2020-10-14 Nr. AB-19008-3-61-3-02368-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-662-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02368-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramunės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B., V. K. (V. K.), J. S., Ž. Š. (Ž. Š.), A. T. ir J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. B., V. K. (V. K.), J. S., Ž. Š. (Ž. Š.), A. T. ir J. V. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. B., V. K., J. S., Ž. Š., A. T. ir J. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: panaikinti atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD, atsakovas) direktoriaus 2020 m. birželio 9 d. rezoliucijas „Nepritariu“ (toliau – ir rezoliuciniai sprendimai), pareiškėjų atžvilgiu; 2) įpareigoti atsakovą įvykdyti 2020 m. birželio 3 d. PAGD tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir tarnybinių ginčų komisija), sprendimą pareiškėjo J. B. atžvilgiu, 2020 m. birželio 1 d. PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjo V. K. atžvilgiu, 2020 m. birželio 3 d. PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjo J. S. atžvilgiu, 2020 m. birželio 1 d. PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjo Ž. Š. atžvilgiu, 2020 m. gegužės 22 d. PAGD Tarnybinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjo A. T. atžvilgiu ir 2020 m. birželio 3 d. PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimą pareiškėjo J. V. atžvilgiu; 3) priteisti iš atsakovo PAGD pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis.

Teismas nustatė, kad buvo atliekamas pareiškėjų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu pareiškėjų tarnybinę veiklą vertino jų tiesioginiai vadovai, vėliau pareiškėjų veikla buvo vertinama PAGD pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijose (toliau – ir vertinimo komisijos). Pareiškėjai, nesutikdami su vertinimo komisijų išvadomis, kreipėsi su prašymais į PAGD tarnybinių ginčų komisiją, kuri savo priimtais sprendimais PAGD direktoriui siūlė panaikinti vertinimo komisijų išvadas. PAGD direktorius rezoliucijomis tarnybinių ginčų komisijos sprendimams nepritarė. Pareiškėjai, nesutikdami su PAGD direktoriaus rezoliuciniais sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydami šias rezoliucijas panaikinti ir įpareigoti atsakovą įvykdyti PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimus.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjai iš esmės nesutinka su atsakovo veiklos vertinimo komisijų išvadomis dėl pareiškėjų kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo ir būtent dėl vertinimo komisijų išvadų, o ne dėl galutinių PAGD direktoriaus priimtų sprendimų dėl pareiškėjų kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo, kreipėsi į PAGD tarnybinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi šalių ginčus, priėmė sprendimus siūlyti PAGD direktoriui panaikinti PAGD tarnybinės veiklos vertinimo komisijų išvadas ir pareiškėjų atžvilgiu priimti atitinkamus sprendimus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju galutinių PAGD direktoriaus sprendimų dėl pareiškėjų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (dėl sutikimo ar nesutikimo su PAGD Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų išvadomis ir jose pateiktais siūlymais) nėra, kadangi PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimai siūlyti pareiškėjus į pareigas skiriančiam asmeniui priimti atitinkamus sprendimus ir galutinio vadovo rezoliucija „Nepritariu“ PADG tarnybinių ginčų komisijos sprendimams, teismo vertinimu, nėra galutiniai PAGD direktoriaus sprendimai pareiškėjų tarnybinės veiklos vertinimo.

Taigi, teismas konstatavo, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės tarnybos teisinių santykių srityje, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjų skundą priimti nagrinėti iš esmės; priteisti pareiškėjams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad teismas neteisingai traktavo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 22 punkte įtvirtintą nuostatą, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo. Pareiškėjai pažymi, kad jų kasmetinę tarnybinę veiklą vertino jų tiesioginiai vadovai, vėliau pareiškėjų veikla buvo vertinama PAGD pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijose. Pareiškėjams nesutikus su vertinimo komisijų išvadomis, jie jas apskundė PAGD Tarnybinių ginčų komisijai, kurios sprendimams PAGD direktorius rezoliucijomis nepritarė. Pareiškėjų teigimu, PAGD direktoriaus rezoliucijos nepritarti PADG tarnybinių ginčų komisijos sprendimams, buvo galutiniai pareiškėjus į pareigas priimančio asmens sprendimai dėl pareiškėjų kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo. Pareiškėjai pažymi, kad nepritardamas PAGD Tarnybinių ginčų komisijos sprendimams, PADG direktorius galutiniu sprendimu, išreikštu rezoliucija, nusprendė palikti pirminius pareiškėjų tarnybinės veiklos vertinimo už 2019 m. rezultatus.

Pareiškėjai nurodo, kad sprendimo rūšis – rezoliucija – tai vadovaujančias pareigas einančio asmens, kompetentingo subjekto patvarkymas kuriuo nors klausimu, bei daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju rezoliucijomis taip pat buvo išspręstas klausimas – nepritarti tarnybinių ginčų komisijos priimtiems sprendimams ir pritarti 2019 m pareiškėjų kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimui gerai, ir tokios rezoliucijos yra aiškiai laikytinos galutiniais sprendimais.

Pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek vertinimo komisijų, tiek tarnybinių ginčų komisijos sprendimai yra tik sudedamosios galutinio sprendimo dalys, kurių pareiškėjai neskundė. Pareiškėjai akcentuoja, kad būtent šiais, tarpiniais sprendimais, vadovaudamasis, PAGD direktorius ir priėmė galutinius sprendimus, išreikštus rezoliuciniais sprendimais. Pareiškėjų teigimu, skundžiami rezoliuciniai sprendimai, kaip galutiniai PAGD direktoriaus sprendimai, sukelia Pareiškėjams neigiamas teisines pasekmes. Pareiškėjai nurodo, kad tokios pozicijos, jog rezoliucijos gali būti vertinamos kaip galutiniai sprendimai, laikomasi ir teismų praktikoje.

Pareiškėjų manymu, Statutas nenumato, kokiu būdu turėtų būti priimtas Statuto 34 straipsnio 22 dalyje nurodytas galutinis sprendimas, todėl jie daro išvadą, kad rezoliuciniai sprendimai „Nepritarti“ yra galutiniai sprendimai dėl Pareiškėjų 2019 m. tarnybinės veiklos vertinimo ir jokių kitų sprendimų PAGD direktorius (pareiškėjus į pareigas skiriantis asmuo) nepriėmė ir neturėjo priimti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiami rezoliuciniai sprendimai pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių, kadangi jie negali būti vertinami kaip pareiškėjus į pareigas priimančio asmens galutiniai sprendimai dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo.

Pareiškėjai, nesutikdami su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad jie, nesutikdami su vertinimo komisijų išvadomis, kreipėsi į PAGD tarnybinių ginčų komisiją, kuri siūlė pareigūnus į pareigas priimančiam asmeniui panaikinti vertinimo komisijų išvadas. Pareiškėjų nuomone, juos į pareigas priėmęs asmuo, nepritaręs PAGD tarnybinių ginčų komisijos sprendimams, priėmė galutinį sprendimą dėl jų kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo, ir tai sukėlė pareiškėjams neigiamas pasekmes.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

Statuto 34 straipsnis, apibrėžiantis pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūras, nustato, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo (34 str. 22 d.), o pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka (34 str. 24 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pagrįsta Statuto 34 straipsnio 22 dalimi, pabrėžia, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020). Pažymėtina, kad tik galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas (rezoliucija ar individualus administracinis aktas) dėl kasmetinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas tarnybinių ginčų komisijai arba teismui.

Pareiškėjų teigimu, vertinimo komisijų išvados bei tarnybinių ginčų komisijos sprendimai yra tik sudedamosios galutinio sprendimo dalys, į kurias atsižvelgdamas atsakovas priėmė galutinius rezoliucinius sprendimus dėl pareiškėjų veiklos vertinimo. Pažymėtina, kad tarnybinių ginčų komisijos dalyvavimas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procese nėra numatytas, todėl pareiškėjus į pareigas priimančio asmens rezoliuciniai sprendimai dėl tarnybinių ginčų komisijos sprendimų (o ne dėl vertinimo komisijos sprendimų) negali būti laikomi galutiniais sprendimais dėl pareiškėjų kasmetinio veiklos vertinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiamos rezoliucijos nėra galutiniai sprendimai dėl pareiškėjų tarnybinės veiklos vertinimo, sukeliantys pareiškėjams teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie atsakovo priimtą galutinį sprendimą dėl pareiškėjų 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo šioje byloje nėra, pažymėtina, kad pareiškėjai, atsakovui priėmus galutinius sprendimus pagal Statuto 34 straipsnio 22 dalį, ir pareiškėjams nesutinkant su tokiais priimtais sprendimais dėl pareiškėjų 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo, turi teisę tokį sprendimą apskųsti teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020).

Pareiškėjai prašo priteisti 544,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas pareiškėjų skundo priėmimo klausimas, administracinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir pareiškėjų naudai nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, todėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliekamas nenagrinėtas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. B., V. K. (V. K.), J. S., Ž. Š. (Ž. Š.), A. T. ir J. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramunė Ruškytė