d9c491fa-e6eb-460c-ab20-93e7c0a4cdae · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. e2S-648-613/2018                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02272-2017-5                          Procesinio sprendimo kategorijos:                          3.1.10.7; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.19                          (S)                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pareiÅ¡kimas dėl praleisti termino atnaujinimo netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims O. S., S. S., K. S., V. S. dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas n u s t a t ė : I.             Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas A. S. kreipėsi į Å ilutės rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ po tėvo V.

S. (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad po pareiÅ¡kėjo tėvo mirties paveldėtojai susitarė, kad niekas dėl palikimo priėmimo nesikreips, sutarę, kad palikimÄ priims jo mama O. S.. Tačiau vėliau, kaip jis sužinojo, dėl paveldėjimo į notarÄ kreipėsi dar kažkas iÅ¡ paveldėtojų, todėl jis buvo suklaidintas. Jis neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir dėl to nežinojo, kad palikimÄ reikia priimti kreipiantis į notarÄ per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. PareiÅ¡kėjo nuomone, jo sesuo S. S. įkalbėjo mamÄ O.

S. priimti palikimÄ vienai tuo tikslu, kad po jos mirties pati S. S. priims visÄ palikimÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, jis laiku nesikreipė į notarÄ dėl kitų asmenų apgaulės, dėl savo teisinio neiÅ¡prusimo, be to pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iki Å ilutės m. nuo jo gyvenamosios vietos yra tolimas atstumas ir jam buvo sudėtinga nuvykti pas notarÄ .Suinteresuotas asmuo O. S. su pareiÅ¡kimu nesutinka. Nurodė, kad visi vaikai, tame tarpe ir pareiÅ¡kėjas, susitarė, kad visÄ palikimÄ po jos sutuoktinio V.

S. mirties priims ji, todėl nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo priėmimo į notarÄ nesikreipė, visÄ likusį palikimÄ priėmė ji kaip mirusiojo sutuoktinė. Taip pat suabejojo pareiÅ¡kėjo teiginiu dėl jo teisinio neiÅ¡prusimo, nes pareiÅ¡kėjas turi savo individualiÄ Ä¯monę, sergant V. S., pats pareiÅ¡kėjas dėl automobilio, kuris buvo registruotas V. S. vardu, pardavimo, atvyko pas sergantį tėvÄ atsiveždamas notarÄ dėl sandorio patvirtinimo, t. y. Å¡ie jo veiksmai rodo, kad A.

S. pakankamai teisiÅ¡kai yra iÅ¡prusęs, kad suprastų, jog po asmens mirties bÅ«tina kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo.Suinteresuoti asmenys S. S., K. S. taip pat nesutinka su pareiÅ¡kimu, parodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir O. S.. II.             Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mai 2018 m. sausio 24 d. nutartimi, 2018 d. sausio 26 d. papildoma nutartimi pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė iÅ¡ A.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. S. ir S. S. naudai 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas apie palikimo atsiradimÄ sužinojo iÅ¡ karto po palikėjo mirties. Teismas vertino, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, jog laiku į notarÄ nesikreipė dėl to, kad buvo kitų paveldėtojų apgautas bei dėl savo teisinio neiÅ¡prusimo, yra tik deklaratyvÅ«s, jie nėra svarbÅ«s. Teismas nenustatė jokių apgaulės veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu iÅ¡ kitų paveldėtojų pusės. Pats pareiÅ¡kėjas negalėjo nurodyti, kokius kitų paveldėtojų veiksmus jis traktuoja kaip apgaulingus.

Nepakankamas pareiÅ¡kėjo teisinis iÅ¡prusimas taip pat nėra pagrindas atnaujinti įstatyme nustatytÄ terminÄ , tuo labiau, kaip nurodo suinteresuoti asmenys, pareiÅ¡kėjas parduodamas mirusiajam tėvui priklausantį automobilį žinojo, kad tam reikalinga notaro pagalba, nes jo tėvas tuo metu negalėjo savarankiÅ¡kai judėti. Tolimas atstumas iki palikimo atsiradimo vietos taip pat nėra svarbus argumentas praleisti trijų mėnesių terminÄ .Teismas konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl praleisto termino, neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių.

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas A. S., atstovaujamas advokatės O. S., teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kimÄ tenkinti, atnaujinti A. S. terminÄ palikimui į turtÄ , likusį po tėvo V. S. mirties, priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimÄ sÄ lygojusių priežasčių, netinkamai taikė teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotos jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus, bei netaikė CK 1.5 str. numatytų principų, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .Teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimÄ sÄ lygojusių priežasčių svarbiomis.

PareiÅ¡kėjas praleido terminÄ palikimui priimti dėl nežinojimo apie galimybę pasinaudoti savo kaip įpėdinio paveldėjimo teise. pareiÅ¡kėjo nežinojimÄ apie palikimo atsiradimo faktÄ lėmė kelios objektyvios priežastys: pareiÅ¡kėjo teisinis neiÅ¡prusimas; gyvenimas toliau nuo palikimo atsiradimo vietos; pareiÅ¡kėjas buvo suklaidintas suinteresuotų asmenų dėl jo galimybės dalyvauti paveldėjimo procese.Teismas nevertino pareiÅ¡kėjo elgesio, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę.

Taip pat neįvertino aplinkybės, jog paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtÄ iki Å¡iol nėra iÅ¡duotas, kadangi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu jis buvo sustabdytas. PareiÅ¡kimo tenkinimas nesukeltų bÅ«tinumo keisti jau susiklosčiusius teisinius santykius, kurie galėtų atsirasti paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atveju.Teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, taip pat skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės paaiÅ¡kinimus.Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos ir iÅ¡tirtos teismo posėdžio metu.

Aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas neva pardavė jo tėvui priklausantį automobilį byloje nebuvo nei nustatyta, nei patvirtinta įrodymais, tuo labiau pareiÅ¡kėjo atstovė Å¡iÄ informacijÄ paneigė. Todėl teismas, remdamasis Å¡ia aplinkybe nutarties motyvuojamoje dalyje pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas CPK 183 bei 185 straipsniuose.Suinteresuoti asmenys O. S. ir S. S. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ , iÅ¡ apelianto priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Atskirasis skundas paduotas pažeidžiant CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi atskirÄ jį skundÄ surašė ir pasirašė tik advokatė, todėl jis negalėjo bÅ«ti priimtas pirmosios instancijos teisme. Teismas, iÅ¡samiai susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs visus įrodymus, tinkamai iÅ¡tyrė juos ir priėmė motyvuotÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuria netenkino pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiÅ¡kimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ palikimui po tėvo V.

S., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių svarbių aplinkybių dėl praleisto termino, neįrodė savo įrodinėjamų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ atmetė. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimÄ sÄ lygojusių priežasčių svarbiomis, nevertino pareiÅ¡kėjo elgesio, neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, netinkamai tyrė ir vertino įrodymus.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti, turi:

1) nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ;

2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ;

3) iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).Ä®vertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam pareiÅ¡kėjo priežasčių, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, vertinimui, pareiÅ¡kėjo nurodytas priežastis (pareiÅ¡kėjo teisinis neiÅ¡prusimas, pareiÅ¡kėjo gyvenamosios vietos atstumas nuo palikimo atsiradimo vietos, pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl jo suklaidinimo dėl galimybės dalyvauti paveldėjimo procese) pripažįstant svarbiomis, ir sutinka su teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos svarbiomis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl termino palikimui atnaujinti, nurodė, kad visi paveldėtojai susitarė, kad po tėvo mirties palikimÄ priims motina. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo kitas aplinkybes, dėl kurių per įstatyme nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, t. y. kad pareiÅ¡kėjui nebuvo žinoma nei apie palikimo atsiradimÄ , nei apie jo teisę į palikimÄ ; manė, jog visas tėvo ir motinos turtas yra bendras ir galės bÅ«ti paveldėtas tik po abiejų tėvo mirties.

PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai pasikeitė, todėl negali bÅ«ti vertintini kaip patikimi ir patvirtinantys aplinkybes, kurias siekia pareiÅ¡kėjas įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiÅ¡kėjo elgesio bei neatsižvelgė į termino praleidimo trukmę, tačiau jie nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Nurodyti pareiÅ¡kėjo argumentai labiau sietini su nepakankamu teismo sprendimo motyvų buvimu.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo elgesį, pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai ir aplaidžiai, t. y. gavęs 2017 m. kovo 31 d. praneÅ¡imÄ dėl paveldėjimo, pareiÅ¡kėjas pas notarę nuvyko tik 2017 m. liepos 19 d., į advokatų kontorÄ kreipėsi dar po dviejų savaičių, o į teismÄ tik 2017 m. rugsėjo 1 d. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad suinteresuoti asmenys su juo nebendradarbiavo, neteikė duomenų, reikalingų pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl jis negalėjo anksčiau kreiptis į teismÄ , nepagrįsti, kadangi visus duomenis pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡sireikalauti atstovo pagalba.

PareiÅ¡kėjo nurodytos priežastys, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pareiÅ¡kėjo elgesys nuo palikimo atsiradimo momento iki kreipimosi į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas buvo atidus ir rÅ«pestingas, o terminÄ palikimui priimti praleido nežymiai. PareiÅ¡kėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi įrodymus įvertino nevisapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyręs aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų, įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių, faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013). Å iuo atveju tiek skundžiamos nutarties turinys, tiek bylos medžiaga liudija, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas iÅ¡vadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiÅ¡kia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei nutarties nepagrįstumo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiÅ¡kėjo nurodytų įstatymo nustatyto termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbiomis ir pagrįstai jo pareiÅ¡kimÄ atmetė.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Suinteresuoti asmenys O. S. ir S. S. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 108).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ A. S.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O.

S. ir S. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                                                Giedrė Seselskytė