d9bd2d50-7491-489e-a619-d90b5cdce2b8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3694-1159/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34385-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Secure Nordic Payments“ direktorei S. Z. (2022 m. balandžio 12 d.) atstovui advokatui Juliui Pagojui ir atsakovei D.

B. (2022 m. balandžio 12 d. ir 2022 m. balandžio 14 d.) ir jos atstovei advokatei RÅ«tai Globytei, vieÅ¡uose miÅ¡riuose nuotoliniuose teismo posėdžiuose (2022 m. kovo 24 d., 2022 m. balandžio 12, 14, 15 d.) žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. balandžio 25 d. 16:00 val.

I. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovė su 2022 m. vasario 22 d. su patikslintu ieÅ¡kiniu (toliau – ieÅ¡kinys) (DOK-33092), kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ ;

2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4 553,95 Eur (DOK-67305) advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminiam mokesčiui (21 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092). Ieškinyje nurodė, kad: 1.1. Bendros aplinkybės:

1) IeÅ¡kovė ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 23 d. sudarė darbo sutartį Nr. 75 (toliau – Darbo sutartis). Darbo sutarties 1.2 punkte buvo įtvirtinta, kad atsakovė priimama dirbti teisinių reikalų vadovės pareigoms, o 2021 m. sausio 5 d. sudarė susitarimÄ dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo pakeitė atsakovės pareigas į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams. Atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. ėjo ne tik direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas, bet taip pat atliko ir teisinių reikalų vadovės funkcijas. 2) 2020 m. kovo 13 d.

Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis E. S. (toliau – Vokietijos pilietis) kreipėsi į Vokietijos Federacinės Vedingo apylinkės teismÄ (vok. Amtsgericht Wedding) (toliau – Vokietijos teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo (9 500,00 Eur) bei kitas susijusias iÅ¡laidas, nukreiptas į ieÅ¡kovę. 2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos teismas, remdamasis minėtu praÅ¡ymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ .

Å iuo teismo sprendimu ieÅ¡kovei buvo nurodyta sumokėti Vokietijos piliečiui: (i) reikalavimų sumÄ â€“ 9 500,00 Eur; (ii) teismo mokesčius – 120,50 Eur; (iii) advokato iÅ¡laidas – 687,82 Eur; (iv) vertimo iÅ¡laidas – 150,00 Eur (viso 10 458,32 Eur).

3) Gavusi mokėjimo įsakymÄ , ieÅ¡kovė pavedė atsakovei spręsti šį klausimÄ ir pateikti prieÅ¡taravimÄ Å¡iam įsakymui (t. y. jį užginčyti). 2021 m. sausio 8 d. atsakovė pateikė Vokietijos teismui prieÅ¡taravimÄ , kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas pagal teismo nustatytas taisykles (t. y. buvo netinkamas), todėl, atitinkamai, Vokietijos teismo nebuvo priimtas. 2021 m. sausio 21 d. atsakovė ieÅ¡kovės vardu pateikė Vokietijos teismui antrÄ jį prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. tai padarė viena diena vėliau negu nustatytas 30 dienų terminas. 1.2. Dėl reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad:

1) Darbo kodekso 151 straipsnyje yra nustatyta, kad: „Kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ .“;

2) Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad: „Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.“ 3) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai ir laiku nepateikė prieÅ¡taravimo dėl Europos mokėjimo įsakymo, Å¡is įsakymas įsigaliojo bei ieÅ¡kovė buvo priversta jį vykdyti, t. y. sumokėti Vokietijos piliečiui 10 458,32 Eur sumÄ , o taip pat palÅ«kanas ir mokesčius antstoliams, kuriuos sumokėjo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d.

4) Pagal Darbo sutarties ir prie jos priskirtų funkcijų apraÅ¡ymus atsakovei buvo nustatytos pareigos – atstovauti ir ginti įmonę teisme, jei to prireiktų. <...> atsakyti į oficialias užklausas, adresuotas įmonei. <...>.“, t. y. nors 2021 m. sausio 5 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė susitarimÄ dėl Darbo sutarties pakeitimo, kuriuo ieÅ¡kovės pareigų pavadinimas buvo pakeistas iÅ¡ „Teisinių reikalų vadovės“ į „Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams“, tačiau Å¡is pakeitimas nepanaikino atsakovės funkcijų, kurias ji atliko eidama Teisinių reikalų vadovės pareigas, t. y. atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo įmonės direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir teisinių reikalų vadovė.

Atsakovė, vykdydama teisinių reikalų vadovės funkcijas, turėjo pareigÄ tinkamai ir laiku atlikti visas savo darbo funkcijas, įskaitant prieÅ¡taravimo pareiÅ¡kimÄ (t. y. pateikimÄ /iÅ¡siuntimÄ ) Vokietijos teismui per nustatytÄ 30 dienų terminÄ . Pažymėtina, kad atsakovė yra teisinį iÅ¡silavinimÄ turintis asmuo, kurios teisinio darbo patirtis tiek dirbant ieÅ¡kovės įmonėje, tiek anksčiau, neleidžia suabejoti jos gebėjimu suprasti, kokias pasekmes gali sukelti ir sukels teismo nustatyto termino praleidimas.

5) Atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, Å¡iuo konkrečiu atveju savo veiksmų (t. y. netinkamo, o vėliau pavėluoto prieÅ¡taravimo Vokietijos teismui pateikimo) pasekmes (t. y. Vokietijos teismo sprendimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kinyje nurodytas sumas) numatė ne kaip neiÅ¡vengiamÄ , o tik kaip galimÄ dalykÄ . Atsakovė tikėjosi, kad iÅ¡vengs pasekmių ir lengvabÅ«diÅ¡kai pervertino tai, kad Vokietijos apylinkės teismas priims netinkamai pasiraÅ¡ytus ir (ar) praleidus terminÄ pateiktus dokumentus. Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad jos kaltės rÅ«Å¡is pasireiÅ¡kė neatsargumu dėl per didelio pasitikėjimo.

6) Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, o bÅ«tent – praleido 30 dienų terminÄ pateikti prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, ieÅ¡kovei kilo žala, kurios dydį sudaro 10 458,32 Eur, sumokėti pagal Europos mokėjimo nurodymÄ , t. y. reikalavimo suma pagal sutartį, teismo mokesčiai, nukentėjusiojo asmens advokato iÅ¡laidos bei vertimo iÅ¡laidos bei 697,87 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė sumokėjo už ikiteisminės pretenzijos rengimÄ . 1.3. Prie ieÅ¡kinio pridėjo įrodymus:

Darbo sutarties ir jos pakeitimų kopijas, dokumentus iÅ¡ Vokietijos teismo (vokiečių ir lietuvių kalbomis) kopijas, kitus susijusius dokumentus. Taip pat pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2022 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. DGKS-664 (17 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“ praÅ¡ymÄ darbo byloje Nr. APS-131-22109 atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo, nes ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.

2. Pasirengimo nagrinėti bylÄ proceso metu: 2.1. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ (DOK-44094) ir 2022 m. balandžio 6 d. (DOK-60973), 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-63336), 2022 m. balandžio 14 d. (DOK-66785) papildomus paaiÅ¡kinimus, dokumentus, kuriuose nurodė, kad su IeÅ¡kiniu nesutinka, IeÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes: 2.1.1. Faktinės aplinkybės: PrieÅ¡taravimai Vokietijos teismui buvo pateikti, tačiau netiko pasiraÅ¡ymo bÅ«das. IeÅ¡kovė, visÄ laikÄ Å¾inojusi apie prieÅ¡taravimų pateikimÄ , daugiau jokių priemonių nesiėmė. 2.1.2. Dėl atsakovės bendrų atsakomybės sÄ lygų:

1) ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl žalos kilimo visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Pati atsakovė ne kartÄ (tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu) teikė pasiÅ«lymÄ papildomai samdytis iÅ¡orės teisininkus, kurie spręstų visÄ situacijÄ , teiktų teisines iÅ¡vadas, kt. Tačiau, ieÅ¡kovės atstovai priėmė sprendimÄ , kurį pagal pavedimÄ atsakovė vykdė. Atsakovė veiksmus atliko tik gavusi bÅ«tent ieÅ¡kovės atstovų pavedimÄ , paremtÄ jų pačių priimtu sprendimu, dėdama visas pastangas atlikti jį pasitelkiant visas žinias ir įgÅ«džius.

Kaip matyti iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų, (i) ieÅ¡kovė apie galimÄ 9500 Eur baudos sumokėjimÄ ne tik žinojo nuo 2020 m. gegužės mėnesio (kai atsakovė net nedirbo pas ieÅ¡kovę); (ii) bet ir 2020 m. gruodžio 21 d. gavusi Europos mokėjimo įsakymÄ nesiėmė jokių veiksmų, nusprendė, kad jei reikės Å¡iÄ sumÄ sumokės, vilkino patį procesÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė nėra įrodžiusi, kad (i) atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų pateikimÄ ir sprendimų dėl prieÅ¡taravimų pateikimo priėmimÄ , bei (ii) įrodymų, kad bÅ«tent atsakovė praleido terminÄ prieÅ¡taravimams pateikti.

2) IeÅ¡kinyje nurodytais terminais, kuomet neva buvo atlikti neteisėti veiksmai, atsakovė ėjo ne teisinių reikalų vadovės, o direktoriaus pavaduotojos administracijai pareigas (nuo 2021 m. sausio 5 d.). Nors atsakovė ir padėjo ieÅ¡kovei iÅ¡spręsti tam tikrus teisinius klausimus, kurie kildavo, tačiau tai nebuvo pagrindinės atsakovės pareigos (juo labiau priimti sprendimus dėl atitinkamų institucijų priimtų sprendimų apskundimo). Dėl Å¡ių priežasčių, atsakovė ir siÅ«lė ieÅ¡kovei kreiptis į iÅ¡orinius teisininkus, kurie galėtų padėti sutvarkyti susidariusiÄ situacijÄ su prieÅ¡taravimų pateikimu.

IeÅ¡kovės direktorė taip pat buvo pateikusi informacijÄ atsakovei, kad akcininkas pats nori iÅ¡sibandyti šį atvejį ir jeigu reikės baudÄ susimokės. Atsakovė, jau eidama visiÅ¡kai kitas pareigas, tiesiog padėjo pakoordinuoti šį klausimÄ , vykdydama ieÅ¡kovės pavedimÄ . Kaip matyti iÅ¡ pateikiamų dokumentų, ieÅ¡kovės vadovė ir akcininkas tÄ puikiai suprato, patys priėmė sprendimus dėl paaiÅ¡kinimų pateikimo, terminų ir aplinkybės, kad dabar jau praÅ¡omos atlyginti žalos sumÄ sumokės, bet nori iÅ¡bandyti procesÄ .

Čia ypatingai pažymėtina, kad niekada nei darbo santykių su ieškove metu, nei jiems nutrūkus (iki 2021 m. spalio 26 d.) ieškovė jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

3) Atsakovė su jokiais pareiginiais nuostatais, ar bet kokiais kitais ieÅ¡kovės lokaliniais dokumentais, kuriuose bÅ«tų nurodytos atsakovei privalomos atlikti funkcijos, niekada nebuvo supažindinta (Å¡i svarbi aplinkybė pabrėžtina, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktus paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡traukas iÅ¡ pareiginių nuostatų, nurodytas atsakovės funkcijas, kurias ji neva atliko). Todėl, nagrinėjamu atveju tampa apskritai neaiÅ¡ku kokiais įrodymais remdamasi ieÅ¡kovė teigia, kad sprendimus dėl prieÅ¡taravimų pateikimo priėmė pati atsakovė ir, kad bÅ«tent atsakovė praleido terminÄ juos pateikti bei, kad tai buvo jos atsakomybė.

4) Dėl materialinės atsakomybės sÄ lygų. Darbo kodekso 151 straipsnis įtvirtina, jog kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę. Nurodytina, kad pareiga atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ atsiranda, kai nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja Å¡ių sÄ lygų visetas: - padaroma žala; - žala padaroma neteisėta veika; - yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; - yra pažeidėjo kaltė; - pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; - žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.

Darbuotojo neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-1075/2018). Dėl žalos atsiradimo kaltas asmuo turi būti pažeidęs savo įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus ar kitus teisės aktus (pvz. vidines tvarkas).

Pažymėtina, kad ieškinyje nėra nurodyta nei vieno konkretaus teisės akto/vidinio dokumento, kurį neva pažeidė atsakovė: nėra aišku kokias konkrečias Darbuotojai nustatytas pareigas ji pažeidė, kur konkrečiai tokios pareigos yra įtvirtintos, o jei yra įtvirtintos, tai ar atsakovė buvo su tokiais vidiniais dokumentais/teisės aktais supažindinta. Ieškovė neįrodo, kad būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Bendrovei kilo žala, t. y. aplinkybė, kad prieštaravimai buvo pateikti po Vokietijos teismo nustatyto termino (jei ši aplinkybė iš tikrųjų egzistavo, nes įrodymų byloje nėra), pati savaime nesuponuoja išvados, kad būtent dėl to Bendrovei kilo žala.

Tad, net jei prieštaravimai ir būtų pateikti laiku, tai nereiškia, kad žala vis tiek nebūtų kilusi. Galbūt Bendrovė būtų „laimėjusi“ šiek tiek laiko, tačiau tai savaime nereiškia, kad nebūtų reikėję mokėti 9500 Eur sumos. Pats žalos atsiradimo faktas nėra ir negali būti kildinamas iš prieštaravimų pateikimo termino. Žala, kurios atlyginimo ieškovė dabar reikalauja iš atsakovės pati savaime jei ir kilo, tai kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų Bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko.

Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodyta aukščiau, žala savaime kilo ne dėl po termino pateiktų prieÅ¡taravimų Vokietijos teismui, o dėl visai kitų priežasčių. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. 2.1.3. Prašė priteisti atstovavimo iÅ¡laidas (DOK-65083 ir DOK-66785), t. y. 1397,55 Eur. 2.2. IeÅ¡kovė papildomai 2022 m. kovo 24 d. (DOK-52708), 2022 m. balandžio 6 d. (DOK-60994), 2022 m. balandžio 11 d. (DOK-63304), 2022 m. balandžio 14 d. (DOK-66678) nurodė, kad: 1) (DOK-52708) Atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 3936,50 Eur. 2) (DOK-52708) Vokietijos pilietis per savo atstovus kreipėsi į ieÅ¡kovę 2019 m. lapkričio 13 d. el. paÅ¡tu praÅ¡ydamas atlyginti jo tariamai patirtÄ Å¾alÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iame praÅ¡yme Vokietijos pilietis nepateikė jokių įrodymų, kad jis tikrai tapo sukčiavimo auka (t. y. nepateikiama jokia informacija, kad bÅ«tų priimti apkaltinamieji nuosprendžiai tariamai sukčiavimu užsiėmusių asmenų atžvilgiu, ar bent jau pradėti kokie nors tyrimai). Vėliau Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ dėl tariamos ieÅ¡kovės skolos jam. Å i skola faktiÅ¡kai niekada neegzistavo.

Asmenų sÄ skaitos, į kurias Vokietijos pilietis pervedė pinigus, buvo atidarytos ieÅ¡kovės finansų įstaigoje. Dėl Å¡ios priežasties jis kreipėsi į ieÅ¡kovę praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti jam Å¡iuos pinigus, tačiau ieÅ¡kovė, nesant tam teisinio pagrindo, atsisakė tai padaryti. Nei Lietuvos Respublikoje, nei kitur Europos SÄ jungoje, finansų įstaigos neprivalo atlyginti žalos asmenims, nukentėjusiems nuo sukčiavimo. Ypač, kol sukčiavimo faktas nėra įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Jokių sukčiavimo įrodymų Vokietijos pilietis nepateikė Vokietijos teismui kreipdamasis dėl Europos mokėjimo įsakymo iÅ¡davimo. PrieÅ¡ingai – jis nurodė, kad jo reikalavimas kildinamas iÅ¡ sutarties (žr. IeÅ¡kinio priedo Nr. 3 18 puslapio 6 punktÄ ), nors jokia sutartis tarp ieÅ¡kovės ir Vokietijos piliečio niekada nebuvo sudaryta ir jokių santykių Å¡ie subjektai neturėjo. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti jo patirtos žalos atlyginimo iÅ¡ savo kliento, kuriam tariamai Vokietijos pilietis pervedė pinigus, nes, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos pilietis nepateikė jokių net tikėtino (prima facie) savo reikalavimų pagrindimo, nebuvo ir nėra jokių įrodymų, kad Å¡ie pinigai ieÅ¡kovės klientui buvo pervesti nepagrįstai. 3) (DOK-60994) Vienintelis asmuo, kuris bÅ«tų turėjęs teisinį pagrindÄ reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų, jei nurodytos aplinkybės yra teisingos, buvo Vokietijos pilietis, tačiau jis pasirinko visiÅ¡kai teisėtai nepagrįstÄ keliÄ reikalauti Å¡ių pinigų iÅ¡ finansų įstaigos – ieÅ¡kovės. Ir jam pavyko šį reikalavimÄ Ä¯vykdyti tik dėl atsakovės kaltės, nes ji laiku nepateikė prieÅ¡taravimo Europos mokėjimo įsakymui.

Jei Europos mokėjimo įsakymas bÅ«tų buvęs panaikintas, ieÅ¡kininėje byloje Vokietijos pilietis nebÅ«tų turėjęs jokių galimybių Å¡ių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalauti, nes neegzistavo jokie ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės pagrindai. Atsakovė suprato situacijos, susiklosčiusios su Vokietijos piliečiu, esmę ir ar bÅ«tent jos atsakomybė buvo prieÅ¡taravimo Europos mokėjimo įsakymui rengimas ir pateikimas. Jei Atsakovė bÅ«tų laiku ir tinkamai pateikusi prieÅ¡taravimÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo, Vokietijos pilietis, norėdamas prisiteisti lėšas, kurias tariamai jam buvo skolingas ieÅ¡kovė, bÅ«tų turėjęs kreiptis bendra ieÅ¡kinine procedÅ«ra.

FaktÄ , kad pateikti prieÅ¡taravimÄ Europos mokėjimo įsakymui Vokietijos teismui Vokietijoje buvo bÅ«tent atsakovės pareiga, patvirtina atsakovės to laikotarpio savaitiniai veiklos planai. Atsakovės savaitės nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 20 d. veiklos plane (Priedas Nr.

7) yra jos pačios nusimatytas darbas „Susipažinti su gautu ieÅ¡kiniu iÅ¡ Europos teisminio nagrinėjimo institucijos ir, jei reikia, paruoÅ¡i atsakymÄ â€œ (žr. „Kitų darbų“ punktÄ Nr.

4) ir prie šio darbo nurodytas komentaras „neatlikta“. Atsakovės savaitės nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 27 d. veiklos plane (pridedama, Priedas Nr.

8) yra jos pačios nusimatytas darbas „Pateikti atsiliepimÄ Europos teisminio nagrinėjimo institucijai“ (žr. „Kitų darbų“ punktÄ Nr.

7) ir prie Å¡io darbo nurodyta, kad Å¡is darbas atliktas 2021 m. sausio 21 d. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės savaitės, į kuriÄ patenka 2021 m. sausio 20 d., darbų plano (Å¡ių papildomų paaiÅ¡kinimų priedas Nr. 7), atsakovė nurodytÄ savaitę buvo susiplanavusi darbų, kurie užėmė 31,5 valandos. Darbo savaitėje yra 40 darbo valandų. Tai akivaizdžiai rodo, kad atsakovės užimtumas tÄ savaitę, kuriÄ buvo paskutinė termino pateikti prieÅ¡taravimus diena, nebuvo itin didelis. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės savaitės darbų plano, atsakovė neturėjo jokių kitų uždavinių, iÅ¡skyrus prieÅ¡taravimo Europos mokėjimo įsakymui pateikimÄ , todėl, atsižvelgiant į mažesnį nei maksimalus darbo savaitės valandų krÅ«vį bei į užduoties pateikti prieÅ¡taravimÄ Europos mokėjimo įsakymui griežtÄ terminÄ , turėjo visas galimybes ir užtektinai laiko įvykdyti Å¡iÄ užduotį laiku, tačiau to nepadarė.

IeÅ¡kovės direktorė atsakovei atsiuntė fiziniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡taravimo formÄ 2022 m. sausio 19 d. 17 val. 40 min., pasiteiravo atsakovės, ar forma tinkamai pasiraÅ¡yta ir Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. 17 val. 41 min. patvirtino, kad viskas tinka. Tai rodo, kad atsakovė, bÅ«dama atsakinga už prieÅ¡taravimo tinkamÄ pateikimÄ Vokietijos teismui, ieÅ¡kovės direktorės pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡taravimÄ gavo dar 2022 m. sausio 19 d., o tai reiÅ¡kia, kad ji turėjo 2022 m. sausio 19 d. likutį ir visÄ 2022 m. sausio 20 d. iÅ¡siųsti šį prieÅ¡taravimÄ , tačiau to padaryti nesugebėjo ir taip padarė ieÅ¡kovei žalÄ .

Dokumentai, pavadinimu „pareigybės apraÅ¡ymas“, ieÅ¡kovės įmonėje neegzistuoja. Tačiau identiÅ¡ko turinio dokumentai kitais pavadinimais, kuriais nustatomas darbuotojų darbo funkcijų turinys, egzistuoja ir atitinkamas dokumentas egzistavo ir atsakovės atžvilgiu žalos padarymo metu. Å is dokumentas vadinasi „Funkcijos apraÅ¡ymas“. Teisės funkcijos apraÅ¡ymas, kuriame nustatytas atsakovės darbo funkcijų turinys, pateiktas į bylÄ kaip patikslinto ieÅ¡kinio priedas Nr.

18. Po paaukÅ¡tinimo iÅ¡ teisinių reikalų vadovės į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas, atsakovės darbinės funkcijos apėmė tiek direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams funkcijas, tiek teisinių reikalų vadovės funkcijas. Kaip matyti iÅ¡ Teisės funkcijos apraÅ¡ymo, pagrindinis Å¡iÄ funkcijÄ vykdančio darbuotojo tikslas – „TeisiÅ¡kai apsaugota įmonė“. Atsakovės sudarytuose savaitiniuose jos veiklos planuose yra nurodytas tas pats tikslas – „TeisiÅ¡kai apsaugota įmonė“.

BÅ«tent Å¡is tikslas kaip rezultatas buvo nurodytas ir prie užduoties, susijusios su prieÅ¡taravimo Europos mokėjimo įsakymui pateikimu. Atsakovė, kuri turi teisinį iÅ¡silavinimÄ ir yra patyrusi teisininkė, žinojo apie savo pareigÄ pateikti prieÅ¡taravimus, žinojo apie likus pakankamai laiko iki termino prieÅ¡taravimams pateikti pabaigos ir suvokė savo atsakomybė už Å¡ių prieÅ¡taravimų pateikimÄ . Atsakovės siÅ«lymai ieÅ¡kovei dėl Vokietijos teismo priimti Europos mokėjimo įsakymo kreiptis į iÅ¡orės teisininkus, buvo jos teikiami jau po galutinio termino pateikti prieÅ¡taravimus Å¡iam įsakymui dienos, todėl niekaip nebegalėjo padėti ieÅ¡kovei iÅ¡vengti patirtų nuostolių.

Pridėjo Vokietijos teismo 2021 m. sausio 25 d. teismo raÅ¡tÄ ir jo vertimÄ lietuvių kalbÄ , kuriame pažymėta, kad prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įstatymo turi bÅ«ti pasiraÅ¡yti pagal Vokietijos teisę, todėl teismui nebuvo priimtini ieÅ¡kovės prieÅ¡taravimai pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u, atsakovės savaitinius veiklos planus ir jų vykdymo ataskaitas, kitus susijusius įrodymus. 4) (DOK-66678) Atsakovė buvo susipažinusi su įmonės struktÅ«ra, funkcijomis, savaitinių planų pildymo tvarka, iÅ¡manė juos pakankamai gerai (kaip ir priklausė teisės reikalų vadovei ir direktoriaus pavaduotojai), kad galėtų juos pristatinėti kitiems asmenims.

Pagal ieÅ¡kovės struktÅ«ros schemÄ , kuri galiojo 2021 m. sausio – vasario mėn. (Priedas Nr. 5, prie DOK-66678), kurioje matosi, kad jau atsiradus direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams pareigybei, atsakovė taip pat toliau buvo atsakinga ir už teisės funkcijÄ . Ginčo laikotarpio metu, kol nebuvo sukomplektuota pilna įmonės komanda, atsakovė neturėjo daug funkcijų kaip direktoriaus pavaduotoja, todėl galėjo kartu eiti ir ėjo ir teisinių reikalų vadovės pareigas. Dėl IeÅ¡kovės atliktų veiksmų gavus 2019 m. lapkričio 13 d.

Vokietijos piliečio pretenzijÄ ir į jÄ atsakius teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, kad dar iki Vokietijos piliečio kreipimosi ieÅ¡kovė, laikydamasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijÄ reglamentuojančių teisės aktų, vykdė tiek ieÅ¡kovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, patikrÄ . Å ios patikros metu sÄ skaitų valdytojams ieÅ¡kovė pateikė įvairius klausimus, tame tarpe ir apie lėšų, patenkančių į Å¡ias sÄ skaitas, kilmę.

Atsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitų valdytojai nepateikė ieÅ¡kovę tenkinančių atsakymų į Å¡iuos klausimus, jų naudojimosi teisės Å¡iomis sÄ skaitomis buvo suspenduotos dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir nėra atstatytos iki Å¡iol. Dėl abiejų ieÅ¡kovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, ieÅ¡kovė 2021 m. birželio 3 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ susipažinti su dokumentais (informacija) apie Å¡ių sÄ skaitų savininkus ir lėšų Å¡iose sÄ skaitose judėjimÄ .

Nutarime buvo nurodyta, kad jis priimtas vykdant ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovė įvykdė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ ir pateikė reikalaujamÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė neturi ir negali turėti informacijos, kokiu pagrindu ir dėl kokių galimų nusikalstamų veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai reikėjo Å¡ios informacijos (įskaitant ir informacijÄ , koks Å¡iame ikiteisminiame tyrime buvo ieÅ¡kovės klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas, statusas). 2.3.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) pateikė iÅ¡vadÄ (DOK-37584), kurioje nurodė, kad tuo atveju, jeigu darbo pareigų pažeidimu dėl darbuotojo kaltės yra padaryta žala, darbuotojas turi atlyginti darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ . Darbdaviui priimant sprendimus dėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimu padarytos žalos atlyginimo, bÅ«tina atsižvelgti į Darbo kodekso 153 straipsnyje įtvirtintas darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribas, t. y. darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Turtinės žalos atlyginimo dydis negali virÅ¡yti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, jeigu tai numatyta teritorinėje ir (arba) Å¡akos kolektyvinėje sutartyje. Nustačius Darbo kodekso 154 straipsnyje numatytÄ atvejį, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , nepaisant anksčiau minėtų žalos atlyginimo ribų. 2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko kad yra bylÄ pasirengta nagrinėti iÅ¡ esmės.

2) atsakovė paaiÅ¡kino savo atsikirtimų esmę, įrodymus, kuriais grindžiami atsikirtimai. Sutiko kad yra bylÄ pasirengta nagrinėti iÅ¡ esmės. Å alys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu: 3.1. Liudytoja K. M.-Ž. paaiÅ¡kino, kad dirbo pas ieÅ¡kovę nuo 2020 m. pabaigos iki 2021 m. kovo mėnesio biuro vadybininke. IeÅ¡kovės vadovę ir atsakovę pažįsta, nes teko kartu su jomis dirbti, atlikti jų pavedimus. Prisimena, kad buvo situacija su Europos mokėjimo įsakymu gautu iÅ¡ Vokietijos teismo, kad pirmų prieÅ¡taravimų nepriėmė ir kad buvo siunčiama antrÄ kartÄ , taip pat kad reikėjo siųsti vokiečių kalba. Pagrindinės jo darbo funkcijos buvo biuro priežiÅ«ra, rÅ«pintis kanceliarinėmis prekėmis, priėmimo kortelėmis, atleidimo ir atostogų klausimų įforminimu, komunikacijos klausimai, taip pat rÅ«pintis korespondencijos iÅ¡siuntimu ir gavimu per paÅ¡to dėžutę.

Jos darbo metu dauguma darbuotojų dirbo nuotoliniu bÅ«du, atsakovė taip pat, nes buvo karantinas. Dokumentus Vokietijos teismui rengė atsakovė, o ji juos registruodavo Lietuvos paÅ¡to savitarnos skyriuje, gaudavo siuntos lipdukÄ ir vėliau fiziÅ¡kai iÅ¡neÅ¡davo į Lietuvos paÅ¡to skyrių. Neatsimena, kas ir kaip siuntė pirmÄ jÄ siuntÄ Ä¯ VokietijÄ , tačiau antrÄ jÄ siuntÄ iÅ¡siuntė ji atsakovės praÅ¡ymu. Neatsimena kuriÄ tiksliai dienÄ jÄ registravo Lietuvos paÅ¡to savitarnos skyriuje, tačiau paprastai savitarnos registruodavo ir Lietuvos paÅ¡tui įteikdavo tÄ pačiÄ dienÄ , todėl ir Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taip.

Žinojo, kad siunta į Vokietijos teismÄ svarbu iÅ¡siųsti kaip galima greičiau, tačiau nebuvo gavusi praÅ¡ymo bÅ«tinai jÄ iÅ¡siųsti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d. 3.2. IeÅ¡kovės atstovas ir ieÅ¡kovės vadovė iÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, pažymėjo, kad:

1) IeÅ¡kovė yra finansų įmonė, kuri 2019 m. lapkričio 13 d. gavo Vokietijos piliečio praÅ¡ymÄ atskleisti tam tikrų ieÅ¡kovės klientų duomenis, nes neva jis jiems dėl sukčiavimo pervedė 9500 Eur lėšas, tačiau to ieÅ¡kovė negalėjo padaryti ir pateikė Vokietijos piliečiui neigiamÄ atsakymÄ ; 2) 2020 m. rugsėjo 23 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, o 2020 m. gruodžio 21 d. ieÅ¡kovė gavo iÅ¡ Vokietijos teismo praneÅ¡imÄ , apie iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ 10450 Eur sumai, kuriuos turi sumokėti Vokietijos piliečiui.

Dokumentus fiziÅ¡kai priėmė atsakovė. Aktualu, kad prie minėto Europos mokėjimo įsakymo pridėtame pareiÅ¡kime pažymėta, kad ieÅ¡kovės skola Vokietijos piliečiui atsirado iÅ¡ sutarties, tačiau ieÅ¡kovė su Vokietijos piliečiu nėra sudariusi jokių sutarčių, todėl jo pareiÅ¡kimas ir jo pagrindu priimtas Europos mokėjimo įsakymas buvo nepagrįsti. IeÅ¡kovės veiklÄ parengiant prieÅ¡taravimÄ vykdė atsakovė, kuriai tai priklausė pagal pareigas, taip pat tai buvo su ja aptarta žodžiu, atsakovė, Å¡iÄ veiklÄ pasižymėjo ir savo veiklos planuose ir ataskaitose.

Atitinkamai atsakovė 2021 m. sausio 5 d. parengė ir pateikė ieÅ¡kovės vadovei elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yti prieÅ¡taravimus, kurie buvo iÅ¡siųsti į Vokietijos teismÄ , kuris juos gavo 2021 m. sausio 19 d. ir 2021 m. sausio 25 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad prieÅ¡taravimai yra netinkami, nes negali bÅ«ti pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u. Apie tai, kad prieÅ¡taravimai yra pasiraÅ¡yti netinkamu paraÅ¡o bÅ«du atsakovė susižinojo iÅ¡ Vokietijos teismo bendraudama su jais el. paÅ¡tu, todėl buvo sutarta, kad atsakovė parengs ir iÅ¡siųs prieÅ¡taravimus pasiraÅ¡ytus fiziniu paraÅ¡u, tačiau atsakovė to nepadarė laiku, t. y. iki 2021 m. sausio 20 d.

Atsakovei ieÅ¡kovės vadovės fiziniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytas prieÅ¡taravimas buvo įteiktas 2021 m. sausio 19 d. taigi atsakovė turėjo laiko tiek sausio 19 d. tiek sausio 20 d. įteikti juos Lietuvos paÅ¡tui. Nors atsakovė siÅ«lė problemai spręsti samdyti advokatÄ , tačiau ji tokį pasiÅ«lymÄ pateikė tik po to, kai sužinojo, kad prieÅ¡taravimai Vokietijos teismui neįteikti tinkamai, t. y. 2021 m. vasario mėnesį ir jų samdymas bÅ«tų nedavęs jokios naudos, tik papildomus nuostolius. 2021 m. birželio 29 d.

Å¡alys nutraukė darbo santykius. 2021 m. liepos 15 d. gavo antstolio raginimÄ sumokėti Vokietijos piliečiui 10458,32 Eur pagal aukščiau aptartÄ Europos mokėjimo įsakymÄ , antstolio raginimÄ ieÅ¡kovė įvykdė, taip pat dėl atsakovės veiksmų patyrė žalos.

3) Atsakovės veiksmuose yra visos Å¡eÅ¡ios Darbo kodekso nustatytos sÄ lygos materialinei atsakomybei kilti: - Neteisėti veiksmai. Atsakovė neįvykdė tinkamai jam pavestų pareigų ir laiku nepateikė Vokietijos teismui prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. iki 2021 m. sausio 20 d. ji turėjo pateikti Vokietijos teismui tinkamus prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, tačiau to nepadarė nei pati nei užtikrino, kad tÄ padarytų kiti ieÅ¡kovės darbuotojai; - Žala.

Dėl to, kad atsakovė laiku neiÅ¡siuntė Vokietijos teismui tinkamų prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo ieÅ¡kovė turėjo sumokėti Vokietijos piliečiui 10458,32 Eur, taip pat turėjo rengti pretenzijÄ atsakovei ir dėl to patyrė 697,87 Eur iÅ¡laidų; - Priežastinis ryÅ¡ys. Å iuo atveju yra tiek faktinis tiek teisinis priežastinis ryÅ¡ys, nes jeigu atsakovė bÅ«tų tinkamai ir laiku iÅ¡siuntusi prieÅ¡taravimus, Europos mokėjimo įsakymas bÅ«tų buvęs panaikintas ir nėra nei menkiausios abejonės, kad ginčo teisenos bÅ«du Vokietijos pilietis nebÅ«tų prisiteisęs jokių sumų iÅ¡ ieÅ¡kovės; - Atsakovės kaltė.

Atsakovė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, jos elgesys neatitiko protingo ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, nebuvo pakankamai apdairi. Laikytina, kad ji pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atsakingai. Ir nors jos veiksmuose yra didelis neatsargumas, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei pakanka įrodyti neatsargumÄ , nes priteistinos žalos dydis nevirÅ¡ija jos trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (Darbo kodekso 153 straipsnis); - Žalos padarymo metu tarp Å¡alių buvo darbo santykiai, t. y. atsakovė prieÅ¡taravimus turėjo pateikti nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. sausio 20 d., o tuo metu tarp Å¡alių galiojo darbo sutartis; - Žala padaryta einant pareigas.

Nors darbo sutartis 2021 m. sausio 5 d. šalių susitarimu buvo pakeista, t. y. pareigų pavadinimas buvo pakeistas iš „Teisinių reikalų vadovės“ į „Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams“, tačiau šis pakeitimas nepanaikino atsakovės funkcijų, kurias ji atliko eidama Teisinių reikalų vadovės pareigas. Atsakovė nuo 2021 m. sausio 5 d. buvo įmonės Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams ir Teisinių reikalų vadovė. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė rūpinosi ieškovės teisine apsauga, o būdama Direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams privalėjo pasirūpinti ir tinkamu ir laiku išsiunčiama korespondencija.

Kad atsakovė gerai žinojo savo pareigas liudija byloje esantys atsakovės savaitiniai veiklos planai, kuriuose ji sau buvo nusimačiusi atlikti darbus reikalingus prieštaravimų parengimui ir pateikimui.

4) IeÅ¡kovė darbo laiko planavimÄ vykdė rengiant darbo planus ir ataskaitas naudojant „google drive“ paslaugas, kuriame visi darbuotojai savo informacijÄ talpino į tam skirtÄ virtualiÄ talpyklÄ . Savaitės darbo planai darbuotojų aptariami su jų tiesioginiais vadovais. Darbuotojams visi darbo dokumentai, funkcijų apraÅ¡ymai, pateikiami naudojant minėtas technologijas. Atsakovei pradėjus dirbti jai buvo sudarytas adaptacijos planas, supažindinta su funkcijomis, veiklos tikslais, atsakovė el. p. patvirtino, kad jos veiklos tikslai yra aiÅ¡kÅ«s, vidaus darbo pasitarimų metu ji kitiems darbuotojams aiÅ¡kino darbo planavimo aspektus.

5) PrieÅ¡taravimų turiniu ir forma rÅ«pinosi atsakovė, ji ir nurodė, kad pirmieji prieÅ¡taravimai gali bÅ«ti pasiraÅ¡omi el. paraÅ¡u. IeÅ¡kovė neteikia Mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatytų paslaugų, todėl jai nėra bÅ«tina turėti profesinės atsakomybės draudimÄ . Nesikreipė į asmenis, kuriems Vokietijos pilietis pervedė 9500 Eur, su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pinigus, nes neturi įrodymų, kad Vokietijos piliečio operacijos buvo neautorizuotos. Neautorizuota operacija yra tokia, kuriai nėra gautas mokėtojo sutikimas vykdyti mokėjimo operacijÄ . IeÅ¡kovė turėjo panaÅ¡ių atvejų, kai asmenys dėl autorizuotų operacijų kreipėsi su praÅ¡ymais gražinti pinigus, tačiau visais jais bÅ«davo teikiamas atsakymas negrÄ Å¾inti pinigų. 3.3. Atsakovė ir atsakovės atstovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, palaikė atsiliepimuose iÅ¡sakytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad:

1) Atsakovė pas ieÅ¡kovę pradėjo dirbti 2020 m. rudenį teisininkės pozicijoje. SiÅ«lomas darbas atrodė gan paprastas, kasdieniniai teisiniai klausimai. Atsakovė turėjo 4 metų teisinio darbo staÅ¾Ä , teisės magistro iÅ¡silavinimÄ ir iki tol specializavosi korporatyvinėje teisėje, darbas su finansų įmonės teisiniais klausimais buvo naujas. Atsakovei buvo paskirtas adaptacijos laikotarpis, įmonės vadovė per adaptacijos laikotarpį paaiÅ¡kino, kaip veikia įmonė. Pirmosios užduotys buvo įvairių politikų sukÅ«rimas, ir svarbiausios buvo duomenų apsaugos srityje. 2020 m. pabaigoje ieÅ¡kovės vadovė pasiÅ«lė atsakovei eiti direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigas, kurių dalį ji pradėjo atlikti dar iki realaus paskyrimo, t. y. 2021 m. sausio 5 d., nes teisinių klausimų nebuvo tiek daug, todėl atsakovė galėjo atlikti kitus darbus.

Eidama direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams pareigas buvo tas žmogus, kuris ieÅ¡kovės vadovų sprendimus paaiÅ¡kindavo įmonės darbuotojams, turėjo daug įvairių pareigų nuo susirinkimų organizavimo iki „google drive“, kuriame buvo tvarkoma daug įmonės informacijos, tvarkymo. 2) 2020 m. gruodžio pabaigoje ieÅ¡kovei per antstolį buvo pateiktas Europos mokėjimo įsakymas, už kurio priėmimÄ pasirašė atsakovė ir kadangi ji buvo teisininkė, buvo sutarta, kad ji rÅ«pinsis atsakymo parengimu.

Kadangi atsakovė su tokiu klausimu savo praktikoje susidÅ«rė pirmÄ kartÄ , tai reikėjo daug laiko kol viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino, parengė prieÅ¡taravimÄ , informavo ieÅ¡kovės vadovę, kuri pasirašė jį elektroniniu paraÅ¡u ir per tam skirtÄ sistemÄ , elektroniniu paÅ¡tu, registruotu paÅ¡tu iÅ¡siuntė Vokietijos teismui. Su Vokietijos teismo atstovais bendravo el. paÅ¡tu, telefonu, tačiau buvo sunku susikalbėti, nes jie kalbėjo vokiÅ¡kai, o ji angliÅ¡kai. KiekvienÄ rytÄ vykdavo darbo aptarimai su ieÅ¡kovės vadove, viskas buvo nuolat aptariama ir derinama.

Bendraudama su Vokietijos teismo atstovais sužinojo, kad elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytas prieÅ¡taravimas yra netinkamas, todėl inicijavo prieÅ¡taravimų pasiraÅ¡ymÄ fiziniu paraÅ¡u, ir 2021 m. sausio 19 d. perdavė fiziniu paraÅ¡u pasiraÅ¡ytÄ prieÅ¡taravimÄ ieÅ¡kovės biuro administratorei, kuri ir turėjo iÅ¡siųsti registruoti paÅ¡tu. Papildomai atsakovė siuntė prieÅ¡taravimus Vokietijos teismui per faksui skirtÄ programÄ , tačiau nėra tikra, kad tokiu bÅ«du siunčiamas faksas pasiekė gavėjÄ .

Biuro administratorė žinojo, kad šį dokumentÄ reikia iÅ¡siųsti kaip galima skubiau, tačiau konkretaus darbo atlikimo termino su ja neaptarė, nes biuro administratorė nebuvo pavaldi atsakovei. 2021 m. vasarį gavo Vokietijos teismo atsakymÄ , kad prieÅ¡taravimai nėra priimti, nes jie pasiraÅ¡yti elektroniniu paraÅ¡u, kuris minėtam teismui nėra priimtinas. Atsakymo į antrÄ jį prieÅ¡taravimÄ negavo. SiÅ«lė papildomai ieÅ¡kovės vadovei pasinaudoti advokatų pagalba, tačiau buvo priimtas sprendimas to nedaryti, dėl per didelių kaÅ¡tų, nes advokatai pateikė pasiÅ«lymÄ , kad gali parengti dokumentus už 3000 Eur.

Atsakovė pažymėjo, kad ji buvo tik vykdytoja, viskÄ spręsdavo ieÅ¡kovės vadovė. Visi kas dirbo prie prieÅ¡taravimų rengimo klausimo turėjo žinoti, kad paskutinė prieÅ¡taravimų pateikimo diena yra 2021 m. sausio 20 d. Atleista iÅ¡ darbo buvo, nes paprašė nustatyti konkrečias atlyginimo mokėjimo dienas, tačiau ieÅ¡kovė panaikino tiek direktoriaus pavaduotojo bendriesiems reikalams tiek teisininko pareigybes ir jÄ atleido. Ji kreipėsi į teismÄ dėl neteisėto atleidimo, todėl ieÅ¡kovė inicijavo Å¡iÄ bylÄ , t. y. ieÅ¡kovė bando pamokyti atsakovę, kad nereikėjo kreiptis dėl atleidimo teisėtumo.

IeÅ¡kovės tikslas nėra iÅ¡sireikalauti žalÄ , o atkerÅ¡yti atsakovei.

3) Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė gan chaotiÅ¡kai organizavo darbÄ , tinkamai nesupažindino darbuotojų su jų funkcijomis, vidaus darbo tvarkomis, todėl ir yra toks rezultatas, kaip kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolių, tačiau už juos niekaip negali bÅ«ti atsakinga atsakovė. Dėl ieÅ¡kovės neapdairaus elgesio Vokietijos pilietis patyrė nuostolių ir kreipėsi į ieÅ¡kovę, tačiau Å¡i nekreipė dėmesio į susidariusiÄ situacijÄ , neatliko tyrimo, pateikė Vokietijos piliečiui standartinį atsakymÄ , atitinkamai Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismÄ ir Å¡is jam priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtus nuostolius. Atsakovė gi elgėsi rÅ«pestingai, parengė prieÅ¡taravimus dėl Vokietijos teismo iÅ¡duoto Europos mokėjimo įsakymo, rÅ«pinosi, kad jie bÅ«tų pateikti minėtam teismui. Tinkamas įteikimas nebuvo atsakovės rÅ«pestis. IeÅ¡kovė tinkamai nepaaiÅ¡kino, kokių darbo funkcijų atsakovė neįvykdė.

4) Negalima manyti, kad Vokietijos teismo priimtas Europos mokėjimo įsakymas yra nepagrįstas, su tuo sutiko vėliau ir ieÅ¡kovės vadovė ir akcininkas, kurie nusprendė daugiau nesikreipti į Vokietijos teismÄ . IeÅ¡kovė nekėlė klausimo dėl nuostolių atlyginimo kreipiantis į asmenis, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus.

5) IeÅ¡kovė neįrodė visų Å¡eÅ¡ių darbuotojo atsakomybės sÄ lygų: - žalos, kuri Å¡iuo atveju kildinama iÅ¡ teisėto raginimo vykdymo. Å iuo atveju nėra svarbu ar atsakovė atliko ar neatliko jai skirtas pareigas, nes pagrindinė žalos kilimo priežastis yra ne atsakovės veiksmai, o ieÅ¡kovės netinkamas elgesys 2019 m. dar kai atsakovė pas ieÅ¡kovę nedirbo; - neteisėtų veiksmų, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė bÅ«tų vykdžiusi jai pavestas pareigas nerÅ«pestingai ar dėl perdėto pasitikėjimo, o prieÅ¡ingai, atsakovė nuolat rÅ«pinosi prieÅ¡taravimų parengimu, nuolat komunikavo su ieÅ¡kovės vadove, juos parengė ir pateikė atsakingiems asmenims iÅ¡siųsti. - kaltės – nerÅ«pestingumo, nes jai tokį darbÄ teko daryti pirmÄ kartÄ , ji sÄ Å¾iningai stengėsi padaryti viskÄ , kaip gali geriausiai.

Nepaisant, kad atsakovė turi teisinį iÅ¡silavinimÄ , tačiau ji buvo kartu ir darbuotoja, kurios atžvilgiu darbdavys turėjo vykdyti jam nustatytas pareigas. Nesant minėtų sÄ lygų nėra ir priežastinio ryÅ¡io ir nėra aktualu kalbėti apie kitas sÄ lygas, be to, kaip minėta žala ieÅ¡kovei kilo kai atsakovę ir ieÅ¡kovę nesiejo darbo santykiai. 3.4. Baigiamųjų kalbų metu: 3.4.1. IeÅ¡kovės atstovas palaikė ieÅ¡kinį ir anksčiau iÅ¡sakytus argumentus, pažymėjo, kad:

1) iÅ¡ esmės byloje sprendžiamas paprastas klausimas, t. y. ar atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimÄ ir ar tuo padarė žalos ieÅ¡kovei. Byloje nustatyta, kad atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimÄ ir pateikimÄ Vokietijos teismui. Tačiau nors ir bandė pateikti prieÅ¡taravimus, tačiau nepavyko dėl nepakankamo apdairumo. Atsakovė nebuvo vien tik vykdytoja, ieÅ¡kovė ja pasitikėjo, suteikė jai svarbias pareigas tiek teisinių reikalų vadovės tiek direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, todėl ji turėjo pareigÄ užtikrinti, kad prieÅ¡taravimai bÅ«tų ne tik parengti, pasiraÅ¡yti bet ir tinkamai ir laiku įteikti teismui.

Negalima manyti, kad atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų parengimÄ , tačiau neatsakinga už įteikimÄ , nes tokiu atveju atsakomybė bÅ«tų perkeliama paprastiems darbuotojams. Kad jos pavaldume buvo ieÅ¡kovės biuro administratorė patvirtina į bylÄ pateikta ieÅ¡kovės struktÅ«ra, tÄ patvirtino ir liudytoja. Atsakovė turėjo tinkamai parengtus ir pasiraÅ¡ytus prieÅ¡taravimus įteikti Vokietijos teismui iki 2021 m. sausio 20 d. ir to nepadarė, bes Lietuvos paÅ¡to pateikti paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad dokumentai Lietuvos paÅ¡tui buvo įteikti 2021 m. sausio 21 d.

Atsakovė puikiai žinojo savo funkcijas, tÄ ji ne kartÄ pavirtino ieÅ¡kovės vadovei el. paÅ¡tu, įtraukdama jai priskirtus darbus į savaitės planus, atlikdama darbus, supažindindama kitus ieÅ¡kovės darbuotojus. Fizinio paraÅ¡o nebuvimas nereiÅ¡kia, kad atsakovė nežinojo savo darbo funkcijų. Nors 2021 m. sausio 5 d. buvo pakeistos atsakovės darbo pareigos į direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams, tačiau nuo Å¡ios dienos atsakovė buvo atsakinga ir už įmonės teisinę apsaugÄ ir vykdyti direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams funkcijas, tai su ja buvo aptarta ir ji tÄ suprato atitinkamai atsakovei teko pareiga tinkamai atsakyti į gautÄ Europos mokėjimo įsakymÄ , t. y. parengti prieÅ¡taravimus.

2) Vokietijos pilietis kreipdamasis dėl Europos mokėjimo įsakymo iÅ¡davimo buvo nesÄ Å¾iningas, nes nurodė, kad žala kilusi iÅ¡ sutarties, kai jos niekada nebuvo su ieÅ¡kovu sudaręs. Vokietijos pilietis netgi nepateikė įrodymų, kad tikrai pervedė lėšas asmenims, kurie turi sÄ skaitas pas ieÅ¡kovę, taip pat jokių duomenų, kad jo atžvilgiu buvo kokia nors apgaulė, todėl jis galėtų prisiteisti pinigus tik iÅ¡ tų asmenų, kuriems pervedė pinigus, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės. Todėl jei prieÅ¡taravimai bÅ«tų įteikti Vokietijos teismui tinkamai, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių. IeÅ¡kovės atsakymas Vokietijos piliečiui nebuvo Å¡abloninis, o toks, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to ieÅ¡kovė jau buvo pradėjusi tam tikrus patikrinimo veiksmus asmenų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas atžvilgiu, tačiau iÅ¡ jų reikalauti pinigų neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo.

3) Žala ieÅ¡kovei kilo, kai dėl atsakovės aplaidžių veiksmų nebuvo parengti prieÅ¡taravimai ir vėliau gavus antstolio reikalavimÄ , pinigus turėjo sumokėti Vokietijos piliečiui, t. y. žala negali bÅ«ti laikoma kilusia, kai Vokietijos pilietis 2019 m. kreipėsi į ieÅ¡kovę, nes jo pretenzija ir atsakymas į jÄ nesukėlė ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių. Pasekmės kilo dėl to, kad nebuvo pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai.

4) ES reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo 20 straipsnis numato, kad ieÅ¡kovė galėjo praÅ¡yti peržiÅ«rėti Vokietijos teismo priimtÄ Europos mokėjimo įsakymÄ , tačiau tam nebuvo pagrindo ir vien kreipimasis bÅ«tų lėmę papildomas nereikalingas iÅ¡laidas ieÅ¡kovei, nes ieÅ¡kovei buvo sudarytos galimybės pasiruoÅ¡ti gynybai, taip pat ieÅ¡kovė turėjo visas galimybes pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus. IeÅ¡kovė niekada iÅ¡ anksto nesprendė dėl nuostolių nuraÅ¡ymo.

5) IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ne dėl kerÅ¡to atsakovei, o todėl, kad atsakovė nesilaikė darbo sutarties nutraukimo susitarimo ir norėjo pasipelnyti ieÅ¡kovės sÄ skaita bei todėl, kad turi teisę kreiptis dėl padarytos žalos atlyginimo.

6) Atsakovės atsakomybei yra įrodytos visos darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygos, kaip kad neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala kilo darbo santykių metu, žala padaryta atliekant darbo pareigas. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.4.2. Atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pažymėjo (pridėjo į bylÄ baigiamųjų kalbų tekstÄ DOK-67501), kad:

1) Žala ieÅ¡kovei kilo dar 2019 m., kai atsakovė nedirbo pas ieÅ¡kovę. Svarbu, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama finansų įmone, visų pirma turi labai atsakingai organizuoti savo veiklÄ ir prisiimti rizikÄ , jei bÅ«na nepakankamai atsargi. Taip vadinamoji žala, kurios atlyginimo IeÅ¡kovė dabar reikalauja iÅ¡ atsakovės, pati savaime jei ir kilo, tai kilo ne dėl termino praleidimo, o dėl kitų, atsakovei nežinomų Bendrovės ar trečiųjų asmenų veiksmų, kurių atsakovė neatliko. IeÅ¡kovė piniginę sankcijÄ , priteistÄ Vokietijos teismo, turėjo sumokėti ne dėl termino praleidimo savaime (kaip teigia IeÅ¡kovė, nes atsakovė jo nepraleido, Å¡ios praleidimo sÄ vokos naudojamos taip, kaip panaudos IeÅ¡kinyje, atsakovei ginantis nuo jos atžvilgiu pareikÅ¡tų reikalavimų), o dėl kitų veiksmų, jokiu bÅ«du nepriklausiusių nuo atsakovės. Net jei prieÅ¡taravimai bÅ«tų buvę pateikti laiku, kadangi ieÅ¡kovė teigia, kad jie nebuvo pateikti laiku, tai nereiÅ¡kia, kad nebÅ«tų reikėję mokėti piniginės sankcijos.

2) Atsakovė nuo 2021 m. ėjo direktorės pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas ir nebuvo atsakinga už teisinių reikalų vadovės pareigų vykdymÄ . Teisės aktai nedraudė susitarti dėl papildomų pareigų, tačiau ieÅ¡kovė to nepadarė, ir tai liudija jo chaotiÅ¡kÄ darbo organizavimÄ . Nors tiek teisinių reikalų vadovės pareigos, tiek direktorės pavaduotojos administraciniams reikalams pareigos skambėjo gerai, tačiau atsakovė buvo tik darbų vykdytoja, o ne vadovė, dalyvavo komandiniame darbe. IeÅ¡kovė tinkamai jos nesupažinimo ir neinformavo dėl jos funkcijų, todėl negali bÅ«ti ir laikoma, kad ji kokios nors funkcijos ar darbo neatliko tinkamai.

3) Teismų praktika aiÅ¡kiai nurodo, kad turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta kÄ darbuotojas pažeidė. Apie Vokietijos teismo iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ Å¾inojo atsakovė, ieÅ¡kovės vadovė ir biuro administratorė, visos žinojo ir terminÄ , kad reikia prieÅ¡taravimus pateikti iki 2021 m. sausio 20 d. todėl jis ir buvo iki Å¡ios dienos pateiktas. Atsakovė rÅ«pinosi prieÅ¡taravimų parengimu, buvo atsakinga ir sÄ Å¾ininga, todėl jos veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų. Galiausiai sužinojus, kad prieÅ¡taravimai nebuvo priimti, atsakovė toliau rÅ«pinosi ir siÅ«lė į Vokietijos teismÄ kreiptis papildomai, tačiau ieÅ¡kovės vadovai nusprendė prisiimti rizikÄ ir daugiau nesikreipti. Å iuo atveju labai svarbi buvo ieÅ¡kovės pozicija, kad ji sutiko prisiimti rizikÄ , todėl negalima laikyti, kad dėl atsakovės veiksmų kilo nuostoliai ieÅ¡kovei.

4) Galiausiai atsakovė buvo atleista iš darbo kaip nepalanki ieškovei, nes siūlė pakeisti darbuotojų darbo sutartis dėl atlyginimo mokėjimo terminų.

5) Nėra nei vienos iÅ¡ Å¡eÅ¡ių darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygų. Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Teismas konstatuoja: Kilęs tarp Å¡alių ginčas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės reikalavimai ir atsakovės praÅ¡ymas atmestini.

4. Byloje kilusį ginÄÄ teismas nagrinėja iÅ¡ esmės, nes: 4.1. Darbo kodekso 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, reiÅ¡kia, jog teismas CPK nustatyta tvarka ginÄÄ nagrinėja ir iÅ¡ esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas Å¡alių materialiÄ sias teises bei pareigas, iÅ¡sprendžia kilusį ginÄÄ dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 37, 38 punktai; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019, 29–33 punktai). 4.2.

Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimÄ , pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamÄ jo pažeistų teisių gynybÄ , o lemia teisės atlikti procedÅ«rinį veiksmÄ iÅ¡nykimÄ , t. y. asmens procedÅ«rinė subjektinė teisė pasibaigia. Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali bÅ«ti nagrinėjamas iÅ¡ esmės DGK, tačiau darbo ginčo Å¡alis pagal Darbo kodekso 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per vieno mėnesio nuo Darbo kodekso sprendimo priėmimo dienos terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio iÅ¡nagrinėjimo buvo kreiptasi į DGK, nagrinėjimÄ Ä¯ teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 p.).

Byloje nustatyta (priedai prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-44094), kad ieÅ¡kovė laikėsi privalomos iÅ¡ankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos ir nors darbo ginčų komisija, ieÅ¡kovei praleidus Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ ir darbo ginčų komisijai jo neatnaujinus, atsisakė nagrinėti jos praÅ¡ymÄ , tačiau tai netrukdo ginÄÄ nagrinėti iÅ¡ esmės teisme. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, DGK 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. DGKS-664 darbo byloje Nr. APS-131-22109, liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso.

5. Byla priskirtina prie nedispozityvių bylų, todėl joje pilnai netaikytinas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungtyniškumo principas, bei taikytina kitokia nei CPK 178 straipsnyje nurodyta įrodinėjimo pareiga: 5.1. Paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412).

Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).

Be to, Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu Å¡alys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). 5.2. CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , atitinkamai teismas darbo byloje turi bÅ«ti aktyvus ir paskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir pagal Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtintus principus. 5.3.

Aktyvus teismo vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose neatleidžia Å¡alių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimÄ ir juo padarė ieÅ¡kovei žalos, o atsakovė taip pat turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindė savo atsikirtimus.

Teismas pats iÅ¡reikalavo kai kuriuos įrodymus, kaip kad duomenis iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos apie atsakovei sumokėtÄ darbo užmokestį, teismo ir Å¡alių iniciatyva buvo surinkti kiti įrodymai. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teismo ir Å¡alių iniciatyva surinkta pakankamai įrodymų, kad bÅ«tų galima iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, t. y. įrodinėjimo naÅ¡ta byloje buvo paskirstyta ir įgyvendinta tinkamai.

6. IÅ¡ byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad: 6.1. Ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to ar atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimÄ ir jei taip ar tuo padarė žalos ieÅ¡kovei, ar atsakovė buvo tinkamai supažindinta su jos pareigomis, ar nuo 2021 m. sausio 5 d. atsakovė buvo atsakinga už ieÅ¡kovės teisinę apsaugÄ , ar kilę ieÅ¡kovės nuostoliai gali bÅ«ti siejami su atsakovės veiksmais, atitinkamai ar ieÅ¡kovė turi teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės. 6.2. Teismas nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: 1) 2019 m. lapkričio mėnesį ieÅ¡kovė gavo Vokietijos piliečio pretenzijÄ su praÅ¡ymu sumokėti jam 10000 Eur nuostolių, nes 9500 Eur jis pervedė ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningiems klientams (2 priedas prie DOK-60994), ieÅ¡kovė atsisakė Vokietijos piliečiui sumokėti minėtas pinigų sumas (3 priedas prie DOK-60994).

2) tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis ir darbo santykiai tęsėsi nuo 2020 m. spalio 5 d. (1 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) iki 2021 m. birželio 29 d. (13 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). Atsakovė pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę Teisinių reikalų vadovės pareigose, o nuo 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus pavaduotoja administraciniams reikalams (2 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). 3) 2020 m. kovo 13 d. Vokietijos pilietis kreipėsi į Vokietijos teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti Europos mokėjimo įsakymÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo (9 500,00 Eur) bei kitas susijusias iÅ¡laidas, nukreiptÄ ieÅ¡kovei. 2020 m. gegužės 26 d.

Vokietijos teismas, remdamasis minėtu praÅ¡ymu, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1896/20061 12 straipsnį iÅ¡davė Europos mokėjimo įsakymÄ nurodydamas ieÅ¡kovei sumokėti Vokietijos piliečiui: (i) reikalavimų sumÄ â€“ 9 500,00 Eur; (ii) teismo mokesčius – 120,50 Eur; (iii) advokato iÅ¡laidas – 687,82 Eur; (iv) vertimo iÅ¡laidas – 150,00 Eur (3 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). 4) 2020 m. gruodžio 21 d. (4 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) ieÅ¡kovė gavo Vokietijos teismo iÅ¡duotÄ Europos mokėjimo įsakymÄ (3 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). 5) 2021 m. sausio mėnesį atsakovė parengė ir pateikė (byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kada ieÅ¡kovė ar atsakovė pirmÄ jį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡siuntė Vokietijos teismui, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2021 m. sausio 8 d., tačiau įrodymų nepateikė) Vokietijos teismui pirmÄ jį prieÅ¡taravimÄ pasiraÅ¡ytÄ elektroniniu paraÅ¡u (3 priedas prie DOK-52708), Vokietijos teismas 2021 m. sausio 25 d. (2 priedas prie DOK-52708) atsisakė priimti pirmÄ jį prieÅ¡taravimÄ , nes jis buvo pateiktas pasiraÅ¡ius elektroniniu paraÅ¡u. 6) 2021 m. sausio 21 d.

Vokietijos teismui registruotu paÅ¡tu (DOK-67187) iÅ¡siųstas antrasis prieÅ¡taravimas pasiraÅ¡ytas fiziniu paraÅ¡u (11 priedas prie DOK-60994) dėl Europos mokėjimo įsakymo. Å alys nepateikė įrodymų apie tai, kad Vokietijos teismas bÅ«tų papildomai atsakęs į antrÄ jį prieÅ¡taravimÄ , todėl laikytina, kad tokio atsakymo nėra. Taip pat iÅ¡siskyrė Å¡alių nuomonė, kada antruosius prieÅ¡taravimus ieÅ¡koves biuro administratorė perdavė fiziÅ¡kai Lietuvos paÅ¡tui, t. y. atsakovė teigė, kad tai perdavė Lietuvos paÅ¡tui 2021 m. sausio 20 d., o ieÅ¡kovė, kad buvo perduota 2021 m. sausio 21 d.

7) Antstolio 2021 m. liepos 15 d. raginimo Nr. S-21-11-27800 (9 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) ir 2021 m. liepos 28 d. raginimo Nr. S-21-11-28982 (11 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) pagrindu ieÅ¡kovė sumokėjo 10254,79 Eur ir 958,32 Eur Vokietijos piliečiui (viso 11213,11 Eur) (10 ir 12 priedai prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). 8) 2021 m. spalio 26 d. ieÅ¡kovė kreipėsi su pretenzija (14 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) į atsakovę ir prašė atlyginti 10 458,32 Eur žalÄ . Už pretenzijos parengimÄ sumokėjo 697,87 Eur (20 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092). Atsakovei nesutikus geruoju atlyginti žalos, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus taip pat kreipėsi į DGK, kuri atsisakė nagrinėti ginÄÄ dėl praleisto termino.

9) Atsakovės vidutinis darbo užmokestis buvo 3936,50 Eur (DOK-52708).

10) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1656-727/2022 (sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka) pripažino, kad atsakovės ir ieškovės 2020 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta darbo sutartis Nr. 75 nutraukta šalių susitarimu Darbo kodekso 54 straipsnio pagrindu nuo 2021 m. birželio 29 d.

7. Teismas, atsižvelgdamas tarp Å¡alių kilusio ginčo esminius klausimus, nustatytas faktines aplinkybes, vertins ir spręs ar atsakovė padarė darbo pareigų vykdymo pažeidimÄ ar ieÅ¡kovė apskritai patyrė žalos ir ar turi teisę į žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės, jei taip ar yra visos atsakovės atsakomybės sÄ lygos. Aktualu, tai, kad materialinei atsakomybei prieÅ¡ darbuotojÄ taikyti taikytinas Å¡eÅ¡ių sÄ lygų atitikties principas, todėl ieÅ¡kinio tenkinimo galimybes teismas vertins ar Å¡ios sÄ lygos egzistavimo atsakovės elgesyje. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015). Teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais grindžiamas sprendimas.

8. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 11 156,19 Eur žalos atlyginimÄ atmestinas, nes nors atsakovė ir tinkamai neįvykdė savo pareigos laiku pateikti Vokietijos teismui tinkamai parengtus prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, tačiau atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , nes jÄ lėmė ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dis, ir jai tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalies 4 punktas): 8.1. Atsakovė turėjo pareigÄ parengti prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui: 8.1.1. byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimÄ ir turėjo užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui, t. y. 1) 2020 m. rugsėjo 23 d. darbo sutarties Nr. 75 (1 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092), pakeistos nuo 2021 m. sausio 5 d. susitarimu (2 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092): - 1.2 punkte buvo nustatyta, kad nuo 2020 m. spalio 5 d. atsakovė ėjo teisinių reikalų vadovės pareigas, o nuo 2021 m. sausio 5 d. direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigas.

Dėl Å¡ių esminių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nebuvo, todėl jas teismas plačiau analizuos tik kitų aplinkybių kontekste; - 4.2 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojui (Å¡iuo atveju atsakovei) gali bÅ«ti pavedama atlikti papildomas funkcijas. Kiekvienu atveju darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl papildomo darbo įforminamas darbdaviui pateikiant darbuotojui paskyrimo atlikti papildomÄ darbÄ dokumentÄ . Å iame dokumente darbdavys nurodo papildomÄ darbo funkcijÄ , jos atlikimo vietÄ , papildomÄ darbo apimtį ir darbo laiko rėžimÄ , darbo užmokestį už papildomÄ darbÄ , kitus papildomam darbui atlikti duomenis.

Å iuo atvejų Å¡alių nuomonės iÅ¡siskyrė, atsakovės vertinimu, papildomos funkcijos galėjo bÅ«ti pavedamos tik raÅ¡tu, sudarant papildomus darbo sutarties keitimus. IeÅ¡kovės vertinimu, tai galėjo bÅ«ti daroma ir rengiant bei aptariant savaitinius darbo planus, žodžiu aptariant papildomus reikalingus atlikti darbus; - 7.2 punkte buvo nustatyta, kad darbuotojas privalo visÄ savo darbo laikÄ , dėmesį ir sugebėjimus skirti darbo sutartimi prisiimtoms pareigoms vykdyti, sÄ Å¾iningai ir dorai dirbti bendrovės naudai, laiku ir tiksliai vykdyti darbdavio ar jo įgaliotų atstovų nurodymus ir pavedimus <...>;

2) teisės funkcijos apraÅ¡yme (18 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio DOK-33092) nustatyta, kad Å¡ios funkcijos tikslas apsaugoti įmonę nuo bet kokių netekčių, iÅ¡orinių puolimų, ginčų, o viena iÅ¡ priskirtų pareigų „atstovauti ir ginti įmonę teisme, jei to prireiktų. Idealus variantas, kad iki teismo nebÅ«tų prieinama.“ 3) Direktoriaus pavaduotojo administraciniams reikalams pareiginėje instrukcijoje (6 priedas prie DOK-66678) buvo nustatyta, kad pareigybės tikslas pasiekti aukÅ¡tÄ pirmojo ir antrojo departamentų produktyvumÄ organizuojant efektyvų jų darbÄ , teisingai nustatant prioritetus ir stebint planų įgyvendinimÄ ;

4) įmonės struktÅ«ros schemoje (5 priedas prie DOK-66678) nurodyta, kad atsakovė atsakinga buvo už teisės grupės veiklÄ , atitikties grupės veiklÄ , pavaduotojo administraciniams reikalams biurÄ ;

5) atsakovės savaitiniai darbo planai (7 priedas prie DOK-66678) patvirtina, kad atsakovė planavo ir vykdė darbÄ susijusį su prieÅ¡taravimų parengimu dėl Europos mokėjimo įsakymo;

6) ieškovės vadovė S. Z. paaiškinimu teikimo metu parodė, kad su atsakove buvo sutarta, kad ji rūpinsis prieštaravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu ir pateikimu Vokietijos teismui;

7) pati atsakovė paaiÅ¡kinimų teismui metu paaiÅ¡kino, kad ji nepaisant, kad neturėjo tam pareigos, tačiau rengė prieÅ¡taravimus Europos mokėjimo įsakymo ir rÅ«pinosi jų įteikimui Vokietijos teismui. 8.1.2. Taigi teismas apibendrindamas aukščiau aptartus įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra pagrindas teigti, kad bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už prieÅ¡taravimų parengimÄ ir pateikimÄ Vokietijos teismui tiek iki 2021 m. sausio 5 d tiek nuo 2021 m. sausio 5 d., t. y. nepaisant jos pareigų pasikeitimo, nes kaip minėta aukščiau, darbo sutartis leido darbdaviui pavesti darbuotojui papildomus darbus:

1) Teismas vertina, kad iki 2021 m. sausio 5 d. atsakovei einant teisinių reikalų vadovės pareigas, gali bÅ«ti daroma tik viena iÅ¡vada, kad pareiga parengti tinkamus prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui teko atsakovei. Kitoks vertinimas ne tik paneigtų teisinių reikalų vadovės funkcijos esmę ir pareigas, tačiau ir bendrÄ jį supratimÄ kokias bendrÄ sias funkcijas turi atlikti įmonės, kaip verslo subjekto, samdomas teisininkas. Atitinkamai kritiÅ¡kai vertintini atsakovės argumentai, kad darbdavys jos, kaip teisinių reikalų vadovės tinkamai neinformavo apie tai, kokias pareigas ji turi atlikti.

Å iuo atveju aktualu ir tai, kad nepaisant jog atsakovė buvo kartu ir ieÅ¡kovės darbuotoja, tačiau jos pagrindinė funkcija buvo teisiÅ¡kai apsaugota įmonė, todėl bÅ«tent ji turėjo tinkamai konsultuoti darbdavį, kaip ir kokiu bÅ«du darbuotojai turi bÅ«ti informuojami apie jiems skirtas pareigas. IeÅ¡kovė neturėjo nurodyti atsakovei termino per kurį ji turi parengti prieÅ¡taravimus dėl Europos mokėjimo įsakymo, nes terminai buvo ir yra nustatyti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiame Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , t. y. 30 dienų terminas.

Todėl kritiÅ¡kai vertintinas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė nenurodė kÄ ir kada ji turi atlikti, prieÅ¡ingas Å¡ios situacijos aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad verslo subjektas samdydamas teisininkÄ , turėtų samdyti dar kitÄ teisininkÄ , kuris aiÅ¡kintų pirmesniajam teisės aktų nustatytus procesinius dokumentų pateikimo teismui terminus. Aktualu yra tai, kad atsakovės pareigybė nebuvo pagalbinio pobÅ«džio, o ji buvo gan aukÅ¡to teisinio lygmens, tai pavirtina ir Darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, atsakovės 4 metų teisinio darbo stažo patirtis.

2) Teismas vertina, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. atsakovė ir toliau privalėjo rÅ«pintis tuo, kad bÅ«tų parengti tinkami prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo ir užtikrinti jų įteikimÄ Vokietijos teismui. Å iÄ iÅ¡vadÄ , patvirtina, tai kad pagal Darbo sutarties 4.2 ir 7.2 punktus atsakovė privalėjo vykyti ir kitus darbdavio pavedimus. Nors rÅ«pestingo ir atidaus darbdavio etalonas ir reikalavo, kad toks pavedimas bÅ«tų buvęs įformintas aiÅ¡kiai ir suprantamai, t. y. kaip minėta darbo sutarties 4.2 punkte – pateikiant darbuotojui paskyrimo atlikti papildomÄ darbÄ dokumentÄ , tačiau Darbo sutarties 7.2 punktas papildomų nurodymų ar pavedimų galimybės griežtai nesiejo su atskiru darbo sutarties pakeitimu, kaip tÄ nurodė atsakovė.

Be to, atsakovė kaip minėta savaitės darbo planuose, iki 2021 m. sausio 20 d. buvo nusimačiusi atlikti darbÄ , susijusį su prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu. Ir nors atsakovė savo darbo plane iki 2021 m. sausio 20 d. nemini, kad turi užtikrinti minėtų prieÅ¡taravimų įteikimu Vokietijos teismui, tačiau savaitės darbo plane (8 priedas prie DOK-66678) iki 2021 m. sausio 27 d. jau pažymėta, kad darbas – pateikti atsiliepimÄ Europos teisminio nagrinėjimo institucijai, baigtas 2021 m. sausio 21 d.

Vadinasi atsakovė buvo priskyrusi sau darbÄ ne tik parengti minėtus prieÅ¡taravimus, tačiau ir juos pateikti Europos teisminio nagrinėjimo institucijai, t. y. Vokietijos teismui. Kitoks Å¡ios situacijos vertinimas bÅ«tų formalus, neatitiktų paprastai teisininkams priskiriamų darbų apimties, kad jie turi pasirÅ«pinti ne vien procesinių dokumentų teismui parengimu, tačiau ir tinkamu bei laiku įteikimu teismui. Atitinkamai teismas kritiÅ¡kai vertina atsakovės paaiÅ¡kinimus ir argumentus, kad ieÅ¡kovė tinkamai nesupažindino jos su darbo pareigomis bei, kad nuo 2021 m. sausio 5 d. ji neturėjo atsakomybės užtikrinti prieÅ¡taravimų parengimo ir įteikimo Vokietijos teismui.

Be to, Å¡iuo atveju svarbus ir tas aspektas, kad atsakovė su visais jai priskirtais darbais nevirÅ¡ijo nustatytos savaitės 40 val. darbo laiko normos, Å¡iÄ aplinkybę bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek pati atsakovė tiek ieÅ¡kovės vadovė. Be to, jeigu atsakovė tiek iki 2021 m. sausio 5 d. tiek po 2021 m. sausio 5 d. nepakankamai suprato savo pareigų pobÅ«dį, bÅ«dama teisininke galėjo kreiptis į darbdavį praÅ¡ydama paaiÅ¡kinti jos pareigas, tačiau to nepadarė, toliau į savaitinius planus įtraukdavo teisinius darbus, todėl laikytina, kad atsakovė tinkamai suprato savo vaidmenį pas ieÅ¡kovę, tai pavirtina ir atsakovės atsiliepimas civilinėje byloje Nr. e2-31325-727/2021 (5 priedas prie DOK-52708), t. y. atsakovė kitoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas jos darbo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, 2021 m. spalio 8 d. atsiliepimo į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurį atsakovės vardu pateikė jos advokatė 2 dalies 5 paragrafe nurodė, kad:

„<...> Atsakovė dirbo Direktoriaus pavaduotojos administraciniams reikalams pareigose greta ir toliau atlikdama Teisės reikalų vadovės funkcijas, kito asmens Å¡ioje pozicijoje nebuvo.“ Å iuo atveju teismas remiasi ir kasacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rÅ«pintis tinkamu darbo sutarties vykdymu.

Darbuotojo neveikimas gali bÅ«ti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 26 punktÄ ), t. y. nagrinėjamoje byloje pakankamai yra įrodymų, kad atsakovė turėjo pareigÄ rÅ«pintis prieÅ¡taravimų parengimu, aukÅ¡tesnis supažindinimo su pareigomis ir to įrodinėjimo standartas, kurio siekia atsakovė, teismo nuožiÅ«ra bÅ«tų kėlęs neproporcingÄ naÅ¡tÄ darbdaviui. 8.2.

Atsakovė nors ir parengė tinkamos formos ir turinio prieÅ¡taravimus, tačiau neužtikrino, kad Vokietijos teismui tinkamos formos prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo bÅ«tų pateikiami laiku: 8.2.1. Teismui nustačius, kad atsakovei teko pareiga ir atsakomybė pasirÅ«pinti prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo parengimu ir tinkamu iÅ¡siuntimu, taip pat daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent atsakovė, o ne kitas įmonės darbuotojas, buvo atsakinga už teismui skirtų procesinių dokumentų įteikimo terminų laikymosi užtikrinimÄ , t. y. už tai, kad minėti prieÅ¡taravimai, tinkamos formos ir turinio bÅ«tų įteikti Vokietijos teismui per 30 dienų nuo prieÅ¡taravimų pas ieÅ¡kovę gavimo dienos (2021 m. sausio 20 d. (tinkamu procesinio dokumento įteikimu laikytinas ir jo perdavimas korespondencijÄ siunčiančiam subjektui)).

PrieÅ¡ingas byloje nustatytų faktų ir aplinkybių vertinimas bÅ«tų pernelyg formalus ir neatitiktų Å¡alių susitartų darbo santykių ir už juos mokėto darbo užmokesčio esmės. Be to, byloje esantys įrodymai (DOK-67187) patvirtina, kad tinkamai pasiraÅ¡yti prieÅ¡taravimai į Vokietijos teismÄ buvo iÅ¡siųsti per Lietuvos paÅ¡tÄ , tačiau viena diena vėliau – 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleidus nustatytÄ procesinį terminÄ . 8.2.2. Byloje nėra ginčo tarp Å¡alių, kad atsakovė parengė tinkamos formos antruosius prieÅ¡taravimus, juos ieÅ¡kovės vadovė pasirašė tinkamos formos paraÅ¡u ir 2021 m. sausio 19 d. pateikė atsakovei, tačiau kilo ginčas ar atsakovė turėjo rÅ«pintis prieÅ¡taravimų pateikimu Vokietijos teismui.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent Å¡iuo atveju negalima atsakomybės dėl prieÅ¡taravimų fizinio neiÅ¡siuntimo 2021 m. sausio 20 d. perkelti kitiems ieÅ¡kovės darbuotojams, kaip kad biuro administratorei, kuri paliudijo, kad paÅ¡to siuntas fiziÅ¡kai iÅ¡siųsdavo ir priimdavo ji. Teismo vertinimu, procesinio dokumento iÅ¡siuntimo faktÄ turėjo stebėti bÅ«tent atsakovė, kuri turėjo tam reikalingų teisinių žinių ir kurios pareiga pagal Darbo sutarties nuostatas buvo veikti ieÅ¡kovės naudai.

Tiek pati atsakovė, tiek liudytoja patvirtino, kad atsakovė nei prašė, nei nurodė liudytojai įteikti Lietuvos paÅ¡tui siuntÄ ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., todėl toks atsakovės elgesys laikytinas nepakankamai apdairiu ir rÅ«pestingu. KritiÅ¡kai vertintini atsakovės argumentai, kad ji negalėjo duoti nurodymų ieÅ¡kovės biuro administratorei, nes byloje pateikta ieÅ¡kovės struktÅ«ros schema (5 priedas prie DOK-66678) liudija, kad nuo 2021 n. sausio 5 d. ieÅ¡kovės biuro administratorė buvo pavaldi atsakovei.

Netgi nepaisant galimų pavaldumo santykių ir vertinant atsakovės argumentus, jog ji nesuprato, kad gali duoti kokius nors nurodymus biuro administratorei, be to save laikė tik vykdytoja, o ne vadove, atsakovė bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga turėjo pareigÄ ir teisę tiesiog papraÅ¡yti biuro administratorės prieÅ¡taravimus pateikti Lietuvos paÅ¡tui ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., tačiau tokio konkretaus praÅ¡ymo nepateikė. Teisė praÅ¡yti bendradarbio atlikti jam priklausantį darbÄ iki tam tikro termino nebÅ«tų niekaip neigiamai paveikę atsakovės ir biuro administratorės pavaldumo ar nepavaldumo santykių, be to pati atsakovė paaiÅ¡kino, kad darbas buvo organizuojamas remiantis komandiniais darbo principais.

Taigi praÅ¡ymo pareiÅ¡kimas bÅ«tų atitikęs ir darbo komandoje principÄ . Jeigu atsakovė bÅ«tų aiÅ¡kiai suformulavusi praÅ¡ymÄ biuro administratorei prieÅ¡taravimus Lietuvos paÅ¡tui įteikti ne vėliau, kaip 2021 m. sausio 20 d., tuomet jos elgesys teismo vertinimu bÅ«tų laikomas pakankamai apdairiu ir rÅ«pestingu. 8.2.3. Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratÄ apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina.

Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalÄ padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas bÅ«tinas atidumas ir rÅ«pestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės elgesys, neužtikrinant, kad Vokietijos teismui bÅ«tų pateikti tinkamos formos prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, t. y. ieÅ¡kovės biuro administratorei aiÅ¡kiai nesuformuluojant praÅ¡ymo prieÅ¡taravimus įteikti ne vėliau kaip 2021 m. sausio 20 d., yra laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu – neatsargiu. Tačiau atsakovės elgesio teismas neturi pagrindo vertinti kaip turinčio didelio neatsargumo požymių Darbo kodekso 153 straipsnio prasme, nes atsakovė nurodė, kad ji nuolat dėjo pastangas, domėjosi, diskutavo, ieÅ¡kojo alternatyvių prieÅ¡taravimų įteikimo bÅ«dų kaip parengti ir pateikti Vokietijos teismui prieÅ¡taravimus, juos siuntė elektroniniu bÅ«du, tačiau dėl patirties sprendžiant tokius klausimus stokos ir problemiÅ¡ko bendravimo su Vokietijos teismo atstovais, vis tik nepavyko padaryti taip, kad prieÅ¡taravimai bÅ«tų priimti Vokietijos teismo.

IeÅ¡kovė nepaneigė Å¡ių atsakovės argumentų, be to tiek atsakovė tiek ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė pergyveno dėl to, kad prieÅ¡taravimai buvo galiausiai nepriimti Vokietijos teismo, o tai teismo vertinimu rodo neabejingÄ atsakovės požiÅ«rį į jai priskirtos užduoties vykdymÄ ir neleidžia daryti iÅ¡vados apie didelio neatsargumo buvimÄ . 8.3. IeÅ¡kovė patyrė žalos dėl to, kad turėjo įvykdyti Europos mokėjimo įsakymÄ , tačiau dėl kilusios žalos negali bÅ«ti atsakinga atsakovė, nepaisant to, kad ji neužtikrino prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo įteikimo laiku Vokietijos teismui, t. y. tarp ieÅ¡kovės neatsargaus elgesio ir kilusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io arba jis yra per daug nutolęs, kad bÅ«tų galima taikyti atsakomybę buvusiam darbuotojui. 8.3.1.

Ieškovės veikla susijusi su padidinta rizika, tačiau ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių rizikai išvengti ar valdyti, t. y.:

1) IeÅ¡kovė neturėjo įsigijusi profesinės civilinės atsakomybės draudimo ar lygiavertės apsaugos, todėl patirtos žalos negali nukreipti į pareigų tinkamai neatlikusį darbuotojÄ . Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovė yra elektroninių pinigų įstaiga, kuriai Lietuvos bankas 2017 m. liepos 13 d yra iÅ¡davęs licencijÄ Nr. 11 (https://www.lb.lt/lt/frd-licencijos/view_license?id=412) verstis teikiant Å¡ias paslaugas: mokėjimo inicijavimo, elektroninių pinigų platinimo ir iÅ¡pirkimo, pinigų perlaidų, mokėjimo priemonių iÅ¡leidimo ir (arba) gaunamų mokėjimų apdorojimo, elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo operacijų, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sÄ skaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimo: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panaÅ¡ia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus.

Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi Mokėjimo įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 11, 17, 18, 19, 20, 21, 23 ir 40 straipsnių reikalavimai. Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnis nustato, kad mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo inicijavimo paslaugÄ , privalo bÅ«ti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitÄ lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų, nurodytų Mokėjimų įstatymo 38, 51, 52 ir 53 straipsniuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 38 straipsnis nustato, mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybę už neautorizuotas mokėjimo operacijas. Taigi teismo vertinimu, Vokietijos piliečio pretenzija (2 priedas prie DOK-60994, turinys yra anglų kalba, tačiau bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovė Å¡io dokumento turinį pagarsino lietuviÅ¡kai, atsakovė sutiko su jo turiniu) ieÅ¡kovei buvo paremta bÅ«tent argumentais, kad ieÅ¡kovė, kaip bankas turi tikrinti savo klientų patikimumÄ ir atitiktį, tikrinti atliktų operacijų pagrįstumÄ , o to nedarant, turi atlyginti kitų asmenų, Å¡iuo atveju Vokietijos piliečio patirtus nuostolius dėl ieÅ¡kovės klientų nesÄ Å¾iningo veikimo, t. y. iÅ¡ esmės teismo vertinimu dėl galimai atliktų neautorizuotų operacijų.

Atitinkamai ieÅ¡kovė bÅ«dama elektroninių pinigų įstaiga, kuri teikė licencijoje iÅ¡vardytas paslaugas, bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga privalėjo bÅ«ti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitÄ lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė profesinės civilinės atsakomybės draudimu nebuvo apsidraudusi, nes realiai neteikė Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatytos mokėjimo inicijavimo paslaugos, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė realiai teikia mažiau paslaugų, nei jų yra nurodyta Lietuvos banko 2017 m. liepos 13 d. licencijoje Nr.

11. Be to, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta pareiga bÅ«ti apsidraudus profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitÄ lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų, nurodytų Mokėjimų įstatymo 38, 51, 52 ir 53 straipsniuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo, turi bÅ«ti įgyvendinta nepriklausomai nuo to ar minėtas paslaugas finansų įmonė teikia ar neteikia, t. y. jei Lietuvos banko licencijoje yra nurodytos paslaugos aptartos Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 20 straipsnyje, kurioms yra privalomas profesinės civilinės atsakomybės draudimas ar lygiavertė apsauga, tai atitinkamÄ rizikos apsaugÄ finansų įmonė ir turi turėti.

2) IeÅ¡kovė neiÅ¡naudojo galimybių žalos atlyginimo reikalauti iÅ¡ savo klientų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė lėšas ir kurias Vokietijos piliečiui buvo įpareigota sumokėti ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė teikdama paaiÅ¡kinimus (DOK-66678) teismui nurodė, kad: <...> dar iki Vokietijos piliečio kreipimosi ieÅ¡kovė, laikydamasis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijÄ reglamentuojančių teisės aktų, vykdė subjektų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus patikrÄ .

Å ios patikros metu sÄ skaitų valdytojams ieÅ¡kovė pateikė įvairius klausimus, tame tarpe ir apie lėšų, patenkančių į Å¡ias sÄ skaitas, kilmę. Atsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitų valdytojai nepateikė ieÅ¡kovę tenkinančių atsakymų į Å¡iuos klausimus, jų naudojimosi teisės Å¡iomis sÄ skaitomis buvo suspenduotos dar 2019 m. lapkričio mėnesį ir nėra atstatytos iki Å¡iol. Dėl abiejų subjektų, kuriems Vokietijos pilietis pervedė pinigus, pas ieÅ¡kovę turimų sÄ skaitų, ieÅ¡kovė 2021 m. birželio 3 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ susipažinti su dokumentais (informacija) apie Å¡ių sÄ skaitų savininkus ir lėšų Å¡iose sÄ skaitose judėjimÄ .

Nutarime buvo nurodyta, kad jis priimtas vykdant ikiteisminį tyrimÄ . IeÅ¡kovė įvykdė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros nutarimÄ ir pateikė reikalaujamÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė neturi ir negali turėti informacijos, kokiu pagrindu ir dėl kokių galimų nusikalstamų veikų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai reikėjo Å¡ios informacijos <...>. Taigi minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad negalima atmesti galimybės, kad vis tik Vokietijos piliečio pervesti pinigai ieÅ¡kovės sÄ skaitų valdytojams buvo atlikti galimos nusikalstamos veikos padarymo įtakoje ar dėl galimos neautorizuotos operacijos, tačiau ieÅ¡kovė neatliko jokių veiksmų siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti galimybę Vokietijos piliečiui sumokėtus pinigus visų pirma iÅ¡sireikalauti bÅ«tent iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitų valdytojų.

Teismo vertinimu, neiÅ¡naudojus minėtų galimybių patirtos žalos Å¡iuo konkrečiu atveju negalima reikalauti iÅ¡ buvusio darbuotojo, kuris nors ir pakankamai rÅ«pestingai neatliko jam priskirtų pareigų. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia ir darbo teisės mokslo doktrina: - pareiga atlyginti visÄ dėl darbuotojo veiksmų kilusiÄ Å¾alÄ neturėtų tekti darbuotojui. Darbdavys turėtų suvokti rizikÄ , kad jo veikla gali bÅ«ti nuostolinga, todėl akceptuoti ir nuostolių atsiradimÄ bei atlyginti darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ (žr.

Franz Gamillscheg, Peter Hanau, Die Haftung des Arbeitnehmers, S. 46; Hans H. Wohlgemuth, „Die Arbeitnehmerhaftung im Wandel“, S. 910). - iÅ¡ darbo santykių kylanti griežtesnės darbdavio atsakomybės forma ir rizikos dėl žalos atsiradimo priskyrimas darbdaviui sietinas su tuo, kad darbdavys yra darbo proceso iniciatorius, darbo organizavimas yra pagrindinis žalos atsiradimÄ lemiantis veiksnys, o kadangi darbuotojas nėra darbo iniciatorius, teisinga, kad darbo procese atsiradę neigiami padariniai priskiriami darbdaviui (žr.

Gerhard Köbler, „Betriebsgefahr und Freistellungsanspruch“, S. 97–98; Hans-Wolfhard Kohte, „Arbeitnehmerhaftung bei arbeitsbedingter Übermüdung“, S. 1617.); - neapsidraudęs darbdavys turi prisiimti visus gamybinės rizikos padarinius. Darbuotojas tokiu atveju neturėtų atsakyti. Draudimas susijęs su tam tikromis papildomomis išlaidomis, tačiau šias išlaidas darbdavys gali įvertinti parduodamas savo teikiamas paslaugas ar prekes (žr. Tomas Bagdanskis, Materialinė atsakomybė darbo teisėje, p. 36–40.).

3) IeÅ¡kovė bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga privalėjo drausti savo darbuotojus nuo galimos rizikos profesinės atsakomybės draudimu, prieÅ¡ingu atveju darbuotojų padaryta žala dėl nepakankamo rÅ«pestingumo finansų įmonei, gali reikÅ¡ti nuostolius, kurie lemtų finansų įmonės nemokumÄ . Nors Darbo kodekso 155 straipsnis nenustato imperatyviai kokiais atvejais darbdavys turi drausti darbuotojų civilinę atsakomybę profesinės atsakomybės draudimu, tačiau teisinių paslaugų rinkoje aukščiausių teisinių profesijų dalyviams – advokatams, notarams, antstoliams, bankroto administratoriams, taip pat ir kitoms rizikingoms profesijoms, kaip kad turto vertintojams ir pan. yra privalomas arba bent jau rekomenduojamas civilinės atsakomybės profesinis draudimas.

Atitinkamai manytina, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama pakankamai atidi ir rÅ«pestinga turėjo drausti bent jau savo teisininkės profesinę rizikÄ , prieÅ¡ingu atveju galėjo susiklostyti, kad ieÅ¡kovė galėjo patirti ir ženkliai didesnę žalÄ dėl laiku nepateiktų prieÅ¡taravimų dėl Europos mokėjimo įsakymo, kuris yra iÅ¡duodamas netikrinant reikalavimų pagrįstumo. IeÅ¡kovės elgesys nedraudžiant teisininkės, kuri savo atliekamų darbų pobÅ«džiu prilygo advokatei, profesinės rizikos, prisiėmė papildomÄ rizikÄ , kuri negali bÅ«ti perkelta darbuotojai.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei žala galėjo nekilti, jei ji bÅ«ti buvusi pakankamai atidi ir atsargi ir bÅ«tų apdraudusi savo ar atsakovės profesinę rizikÄ , ar bÅ«tų pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ savo klientams, kuriems Vokietijos pilietis pervedė viso 9500 Eur. 8.4. Net ir darant iÅ¡vadÄ , kad tarp atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, ieÅ¡kovės reikalavimams tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes: 8.4.1. Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ .

Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis), o Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio; 8.4.2. Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalies pagrindu, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, o pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui; 8.4.3.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t. y. jei atitinkami asmens veiksmai turėjo įtakos žalai atsirasti, tai tokiam asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė; 8.4.4. teismui suteikta diskrecijos teisė mažinti iš darbuotojo priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Å ios aplinkybės gali bÅ«ti įvairios ir vertintinos kiekvienoje byloje individualiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-248/2016); 8.4.5. jeigu darbuotojo atlyginimas yra daug mažesnis negu atlygintinos žalos dydis, žalos atlyginimas jam taps sunkiai pakeliama ilgalaike naÅ¡ta. Darbuotojui pareikÅ¡ti reikalavimai atlyginti žalÄ negali bÅ«ti tokio dydžio, kad jį materialiai sužlugdytų, dėl to tam tikrÄ nustatytÄ dydį virÅ¡ijančios pretenzijos dėl žalos atlyginimo neleistinos arba turi bÅ«ti apribotos (žr. pvz., Gerrick von Hoyningen-Huene, „Die Haftungseinschränkung des Arbeitnehmers – Rechtsfortbildung ohne Rechtsfortschritt“, S. 1894.); 8.4.6. ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo santykių nutraukimo 2021 m. birželio 29 d. sutarties (13 priedas prie patikslinto ieÅ¡kinio (DOK-33092) 4.2 punktas nustato, kad Å¡alys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų viena kitos atžvilgiu, kurie galėtų padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ Å¡alių <...> interesams.

Taigi ieÅ¡kovė neginčija Å¡ios sutarties nuostatų, tačiau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuris gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ atsakovės interesams. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad neva atsakovė pirmoji inicijavo ginÄÄ teisme, kitoje byloje, tačiau teismo vertinimu toks atsakovės elgesys nepaÅ¡alino ieÅ¡kovės pareigos laikytis minėto susitarimo. Atitinkamai teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ dėl Europos mokėjimo įsakymo įvykdymo, o jos atlygintos žalos dydis Å¡iuo atveju prieÅ¡ ieÅ¡kovę yra lygus nuliui, be to ieÅ¡kovė yra įsipareigojusi nesiimti veiksmų, kurie neigiamai paveiktų atsakovės interesus. 8.5.

IeÅ¡kovės iÅ¡laidos įgyvendinant teismo priimtÄ sprendimÄ negali bÅ«ti laikoma žala, nes taip bÅ«tų paneigiamas teisingumo principas. 8.5.1. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Darbo kodekso 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , o 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. 8.5.2.

IeÅ¡kovės nurodoma žala kildinama iÅ¡ Europos mokėjimo įsakymo, kuris priimtas vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiu Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , t. y. iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybės narės kompetentingo teismo sprendimo priimto minėto reglamento nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju jeigu bÅ«tų tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas, ieÅ¡kovės darbuotojui bÅ«tų perkelta ieÅ¡kovės prievolė trečiajam asmeniui, o tai teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo principo ir apskirtai paneigtų Europos SÄ jungos sukurtos teisingumo sistemos, priimant Europos mokėjimo įsakymus, instituto pagrįstumÄ .

IÅ¡ teisės atsirastų neteisė, o tokia situacija, teismo vertinimu niekaip nedera su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1896/2006, nustatančiame Europos mokėjimo įsakymo procedÅ«rÄ , deklaruojamais siekiais, kaip paÅ¡alinti kliÅ«tis veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismÄ tarptautinio pobÅ«džio bylose bei supaprastinti, pagreitinti tarpvalstybinio pobÅ«džio bylinėjimÄ si dėl neginčytinų piniginių reikalavimų bei sumažinti jo iÅ¡laidas. Taigi Europos mokėjimo įsakymo pagrindu iÅ¡mokėtos pinigų sumos laikytinos patirtomis teisėtai dėl skolininko prisiimtos rizikos.

Netgi ir tuo atveju, kai laiku nebuvo pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimai dėl Europos mokėjimo įsakymo, jo pagrindu iÅ¡mokėta suma negali bÅ«ti laikoma žala Darbo kodekso 151 ir 152 straipsnių prasme ir siekiama prisiteisti iÅ¡ darbuotojo, kurio materialinės atsakomybės sÄ lygos yra ribojamos siekiant jį apsaugoti nuo nepagrįstų darbdavių pretenzijų. 8.6. IeÅ¡kovė vien savo iniciatyva patyrė 697,87 Eur pretenzijos rengimo iÅ¡laidų (20 priedas prie DOK-33092), todėl konstatavus, kad atsakovė nėra ir negali bÅ«ti atsakinga už ieÅ¡kovės patirtus nuostolius dėl Europos mokėjimo įsakymo vykdymo, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl 697,87 Eur pretenzijos rengimo iÅ¡laidų taip pat atmestinas.

Netgi ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡ atsakovės yra priteistinos ieÅ¡kovės tiesioginiai nuostoliai dėl Europos mokėjimo įsakymo įvykdymo, teismo vertinimu, pretenzijos rengimo iÅ¡laidoms atlyginti nebÅ«tų teisinio pagrindo, nes: 8.6.1. IeÅ¡kovė turėjo pakankamÄ savo struktÅ«rÄ (5 priedas prie DOK-66678) ir atitinkamai žmogiÅ¡kųjų resursų, todėl galėjo parengti pretenzijÄ atsakovei nesinaudodama advokatų paslaugomis, tačiau ieÅ¡kovė nesiekė kuo ekonomiÅ¡kiau iÅ¡siaiÅ¡kinti ar atsakovė sutinka geruoju atlyginti ieÅ¡kovės nuostolius ir taip nesilaikė Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtinto darbo ginčų ekonomiÅ¡kumo principo. 8.6.2.

Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos. Todėl šiuo atveju taikytina teisės taikymo ir aiškinimo analogija ir darytina išvada, kad šalių darbo ginčo sprendimo išlaidos patirtos dar iki darbo ginčų komisijos, taip pat nepriteisiamos, nes tai taip pat neatitiktų Darbo kodekso 214 straipsnyje įtvirtinto darbo ginčų ekonomiškumo principo ir paneigtų Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies nuostatų esmę.

9. Netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, atmeta ir ieškovės reikalavimus dėl 4 553,95 Eur (DOK-67305) advokato pagalbai apmokėti ir 251 Eur žyminio mokesčio išlaidoms padengti (21 priedas prie patikslinto ieškinio DOK-33092).

10. Nors teismas atmeta ieÅ¡kovės reikalavimus, tačiau netenkintinas ir atsakovės praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas 1397,55 Eur (DOK-65083 ir DOK-66785), nes: 10.1. ypatingai tuo atveju, kai sprendžiamas darbo ginčas turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybÄ užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindžia ir panaÅ¡iomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡vadomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.); 10.2. vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus teisės normų ir teismų praktikos aspektus, vertindamas atsakovės elgesį darbo santykių metu, ir tai, kad nustatė, jog atsakovė tinkamai neatliko jai pavestų pareigų, ir dėl to ieÅ¡kovė manydama, kad netinkamai atlikti atsakovės veiksmai nulėmė jai žalÄ , realizavo savo teisę – kreiptis į teismÄ . Atitinkamai nebÅ«tų sÄ Å¾ininga iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepaisant to, kad atsakovė ir buvo silpnesnioji darbo santykių Å¡alis.

11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Å ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų teismas nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. III. Teismas, vadovaudamasis tuo kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IÅ¡spręsti iÅ¡ esmės tarp ieÅ¡kovės UAB „Secure Nordic Payments“ (į. k. 303262295) ir atsakovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. e2-3694-1159/2022 kilusį ginÄÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimus bei atsakovės praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Romualdas Gylys