d9c3e16c-ae32-4ea5-8fa0-4c8a0cf6a54f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-2630-867/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00172-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1; 3.1.7.11; 3.2.6.1. (S) K L A I P Ė D O S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 18 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. Å ., A. K., dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“, atstovei advokato padėjėjai S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Metalo gamybos inžinerija“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Šilkuva“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Lemora“, trečiajam asmeniui R.

B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovės 2017 m. kovo 13 d. atliktÄ mokėjimÄ atsakovei 901,97 Eur sumai, negaliojančiu; taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį bei priteisti iÅ¡ atsakovės 901,97 Eur ieÅ¡kovės naudai; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neįrodytas, todėl praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovės ginčijamas sandoris nepažeidė nei ieÅ¡kovės nei kitų kreditorių teisių, nes ieÅ¡kovė pirko prekes ir ieÅ¡kovei 2017 m. kovo 13 d. buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra LEM Nr. 000222736, kuri buvo apmokėta ta pačiÄ dienÄ , nes tarp Å¡alių buvo pirkimo – pardavimo santykiai. Mano, kad ieÅ¡kovė prekes pirko ieÅ¡kovės vykdomai Å«kinei veiklai ir jas panaudojo darbų atlikimui už kuriuos gavo atlygį.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tai yra neprivalėjo pirkti statybinių medžiagų. Nėra paneigtas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, be to, yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praÅ¡o taikyti. Taip pat praÅ¡o priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiasis asmuo R. B. atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad į teismÄ kreipėsi, siekiant apginti bankrutuojančios įmonės interesus. 2017 m. spalio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, nutartimi teismas konstatavo, kad įmonė, pagal pateiktÄ 2016 m. gruodžio 31 d. balansÄ buvo nemoki, įmonės vadovas buvo įpareigotas perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus, tačiau įmonės vadovas įpareigojimų neįvykdė ir jam buvo skirta bauda.

Nurodo, kad įmonei esant nemokiai, bei esant pradelstiems įsipareigojimams, tenkino atsakovo finansinį reikalavimÄ pagal iÅ¡ankstinio apmokėjimo sÄ skaitÄ , tuo tarpu nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, kurių mokėjimo eiliÅ¡kumas tai datai jau buvo suėjęs. Ä®monės įsipareigojimai kiekvienÄ mėnesį augo. Ä® bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad tai buvo sutartiniai santykiai, todėl nebuvo sÄ lygų sandorio privalomumui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė domėjosi, kokia yra įmonės padėtis ar ji turi pradelstų mokėjimų.

Nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios, t. y. sausio mėnesio, nes iÅ¡ trečiojo asmens sutuoktinės paaiÅ¡kinimų, esančių byloje, matyti, kad ji 2018 m. pradžioje perdavė dalį dokumentų, vėliau dalis dokumentų buvo gauta iÅ¡ įmonės darbuotojų, o bankroto administratorius tik 2018 m. kovo mėnesį gavo duomenis apie įmonės turtÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-524/2017 ieÅ¡kovei iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratore paskirta UAB „Šilkuva“. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis, nes UAB „Metalo gamybos inžinerija“ neįvykdė pareigos pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ įmonės 2016 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turimo turto vertė sudarė 178 285,00 Eur.

DidžiÄ jÄ dalį minėto turto sudarė trumpalaikis turtas 159 888,00 Eur, iÅ¡ jo atsargos sudarė 111 111,00 Eur, per vienus metus gautinos sumos 45 568,00 Eur, kitas trumpalaikis turtas. Ä®monės skolinius įsipareigojimus sudarė per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (e. b. 1 t., b. l. 12-13). 2018 m. sausio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 patvirtinti BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ kreditoriniai reikalavimai bendrai 109 584,34 Eur sumai (e. b. 1 t., b. l. 43-44).

Kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu buvo ne mažiau kaip septyniolika kartų tikslinami. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotÄ pripažino tyčiniu (e. b. 1 t., b. l. 20-22). 2018 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis palikta nepakeista (e. b. 1 t., b. l. 29-37). 2018 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-745-524/2018 BUAB „Metalo gamybos inžinerija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (e. b. 1 t., b. l. 26-27).

IÅ¡ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turto vertė ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 178 285,00 Eur, iÅ¡ kurių 17 541,00 Eur ilgalaikis turtas, 159 888,00 Eur trumpalaikis turtas, ateinančių laikotarpių sÄ naudos ir sukauptos pajamos 856,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 79-80). IÅ¡ 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 81). IÅ¡ 2017 m. kovo 13 d.

PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros serija LEM Nr. 000222736 nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ direktorius R. B. iÅ¡ UAB „Lemora“ įsigijo statybines medžiagas 901, 97 Eur sumai (e. b. 2 t., b. l. 17). IÅ¡ UAB „Metalo gamybos inžinerija“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 19 d., nustatyta, kad UAB „Lemora“ apmokėjimas už prekes atliktas 2017 m. kovo 13 d. (e. b. 2 t., b. l. 17). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , motyvuojant tuo, kad bankroto administratorė praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nes nuo dokumentų perėmimo iki ieÅ¡kinio pateikimo yra praėję daugiau nei vieneri metai.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga.

Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises.

Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis. Actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymÄ (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo.

IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2018 m. pradžios (sausio mėnesio), nes iÅ¡ byloje esančių trečiojo asmens sutuoktinės paaiÅ¡kinimų matyti, kad ji 2018 m. pradžioje perdavė dalį dokumentų, vėliau dalis dokumentų buvo gauta iÅ¡ įmonės darbuotojų, bankroto administratorius tik 2018 m. kovo mėnesį gavo duomenis apie įmonės turtÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡kelta bankroto byla. 2018 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teismas nutartimi UAB „Metalo gamybos inžinerija“ bankrotas pripažintas tyčiniu, nustačius, kad įmonės vadovas R. B. nevykdė pareigos, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ neperdavė bankroto administratorei įmonės turto ir dokumentų. 2017 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonės vadovui R.

B. už dokumentų neperdavimÄ skirta bauda. Taigi, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti bankroto administratorės teiginiais, kad apie ginčijamus mokėjimus su atsakove sužinojo 2018 m. sausio mėnesį, todėl atsakovės praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas. Dėl actio Pauliana instituto taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos bÅ«tinosios actio Pauliana taikymo sÄ lygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisinius padarinius galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Jeigu nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje actio Pauliana sÄ lygos, tai reikalavimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti patenkintas. Dėl to ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sÄ lygų buvimÄ , iÅ¡skyrus preziumuojamų pagal įstatymÄ .

Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovei. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ginčija UAB „Metalo gamybos inžinerija“ 2017 m. kovo 13 d. atliktÄ mokėjimÄ atsakovei actio Pauliana pagrindu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Nurodo, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, nes turėjo pasidomėti, ar Å¡ie mokėjimai nesukels kitų įmonių interesų pažeidimų.

Nurodo, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ atliktas mokėjimas neturėjo bÅ«ti atliekamas, nes tuo metu įmonė jau buvo nemoki, jos nemokumo momentas nustatytas pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, todėl mokėjimai turėjo bÅ«ti atliekami visiems kreditoriams atitinkamomis dalimis, be to, tai nebuvo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl nebuvo sÄ lygų sandorio privalomumui. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodo, kad actio Pauliana ieÅ¡kinys turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas, kai yra visos Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti numatytos sÄ lygos, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovės ir jos kreditorių interesus, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, t. y. neprivalėjo pirkti statybinių medžiagų.

Nurodo, kad ginčo mokėjimo diena ieÅ¡kovė apmokėjo už atsakovės prekybos salone perkamas statybines medžiagas, tarp Å¡alių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, o ne kreditoriaus ir skolininko santykiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės PVM sÄ skaitos - faktÅ«ros pagrindu buvo susiklostę pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ).

Ä®statymų leidėjas prievolių atsiradimÄ sieja ne tik su raÅ¡ytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo - pardavimo santykius įforminti raÅ¡ytine sutartimi, ji gali bÅ«ti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 straipsnis), o pirkimo - pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasiraÅ¡yta PVM sÄ skaita - faktÅ«ra patvirtina sutartinių pirkimo - pardavimo santykių susiklostymÄ tarp Å¡iame dokumente nurodytų asmenų.

Prekių pardavimas pagal sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ iÅ¡ esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes - pardavėjo pareigÄ perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigÄ už perduotas prekes sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, bÅ«tent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo - pardavimo sandoris yra įvykęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Tik įrodžius sandorio sudarymo faktÄ gali bÅ«ti vertinama, ar pirkėjas turi prieÅ¡prieÅ¡inę prievolę pardavėjui - sumokėti už prekes. CK 6.59 straipsnis nustato draudimÄ kuriai nors Å¡aliai vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis).

Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 straipsnis). Byloje nustatyta, kad tarp UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ir atsakovės buvo susiklostę vienkartiniai pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡ atsakovės yra gavusi prekes pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , nėra, Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. 2017 m. kovo 13 d.

PVM sÄ skaita – faktÅ«ra, kurios pagrindu UAB „Metalo gamybos inžinerija“ iÅ¡ atsakovės įsigijo statybines medžiagas 901,97 Eur sumai bei UAB „Metalo gamybos inžinerija“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, patvirtinantis, kad už įsigytas prekes apmokėta 2017 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, bei nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ gavus prekes kilo pareiga už jas apmokėti, todėl atmestini ieÅ¡kovės argumentai, kad tarp Å¡alių nebuvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, t. y. 2017 m. kovo 13 d., būtų buvusi faktiškai nemoki. Bankroto bylos iškėlimo metu, t. y. 2017 m. spalio 13 d., UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turtinė padėtis buvo vertinama pagal 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės balanso duomenis ir tuo metu byloje nebuvo duomenų, kurie pateikti šioje byloje, todėl Klaipėdos apygardos teismo vertinti nebuvo. Iš 2016 m. gruodžio 31 d.

UAB „Metalo gamybos inžinerija“ pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur. 2019 m. birželio 7 d. ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių nustatyta, kad įmonė 2017 m. sausio mėnesį gavo 107 521,96 Eur pajamų, likutis 2017 m. vasario 1 d. 70,95 Eur; 2017 m. vasario mėnesį gavo 140 792,92 Eur pajamų, likutis 2017 m. kovo 1 d. 15 902,15 Eur; 2017 m. kovo mėnesį gauta pajamų 230 547,25 Eur, likutis 2017 m. balandžio 1 d. 14 856,00 Eur (e. b. 2 t., b. l. 47-49).

Per tris 2017 metų mėnesius įmonė gavo 478 862,13 Eur pajamų, iÅ¡ kurių buvo atliekami atsiskaitymai, tai įrodo ir byloje esantys banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. IÅ¡ byloje esančių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų nustatyta, kad įmonės darbuotojams atlyginimai nebebuvo mokami nuo 2017 m. gegužės mėnesio, įmonės vadovas dalyvavo nagrinėjant darbo ginčus ir skolas pripažino (e. b. 1 t., b. l. 83-110; 141-177).

„Rekvizitai.lt“ duomenimis 2017 m. birželio 2 d. įmonėje buvo 37 darbuotojai, o 2017 m. birželio 22 d. tik 10 darbuotojų, įmonė nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuo turėjo 12 716,93 Eur socialinio draudimo skolÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes užsakydama prekes ir už jas sumokėdama atsakovei, ieÅ¡kovė pagrįstai suteikė prioritetÄ sumokėjimui už medžiagas savo kreditoriams, siekdama vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Byloje įrodyta, kad iÅ¡ 138 335 Eur 2016 m. gruodžio 31 d. buvusių per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų pradelstų buvo tik 54 589,59 Eur. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįsta iÅ¡vadÄ , kad įmonė tiek iki ginčijamo mokėjimo t. y. 2017 m. kovo 13 d., tiek ir po jo atlikimo vykdė nemenko masto gamybinę veiklÄ , dirbo pagal anksčiau sudarytas rangos sutartis ir sudarinėjo naujas, didele apimtimi vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, todėl atsakovei atliktas mokėjimas negali bÅ«ti laikomas nepagrįsto pranaÅ¡umo suteikimu vienam kreditoriui.

Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent po ginčijamo mokėjimo atlikimo bÅ«tų pasikeitęs įmonės mokumas, įsipareigojimų ir turto santykis, lėmęs įmonės nemokumÄ ir vėliau bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovei prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu suteiktas nebuvo ir kitų kreditorių teisės dėl ginčijamų mokėjimų pažeistos nebuvo. Kaip buvo minėta, viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų yra skolininko nesÄ Å¾iningumas, jo žinojimas ar turėjimas žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiÅ«ris nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, bet konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Teismo vertinimu, nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai ir apie ginčijamo sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Byloje nustatyta, kad Å¡alis siejo vienkartinis teisinis santykis. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ji yra viena didžiausių statybinių ir apdailos medžiagų prekybos įmonių Lietuvoje ir turi statybinių medžiagų prekybos salonus visuose didžiuosiuose Å¡alies miestuose. IeÅ¡kovės vadovas atvykęs į prekybos salonÄ , įsigijo statybines medžiagas, už jas apmokėdamas iki prekių atsiėmimo, taigi prekyba sumokėjus avansu – įprasta atsakovės verslo praktika su užsakovais, su kuriais nėra sudaryta sutarčių, be to, sÄ lyga sumokėti avansu už užsakytas prekes nėra uždrausta ir vien tokio atsiskaitymo bÅ«do taikymas neįrodo UAB „Metalo gamybos inžinerija“ vadovo nesÄ Å¾iningumo.

Pažymėtina, kad ginčijamo mokėjimo metu nebuvo jokių duomenų, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ galėtų būti nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė turėtų ir galėtų suprasti, jog banko pavedimu sumokėta suma už įsigytas prekes galėtų pažeisti ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ turėjo daugybę užsakymų ir pradėtų vykdyti sutarčių, kiek iš jų buvo įvykdyta iki galo ir kokiu laiku, byloje nenustatyta.

Byloje neįrodyta, kad įmonės vadovas turėjo tikslÄ sÄ moningai apgauti savo įmonės klientus, to kryptingai siekė, planavo sumokėtus avansus tyčia iÅ¡Å¡vaistyti ir Å¡iam tikslui pasiekti pasirinko bÅ«dÄ nustatyta tvarka užsisakyti ir sumokėti už įmonės veikloje nenaudojamas medžiagas. Teismo vertinimu, atliktas mokėjimas atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad už prekes užsakovė sumokėjo per bankÄ , nurodyta mokėjimo paskirtis, sumokėta suma sutampa su PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje nurodyta suma.

Atsižvelgiant į Å¡ias ir anksčiau aptartas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieÅ¡kovės ir atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismui nenustačius visų actio Pauliana sÄ lygų viseto, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl ieÅ¡kinys Å¡iuo pagrindu atmestinas. Dėl mokėjimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu IeÅ¡kinys grindžiamas ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir tuo, kad atliktas mokėjimas prieÅ¡tarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumas (CK 6.9301 straipsnis).

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti Å¡ia eile: pirmÄ ja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo; antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių; trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka.

CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliÅ¡kumo srityje. Å ios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus.

Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarkÄ , laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir Å¡is privalo grÄ Å¾inti skolininkui viskÄ , kÄ nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo taikymo sÄ lygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas bÅ«tų pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartÄ normÄ , turi bÅ«ti nustatyta CK 6.9301 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visuma.

Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). IÅ¡ byloje esančio sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2017 m. kovo 19 d. nustatyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ sÄ skaitos likutis 2017 m. kovo 9 d. pradžiai buvo 294,13 Eur, o ginčijamo mokėjimo atlikimo metu, t. y. 2017 m. kovo 13 d., teismo paskaičiavimu, buvo 16 673,81 Eur (e. b. 1 t., b. l. 190-191).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliktų mokėjimų dienomis nebuvo nė vieno įmonės kreditoriaus, pareiÅ¡kusio reikalavimÄ apmokėti sÄ skaitÄ , skolÄ , įvykdyti kitÄ prievolę. Nebuvo turto areÅ¡tų, iÅ¡keltų bylų dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, neįvykdytų vykdomųjų dokumentų, darbo užmokesčio įsiskolinimų bei įsiskolinimo valstybės biudžetui. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Metalo gamybos inžinerija“ įmonės grynasis pelnas sudarė 34 203,00 Eur, ginčijamas mokėjimas atliktas už įsigytas statybines medžiagas, įmonė tiek iki ginčijamo mokėjimo, tiek ir po jo atlikimo vykdė gamybinę veiklÄ , dirbo pagal anksčiau sudarytas sutartis ir sudarinėjo naujas, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, o įsiskolinimai darbuotojams ir valstybės biudžetui prasidėjo nuo 2017 m. gegužės mėnesio, pinigų likutis banko sÄ skaitoje ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo teigiamas, todėl byloje neįrodyta, kad UAB „Metalo gamybos inžinerija“ ginčijamo atsiskaitymo momentu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti, todėl pagrindo iÅ¡vadai dėl CK 6.9301 straipsnio pažeidimo, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo IeÅ¡kovė atleista nuo byloje mokėtino žyminio mokesčio valstybei, todėl atmetus ieÅ¡kinį Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, tačiau ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovei jos turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (e. b. 2 t., b. l. 39-42), kurios atmetus ieÅ¡kinį atsakovei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnis, CPK 98 straipsnis).

Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, jos vardu ieškinį pateikė bankroto administratorė, taigi bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos iš įmonės administravimui skirtų lėšų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinys atmestinas. Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ 544,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, jas atlyginant iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Metalo gamybos inžinerija“ bankroto administravimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Inga Sakalauskaitė