2022-01-26 Nr. AB-2071-3-62-3-00739-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4069-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00739-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, trečiajam suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslino 2019 m. gegužės 6 d., prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinio registratoriaus komisija ) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61; 2) įpareigoti Centrinio registratoriaus komisiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, panaikinti teritorinio administratoriaus valstybės įmonės Registro centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą – nekilnojamojo turto registrų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 papunkčio dalyje „Aprašymas“ įrašą, ir priimti naują sprendimą – 7.1 papunktyje įrašyti „Ieškovei D. T. pripažįstama nuosavybės teisė atitinkamai į: 1/86 nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/31 vandens gręžinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Daisana“ apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 29 d. gautas pareiškėjo UAB „Daisana“ prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-492/2020.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad jis prašo išaiškinti: kodėl VĮ Registrų centras gali registruoti kitam juridiniam asmeniui priklausančiuose žemės sklypuose teismo nutartis, kuriose neminimas šis juridinis asmuo, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe; kodėl VĮ Registrų centras gali registruoti teismo nutartis (juridinius faktus) turtui, kuris nėra nei pažymėtas, nei registruotas, nei pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, nei pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą; kodėl teisėjų kolegija dėl neturtinės žalos atlyginimo rėmėsi ne pareiškėjo, o atsakovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo argumentais; kodėl teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nevertino pareiškėjo 2016 m. spalio 16 d. skundo argumentų atsakovui VĮ Registrų centrui; kodėl teisėjų kolegija pritarė atsakovo argumentams, kad pareiškėjas viską privalo spręsti tik su Klaipėdos filialu; kodėl teisėjų kolegija nepažymėjo atsakovui, kad visiems fiziniams asmenims, kurie minimi 2010 m. teismo nutartyje, jų nekilnojamojo turto registruose atsakovo atlikti įrašai prieštarauja pareiškėjo pateiktam Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymui Nr. 13.6-2619. Pareiškėjas prašo išaiškinime nenurodyti, kad tai yra nauji jo reikalavimai ar argumentai, nes, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, teisingumą vykdo teismai ir teisėjai, nagrinėdami bylas, jie klauso tik įstatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kol sprendimas nėra įvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Aiškindamas šios proceso teisės normos prasmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-566-858/2016; 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315–318 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Daisana“ apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo atmesti pareiškėjo reikalavimai panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61; 2) įpareigoti Centrinio registratoriaus komisiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, panaikinti teritorinio administratoriaus valstybės įmonės Registro centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą – nekilnojamojo turto registrų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 papunkčio dalyje „Aprašymas“ įrašą, ir priimti naują sprendimą – 7.1 papunktyje įrašyti „Ieškovei D. T. pripažįstama nuosavybės teisė atitinkamai į: 1/86 nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/31 vandens gręžinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, akivaizdu, kad lieka galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundo reikalavimai dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus ir priteisti žalos atlyginimą buvo atmesti visa apimtimi.

Iš pareiškėjo prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį matyti, jog pareiškėjas kelia klausimus, kurie iš esmės yra nesutikimo su šia nutartimi argumentai, t. y. prašo pakeisti ar papildyti teismo procesinio sprendimo motyvus prašyme nurodytais aspektais, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina.

Atsižvelgusi į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir suprantama, teisėjų kolegija pareiškėjo UAB „Daisana“ prašymą ją išaiškinti pripažįsta nepagrįstu ir jo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-492/2020 netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė