d9c32f49-7760-4b1e-a8fe-ce14eaaef2ce · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-51-446-2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00883-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.5.; 99.3.; 99.5.; 106.5.; 119.10.; 117.1.; 117.2.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. vasario 8 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Linai Normantaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei K. K., jos atstovei advokatei AuÅ¡rai Žukienei,                 vieÅ¡ame parengiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

K. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl paveldimo turto dalies nustatymo ir n u s t a t ė :                                       IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė nustatyti, kad S. K. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,2200 ha žemės sklypo bei gyvenamojo namo, daržinės, Å«kinio pastato, 3 malkinių, sandėlio, viralinės ir kiemo statinių (Å¡ulinio), esančių (duomenys neskelbtini).              Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 23-24) nurodė, kad jis niekada neginčijęs, jog santuokos su S. K. metu yra įgiję nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris lygiomis dalimis priklausė jam ir jo sutuoktinei.

Jis esÄ s tokio amžiaus, kad jam reikia pagalbos dėl apsunkinto judėjimo, nėra teisiÅ¡kai iÅ¡prusęs, jis visada siÅ«lęs ieÅ¡kovei geruoju dalintis palikimÄ , tik jai reikėjo pasakyti, kad jie abu turi vykti pas notarÄ . Jam nesuprantamas ieÅ¡kovės noras bylinėtis dėl dalyko, dėl kurio jis niekada neprieÅ¡taravo ir buvo galima neteisminiu bÅ«du pasiekti norimo rezultato. Prie atsiliepimo atsakovas pateikė 2011 m. gruodžio 8 d. Kelmės rajono 2-ajame notaro biure patvirtintÄ vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo patvirtino, jog sutinka, kad į ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kuris vieÅ¡uose registruose yra registruotas jo, kaip likusio gyvo sutuoktinio vardu, bÅ«tų iÅ¡duotas nuosavybės teisės liudijimas santuokoje sugyvento turto daliai iÅ¡skirti (b.l. 26).

                          2012 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ (b.l. 32-33), kuriuo prašė atsakovui sutinkant leisti jai ieÅ¡kinį atsiimti ir nutartimi palikti jį nenagrinėtu, atsakovui nesutinkant su ieÅ¡kinio atsiėmimu, leisti atsisakyti nuo ieÅ¡kinio ir bylÄ nutraukti, grÄ Å¾inti visÄ Å¾yminį mokestį arba jo dalį -75 procentus, priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsiima, praÅ¡o jį palikti nenagrinėtÄ .

             Atsakovas pareiškimu teismui (b.l.

41) nurodė, kad jis nesutinka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų paliktas nenagrinėtas, tačiau sutinka, kad ieÅ¡kovė nutrauktų bylÄ jai atsiėmus ieÅ¡kinį.              Lietuvos Respublikos CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieÅ¡kovas tol, kol teismas neiÅ¡siuntė ieÅ¡kinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Vėliau ieÅ¡kinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimÄ ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Å¡io straipsnio 2 dalyje, ieÅ¡kinio atsiėmimÄ teismas įformina nutartimi, kuria ieÅ¡kinį palieka nenagrinėtÄ .

Taigi, tiek ieÅ¡kinio pateikimas teismui, tiek jo atsiėmimas yra ieÅ¡kovo teisė, atsakovui sutikus, įstatymas nedraudžia atsiimti ieÅ¡kinį bylos nagrinėjimo metu, todėl, ieÅ¡kovei praÅ¡ant ir atsakovui sutinkant su ieÅ¡kinio atsiėmimu, ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 139 str. 1 d., 2 d., 296 str. 1 d. 10 p.). IeÅ¡kinio atsiėmimas neužkerta kelio į teismÄ kreiptis dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, įstatymas nenumato pareigos teismui vertinti ieÅ¡kinio atsiėmimo pagrįstumo, todėl teismas, konstatuodamas ieÅ¡kovės teisę ieÅ¡kinį atsiimti, esant CPK 139 str. 1 d. sÄ lygoms, nepasisako dėl tokio ieÅ¡kovės apsisprendimo pagrįstumo.

Atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovei atsiėmus ieÅ¡kinį bylÄ nutraukti teisiÅ¡kai nepagrįstas, todėl netenkintinas.              IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo advokatės atstovavimo iÅ¡laidas, kurios, kaip matyti iÅ¡ jos pateikto kvito (b.l. 36), yra 800 litų. Atsakovas, pateikdamas sutikimÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo (b.l. 41), prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktÄ kvitÄ , t.y. 120 Lt (b.l. 27).              Lietuvos Respublikos CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.              Akivaizdu, kad abi Å¡alys – ieÅ¡kovė ir atsakovas, bÅ«dami giminaičiais, gyvendami tame pačiame rajone, veikė nepakankamai bendradarbiaudami, nesistengdami paveldėjimo procedÅ«ros užbaigti kuo greičiau ir ekonomiÅ¡kiau.

IeÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji ginÄÄ , dėl kurio ji pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, bandė iÅ¡spręsti neteisminiu keliu. Atsakovo pozicija taikiai iÅ¡spręsti paveldėjimo klausimus, atsiradusius mirus S. K. ir jos sÅ«nui V. K., matyti ir iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. 2-730-496-2011 (kuri prijungta prie Å¡ios bylos ieÅ¡kovės praÅ¡ymu), nagrinėjant jo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tačiau, ar atsakovas elgėsi tikrai geranoriÅ¡kai, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, nėra galimybių nustatyti.

Akivaizdu ir tai, kad abi Å¡alys – teisiÅ¡kai neiÅ¡prususios, atsakovas – garbaus amžiaus, todėl yra pagrindo manyti, kad jie galėjo nežinoti, kokių kiekvienas turi imtis veiksmų, kad bÅ«tų užbaigta paveldėjimo procedÅ«ra. Dėl abiejų Å¡alių netinkamos pozicijos vienas kito atžvilgiu, nesugebėjimo surasti kompromisÄ ir susitarti, buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl paveldimo turto dalies nustatymo, kurios eigoje Å¡alys iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ginčo tarp jų nėra, tačiau toks santykių aiÅ¡kinimosi bÅ«das nėra priimtinas, nepagrįstai eikvojamos teismo, Å¡alių lėšos ir laikas, todėl abi Å¡alys turi prisiimti atsakomybę dėl savo patirtų iÅ¡laidų.

Ä®vertinus Å¡alių elgesį ir aplinkybes, dėl kurių susidarė iÅ¡laidos Å¡alims, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo tenkinti Å¡alių praÅ¡ymų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias patyrė Å¡alys kreipdamosi teisinės pagalbos į advokatus.              Šiomis aplinkybėmis vadovaujantis sprendžiamas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas valstybei, t.y. jas turėtų atlyginti Å¡alys lygiomis dalimis (CPK 96 str. 5 d.). Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra nedidelės (12,70 Lt), kiekvienai iÅ¡ Å¡alių mažiau nei deÅ¡imt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., tokios sumos iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos.               Pagal Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 2 punkto, 2 dalies nuostatas žyminis mokestis grÄ Å¾inamas visas, jeigu ieÅ¡kinys atsiimamas nepradėjus bylos nagrinėti iÅ¡ esmės. Kadangi ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį atsiėmė parengiamojo posėdžio metu, t.y. nepradėjus bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl jai grÄ Å¾intinas visas jos sumokėtas žyminis mokestis Å¡ioje byloje – 314 Lt (b.l. 2, 19).

                          Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 2 p., 94 str. 1 d., 296 str. 1 d. 10 p., teismas n u t a r i a :              IeÅ¡kovės K. K. ieÅ¡kinį atsakovui S. K. dėl paveldimo turto dalies nustatymo palikti nenagrinėtÄ ieÅ¡kovei atsiėmus ieÅ¡kinį.              Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grÄ Å¾inti K. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 314 (trijų Å¡imtų keturiolikos) litų žyminį mokestį.

             Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Vilma Raščiuvienė