d9c265ac-9be7-4464-ac18-e614fda06a0f · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-530-883/2018 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02294-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7; 2.5.10.2; 2.5.10.5.2.17; (S) 3.1.7.10; 3.3.1.21. 3.1.7.10; 3.3.1.21. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 26 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R.

G. ir N. G. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-373-304/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurdeta“ ieÅ¡kinį atsakovams N. G. ir R. G. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė BUAB „Jurdeta“ ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama BUAB „Jurdeta“ naudai priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R.

G. ir N. G. 35 053,62 Eur žalos atlyginimui, bylinėjimosi iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už visÄ priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2016-11-24 nutartimi Å iaulių apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „Jurdeta“, bankroto administratore paskyrė UAB „Opek“, įmonė bankrutuojančios statusÄ Ä¯gijo nuo 2016-12-05. Bankroto administratorė nustatė, kad buvęs bendrovės vadovas R. G. bei atitinkamÄ teisę bei pareigÄ turėjęs bendrovės dalyvis (akcininkas) N. G. neįvykdė LR Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje numatytos prievolės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl įmonei bei jos kreditoriams buvo padaryta žala.Atsakovai R.

G. ir N. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog nesutinka su dokumentais, kuriais ieÅ¡kovė grindžia ieÅ¡kinį. Atsakovai, manydami, kad įmonė yra moki, tačiau tik turinti laikinų finansinių sunkumų, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o ieÅ¡kojo naujų užsakovų, vedė derybas dėl investicijų pritraukimo. Nurodė, kad atsakovai, stengėsi ne didinti įmonės skolas ar apriboti kreditorių galimybes atgauti esamas skolas, bet tęsti įmonės veiklÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad dėl atsakovų nesikreipimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Jurdeta“ kreditoriams bÅ«tų padaryta 35 053,62 Eur žala.II.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmėTelÅ¡ių apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovų R. G. ir N. G. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Jurdeta“ solidariai 35 053,62 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisė iÅ¡ R. G. ir N. G. lygiomis dalimis 751 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad atsakovas R.

G. nuo 2014-10-09 buvo ieÅ¡kovės vadovas, atsakovas N. G. buvo ne tik bendrovės akcininkas, bet ir nuo 2014-11-13 iki 2016-09-30 dirbo įmonėje. Nors atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė manę, kad įmonės finansiniai sunkumai laikini, ieÅ¡kojo naujų užsakovų, investicijų pritraukimo, teismas sprendė, kad abiem atsakovams bendrovės sunki finansinė padėtis buvo žinoma. Teismo nuomone, įmonės vadovas R. G. ir dalyvis N. G. apie bendrovės sunkiÄ finansinę padėtį sužinojo tuo pačiu metu ir jų abiejų atsakomybės pradžios momentai sutampa.

Teismas sprendė, kad žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės finansinę padėtį ir turėdamas 67 proc., o vėliau ir 100 proc. įmonės akcijų, N. G. privalėjo pasidomėti įmonės veikla tam, kad, esant reikalui, galėtų įvykdyti įstatymo nustatytÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo tam, jog bÅ«tų apsaugoti įmonės kreditorių interesai.Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovės balanse už finansinės atskaitomybės laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 nurodyta mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 153 431 Eur.

Atsižvelgęs į tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi iÅ¡keliant bendrovei bankroto bylÄ konstatuota, kad bendrovė nemoki, kad Å iaulių apygardos teismo 2017-09-14 nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as 188 484,62 Eur sumai, teismas sprendė, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams iÅ¡augo 35 053,62 Eur. Teismas nurodė, jog atsakovai neįrodė, kad ieÅ¡kojo naujų užsakovų, taip pat neįrodė, kad suteikta paskola buvo dengiami kreditoriniai įsipareigojimai, prieÅ¡ingai, už paskolÄ nupirkus įrengimus atsirado papildomas kreditorius, t. y.

įmonės finansinė padėtis negerėjo.Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos sÄ lygos atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei kilti, prie žalos prisidėjo abu atsakovai, t. y. bent vienam jų kreipusis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, žala nebÅ«tų atsiradusi.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmėApeliaciniu skundu atsakovai R. G. ir N. G. praÅ¡o panaikinti 2018 m. balandžio 13 d. TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-373-304/2018 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės BUAB „Jurdeta“ ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės BUAB „Jurdeta“ atsakovų R.

G. ir N. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neiÅ¡tyrė visų byloje pateiktų įrodymų, juos netinkamai vertino ir taikė netinkamas teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ .2015 metų UAB „Jurdeta“ balanso duomenys, kuriuose nurodyta, kad bendrovės turimo turto vertė 2015-12-31 sudarė 154 657 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 153 431 Eur, iÅ¡ tikrųjų neatspindėjo realios bendrovės turto vertės.Nustatant momentÄ , kada įmonė tapo nemoki, yra svarbu nustatyti, kada įmonės pradelstų (bet ne mokėtinų per vienerius metus) įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, taip pat, nuo kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir pan.Atsakovai manė, kad įmonė yra moki, turi tik laikinų finansinių sunkumų, stengėsi surasti naujų užsakovų ir pritraukti investicijų, todėl nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.2016 m. vasarÄ paimtas 35 000 Eur kreditas, sudarytas tarp Å iaulių kredito unijos ir atsakovo N. G., skirtas panaudoti įmonės veikloje, t. y.

UAB „Jurdeta“ apyvartinėms lėšoms. Tai parodo, kad įmonės akcininkas siekė iÅ¡ asmeninių lėšų atgaivinti įmonės veiklÄ , pats negaudamas jokios naudos.Nors įmonės veikla ir buvo sunki, tačiau buvo vykdoma Å«kinė komercinė veikla iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y. iki 2016 m. lapkričio 24 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad gali bÅ«ti konstatuota atsakomybė dėl nesikreipimo į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .Sprendimas priteisti iÅ¡ atsakovų žalÄ solidariai yra nepagrįstas ir negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių status lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais.Nagrinėjamu atveju nepakanka vien nemokumo konstatavimo, kadangi bÅ«tina nustatyti kokia dalimi padidėjo kreditorinių įsipareigojimų, kurių įmonė nėra pajėgi padengti savo valdomu turtu, suma nuo laiko, kuomet atsakovai privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iki faktinio bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei momento.Neįrodžius kaltų atsakovų veiksmų, iÅ¡ jų negali bÅ«ti priteisiama žala vien tuo pagrindu, kad jie nepateikė pareiÅ¡kimų dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ BUAB „Jurdeta“ bankroto administratorius UAB „Opek“ praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme ginčo dėl to, kad įmonė jau 2015-12-31 buvo nemoki, nekilo, atsakovai patys pripažino, kad įmonė 2015 metų pabaigoje jau buvo nemoki.Nėra aktualus atsakovų teiginys dėl balanso duomenų neatitikimÄ patvirtinančių aplinkybių, t. y., kad nemaÅ¾Ä balanse įraÅ¡yto trumpalaikio turto – atsargų vertę sudarė nekondicinė mediena, drožlės ir pjuvenos, kurios turėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytos, nes Å¡io turto nuraÅ¡ymo atveju įmonės turimo turto vertė bÅ«tų buvusi dar mažesnė, o įsipareigojimų ir turimo turto santykis dar pablogėtų.Už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui.Priežastys ir aplinkybės dėl kurių įmonė tapo nemoki, taip pat atsakovų pastangos tęsti įmonės veiklÄ , Å¡iuo atveju yra nereikÅ¡mingos.

Atsakovai, matydami, jog įmonė tapo nemokia bei tai, kad jos finansiniai rodikliai ir toliau blogėja, turėjo pareigÄ bei prievolę kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius siekia iÅ¡ atsakovų – buvusio įstaigos vadovo ir įstaigos savininko – prisiteisti žalÄ . Byloje nagrinėjamas civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagal UAB „Girmedis“ pareiÅ¡kimÄ Å iaulių apygardos teismas iÅ¡kėlė bankroto bylÄ BUAB „Jurdeta“, bankroto administratore paskyrė UAB „Opek“. Bendrovės BUAB „Jurdeta“ direktoriumi nuo 2014-10-09 buvo atsakovas R. G.. Atsakovui N. G. 2014-10-03 priklausė 67 proc., o nuo 2016-02-18 – 100 proc. bendrovės akcijų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 įmonė turėjo turto už 154 657 Eur, įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 153 431 Eur.

Å iaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. patvirtintų BUAB „Jurdeta“ kreditorinių reikalavimų suma sudaro 188 484,62 Eur. Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių teises ir interesus kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų R. G. ir N. G. 35 053,62 Eur sumÄ Å¾alos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ R. G. ir N. G. BUAB „Jurdeta“ solidariai 35 053,62 Eur žalos atlyginimÄ .

Apeliantai R. G. ir N. G. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 str. 1 d. nurodyta: jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Ä®BÄ® 8 str. 4 d. nurodyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės administracijos vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Å ios pareigos yra saistomi ir vieÅ¡osios įstaigos vadovas bei savininkas (Ä®BÄ® 1 straipsnio 2 dalis).Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, turėtų bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi bÅ«ti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018). Nustačius pareigos atsiradimo momentÄ , reikia nustatyti kokiÄ Å¾alÄ dėl tokio įmonės vadovo (vadovų) ir / ar kitų asmenų, turinčių pareigÄ inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimo procesus, neveikimo patyrė bendrovė (įstaiga) ir jos kreditoriai.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl iÅ¡augusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra iÅ¡vestinė iÅ¡ įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis, Nr. 3K-3-321/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 35053,62 Eur žala kreditoriams susidarė atsakovo R.

G. vadovavimo laikotarpiu, kuris UAB „Jurdeta“ vadovo pareigas ėjo nuo 2014-10-09 iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir turėjo įstatyminę pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo. Teismas vadovavosi 2015 m. UAB „Jurdeta“ balansu, kuriame nurodyta, kad bendrovės turimo turto vertė 2015-12-31 sudarė 154 657 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 153 431 Eur. Remdamasis balanso duomenimis ir Å iaulių apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės įsipareigojimai kai kuriems kreditoriams atsirado ir jau buvo vykdytini dar iki 2015-12-31 dienos.

Apeliantai su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, o teismas tinkamai nepagrindė nei ginčijamos 35053,62 Eur žalos atsiradimo momento, nei jos dydžio. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti bendros iÅ¡augusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentÄ , nuo kada bendrovės vadovas (dalyvis) pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡is neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovui padaryti nuostoliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Vertinant padarytÄ Å¾alos dydį ir priežastinį ryšį turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius Å¡ių dydžių skirtumÄ , galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).             Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonės nemokumas paaiÅ¡kėjo sudarius ir patvirtinus 2015 m. finansinį balansÄ , taip pat rėmėsi Å iaulių apygardos teismo 2016-11-24 nutartimi iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .

UAB „Jurdeta“ nemokumo, sprendžiant vien tik iÅ¡ finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nėra pagrindo konstatuoti, nes nemokumo nustatymo tikslu aktualÅ«s yra ne visi, o tik pradelsti įsipareigojimai (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Aptariamu atveju nėra duomenų, kad į 2015 metų balansÄ Ä¯trauktos visos mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bÅ«tų buvę pradelsti. Å iaulių apygardos teismo 2016-11-24 nutartyje dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo taip pat nėra nustatytas konkretus įmonės nemokumo momentas bei konkrečios pradelstos sumos, nuo kurių bÅ«tų galima apskaičiuoti žalos dydį, kuris galimai susidarė atsakovams netinkamai vykdant savo pareigas bei laiku nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę (žr. pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-412-381/2016). Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai neanalizavo ir netyrė konkretaus įmonės nemokumo momento, t. y. kada konkrečiai įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams įmonės nemokumo atsiradimo momentu, jų susidarymo pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatė, ar visa ieÅ¡kovės reikalaujama priteisti 35053,62 Eur dydžio suma yra žala bendrovei, padaryta dėl to, kad bendrovės vadovai, įmonei esant nemokiai, savalaikiai nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas taip pat neanalizavo, kuriuo momentu atsirado kiekvieno iÅ¡ atsakovų pareiga tÄ daryti. Teismas, konstatuodamas solidariÄ jÄ atsakovų atsakomybę, nemotyvavo, kokių faktinių duomenų pagrindu ir kokiu teisiniu pagrindu įmonės vadovui ir akcininkui kyla solidarioji atsakomybė (CK 6.6 straipsnis) bei kada konkrečiai atsirado kiekvieno jų pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Taigi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, jog atsakovams, kaip įmonės vadovui ir dalyviui, gali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė dėl jų savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, netyrė bei nenustatė konkrečių faktų, pagrindžiančių visų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, formaliai sprendime iÅ¡vardindamas ieÅ¡kovės nurodytus raÅ¡ytinius įrodymus, kurie neva pagrindžia praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , jos atsiradimo momento ir dydžio faktiÅ¡kai nenustatinėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su vieÅ¡uoju interesu.

Å io proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. VieÅ¡ojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ bÅ«ti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikÅ¡mingas jiems iÅ¡spręsti aplinkybes. Nesant byloje pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Ä®monių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014; kt.).

Teismas nesiaiškino, kodėl administratorius, pateikdamas duomenis apie įmonės kreditorius ir įmonės išaugusias skolas kreditoriams po 2015 m. gruodžio 31 d., nenurodė prievolių kreditoriams atsiradimo momento, nepateikė skolų detalizavimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose nors ir turi teisę ex officio (savo iniciatyva) rinkti įrodymus, tačiau yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų, jis turėjo pasiūlyti ieškovei pateikti papildomus įrodymus dėl skolų kreditoriams susidarymo, o reikalui esant – ir patikslinti savo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015.

Teismų praktika. 2015, 44, p. 113-135). Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino faktinių aplinkybių dėl atsakovų, kaip įmonės vadovo ir akcininko, neteisėtų veiksmų, galimos žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, leidžiančių konstatuoti konkrečios žalos dydį ir kiekvieno iÅ¡ atsakovų atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dėl ko Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės nėra konkrečiai nustatytos visos atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygos, numatytos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Å iuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus įrodymus negali iÅ¡taisyti nustatytų trÅ«kumų dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, atsakovų pareigos kreiptis į teismÄ momento atsiradimo bei konkrečios žalos dydžio, susidariusio dėl atsakovų galimai neteisėtų veiksmų.

Pareikalavus įrodymus, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimÄ , turi iÅ¡tirti ne tik byloje Å¡iuo metu esančius įrodymus, bet ir nepažeidžiant rungimosi principo surinktus naujus duomenis apie realiai turėtÄ Ä¯monės turtÄ , skolinius įsipareigojimus ir jų įvykdymo terminus (juos nustatant ir iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto byloje kreditorių pareikÅ¡tų reikalavimo pagrindimo).

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduotina TelÅ¡ių rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegijan u t a r i a : TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                           Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė                                        Irena StasiÅ«nienė                                        Vilija Valantienė