d9c281f9-0a2e-4be1-89fc-91a784bd2d02 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-280-806/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39247-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, taikant 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, prie Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria kitoje jau buvusioje iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areÅ¡tÄ , paskirtos ir nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos areÅ¡to bausmės dalis – 3 (trys) paros areÅ¡to, areÅ¡to bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir T. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams 3 (trims) dienoms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 10 d.

Baudžiamoji byla nukentėjusiojo M. D. civilinio ieškinio dalyje nutraukta.

Baudžiamoji byla Vilniaus teritorinės ligonių kasos kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turėtų nukentėjusiojo M. D. gydymo išlaidų atlyginimo nutraukta.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. M. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. padarė kvalifikuotÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , ir vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , t. y. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , o bÅ«tent, jis 2022 m. spalio 14 d., apie 17.05 val., dienos metu, vieÅ¡oje vietoje, t. y. užėjęs į parduotuvę „Mini Market“, esančiÄ adresu Ukmergės g. Nr. 23A, VidiÅ¡kių mst., VidiÅ¡kių sen., Ukmergės raj., įkyriai kibo prie M. D., kurio atžvilgiu iÅ¡sakė necenzÅ«rinius, įžeidžiančius žodžius, po ko jiems išėjus į laukÄ , panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, užsipuolęs nukentėjusįjį M. D. prie parduotuvės, jam tyčia su kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į nosies sritį, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Dėl pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį M. D., jam buvo padarytas nosies kaulų lūžimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata nukentėjusiajam M. D. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Tokiu bÅ«du T. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir piktybiÅ¡kai tyčiodamasis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. M. gynėja advokatė Virginija Bradulskienė praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti – suÅ¡velninti T. M. paskirtÄ bausmę, paskiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti. Netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡oma leisti likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti Kauno kalėjime, adresu Technikos g. 345, Kaune. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnį, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimÄ ir skirdamas bausmę. Nuteistasis, atlikęs areÅ¡to bausmę, suprato, kad tolesnis laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatitinka BK 54 straipsnyje nustatytų tikslų ir sukels jam neigiamas pasekmes.

2.2. Nurodoma, kad nuteistasis turi sveikatos problemų – patyrė mikroinfarktÄ , atlikta kraujagyslių Å¡untavimo operacija, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir vartoti paskirtus vaistus. Nustatytas neįgalumas. Laisvės atėmimo vietoje per 3 mėnesių laikotarpį jam nebuvo suteiktas joks gydymas, todėl ir toliau atliekant laisvės atėmimo bausmę yra tikimybė, kad sveikata pablogės. Taip pat nuteistasis jaučia peties ir sÄ nario skausmÄ , tačiau diagnozė dar nėra nustatyta.

2.3. Teigiama, kad atliekant realiÄ laisvės atėmimo bausmę, nukentės nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistojo charakteristikos – tai, jog dirbo ir turi galimybę dirbti toliau, užsiimti įvairia veikla. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Neatsižvelgė ir į tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, davė teisingus parodymus, visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų neteikė.

2.4. Pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas itin neigiamai paveiks nuteistÄ jį ir jo turtinę padėtį. Atliekant areÅ¡to bausmę jis patyrė finansinių sunkumų, todėl toliau atliekant realaus laisvės atėmimo bausmę minėti finansiniai sunkumai dar labiau padidės. Nuteistasis turi teisę gauti pareigÅ«nų netekto darbingumo pensijÄ , tačiau yra pasibaigęs terminas darbingumo nustatymui. Bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje, jis neturės galimybės prasitęsti neįgalumo laikotarpio, o tai turės reikÅ¡mės nuteistojo pajamų dydžiui – laisvės atėmimo laikotarpiu nuteistasis neturės pajamų.

2.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reali laisvės atėmimo bausmė yra pakankama, jog nuteistasis bÅ«tų perauklėtas ir pasitaisytų. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistasis nepasimokė ir nepadarė iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio ir nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnio – laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo.

2.6. Nors teismas paskyrė ženkliai mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį už sankcijoje numatytÄ vidurkį, tačiau, nuteistojo vertinimu, paskirtas bausmės dydis yra per didelis. Nuteistasis teigia, kad padarė iÅ¡vadas apie savo ankstesnį elgesį, pasitaisė ir pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo vykdymo ir sutinka vykdyti visus galimus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones.

2.7. Teigiama, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nuteistasis bÅ«tų naudingesnis visuomenei. Paskirti įpareigojimai laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu turėtų pozityvesnę įtakÄ nei realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui.

2.8. Teismas nuteistajam paskyrė kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , iki įsiteisės teismo nuosprendis. Tačiau apeliantas pabrėžia, jog Å¡i aplinkybė nebuvo svarstoma bylos nagrinėjimo metu ir nuteistasis neturėjo galimybės pasisakyti bei pateikti praÅ¡ymų. Nuteistasis yra buvęs vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas, tarnybÄ teko palikti dėl sveikatos bÅ«klės, tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje. Nuteistajam yra sudėtinga atlikti laisvės atėmimo bausmę Å iaulių kalėjime.

2.9. Teismui netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡oma leisti nuteistajam likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti Kauno kalėjime, adresu Technikos g. 345, Kaune, kadangi ten yra sudarytos visos sÄ lygos atlikti laisvės atėmimo bausmę buvusiems pareigÅ«nams.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡oma apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

3.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, sprendimÄ priėmė remdamasis BK įtvirtintomis nuostatomis, jas tinkamai pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino.

3.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų bei atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus. Teismas, paskirdamas nuteistajam bausmės rūšį, įvertino tai, kad T. M. yra teistas, nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui. Akivaizdžiai matyti, kad iÅ¡vados iÅ¡ anksčiau paskirtų bausmių nuteistasis nepadarė, nekeitė savo elgesio ir toliau darė tyčines nusikalstamas veikas. Todėl yra pagrindas jam skirti griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę, numatytÄ straipsnių sankcijoje – laisvės atėmimÄ .

3.3. Pabrėžiama, jog bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali bÅ«ti neatliekama. Kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi bÅ«ti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-115- 648/2016). Nors nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino žalas, tačiau nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ , kadangi nėra aiÅ¡ku, ar ateityje nebus daromos naujos nusikalstamos veikos.

Teigiama, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam atlikus pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintÄ ir parinktÄ sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę – tai neleis T. M. daryti naujų nusikalstamų veikų. Prokuroro nuomone, apelianto argumentai dėl Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies suÅ¡velninimo yra nepagrįsti. Teismo paskirtas bausmės laikas yra pakankamai nedidelis, o kitos apelianto nurodytos priežastys nesudaro pagrindo teismo paskirtÄ bausmę pakeisti kitos rÅ«Å¡ies bausme.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylÄ tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės skyrimo

5. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir praÅ¡oma jÄ suÅ¡velninti. Pabrėžiama, kad nuteistasis T. M. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, davė teisingus parodymus, visiÅ¡kai atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ ir jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. M. bausmę, į iÅ¡vardintas aplinkybes neatsižvelgė, taip pažeisdamas bausmės skyrimo taisykles – paskirta bausmė neatitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka.

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimÄ , privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , individualizuojant bausmę, visoms Å¡ioms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė, dominuojanti reikÅ¡mė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

7. Teismas, įvertinęs aplinkybių, reikÅ¡mingų skiriant bausmę, visumÄ , atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Å ių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį bei kaltininko asmenybę.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė du baigtus nusikaltimus, kurių objektas yra vieÅ¡oji tvarka ir rimtis bei asmens sveikata. Vienas iÅ¡ nusikaltimų, įtvirtintų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitas, įtvirtintas BK 284 straipsnyje, – prie nesunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimai buvo padaryti veikiant tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, savo veiksmams pateisinti panaudojus mažareikÅ¡mę dingstį. IÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nusikaltimu nukentėjusiajam M. D. buvo padarytas nosies kaulų lūžis (1 t., b. l. 70) ir nukentėjusysis turtinę ir neturtinę žalÄ Ä¯vertino 2 035 Eur (1 t., b. l. 62‑63). Nuteistasis T. M. nukentėjusiajam M. D. atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir su juo susitaikė. Tai patvirtina nukentėjusiojo M. D. pasiraÅ¡ytas susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 41). Nuteistasis taip pat atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilį ieÅ¡kinį – 108,65 Eur, kurio Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė (2 t., b. l. 40). PrieÅ¡ingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, teismas įvertino Å¡ias aplinkybes ir pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog kaltininkas geranoriÅ¡kai savo noru atlygino nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad T. M. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. T. M. naujas nusikalstamas veikas padarė turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , todėl nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo įvertinta ir T. M. asmenybė. Jis du kartus teistas (1 t., b. l. 133-136). T. M. paskutinių 3 m. laikotarpiu nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 146). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis dirbo ir turi galimybę dirbti toliau, tačiau iÅ¡ duomenų apie asmenį SODROS DB iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo. Paskutiniai darbiniai santykiai fiksuoti iki 2018 m. vasario 9 d. (1 t., b. l. 148). Buvęs darbdavys nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai (2 t., b. l. 43).

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas itin neigiamai paveiks nuteistÄ jį ir jo turtinę padėtį. Apelianto argumentas, jog laisvės atėmimo laikotarpiu T. M. neturės jokių pajamų, nes bausmės atlikimo metu negalės prasitęsti neįgalumo laikotarpio, kuris reikalingas norint gauti pareigÅ«nų netekto darbingumo pensijÄ , yra nepagrįstas. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl plačiau apie Å¡iuos skundo argumentus nepasisakoma.

Vien tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neturės pajamų, nėra priežastis, dėl kurios reikėtų minėtÄ bausmę pakeisti kitos rÅ«Å¡ies bausme. Be to, akivaizdu, kad griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmė kartu sukelia nuteistajam ir atitinkamus nepatogumus bei pasekmes, kuriuos, be kita ko, galima buvo numatyti prieÅ¡ padarant nusikalstamas veikas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis turi sveikatos problemų – patyrė mikroinfarktÄ , atlikta kraujagyslių Å¡untavimo operacija, reikia reguliariai lankytis pas gydytojus ir vartoti paskirtus vaistus.

Byloje nėra T. M. medicininių duomenų, kurie patvirtintų Å¡iuos skundo teiginius. Duomenys apie patirtÄ mikroinfarktÄ yra užfiksuoti T. M. parodymuose (2 t., b. l. 51). Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad T. M. turi 50 procentų darbingumÄ , yra neįgalus. Apeliacinio skundo teiginį, kad laisvės atėmimo vietoje trijų mėnesių laikotarpiu jam nebuvo suteiktas reikiamas gydymas, paneigia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos medicininiai pažymėjimai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2022 m. gruodžio 14 d., 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. sausio 26 d., 2023 m. vasario 2 d., 2023 m. vasario 7 d.

T. M. buvo leista duoti vaistus į kamerÄ (2 t., 45-47). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje T. M. suteikiama sveikatos priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo nurodoma negalia nesutrukdė padaryti jam inkriminuotų nusikaltimų, be to, nėra duomenų, kad jam bÅ«tų reikalingas gydymas, kurio jam negalėtų suteikti laisvės atėmimo vietose esančios gydymo įstaigos ar dėl turimų ligų jis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės.

11. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė skirti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ vienintelę laisvės atėmimo bausmę ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Taip pat teigiama, kad paskirtas bausmės dydis yra per didelis. Teisėjų kolegija su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. M., pagrįstai pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria kitoje jau iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areÅ¡tÄ dėl to, jog nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų (2 t., b. l. 24-25). Tai rodo nuteistojo neigiamÄ požiÅ«rį į moralės ir teisės normas bei jų laikymÄ si. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad T. M. gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, už abi padarytas veikas paskyrus sankcijose numatytas su laisvės atėmimu susijusias bausmes, nes kitos rÅ«Å¡ies bausmių nusikalstamiems T. M. polinkiams pakeisti nepakanka. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nuteistojo T. M. padarytus nusikaltimus paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas artimÄ minimaliam ir bausmes subendrino apėmimu bÅ«du.

12. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas T. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio.

Dėl BK 75 straipsnio (ne)taikymo

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesvarstė galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo. Nuteistojo vertinimu, jis padarė iÅ¡vadas apie savo ankstesnį elgesį, pasitaisė ir pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo vykdymo. T. M. iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ vykdyti visus galimus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones. Taip pat pažymima, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nuteistasis bÅ«tų naudingesnis visuomenei ir paskirti įpareigojimai jam turėtų pozityvesnę įtakÄ nei realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Atkreiptinas dėmesys, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali bÅ«ti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neiÅ¡nykusį teistumÄ . Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimÄ , paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimÄ , teismas turėtų įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, ar neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179-693/2017).

16. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. nuteistajam T. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Teisėjų kolegija, įvertinusi T. M. asmenybę, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. T. M. teistas 2 kartus už nusikaltimus, pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei bei aplinkai (1 t., b. l. 133-136). Kaip jau buvo minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2021 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu T. M. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau jis nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi Å¡i bausmė buvo pakeista į areÅ¡to bausmę (2 t., b. l. 24-25). Neatlikęs areÅ¡to bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, nusikalstamas veikas padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nedaro iÅ¡vadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja. Tiek anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausme, tiek areÅ¡to bausme nepavyko T. M. sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atlygino nukentėjusiajam žalÄ , buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 43), iÅ¡ dalies darbingas, tačiau to nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, nuteistÄ jį charakterizuojančias bei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam T. M. ir jo netaikė.

Dėl bausmės vykdymo vietos parinkimo

18. Teismui netenkinus apeliacinio skundo, praÅ¡oma leisti T. M. likusiÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti Kauno kalėjime, adresu Technikos g. 345, Kaune. Nuteistasis yra buvęs vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas, todėl jam yra sudėtinga atlikti laisvės atėmimo bausmę Å iaulių kalėjime.

19. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas leisti nuteistajam T. M. atlikti laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime netenkinamas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, pripažinta netekusia galios. Pagal galiojančiÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijÄ , nuteistųjų laisvės atėmimo bausmėmis konvojavimo į bausmių atlikimo vietas ir priėmimo jose tvarka, nuteistųjų perkėlimo į kitÄ bausmės atlikimo vietÄ sÄ lygos yra įtvirtintos BVK 30-31 straipsniuose. Pagal BVK 30 straipsnio 2 dalį, KonkrečiÄ bausmės atlikimo vietÄ , kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamÄ pavojų, visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, į nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. To paties kodekso 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuteistųjų perkėlimo į kitas bausmės atlikimo vietas tvarkÄ nustato teisingumo ministras. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nustatyti konkrečiÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, tokia kompetencija nepriklausė ir pirmosios instancijos teismui.

20. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas T. M. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančiÄ , tinkamai individualizuotÄ , adekvačiÄ padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Tai sudaro pagrindÄ skundÄ atmesti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. M. gynėjos advokatės Virginijos Bradulskienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienÄ .

Teisėjos Ieva Gavelytė-Kalytienė

Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė

Nida Vigelienė