2016-05-04 Nr. AB-9899-3-64-3-02773-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-359-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02773-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. A. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ ŠRATC) su prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 128,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. A. viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 93,91 Eur (devyniasdešimt trys Eur 91 Euro ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Atsakovas 2015 m. lapkričio 16 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su apeliaciniu skundu. Kadangi apeliacinis skundas buvo paduotas su trūkumais, V. A. 2015 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi buvo įpareigotas juos pašalinti iki 2015 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kad V. A. per teismo nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų, t. y. neįvykdė 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties, apeliacinis skundas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo laikomas nepaduotu ir grąžintinas apeliantui. 2015 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas apelianto V. A. patikslintas apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma administracinėje byloje Nr. I-3819-257/2015 priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi V. A. patikslintas apeliacinis skundas buvo laikomas nepaduotu. 2015 m. gruodžio 14 d. (spaudas ant voko) apeliantas V. A. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 4 d. nutartimi atsisakė priimti V. A. apeliacinį skundą, kadangi apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti.

Atsakovas 2016 m. vasario 1 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašymu atnaujinti administracinės bylos procesą ir terminą apeliacinio skundo padavimui.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi V. A. prašymą dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo paliko nenagrinėtą. Netenkino V. A. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo paduoti. Atsisakė priimti apelianto V. A. apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinės bylos proceso atnaujinimas ir termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimas laikomi atskirais procesais pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ). Pažymėjo, kad pagal ABTĮ 155 straipsnio 1 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taigi teismas sprendė, kad jam nesuteikta teisė spręsti atsakovo prašymo dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad apeliantas V. A. dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti nurodė, jog yra neraštingas teisinėje srityje, taip pat serga sunkia onkologine liga, sunku vaikščioti, yra toli nuo pašto ir kitų institucijų, kuriomis buvo priverstas naudotis norėdamas apskųsti teismo nutartį, taip pat turėjo piniginių lėšų stygių.

Teismo nuomone, V. A., įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė pasirinktu elgesiu, todėl jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Paskutinė apskundimo diena buvo 2015 m. lapkričio 20 d., o apeliantas apeliacinį skundą teismui padavė 2016 m. vasario 1 d. Teismas pažymėjo, kad liga teismų praktikoje savaime nepripažįsta svarbia termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Teismas nustatė jog V. A. buvo gydomas ligoninėje nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 1 d. Pažymėjo, kad atsakovas teismui nepateikė medicininių dokumentų, kurie patvirtintų apelianto gydymą nuo 2015 m. lapkričio 6 d., kadangi būtent šis laikotarpis yra reikšmingas nagrinėjamu atveju.

Teismas taip pat pažymėjo, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad jam yra sunku vaikščioti, piniginių lėšų stygius, yra grindžiamos tik abstrakčiais teiginiais, apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų dėl judėjimo galimybių suvaržymo (pvz.: asmens sveikatos istorijos įrašų nuorašų, patvirtinančių asmens judėjimo suvaržymą) ir sunkios materialinės padėties (pvz.: pažymą ar banko sąskaitos išrašą apie gautas/negautas pajamas). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantas gyvena toli nuo pašto ir kitų institucijų, kuriomis buvo priverstas naudotis norėdamas apskųsti teismo sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad terminas apeliaciniam skundui dėl teismo sprendimo panaikinimo paduoti buvo praleistas dėl objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios priežasties. Teismas nurodė, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo apelianto valios nepriklausiusių priežasčių.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju nenustatyta svarbių priežasčių, kurios ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme būtų pagrindas atnaujinti apeliantui praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo paduoti. Todėl apelianto prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą netenkintas, apeliacinį skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas atsakovui. (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

III. Atsakovas padavė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą administracinėje byloje ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Atsakovas taip pat prašo panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovas mano, kad yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose nurodytais pagrindais.

Atsakovas taip pat mano, kad teismas nepagrįstai neatnaujino termino apeliaciniam skundui pateikti. Nurodo, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas pateikė apeliacinį skundą per protingą terminą, buvo pakankamai atidus, sąžiningas. Teigia, kad turėtų būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad remiantis teismų praktika subjektyvaus pobūdžio aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, nustačius, kad praleistas skundo padavimo terminas ir netenkinus prašymo jį atnaujinti bei kuria paliktas nenagrinėtu prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad praleido Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo apskundimo terminą ir prašė jį atnaujinti.

Priežastimis, sukliudžiusiomis laiku kreiptis į teismą atsakovas nurodė savo garbų amžių, teisinių žinių neturėjimą, ligą, dėl kurios yra sunku vaikščioti, gyvenimą toli nuo pašto ir kitų institucijų, kuriomis buvo priverstas naudotis norėdamas apskųsti teismo sprendimą, taip pat piniginių lėšų stygių.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis sprendė, kad jos nepateisina termino praleidimo ir atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir apeliacinio skundo nepriėmė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, paprastai teismų praktikoje tokios priežastys kaip garbus amžius, teisinių žinių neturėjimas, piniginių lėšų trūkumas, bloga sveikata paprastai nelaikomos objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis termino praleidimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu atveju turi būti įvertinama reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo atveju atsakovo nurodytų aplinkybių visuma, taip pat faktas, kad atsakovas pakankamai aktyviai, pagal savo galimybes rūpinosi savo teisių gynimu leidžia daryti išvadą, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujinamas. Tokį vertimą šiuo atveju lemia ir būtinumas užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.

Atsakovas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atnaujinti procesą byloje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ABTĮ 155 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateikiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o pirmosios instancijos teismui nesuteikta teisė spręsti atsakovo prašymo dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo, todėl šio prašymo nenagrinėjo.

Ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista. Teismas teisingai pažymėjo, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad procesas gali būti atnaujinamas tik bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinį skundą nutarta priimti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, todėl proceso atnaujinimo klausimas šiuo metu nespręstinas (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos, kuriomis atsakovas grindė termino praleidimą, ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti atsakovui terminą apeliaciniam skundui pateikti, todėl ši teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartie dalis naikinama, atsakovo atskirasis skundas šia dalimi tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo apeliacinis skundas priimamas. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. V. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.

Atnaujinti atsakovui V. A. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo pateikti.

Priimti atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo.

Išsiųsti apeliacinio skundo nuorašą pareiškėjui.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė