2021-05-26 Nr. AB-11326-3-62-3-02150-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-455-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02150-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. D. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 542 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. kovo 22 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis: nebuvo užtikrinimas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas, sanitarinis mazgas buvo gyvenamojoje patalpoje. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., kol vyko patalpų remontas, pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, buvo rakinamas ne tik miego, bet ir laisvalaikio metu. Tik nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. buvo neberakinamas dėl remonto, t. y. gyveno bendrabučio tipo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN 10 lokalinio sektoriaus 2 būrys yra tarsi pataisos namai su ligoninės funkcijomis ir statusu, todėl jam turi būti taikoma Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011), kurios 18 punktas nustato, kad 1 lovai (1žmogui) turi tekti ne mažiau kaip 7 kv. m, o palatoje (kameroje) gali būti ne daugiau kaip 4 lovos. Be to, plotą dar labiau mažino palatose esantys baldai.

3. Pareiškėjas ne kartą su skundais kreipėsi į Alytaus PN direktorių dėl netinkamo parduotuvės darbo, negalėjimo apsipirkti, per didelių antkainių ir parduotuvės aptarnaujamos UAB „Pontem“ veiklos ir kainų nekontroliavimo. Į visus skundus pareiškėjas gavo formalius atsakymus, kuriuose buvo nurodyta, kad Alytaus PN už nuteistųjų parduotuvės darbo organizavimą, prekių pristatymą, jos veiklą neatsako. Pastovus reikiamų prekių nebuvimas, besibaigiančio galiojimo produktai, antkainiai net tokios prekėms, kur jų negali būti (pvz., tabakui, telefono kortelėms), kas savaitę po keliasdešimt centų keliamos kainos nervino ir erzino.

4. Pareiškėjo teigimu, patalpose buvo kiauri langai, todėl buvo šalta, veisėsi parazitai (blakės ir tarakonai). Apie tai pareiškėjas 2018 m. gruodžio 20 d. skunde rašė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentui, kuris 2019 m. sausio 15 d. atliko operatyviąją kontrolę ir 2019 m. sausio 24 d. rašte Nr. (1-12 4.80)2-3444 nurodė, kad patikrinimo metu vizualiai nustatytas nariuotakojų buvimas 8 miegamajame.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra neįgalus, judėti jam padeda neįgaliojo vėžimėlis. Alytaus PN 2 būrys buvo įrengtas antrame pastato aukšte. 2018 m. rugpjūčio 24 d. 2 būryje (gyvenamosiose patalpose ir koridoriuje bei prausykloje ir duše) prasidėjo remonto darbai, todėl septynis mėnesius teko kęsti baisų elektrinių perforatorių triukšmą, dulkes, pjaunamo metalo kvapą. Dėl tokių kalinimo sąlygų ir patiriamų kančių ne kartą teko kreiptis į Alytaus PN direktorių, Kalėjimų departamentą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentą. Remonto metu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. nebuvo poilsio kambario, nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 14 d. nebuvo riboto interneto, pareiškėjas negalėjo susipažinti su teisės aktais. Nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo remontuojamas dušas. Remonto metu teko naudotis dušu, kuriuo naudojasi visi Alytaus PN nuteistieji (sveiki), jis nuo pareiškėjo gyvenamo sektoriaus buvo maždaug už 700 m, visiškai nepritaikytas neįgaliam asmeniui. Į dušą vedė slidūs laiptai, nebuvo jokio įsikibimo, buvo slenksčiai, duše nebuvo jokių ranktūrių, kėdučių, guminių kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklio dozatorių. Alytaus PN 2019 m. vasario 20 d. rašte Nr. 363-200 teigė, kad dušo remonto metu 2 būrio prausyklos patalpose buvo įrengtas laikinas dušas. Bet šis laikinas dušas buvo padarytas tik vasario viduryje, be to, buvo padarytas taip, kad pareiškėjas negalėjo juo normaliai pasinaudoti, nes nebuvo ant ko atsisėsti, nebuvo kur pakabinti dušo, o pats dušas įrengtas lovyje kojoms plauti, todėl jokios taburetės pasistatyti neįmanoma. Visą remonto laikotarpį neveikė aliarmo sistema, todėl teko baimintis, kad kas nors neatsitiktų nakties metu. Taip pat nebuvo aišku, kaip pranešti budinčiam pareigūnui jei kiltų gaisro pavojus, jei kam skubiai prireiktų mediko ar įvyktų didelis konfliktas. Dėl to pareiškėjas naktimis negalėdavo ilgai užmigti, kankino baimė, nežinia, neišsimiegodavo.

6. Nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 20 d. neveikė liftas, kuriuo pareiškėjas galėdavo pasiekti pirmo pastato aukšto tam, kad galėtų pasivaikščioti (pasivažinėti) gryname ore, nuvažiuoti į parduotuvę, paskambinti telefonu, apsikirpti ir t.t. Mobilus vikšrinis laiptų kopiklis pareiškėjo netenkino, kadangi jis negalėjo juo savarankiškai pasinaudoti. Tai vertė pareiškėją kankintis, nervintis, jaustis priklausomam nuo kito asmens. Visą laikotarpį būnant Alytaus PN buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis buvo kankinamas, jautė psichinę kančią ir skausmą, depresiją, visišką beteisiškumą, viskuo nusivylė, buvo diskriminuojamas dėl neįgalumo.

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui buvo užtikrina minimali gyvenamojo ploto norma. Atsakovo teigimu, Alytaus visuomenės sveikatos centrui patikrinus visas Alytaus PN patalpas, pažeidimų nebuvo nustatyta. Alytaus PN 2 būrio 7 ir 8 miegamuosiuose yra atskiras sanitarinis mazgas, kuris pritaikytas neįgaliesiems, izoliuotas betonine siena, kurioje įmontuotos durys, sienos padengtos glazūruotomis plytelėmis, grindys – akmens masės plytelėmis. Sanitariniame mazge yra unitazas, kriauklė, yra įrengta veikianti ištraukiamoji ventiliacija. Sanitariniu mazgu naudojasi tik tame miegamajame esantys nuteistieji. Bendrojo naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklos pritaikytos neįgaliesiems.

9. Įstaigoje nuteistieji apsiperka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 78 ir 79 punktuose nustatyta tvarka. Kiekvieną mėnesį yra tvirtinamas Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje grafikas. Su UAB „Pontem“ Alytaus PN yra pasirašiusi nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės nuteistiesiems veiklai sutartį. Įstaiga nuolat atlieka kainų patikrinimus. Esant kainų neatitikimui, kreipiamasi į parduotuvės savininką ir prekių kainos sumažinamos iki šalia esančių parduotuvių prekių kainų.

10. Alytaus PN yra sudarę sutartis su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pagal poreikį.

11. Atsakovas pažymėjo, jog nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) ir buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą, atmestini. 2 būrio patalpose yra nuolat vykdoma pareigūnų priežiūra, tiek reaguojant į gautus iškvietimus suveikus signalui iš konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant. Nėra duomenų, jog remontuojant 2 būrio gyvenamąsias patalpas, iškvietimo sistema neveikė. 2 būryje be keltuvo (lifto) yra ir veikiantis mobilus vikšrinis laiptų kopiklis ir juo buvo galima naudotis. Nors 2 būrio keltuvas (liftas) buvo sugedęs, tačiau skubiai remontuojamas ir vėl eksploatuojamas.

II. 12. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjo naudai 145 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nebuvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), o atliko bausmę pataisos namuose, todėl jo argumentus, kad jam turėjo būti užtikrinama 5,1 kv. m ploto norma, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas pažymėjo, jog teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpų plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotą ir miegamų vietų skaičių, teismas nenustatė minimalaus ploto pažeidimo.

14. Dėl pataisos namuose besiveisiančių buitinių parazitų teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento atsakymą į pareiškėjo skundą (b. l. 23–24), kuriame nurodyta, kad atlikus patikrinimą jo gyvenamosiose patalpose, 8 miegamajame buvo rasta nariuotakojų. Atsakovas pateikė sutartis, sudarytas su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“ bei duomenis apie pagal šias sutartis atliktas paslaugas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigė pareiškėjo pateiktų įrodymų apie nariuotakojų buvimą gyvenamosiose patalpose. Taip pat teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo pateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad patalpose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad Alytaus PN 2 būrio patalpose buvo vykdomi remonto darbai nuo 2018 m. gruodžio 10 d. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad darbai buvo atliekami tik dienos metu ir tik darbo dienomis, teigė, kad nuteistųjų negalėjo varginti triukšmas ar stiprūs kvapai, pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius buvo įspėjęs pataisos namus, kad šie ateityje laikytųsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio triukšmo šaltinių valdytojų teises ir pareigas, reikalavimų (b. l. 21). Be to, pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. atsakyme į jo skundą (b. l. 23-24) užfiksuota, kad 2 būrio 8 miegamojo patalpos ore nustatyta ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų patalpų ore“ (toliau – ir Higienos norma HN 35:2007). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo neteisėtus Alytaus PN veiksmus pažeidžiant Higienos normos HN 35:2007 reikalavimus ir neužtikrinant pareiškėjui saugios gyvenamosios aplinkos.

16. Nagrinėdamas skundo argumentus dėl neveikiančių pareigūnų iškvietimo mygtukų, poilsio kambario nebuvimo, ribotos interneto prieigos teismas pažymėjo, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šioje dalyje tik konstatavo savo nuomonę apie pataisos namų veiklą ir kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl neveikiančio iškvietimo mygtuko, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl poilsio kambario nebuvimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, jog dėl ribotos interneto prieigos nebuvimo jis negalėjo susipažinti su teisės aktais, tačiau nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl negalėjimo susipažinti su teisės aktais jam kilo. Šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė hipotetiniais samprotavimais, kurie nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos atsiradimo.

17. Pasisakydamas dėl netinkamo Alytaus PN parduotuvės darbo teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, kad Alytaus PN yra pasirašęs su UBA „Pontem“ 2017 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės nuteistiesiems veiklai sutartį Nr. 74. Iš į bylą pateiktų Būtiniausių reikmenų ir maisto produktų, esančių įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, kainų patikrinimo aktų matyti, jog kainos Alytaus PN parduotuvėje neviršija tokių pačių prekių kainų parduotuvės „Aibė“ ir „Pakalnutė“, taigi, teismo vertinimu nėra pagrindo konstatuoti Vidaus tvarkos taisyklių 78 punkto pažeidimo, todėl pareiškėjo argumentus dėl per didelių kainų Alytaus PN parduotuvėje teismas atmetė. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardino, kokių prekių jis konkrečiai pageidavo įsigyti parduotuvėje ir jų nebuvo, kokie maisto produktai ir kada buvo besibaigiančio galiojimo ar netinkami vartoti, todėl pareiškėjo argumentus šioje dalyje vertino kaip deklaratyvius.

18. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 4 d. skundu Nr. 2G-6-2593 kreipėsi į Alytaus PN administraciją dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 28 d. grįžus iš teismo posėdžio 11.30 val. jis negalėjo apsipirkti nuteistųjų parduotuvėje, kadangi parduotuvė nedirbo. Į skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 363-1700, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo būrys nuteistųjų parduotuvėje minėtą dieną privalėjo apsipirkti nuo 10.00 val. iki 12.00 val. bei nurodyta, kad Alytaus PN už nuteistųjų parduotuvės darbo organizavimą, prekių pristatymą, jos veiklą neatsako (b. l. 15). 2019 m. sausio 7 d. rašte Nr. 363-19 nurodoma, kad Alytaus PN administraciją, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo skundo dalį dėl parduotuvės darbo laiko, informavo, kad 2019 m. sausio 04 d. Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas pokalbio metu su UAB „Pontem“ vadybininku aptarė, kad organizuojant parduotuvės darbą griežtai būtų laikomasi Alytaus PN direktoriaus patvirtinto Nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje grafiko. Taigi byloje esantys duomenys patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 28 d. nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nors pagal nuteistųjų apsipirkimo parduotuvėje grafiką, jis tokią teisę turėjo, todėl teismas konstatavo Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą.

19. Dėl laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 8 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. sausio 20 d. sugedusio lifto, teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtino, jog minėtu laikotarpiu 2 būryje veikė mobilus vikšrinis kopiklis, kuris atlieka vežimėlio transportavimą laiptais aukštyn/žemyn ir yra valdomas lydinčiojo asmens (tvarkinio ar Sveikatos priežiūros tarnybos tvarkdario). Pats pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog mobilus vikšrinis laiptų kopiklis 2 būryje veikė, tačiau teigė, jog jis pareiškėjo netenkino, nes pats vienas juo negalėjo pasinaudoti. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas negalėjo pasinaudoti vikšriniu laiptų kopikliu lydinčio asmens pagalba, todėl pareiškėjo argumentus dėl to, jog dėl neveikiančio lifto negalėjo išvažiuoti į gryną orą, patekti į parduotuvę, kirpyklą, paskambinti telefonu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

20. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2 būrio bendro naudojimo dušai, virtuvės ir prausyklos pritaikytos neįgaliesiems. Šias aplinkybes patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545, kuriame buvo konstatuota, kad 10 lokaliniame sektoriuje (2 būrys) įrengtos patalpos, skirtos žmonėms su negalia. Neįgaliesiems pritaikyti dušai, tualetai, įrengtas keltuvas bei 2 būrio patalpų fotonuotraukos. Tačiau duomenų apie tai, ar 2 būrio dušo patalpų remonto metu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. dušo patalpos, kuriomis naudojosi pareiškėjas (bendros dušo patalpos ir 2 būrio prausykloje įrengtas dušas), buvo pritaikytos naudotis neįgaliam asmeniui nėra. Išanalizavęs byloje esančius duomenis ir dokumentus, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. patalpos buvo pritaikytos neįgaliam asmeniui, todėl darė išvadą, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjo galimybės naudotis dušu buvo apsunkintos. Teismo vertinimu, Alytaus PN, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Taigi, Alytaus PN, neužtikrinęs pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK)173 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

21. Atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 145 Eur ir ši suma priteista iš atsakovo.

III. 22. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 3 542 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti taikomas 7 kv. m ploto reikalavimas. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką iš bendrojo ploto turėjo būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Pareiškėjo teigimu, teismas deklaratyviai išnagrinėjo jo skundo argumentus dėl remonto metu nebuvusio poilsio kambario, riboto interneto, iškvietimo mygtukų nebuvimo. Pareiškėjas nurodo, kad visas aukštas nakčiai buvo užrakinamas, jame buvo atskiras kambarys rūkymui, tačiau nebuvo dūmų detektorių ir gaisro gesinimo priemonių. Pareiškėjo vertinimu, jam priteista neturtinės žalos suma yra per maža jo patirtiems išgyvenimams.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

26. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, tačiau teismas tinkamai to neįvertino. Taip pat teismas neįvertino atsiliepime pateiktu duomenų apie tai, kad Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos reikalavimus. Teismui pateiktuose Visuomenės sveikatos centro aktuose pažeidimų susijusių su netinkama gyvenamųjų patalpų temperatūra užfiksuota nėra. Nors ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje (2 būrys) ir buvo atliekami patalpų remonto darbai, tačiau jie vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik ne daugiau kaip po vieną, todėl pareiškėjo argumentai, kad priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapą teismo turėjo būti atmesti. Bendrojo naudojimo dušo patalpa 2 būryje (socialinės globos sektorius) buvo pritaikyta neįgaliesiems visą ginčo laikotarpį būtent iki 2019 m. kovo 21 d., kuomet pareiškėjas buvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

27. Atsakovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti 3 542 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktu apeliaciniu skundu ir teigia, jog pagal EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams tenka institucijai. Šiuo atveju Alytaus PN pareigūnai neveikė taip, kaip turėjo veiki, neatliko jiems skirtų pareigų, veikė aplaidžiai, todėl turi atlyginti neturtinę žalą.

30. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

31. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai sutampa su argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos neužtikrinant pareiškėjui V. D. teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. kovo 22 d., atlyginimo priteisimo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrina tinkama temperatūra, veisėsi parazitai, Vilniaus PN 2 būrio 8 miegamojoje patalpoje ksileno ir etilbenzeno koncentracija viršijo leistinas normas, pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 28 d. nebuvo sudaryta galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. kovo 4 d. bendro naudojimo dušu, virtuvės ir prausyklos patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliam asmeniui, priteisė pareiškėjui 145 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, teismas deklaratyviai išnagrinėjo jo skundo argumentus dėl remonto metu nebuvusio poilsio kambario, riboto interneto, iškvietimo mygtukų nebuvimo, o priteista neturtinė žala yra per maža. Tuo tarpu atsakovo atstovas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinę žalą pinigais.

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinių skundų ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliacinių skundų ribas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą į skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas negali būti patenkintas. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas ir atsakovo atstovas nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo išvadomis, nustatyta, jog byloje pateikti įrodymai buvo netinkamai įvertinti ar iš viso nebuvo įvertinti.

37. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

38. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui ir apeliacinio skundo turinį, pažymi, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl dūmų detektorių ir gaisro gesinimo priemonių nebuvimo.

40. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1041‑261/2016; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2374‑442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.).

41. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su tuo susijusius reikalavimus (dėl dūmų detektorių ir gaisro gesinimo priemonių nebuvimo). Taigi šiuo aspektu skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.

42. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas minimalus gyvenamasis plotas, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju aktualus Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, jog pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; kt.).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjui užtikrinto minimalaus gyvenamojo ploto yra pagrįsta, nes nustatyta, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose teko daugiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

44. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (dėl poilsio kambario nebuvimo, riboto interneto, iškvietimo mygtukų nebuvimo, buitinių parazitų, temperatūros bei dulkių patalpose), juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo bei atsakovo apeliacinių skundų teiginius ir byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis reikėtų keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Alytaus PN.

45. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Alytaus PN veiksmus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog institucijos veiksmai buvo neteisėti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, o V. D. teisės galėjo būti pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Alytaus PN veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.

46. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad V. D. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir V. D. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti nepakanka teisės pažeidimo fakto pripažinimo.

48. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

49. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

50. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 145 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga Alytaus PN padarytiems pažeidimams ir pakankama.

51. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino Alytaus PN padarytus pažeidimus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė