymo reikalavimus atitinkančius, galiojančius ir nenuginčytus dokumentus, Registrų centrui nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą.

32. Registrų centras pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais pakartotinai laikomasi klaidingos pozicijos dėl to, kad Nuomos sutartį galima nutraukti tik esant abiejų šalių susitarimui ar teismo sprendimui, prieštarauja CK nuostatoms dėl sutarčių vienašališko nutraukimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 11 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011 ir Nuomos sutarties 3.1.3 punktui.

33. Registrų centras akcentuoja, jog Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Šiuo atveju pats pareiškėjas nesiima jokių teisinių priemonių, siekdamas užginčyti vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą. Lietuvos rašytojų sąjungos prašymo padavimo metu Lietuvos rašytojų sąjungos pateikti dokumentai nebuvo nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas šioje byloje reiškia nesutikimą su vienašališku Nuomos sutarties nutraukimo, neturi jokios reikšmės, nes šis klausimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ginčo dalyką. Todėl ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog duomenų apie Nuomos sutartį neišviešinimas pareiškėjui sukelia nepatogumų, yra nesusijęs su Registrų centro veiksmais. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Registrų centras teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą iš NTR panaikinti juridinį faktą apie Nuomos sutartį.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos rašytojų sąjunga atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

35. Lietuvos rašytojų sąjunga nurodo, kad vienašalio Nuomos sutarties nutraukimo pareiškėjas neskundė, todėl Registrų centras privalėjo galiojančių dokumentų pagrindu įrašą apie Nuomos sutartį išregistruoti.

36. Lietuvos rašytojų sąjunga atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, kodėl apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog juridiniam faktui išregistruoti turėjo būti pateikti dokumentai, nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, nes šiame straipsnyje reglamentuojami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo NTR teisiniai pagrindai, tačiau ne šių faktų išregistravimo teisiniai pagrindai. Tai reglamentuoja Registro įstatymo 16 straipsnis, kuriame išdėstytus reikalavimus atitinka Registrų centrui pateikti dokumentai.

37. Lietuvos rašytojų sąjunga pažymi, kad nutraukus Nuomos sutartį, žodžiu ir raštu pareiškėjas buvo prašomas grąžinti patalpas. Pareiškėjui vengiant grąžinti patalpas, buvo kreiptasi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl pareiškėjo iškeldinimo. Pareiškėjas susidariusios skolos savanoriškai nemokėjo, skola buvo priteista teismo sprendimu Civilinėje byloje. Pareiškėjas papildomai ginčijosi dėl delspinigių mokėjimo, su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Pareiškėjas nepradėjo Statinių remonto, nors Nuomos sutartimi susitartas mažas nuomos mokestis ir buvo susitartas dėl to, kad pareiškėjas kauptų lėšas ir jas panaudotų renovacijai. Tačiau pareiškėjas šio susitarimo nevykdė, Statinius apleido, jų neprižiūrėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Bylos dalykas – atsakovo Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. spalio 21 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Teritorinio registratoriaus 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas ir tenkintas Lietuvos rašytojų sąjungos prašymas dėl juridinio fakto apie sudarytą Nuomos sutartį išregistravimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

39. Byloje nustatyta, kad nuomotoja Lietuvos rašytojų sąjunga (Statinių savininkė) ir UAB „Chajamas“ (nuomininkė) sudarė Nuomos sutartį dėl Statinių nuomos, kurios trukmė 35 metai; nuomininkė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir įmokas į nuomotojos banko sąskaitą (Nuomos sutarties 1.1.1 ir 1.1.2 p.); šalys susitarė, kad nuomotoja turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkė pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus arba per 2 mėnesius neapmoka pateiktų sąskaitų (Nuomos sutarties 3.1.3 p.). Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad dėl Statinių sudaryta Nuomos sutartis, terminas yra nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki 2044 m. lapkričio 5 d. Lietuvos rašytojų sąjunga Teritoriniam registratoriui 2020 m. liepos 30 d. pateikė prašymą dėl Nuomos sutarties juridinio fakto išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro dėl to, kad Nuomos sutartis 2020 m. liepos 23 d. pranešimu dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo nutraukta. Teritorinis registratorius 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu netenkino minėto prašymo, tačiau Komisija šį sprendimą panaikino ir tenkino Lietuvos rašytojų sąjungos prašymą.

40. Nagrinėjamu atveju tiek Registrų centras, tiek pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos rašytojų sąjunga Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikė dokumentus, sudarančius pagrindą teigti, jog juridinis faktas (sudaryta Nuomos sutartis) yra pasibaigęs, o 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą pateikti laikantis CK 6.217 ir 6.218 straipsnių nuostatų, be to, vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas inicijuotas Nuomos sutartyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl UAB „Chajamas“ savo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (neapmokėtos pateiktos sąskaitos). Konstatuota, kad Lietuvos rašytojų sąjungos pateikti dokumentai yra Registro įstatymo 22 straipsnio 10 punkte numatytas teisinis pagrindas išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą Nuomos sutartį.

41. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra ginčijama minėta išvada, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras (Registro įstatymo 5 str. 1 d.), kuris gali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.). Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d.).

42. Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Registro įstatymo 22 straipsnio 1–10 punktuose. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai, o 10 punkte nurodytas kitas įstatymų nustatytas dokumentas.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).

44. Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju Registrų centras iš esmės sprendė, ar Lietuvos rašytojų sąjunga teisėtai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, nors nėra įgaliotas spręsti sandorių galiojimo civilinės teisės prasme, o pateikti 2020 m. gegužės 28 d. įspėjimas ir 2020 m. liepos 23 d. pranešimas nėra laikytini dokumentais, patvirtinančiais, kad juridinis faktas pasibaigė. Taip pat pareiškėjas akcentuoja, kad nėra pateikti įrodymai, jog egzistuoja nors vienas iš pagrindų ilgalaikės nuomos sutarties pasibaigimui pagal CK 4.169 straipsnio 1 dalyje.

45. Nagrinėjant šiuos argumentus, akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruota daiktinė teisė – ilgalaikė nuoma (emphyteusis) (CK 4.165 str.), o kaip minėta, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta Nuomos sutartis, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pareiškėją ir trečiąjį suinteresuotą asmenį siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pareiškėjui akcentuojant Nuomos sutarties terminą, pažymėtina, ir tai, kad terminas yra tik vienas iš kriterijų siekiant atriboti ilgalaikės ir prievolinės nuomos teisinius santykius (šiuo aspektu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2012). Atsižvelgiant į tai, kad buvo registruotas juridinis faktas apie sudarytą Nuomos sutartį, darytina išvada, atsakovas pagrįstai nesivadovavo CK 4.169 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis ilgalaikės nuomos (emphyteusis) pasibaigimą.

46. Nagrinėjamu atveju atsakovas išviešino faktą, kad Nuomos sutartis yra nutraukta, t. y. atliko jam priskirtą pareigą – išviešinti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, ir šis faktas yra teisingas (nenuginčytas).

47. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre juridinį faktą dėl Nuomos sutarties sudarymo ar nutraukimo, kai yra pateikiamas šį juridinį faktą patvirtinantis dokumentas. Dėl to vertinant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų dėl juridinio fakto registravimo ar atsisakymo registruoti šį faktą, teisėtumą nėra reikšmingi privačių asmenų tarpusavio ginčai dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, yra reikšmingas tik faktas, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui administracinio sprendimo priėmimo metu yra pagrindas įregistruoti juridinį faktą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eA-487-602/2019). Civiliniai teisiniai santykiai pasibaigia teisės aktuose nustatytais pagrindais, o Nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais yra tik išviešinami juridiniai faktai dėl civilinių teisinių santykių pasibaigimo ar pasikeitimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-148-442/2019).

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo nekilnojamojo turto registre aktais pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Teritorinis registratorius turi patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, ir nustatyti, ar nėra Registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-514-492/2017).

49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių trečiojo suinteresuoto asmens prašymu, esant pateiktiems dokumentams apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, Teritorinis registratorius neturėjo atlikti pareiškėjo ginčijamo veiksmo.

50. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (Statinių savininkas) pareiškėjui pateikė įspėjimą dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo bei pranešimą apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. CK 6.218 straipsnyje nurodyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų, t. y. ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Pažymėtina, kad pareiškimas apie vienašalį sutarties nutraukimą pagal teisinį turinį yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021).

51. Pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog yra nuginčijęs trečiojo suinteresuoto asmens vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą, o jo nurodytoje bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėtoje Civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

53. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Chajamas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė