d9c513f6-366d-4a5e-873a-9d52ab0dbeef · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas                           Civilinė byla Nr. e2A-735-544/2015ArÅ«nas Nevardauskis                                           Proceso Nr. 2-32-3-00393-2015-3                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.8.; (S)                           3.2.4.11.; 3.3.1.18; 3.3.1.19.4; 3.4.4.15.2;                               PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „N. F.“ apeliacinį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-591-412/2015 pagal pareiÅ¡kėjo UAB „N. F.“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, esant suinteresuotiems asmenims VÄ® „Turto bankas“, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos VaÅ¡kų seniÅ«nijai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pateiktu pareiÅ¡kimu UAB „N. F.“ prašė nustatyti faktÄ , jog pagal įgyjamÄ jÄ senatį UAB „N. F.“ įgijo nuosavybės teisę į 1985 m. statybos pastatÄ (duomenys neskelbtini), esantį ant 4,8639 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.

PareiÅ¡kimui pagrįsti nurodė, kad yra faktinis minėto pastato savininkas, todėl esant visoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, bÅ«tinoms nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimui įgyjamosios senaties pagrindu, yra pagrindas pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į minėtÄ pastatÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas 2001 m. sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu įsigijo keletÄ 1985 m. statybos statinių, esančių (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., o 2004-02-02 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 4,8639 ha žemės sklypÄ , kuriame pastatė keletÄ kitų pastatų, suremontavo senuosius.

Minėtame sklype buvo ir 1985 m. statybos pastatas (duomenys neskelbtini), kuris niekada nebuvo ir nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre įstatymų nustatyta tvarka. Jis buvo valdomas žemės Å«kio bendrovės „(duomenys neskelbtini)”, kuri 2001-04-30 buvo iÅ¡registruota iÅ¡ JAR, o minėtas pastatÄ (duomenys neskelbtini) už pajus dalimis buvo perduotas pajininkams. Kadangi pastatas nebuvo įregistruotas registre, minėtÄ turtÄ už pajus gavę asmenys 2003 metais jį pagal pirkimo-pardavimo sutartis perleido ne kaip nekilnojamojo objekto dalis, o kaip statybines medžiagas. Nuo tada ginčo pastatu UAB „N. F.“ pastatu naudojosi sÄ Å¾iningai ir atvirai, nepertraukiamai jį valdė, remontavo, prižiÅ«rėjo ir kt.

Norėdamas įregistruoti nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ nedegių medžiagų sandėlį, pažymėtÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., nekilnojamojo turto registre, su atitinkamu praÅ¡ymu kreipėsi į VÄ® „Registrų centras“, pateikė Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylÄ , tačiau 2014-09-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro tvarkytojas atsisakė įraÅ¡yti turtÄ Ä¯ kadastrÄ , nes nepateiktas dokumentas, kurio pagrindu daiktÄ galima bÅ«tų įregistruoti.

NeįraÅ¡ius daikto į nekilnojamojo turto kadastrÄ ir trÅ«kstant dokumentų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo daiktinių teisių į pastatÄ atsiradimÄ , 2014-09-02 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsisakyta įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisę į minėtÄ nedegių medžiagų sandėlį, pažymėtÄ (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisės į pastatÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., priklauso įgyjamosios senaties pagrindu, nes yra visos CK 4.68 str. 1 d. numatytos sÄ lygos. Įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 11 p.), o pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4. 47 str. nurodytu bÅ«du.

Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas dar 1985 metais, t. y. jis kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjas pats jo nestatė, jokių iÅ¡likusių dokumentų apie pastato statybÄ neiÅ¡likę. Pastatas egzistavo, bet nebuvo įregistruotas kadastre, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo sudaryti notarine tvarka patvirtinto nekilnojamojo turto perleidimo sandorio ir sudarė statybinių medžiagų, iÅ¡ kurių jis pastatytas, pirkimo-pardavimo sutartis.

Todėl pastatas (duomenys neskelbtini) kaip nekilnojamasis daiktas pareiÅ¡kėjo nebuvo įgytas sandorio ar kitu pagrindu įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pastatas (duomenys neskelbtini) nepriklauso ir nėra registruotas kitų asmenų vardu. PareiÅ¡kėjas jį įgijo sÄ Å¾iningai 2003 metais, savavaliÅ¡kai neužvaldė, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.27 str. 1 d., 4.40 str. 1 d., 4.68 str. 1 d.), pastatas yra jam priklausančiame žemės sklype, kas pagal CK 4.40 str. 1 d. reiÅ¡kia, kad jis priklauso pareiÅ¡kėjui.

Per visÄ laikotarpį niekas jokių pretenzijų į minėtÄ turtÄ nereiÅ¡kė. Todėl mano, jog nėra CK 4.69 str. 3 d. numatytų pagrindu, draudžiančių UAB „N. F.“ įgyti pastatÄ (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties bÅ«du. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo UAB „N. F.“ pareiÅ¡kimo dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo netenkino. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad nekilnojamasis daiktas – 1985 m. statybos pastatas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre niekada nebuvo ir nėra registruotas.

Pastatas buvo valdomas 2014-04-30 veiklÄ baigusios žemės Å«kio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuri pastatÄ už pajus dalimis perdavė buvusiems pajininkams, o Å¡ie turtÄ perleido UAB „N. F.“. Teismas nurodė, kad dėl to, jog pastatas nebuvo įregistruotas registre, negalėjo bÅ«ti perleistas kaip nekilnojamas turtas, todėl buvo sudarytos sutartys dėl statybinių medžiagų pirkimo. VÄ® „Registrų centras“ 2014-09-02 sprendimu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kadangi nepateikti dokumentai apie daiktinių teisių atsiradimÄ Ä¯ šį pastatÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepakanka duomenų, jog pareiÅ¡kėjas UAB „N. F.“ sutarčių pagrindu nuo 2003 m. pradėjo valdyti minėtÄ pastatÄ , nes nėra duomenų apie pastato atsiradimÄ bei nuosavybės teisės į pastatÄ perėjimÄ pareiÅ¡kėjui.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas UAB „N. F.“ praÅ¡o panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatÄ , plane pažymėtÄ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r.

Jeigu bÅ«tų pripažintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, apeliantas praÅ¡o bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliantas nurodė, kad byloje egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 4 p., kadangi skundžiamas sprendimas yra be motyvų, jame neatlikta į bylÄ pateiktų įrodymų analizė ir vertinimas, padarytos iÅ¡vados nepagrįstos ir neargumentuotos, pareiÅ¡kimo argumentai atmesti niekaip to nemotyvuojant.

Tai apsunkino pareiÅ¡kėjo teisę naudotis apeliacijos institutu. Apeliantas taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas be faktinio ir teisinio pagrindo pripažino, jog nepakanka duomenų pripažinti, kad jis nuosavybės teises į minėtÄ Â pastatÄ Ä¯gijo įgyjamosios senaties pagrindu. Å iam teiginiui pagrįsti pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pastatas (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas dar 1985 m., tačiau iÅ¡likusių statybos dokumentų neiÅ¡liko. IÅ¡ archyvo gavo dokumentus, patvirtinančius, kad 1985 m. statytas karvių kompleksas (ginčo pastatas) priklausė likviduotai ŽUB „(duomenys neskelbtini)“, kuri jį už pajus perleido pajininkams, o iÅ¡ jų 2003 metais sutarčių pagrindu turtÄ nusipirko pareiÅ¡kėjas.

Nors ir nėra minėto pastato statybÄ patvirtinančių dokumentų (leidimų, projektų ar pan.), kiti į bylÄ pateikti dokumentai neabejoti­nai patvirtina, kad toks daiktas buvo pastatytas 1985 metais, buvo ne kartÄ perleistas. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra jokių duomenų apie pastato atsiradimÄ ir kilmę, nepagrįsta. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į pastatÄ , kadangi bÅ«tent konkretaus turto neįgijimas sandorio pagrindu ir yra viena iÅ¡ įgyjamosios senaties sÄ lygų.

Nors konkrečiai nenurodyta, iÅ¡ teismo sprendimo turinio galima spręsti, jog pastatas yra valstybės nuosavybė. Tokia iÅ¡vada taip pat nepagrįsta, nes nėra tai patvirtinančių duomenų, o tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, jog nuosavybės formos gali bÅ«ti valstybinė (visaliaudinė), kolÅ«kinė-kooperatinė, profsÄ jungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 str. 1 d., 1983 m. lapkričio 30 d.

įstatymo Nr. X-5387 red.). Nors nebėra iÅ¡likusių duomenų apie tai, kas pastatė pastatÄ , kaip jį perėmė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai, kad minėtas turtas buvo žemės Å«kio bendrovės turto balanse, kad jis buvo iÅ¡dalintas pajininkams, rodo, kad Å¡ie klausimai buvo tinkamai iÅ¡spręsti, pastatas buvo privatizuotas ir teisėtai priklausė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, po to perleistas jos paji­ninkams ir pareiÅ¡kėjui. Taigi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas UAB „N. F.“ yra faktinis pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., savininkas, todėl, esant visoms įstatyme numatytoms sÄ lygoms, bÅ«tinoms nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimui įgyjamosios senaties pagrindu, turėjo bÅ«ti konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas pagrįstas ir jis turėjo bÅ«ti patenkintas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas atsisakyti tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus į bylÄ pateiktų dokumentų, neatitinka teisinio įgyjamosios senaties instituto reglamentavimo bei teismų praktikos. Atsiliepime į pateiktÄ apeliacinį skundÄ VÄ® „Turto bankas“ siÅ«lo apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes su skundu pateikti duomenys leidžia pagrįstai matyti, kad pastatas priklausė žemės Å«kio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ likvidavus jos turtas buvo perduotas konkretiems pajininkams.Atsiliepime Pasvalio rajono savivaldybės administracija siÅ«lo apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, nes turtas nėra savivaldybės nuosavybė, jis nėra apskaitomas buhalterinėje apskaitoje.

Duomenų, kuriais bÅ«tų ginčijamas pareiÅ¡kėjo valdymo sÄ Å¾iningas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, neturi. Apeliacinis skundas atmetamas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo du pagrindinius jo argumentus, dėl ko mano, kad skundžiamasis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p., ir kad teismas ne pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus apie tai, kad UAB „N. F.“ aptariamÄ pastatÄ valdo ilgiau nei 10 metų ir kad yra įvykdytos visos kitos sÄ lygos, leidžiančios nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , ko pasekoje be pagrindo netenkino pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 4 p. Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p., tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012; kt.).

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Tačiau pareigos nurodyti sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimti sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , tačiau sprendimo motyvai turi sudaryti galimybę bylos Å¡alims efektyviai pasinaudoti teise į apeliacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, nors ir lakoniÅ¡kai, tačiau nurodė motyvus bei iÅ¡dėstė argumentus, kodėl pareiÅ¡kimas dėl turto įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo nėra tenkinamas.

Teismo sprendime vadovautasi CK 4.68 str. 1 d., 4.70 str. 1 d., jame nurodytos byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės apie ginčo pastato statusÄ , apie jo neįregistravimÄ nekilnojamojo turto registre, apie jo valdymÄ , perleidimÄ bendrovės pajininkams ir pareiÅ¡kėjui, apie VÄ® „Registrų centras“ atsisakymo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pagrindus. BÅ«tent Å¡ių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepakanka duomenų pripažinti, jog pareiÅ¡kėjas UAB „N. F.“ sutarčių pagrindu nuo 2003 m. pradėjo valdyti minėtÄ pastatÄ , nes nėra duomenų apie pastato atsiradimÄ bei nuosavybės teisės į pastatÄ perėjimÄ pareiÅ¡kėjui.

Taigi teismas, nors ir glausta forma, bet sprendime pateikė teisinį situacijos vertinimÄ , iÅ¡dėstė savo sprendimo argumentus ir motyvus. Todėl procesinis sprendimas atitinka esminius jam keliamus reikalavimus, numatytus CPK 270 straipsnyje. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, kai dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str., 1 d.). IÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Apeliantas įstatymo nustatytu terminu pateikė tinkamos formos ir turinio apeliacinį skundÄ , kuris buvo priimtas, jame iÅ¡dėstė faktinius ir teisinius nesutikimo su apeliaciniu skundu pagrindus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo teisė į apeliacijÄ buvo apsunkinta ir jis ja efektyviai negalėjo pasinaudoti. Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ iÅ¡skirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma: 1.PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys).

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). 6.Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . IÅ¡ Å¡ioje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad 1985 metais statytas karvių kompleksas - pastatas (duomenys neskelbtini), esantis ant pareiÅ¡kėjui UAB „N. F.“ priklausančio 4,8639 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., nebuvo įraÅ¡ytas į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui neįregistruotos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys iÅ¡ties leidžia pagrįstai manyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomas pastatas priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia apelianto pateikti duomenys – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. Protokolų knygos kopija, kurioje užfiksuota, kad buvo nutarta pajininkams už pajus skirti karvių kompleksÄ , o taip pat priėmimo – perdavimo aktų kopijos, kuriose užfiksuota, kad pajininkams buvo perduotos nustatyto dydžio 1985 m. karvių komplekso dalys.

Taigi ginčo dėl to, kad buvusios ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ karvidės pastatas likvidacinės komisijos buvo perduotas pajininkams, nekyla. Kartu visiÅ¡kai sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad aptariamas pastatas priklausytų valstybei ar savivaldybei. PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ Pasvalio rajono savivaldybės administracijos bei VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimų į apeliacinį skundÄ , Pasvalio rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje Å¡is pastatas nėra įtrauktas, o VÄ® „Turto bankas“ turimuose dokumentuose nėra nurodyta, kad aptariamas statinys priklausytų valstybei.

Nepaisant to bei kitų pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių apie ne mažiau kaip 10 metų trukusį nepertraukiamÄ , atvirÄ ir teisėtÄ statinio valdymÄ , tokių duomenų nepakanka iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėjas aptariamÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) įgijo įgyjamosios nuosavybės teise. ŽUB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacijos metu minėtÄ karvidę pagal 1999-11-15 ir galimai kitus turto perdavimo-priėmimo aktus dalimis perdavė pajininkams už jų turėtus pajus. 2003 metais pajininkai pagal pirkimo-pardavimo sutartis pardavė pareiÅ¡kėjui UAB „N. F.“ statybines medžiagas (perdengimo plokÅ¡tes, atramines sijas, sienų blokus, plytas, gelžbetoninius blokus ir kt.).

Pateiktoje 2003-09-08 sutartyje nurodyta, kad statybinės medžiagos gautos nugriovus karvių komplekso, gauto už pajus, dalį. Fakto, kad iš buvusių bendrovės pajininkų pareiškėjas nupirko statybines medžiagas ir pastato konstrukcijas, iš kurių buvo pastatytas ginčo pastatas, neginčija ir apeliantas. Todėl apeliantas pagrįstai nurodo, kad jis su pajininkais negalėjo sudaryti notarine tvarka patvirtintų nekilnojamojo turto perleidimo sutarčių ir ginčo statinio neįgijo sandorių pagrindu.

Tačiau pareiÅ¡kėjas minėtų sutarčių pagrindu nuo 2003 metų netapo ir ginčo statinio, kaip nekilnojamojo turto, teisėtu valdytoju, nes įgijo ir teisėtai pradėjo valdyti kilnojamÄ jį turtÄ - statybines medžiaga ir pastato konstrukcijas, iÅ¡ kurių statinys buvo pastatytas (CK 4.37 str., 4.47 str. 1 d.). Nors dalis statybinių medžiagų ir konstrukcijų galimai buvo parduotos jų neiÅ¡ardžius, tačiau nėra pagrindo vertinti, jog pareiÅ¡kėjui valdyti ir naudotis buvo perduotas pats pastatas.

Priešingai, pajininkams neatlikus jokių veiksmų, kad pastatas (duomenys neskelbtini) būtų registruotas kaip statinys, priklausantis jiems nuosavybės teise, ir pardavus šio pastato statybines medžiagas, galima spręsti, kad pareiškėjo nurodomas statinys iš esmės buvo išardytas. Taigi nėra pagrindo svarstyti, ar pastatas gali būti įgytas įgyjamosios senaties tvarka, kadangi, pajininkams pardavus šio pastato statybines medžiagas, nebeliko ir paties pastato, taigi ir objekto, kuriam būtų galima taikyti įgyjamosios senaties kriterijus.

Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad byloje nepakanka duomenų, jog kad pareiÅ¡kėjas sutarčių pagrindu nuo 2003 metų pradėjo valdyti pastatÄ . Byloje nėra duomenų apie tai, kad pastatas (duomenys neskelbtini) naujai pastatytas ir tai patvirtinantis statybos leidimas ir projektavimo dokumentacija nepateikti. Tačiau įvertinus apelianto į bylÄ pateiktas fotografijas, kuriose užfiksuotas statinys (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matyti, jog tai yra pakankamai modernios iÅ¡vaizdos statinys, kuris negalėjo bÅ«ti pastatytas dar 1985 m.

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, bÅ«tent jis atliko pastato kapitalinį remontÄ , investavo nemaÅ¾Ä sumÄ piniginių lėšų. Ä®vertinus dabartinę statinio iÅ¡vaizdÄ , bÅ«klę, paskirtį, labiausiai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas minėtÄ pastatÄ , kurį dabar vadina nedegių medžiagų sandėliu, sukÅ«rė statybos bÅ«du, o tai yra savarankiÅ¡kas CK 4.47 straipsnyje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Apelianto tvirtinimas, kad pastatas laikytinas priklausančiu pareiÅ¡kėjui CK 4.40 str. 1 d. pagrindu, nes yra ant jam priklausančio žemės sklypo, tik patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ne įgyjamoji senatis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas turi teisę svarstyti, ar jo nurodomo pastato, o taip pat nuosavybės teisę į jį nėra pagrindo registruoti kitais teisės aktų numatytais bÅ«dais (statybos užbaigimo aktai, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai ir kt.).Vadovaudamasi CPK 314 str. nuostatomis teisėjų kolegija priėmė, prie bylos prijungė ir priimdama procesinį sprendimÄ vertino apelianto prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus:

ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 1997 m. Protokolų knygos, priėmimo – perdavimo aktų ir kitus duomenis, nes tai susiję su esminėmis Å¡ioje byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, dokumentai buvo gauti vėliau iÅ¡ archyvo, jų prijungimas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo UAB „N. F.“ atstovo apeliacinį skundÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija:                                                                               Ramunė Čeknienė                                                                                                         Margarita Dzelzienė                                                                                                         Nijolė Danguolė Smetonienė