d9b30d4b-b068-4e07-933e-4cac46f48205 · Panevėžio apygardos teismas

Lapkričio 9 d Baudžiamoji byla Nr. 1-107-350/2013Proceso Nr. 1-54-1-00131-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1; 1.2.22.1; 1.1.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.8.7.9; 2.3.2.2; 2.3.6.4.5; 1.1.4.7; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 2.1.8; 2.1.15.3.3;                          (S) N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 20 d.Panevėžys           Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Kęstučiui Stungiui,kaltinamajam R.

K.,nukentėjusiesiems J. P., E. S.,ekspertui E. B.,nukentėjusiosios atstovui advokatui Alfonsui MaÅ¡alui,teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje RICHARDAS KOMAS, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Biržuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Biržų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., gyvenantis Biržuose, (duomenys neskelbtini), teistas: 1996-01-11 Biržų r. apylinkės teismo pagal 1961 m.

BK 16str., 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 metams, 2001-09-21 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961 m. BK 104 str., 203str.2d., 2121 str. laisvės atėmimu 9 metams, 2007-10-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi iÅ¡ laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai prieÅ¡ 2 metus 2 mėnesius 14 dienų, kaltinamas pagal BK 129 str.1d., 253 str.1d. Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : R. K. 2010 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 19:59 val. iki 20.12 val. tiksliau nenustatytu laiku, savo namo, esančio Biržuose, (duomenys neskelbtini)virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vienÄ kartÄ iÅ¡ neteisėtai laikyto ginklo - fabrikinės gamybos 8 mm kalibro „IŽ-79-8“ modelio dujinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbiu bÅ«du perdirbto pakeičiant jo vamzdį ir tokiu bÅ«du pritaikant jį Å¡audyti 7,65 mm kalibro Brauningo pistoletų Å¡oviniais, Å¡ovė į J.

P., tuo nukentėjusiajai padarydamas Å¡autinį kiaurinį krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį Å¡autine Å¡Å«vio įėjimo žaizda krÅ«tinės kairėje pusėje, kiauriniu Å¡irdies kairiojo skilvelio sužalojimu, Å¡autine Å¡Å«vio išėjimo žaizda nugaros kairėje pusėje, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė, t.y. tyčia nužudė J. P..             Be to, R. K. nuo nenustatyto laiko iki 2010 m. kovo 31d. 23 val. 00 min., savo namuose Biržuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei Å¡audmenis – fabrikinės gamybos 8 mm kalibro „IŽ-79-8“ modelio dujinį pistoletÄ Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbiu bÅ«du perdirbtÄ pakeičiant jo vamzdį ir tokiu bÅ«du pritaikant jį Å¡audyti 7,65 mm kalibro Brauningo pistoletų Å¡oviniais ir 5 Å¡audmenis -7,65 mm kalibro Brauningo Å¡ovinius, skirtus šaudyti iÅ¡ įvairių modelių 7,65 mm kalibro pistoletų bei pistoletų-kulkosvaidžių.Kaltinamasis R.

K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad su J. P. susipažino maždaug 2007 metais bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje. Išėjęs į laisvę susitiko, ji tuo metu dirbo Vilniuje, į Biržus atvažiuodavo pas mamÄ . Vėliau ji grįžo gyventi į Biržus, jie pradėjo susitikinėti. 2010-02-13 jis iÅ¡vyko į NorvegijÄ . Susiskambindavo, siųsdavo jai pinigus. Ji klausdavo, kada jis grįš, sakydavo, kad jai baisu dėl kažko, kvietė grįžti atgal. Grįžus į LietuvÄ vėl susitikinėdavo.

Jie bendro Å«kio nevedė, tik susitikinėjo, kalbėjo apie gyvenimÄ kartu, tačiau kartu negyveno, nes J. nenorėjo gyventi jo gyvenamojoje vietoje, o nuomotis butÄ nebuvo pinigų. Susitikdavo kasdien, beveik kiekvienÄ dienÄ ji pas jį miegodavo, ryte grįždavo pas jos mamÄ . Jo ketinimai buvo rimti, tačiau grįžęs iÅ¡ Norvegijos po kelių dienų iÅ¡ draugų sužinojo, kad jie matė J. pakelės namuose Pasvalio r. „17-ame kilometre“, atvažiavusiÄ su dviem vyrais. Jie ten buvo kelioms valandom iÅ¡sinuomoję kambarį.

Žino vienÄ iÅ¡ tų vyrų, tai garbingas žmogus, turintis Å¡eimÄ , todėl nenori jo įvardinti. Suprato, kad J. buvo veidmainė jo atžvilgiu, nes Å¡iÄ informacijÄ pasakiusiais draugais tikėjo, žino, kad jie nemeluotų. Savaitę svarstęs, nusprendė skirtis su J. P., 2010 m. kovo 29 d. jai apie tai pasakė. Tai buvo jų pirmas pokalbis apie tai, kad reikia skirtis. Klausė J. P. apie kavinę ir vyrus, su kuriais ji ten buvo, tačiau ji pasimetė ir ėmė pasakoti apie tai, kad turėjo santykių su savo patėviu V., apie kurį jis iki to laiko nieko nežinojo ir net neįtarė.

Jis vėl pasakė, kad tarp jų bendravimo nebebus. PasiÅ«lė draugiÅ¡kai pakalbėti, iÅ¡gerti ir iÅ¡siskirti. Lydint jÄ namo, ji ėmė bėgti, griuvo ant asfalto, sakė niekur neis, todėl jÄ paėmęs parnešė namo ir paliko prie motinos durų, nes ji pati nenorėjo eiti. Motina tai matė, J. P. verkė. Jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Vėliau ji skambino, aiÅ¡kinosi, rašė žinutes. Ä®vykio dienÄ vėl skambino, atsipraÅ¡inėjo, susitarė susitikti, jei ji sutiks draugiÅ¡kai skirtis.

Apie 17-18 val. atėjo pas jį į namus, gėrė vynÄ . PirmÄ butelį atidarė Å¡akute, antras neatsidarė, todėl paskambinęs sesei paprašė atidarytuvo, kurį sesė atvežė. Besikalbant J. P. ėmė sakyti, kad jis jai sugadino gyvenimÄ , sudavė kelis kartus, todėl nenorėdamas veltis į konfliktÄ jis išėjo į laukÄ paÅ¡erti Å¡unų, paliko jÄ besiruoÅ¡iančiÄ parÅ«kyti ir rėkaujančiÄ , psichuojančiÄ . Praėjus ne daugiau minutei, iÅ¡girdo Å¡Å«vio garsÄ , po kurio pasidarė tylu, suvokė, kas galėjo atsitikti, jį iÅ¡gÄ sdino tas garsas, po kurio iÅ¡ karto stojo tyla, todėl nubėgo į butÄ , durys buvo užrakintos, jis iÅ¡stÅ«mė duris.

J. P. gulėjo, prilėkė prie jos, apkabino, prisitraukė. Jos lÅ«pos mėlynavo, ji mykė. Pagalbos numeriu neskambino, nes nežinojo, koks tas numeris, todėl paskambino sesei, kuriai pasakė, kad J. nusiÅ¡ovė, liepė kviesti greitÄ jÄ . IÅ¡vadÄ , kad J. nusiÅ¡ovė, padarė iÅ¡ to, kad girdėjo Å¡Å«vio garsÄ . Mano, kad bÅ«tų atskyręs kritimo garsÄ nuo Å¡Å«vio garso. Tuo metu jam pasirodė, kad girdėjo bÅ«tent Å¡Å«vio garsÄ , o ne krintančio daikto garsÄ . Po skambučio sesei pakėlė J.

P., bėgo kraujas, todėl padėjo į tÄ pačiÄ vietÄ , niekur jos nenešė. Jos paltuko kalnierius buvo atlenktas, krÅ«tinėje pamatė duobutę. pamatė Å¡alia ginklÄ , padėjo jį į Å¡onÄ . IÅ¡ kur tas pistoletas, nežino. GinklÄ pamatė, kai pakėlė jÄ . Jis gulėjo kairėje pusėje prie jos. Pamatęs ateinančiÄ medikę patraukė jį į Å¡onÄ , daugiau ginklo nelietė. Atvykę medikai pasakė, kad nieko nebegali padaryti. Tuomet jis nebesusivaldęs pradėjo viskÄ niokoti, iÅ¡daužė stiklÄ iÅ¡ rankos ėmė bėgti kraujas.

Taip jis reiÅ¡kė savo emocijas. Ä®vykio vietoje užfiksuotas kraujas greičiausiai iÅ¡ jo žaizdų. Po stiklų daužymo, J. P. kilnojimo, ginklo stÅ«mimo rankų niekur nesivalė. Atėję pareigÅ«nai jam liepė lipti žemyn, tačiau jis vėl norėjo pamatyti J. P., veržėsi prie jos, tačiau pareigÅ«nai neleido, papurÅ¡kė dujų, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius ir iÅ¡vežė į komisariatÄ , kur nuėmė Å¡Å«vio pėdsakus, taip pat ėmė pėdsakus nuo rankų, plaukų, rÅ«bų, paėmė visus rÅ«bus, kuriuos vilkėjo.

Å Å«vio pėdsakus nuėmė komisariate, rankos nebuvo sutvarstytos, nes neleido pareigÅ«nai. Girdėjo liudytojus sakant, kad jo rankos buvo subintuotos, jie meluoja, kodėl to nepaneigė per ankstesnes apklausas, nežino. IÅ¡ kur J. P. gavo pistoletÄ , nežino. Taip pat nėra girdėjęs, kad ji ruošėsi grįžti pas dukros tėvÄ . Kartais J. P. elgesys buvo neprognozuojamas, ji greitai užsidegdavo. J. P. sesers gimtadienyje, apie kurį mini liudytoja A. N., kuris buvo 2009 m. lapkričio 22 ar 23 d. net nebuvo pagrindo pavydėti, ten buvo sesės draugė, tačiau J. pavydėjo, psichavo, rėkavo, prie visų žmonių trenkė jam per akį, visi viskÄ matė.

Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.Nukentėjusysis E. S. parodė, kad su J. P. apie 5 metus, iki 2009 metų pabaigos gyveno Vilniuje, augino (duomenys neskelbtini) gimusiÄ bendrÄ dukrÄ . Po to susipyko ir nuo 2009 metų pabaigos gyveno atskirai, jis –Vilniuje, J. P. su dukra – pas mamÄ Biržuose, tačiau jie tarpusavyje bendraudavo, J. P. 3-4 kartus buvo atvažiavusi pas jį į Vilnių, jis taip pat atvažiuodavo pas jÄ Ä¯ Biržus. IÅ¡vykdama iÅ¡ Vilniaus su savimi J. P. pasiėmė tik bÅ«tiniausius daiktus, dauguma jos daiktų buvo likę bute Vilniuje.

Gyvendama Biržuose J. P. nedirbo, jis jai ir dukrai duodavo pinigų pragyvenimui. Paskutinį kartÄ jie betarpiÅ¡kai bendravo Biržuose, kur jis buvo atvažiavęs diem dienoms, kovo 28 ir 29, ir tada galutinai nusprendė vėl gyventi kartu, o apie tai kalbėtis buvo pradėję maždaug prieÅ¡ tris mėnesius iki įvykio, kartu Vilniuje sutiko ir naujus metus, ir Å¡ventė Valentino dienÄ , vasario 3 d. mirus jo mamai, kuri gyveno Pabiržėje, atvykęs į laidotuves jis apsistojo ir nakvojo pas J. P., laidotuvėse dalyvavo kartu su J.

P.. BÅ«tent per Å¡ias laidotuves prasidėjo konkreti kalba apie J. P. grįžimÄ gyventi pas jį į Vilnių. 2010 m. kovo 31 d. ryte jis su J. P. kalbėjosi telefonu ir tada konkrečiai susitarė, kad ji su dukra autobusu atvažiuos pas jį balandžio 1 d. apie 15 valandÄ ir jie ketino Velykas, kurios buvo balandžio 3 d., Å¡vęsti kartu. R. K. pažįsta, nes jie kartu vienoje įkalinimo įstaigoje atlikinėjo bausmę, tačiau po to nebendravo ir nesusitikinėjo. Žinojo, kad J. P. gyvendama su juo, susiraÅ¡inėjo su tuo metu dar bausmę atlikinėjusiu R.

K., tačiau tai nebuvo jų iÅ¡siskyrimo priežastis. Jis taip pat žinojo, kad J. P. gyvendama Biržuose bendravo su R. K., apie tai ji pati jam pasakojo, sakė, kad R. K. norėjo jÄ vesti, su ja gyventi, bet ji to nenorėjo, sakė, kad tai ne tas žmogus, su kuriuo ji norėtų bÅ«ti. Paskutinį kartÄ su J. P. jis bendravo telefonu kovo 31 d. apie 18.50 val., jos balsas buvo sutrikęs, iÅ¡sigandęs. J. P. tada tik pasakė, kad yra su R. K. ir baigė pokalbį. Pas R. K. ji galėjo eiti pasiimti savo daiktų, arba grÄ Å¾inti jo daiktus ir pasakyti, kad tarp jų viskas baigta.

Jis vėliau dar mėgino jai skambinti, tačiau J. P. į skambučius nebeatsiliepė. Po to apie 23 val. jam paskambino J. P. sesuo ir pranešė apie jos mirtį. TÄ patį vakarÄ jis atvažiavo į Biržus ir kitos dienos ryte pats nuvedė dukrÄ Ä¯ darželį. Auklėtoja dėl to buvo nustebusi, nes J. P. jai buvo pasakiusi, kad tÄ dienÄ dukra į darželį neateis, nes jos ruošėsi iÅ¡važiuoti.J. P. neturėjo jokio motyvo nusižudyti, jai nebuvo depresijos, ji buvo gavusi gerÄ darbo pasiÅ«lymÄ Vilniuje, jis jau buvo pradėjęs tvarkyti dokumentus dėl dukros priėmimo į darželį.

J. P. buvo deÅ¡iniarankė, ji ginklų bijojo ir jais visiÅ¡kai nesidomėjo. Ji alkoholį vartodavo tik esant progoms, Å¡iaip negerdavo, o iÅ¡gėrusi bÅ«davo rami. Nukentėjusioji J. P. parodė, kad jos dukra J. P. su savo dukra pusę metų iki mirties gyveno pas jÄ , prieÅ¡ tai gyveno Vilniuje su vaiko tėvu E. S.. Ä® namus grįžo todėl, kad Vilniuje prarado darbÄ . Gyvendama su ja, dukra bendravo su E. S., važinėjo vienas pas kitÄ , jų santykiai buvo geri. Taip pat J. P. bendravo ir su R. K., jie susitikinėdavo, 2010 m. po Naujų metų R.

K. siūlė dukrai gyventi kartu. Ji tam nepritarė, siūlė taikytis su E. S.. Dukra buvo apsisprendusi grįžti į Vilnių, nutraukti ryšius su R. K.. Pora dienų prieš įvykį, kovo 28 d. buvo atvykęs E. S., susitaikė su dukra, sakė, kad nori gyventi kartu, jų santykiai buvo normalūs, dukra buvo patenkinta jos ir E. S. santykiais, ji planavo grįžti į Vilnių, ten dirbti ir gyventi su E. S.. E. S. kovo 29 d. išvykus, dukra buvo nuėjusi pas R. K., ilgai negrįžo. Skambino jai, iš balso buvo girdėti, kad kažkas negerai.

Po valandos R. K. pats atityso jÄ namo ir numetė prie durų, žiÅ«rėjo „baltomis“ akimis ir išėjo. Dukra verkė, sakė, kad R. K. jÄ tÄ sė, stumdė, žemino, po to atvilko namo, nes ji R. K. pasakė, kad iÅ¡važiuos į Vilnių pas E. S., o R. K. norėjo, kad ji liktų su juo. Kovo 30 d. dukra visÄ dienÄ buvo namie, su R. K. nebuvo susitikusi, tik skambinosi, tÄ dienÄ telefonu bendravo ir su S.. Kovo 31 d. dukra dėjosi savo ir dukrytės drabužius, ruošėsi iÅ¡vykimui į Vilnių, pasakė darželyje, kad dukros nebeatves.

Sudėjo ir R. K. daiktus, sakė, kad reikės atiduoti. Apie 17 val. dukrai paskambino, kaip suprato, R. K., dukra paėmusi jo daiktus išėjo pas jį, sakė atiduos daiktus ir grįš. Ji skambino dukrai apie 20 val., ši žadėjo tuoj grįžti, nes ryt reikės važiuoti į Vilnių, jos balsas buvo nusiminęs, o vėliau ji į skambučius nebeatsiliepė. Apie 22.30-23 val. atvažiavo R. K. sesuo A. ir pasakė, kad Jolita nusišovė. Dukra buvo dešiniarankė, ji niekada neturėjo jokių ginklų, o yra sakiusi, kad yra mačiusi pas R.

K. paslėptÄ ginklÄ . Dukrai nebuvo jokių priežasčių nusižudyti, depresija ji nesirgo, nebuvo agresyvi, važiuoti į Vilnių pas E. S. apsisprendė ji pati. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Jos sÅ«naus tėvas A. V., su kuriuo ji kartu pragyveno 8 metus ir iÅ¡siskyrė prieÅ¡ tris metus iki J. P. mirties, nusiÅ¡ovė 2011 m. rugpjūčio 10 d. A. V. 2010 m. kovo 31 d. buvo pas jÄ atėjęs aplankyti sÅ«naus ir tada jis bendravo su J. P. prieÅ¡ Å¡iai iÅ¡einant susitikti su R. K.. Liudytoja A.

N. parodė, kad 2009 metais dirbo su J. P. Vilniuje UAB (duomenys neskelbtini), buvo geros draugės, apie daug kÄ atvirai kalbėdavo. PrieÅ¡ iÅ¡vykdama į Biržus, kelias savaites J. P. gyveno jos bute Vilniuje, ten buvo atsivežusi ir savo daiktus, tačiau jokio ginklo ji neturėjo. Žino, kad grįžusi pas mamÄ Ä¯ Biržus, J. P. bendravo su R. K.. J. P. pasakojo, kad jos santykiai su R. K. nebuvo tokie, kokių ji tikėjosi, ji bijojo jo, minėjo, kad R. K. su ja lytiÅ¡kai santykiaudavo ir prieÅ¡ jos valiÄ , kad kažkokio vakarėlio metu R.

K. glamonėjosi su kita mergina, Jolita jam kažkÄ pasakė ir jis griežtai jai atsakė. Tuo metu, kol bendravo su E. S. ir su R. K., J. P. neturėjo kitų vyrų, ji tikrai bÅ«tų apie tai jai papasakojusi. Su dukros tėvu E. S. Jolita gražiai bendravo, nesipyko, susitikdavo. Nusižudyti ji tikrai negalėjo, nes buvo stiprus žmogus, dukra jai buvo svarbiausia ir negalėtų jos palikti vienos. Ginklo ji niekada neturėjo. Priklausomybės alkoholiui ji neturėjo, juo nepiktnaudžiaudavo, iÅ¡gėrusi agresyvi nebuvo.

Žino, kad jai buvo negerai Biržuose, ji jautėsi nelaiminga, tai jausdavosi ir iÅ¡ jos balso. J. P. planavo grįžti į Vilnių, tačiau kada tai planavo įgyvendinti – nežino, o kada Å¡is pokalbis buvo, ji nepamena. Liudytoja R. P. parodė, kad J. P. apie metus iki įvykio draugavo su jos sÅ«numi R. K.. Tarp jų buvo Å¡ilta draugystė, jie nesipyko, vaikščiojo susikibę už rankų, buvo laimingi. Ji (liudytoja) ir J. P. motina gyvena viename name. R. K. buvo iÅ¡vykęs ieÅ¡koti darbo į NorvegijÄ , bet ten neįsidarbino ir grįžęs toliau bendravo su J.

P.. Vėliau jis iÅ¡vyko dirbti į AnglijÄ . Ten prabuvo apie du mėnesius. Tuo metu J. P., jÄ sutikusi, vis praÅ¡ydavo, kad ji pakviestų R. K. grįžti į LietuvÄ , kad bijo, kad jam kas nors neatsitiktų. J. P. maždaug prieÅ¡ mėnesį iki mirties buvo pasikvietusi į motinos butÄ iÅ¡gerti kavos ir tada pasipasakojo, kad serga depresija nuo tada, kai dar besimokant mokykloje buvo išžaginta, kad nuo tada vartoja antidepresantus. Sakė, kad R. K. myli ir jei Å¡is jÄ paliktų, nusižudytų. J.

P. bendravo ir su savo dukros tėvu, tačiau jai pasakojo, kad jo nekenčia, nemyli, o bendrauja su juo tik dėl to, kad jis atveža pinigų, kad myli tik R. K.. Nežinojo, kad ji ruoÅ¡iasi važiuoti pas dukros tėvÄ . 2010-03-31 vakare, jau buvo tamsu, su dukra A. ji buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) namÄ , kur antrame aukÅ¡te esančiame bute gyvena R. K., tačiau bute Å¡viesa virtuvėje nedegė, kambario langų į tÄ pusę nėra ir nežino, ar kambaryje Å¡viesa degė. IÅ¡ namo pirmame aukÅ¡te esančio sandėlio pasiėmė daiktus, kuriuos nuvežė į turgų, po to užvažiavo į parduotuvę, kur bÅ«nant, nuo jų apsilankymo K. gatvėje praėjus apie 20 minučių, A. paskambino R.

K. ir pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ , nes Jolita mirÅ¡ta. Po to nuvyko vėl į K. gatvę, ten jau buvo atvykę medikai, iÅ¡ kurių sužinojo, kad J. P. negyva. Ä® R. K. butÄ tada užėjusi nebuvo. Matė, kaip R. K. lakstė, verkė, iÅ¡daužė langÄ . Nėra mačiusi, kad sÅ«nus turėtų ginklÄ . Ä® įvykio vietÄ buvo nuėjusi praėjus trims dienoms po įvykio, buto durys buvo iÅ¡laužtos, spyna iÅ¡barstyta ant žemės, buvo keli laÅ¡ai kraujo, nebaigtas gerti vynas. Liudytoja A.

P. parodė, kad jos brolis R. K. su J. P. draugavo gražiai, bendravo maždaug 3-4 metus. Brolis sakydavo, kad į jų santykius žiÅ«ri rimtai, kol nesužinojo, kad ji turi artimus santykius su savo patėviu, apie kÄ jam pasakojusi pati J., dėl to brolis buvo be nuotaikos, stengėsi su ja iÅ¡siskirti. Paskutinį kartÄ jÄ matė įvykio dienÄ pavakary brolio namuose, kai jo praÅ¡ymu nuvežė vyno butelio atidarytuvÄ . J. P. žiÅ«rėjo pro langÄ piktu žvilgsniu, jos nebendravo. R. K. sakė, kad jie kalbasi apie iÅ¡siskyrimÄ .

Po valandos į brolio namÄ užsuko su mama paimti daiktų, tačiau buvo tik apatinėje namo dalyje, virÅ¡uje girdėjo piktai kalbančiÄ J. P., į viršų nėjo, iÅ¡važiavo. Po pusvalandžio paskambino verkdamas brolis, liepė kviesti greitÄ jÄ , nes J. nusiÅ¡ovė. Nuvažiavo pas brolį į namus, medikai pasakė, kad nieko nebegali padėti, iÅ¡kvietė policijÄ . R. K. buvo tarsi pamišęs, rėkavo, iÅ¡daužė langÄ . Matė, kad vienas iÅ¡ atvykusių pareigÅ«nų iÅ¡ namų plikomis rankomis iÅ¡nešė ginklÄ ir pasidėjo savo maÅ¡inoje.

Brolį iÅ¡vežė į policijÄ . R. K. niekada neturėjo jokio ginklo, merginos jis niekada nenuskriaustų. J. pati jai yra sakiusi, jei ji iÅ¡siskirtų su R. K., nusižudytų, nes manė, kad jų santykiai gali eiti į pabaigÄ , po pokalbių su ja bei jos broliu apie santykius su patėviu. Su E. S. J. P. tikrai nebendravo, jis jai nieko nepadėjo, pinigų duodavo R. K., kuris mylėjo ir J. P. dukrÄ . Nėra girdėjusi, kad ji žadėjo grįžti pas dukros tėvÄ . Buvo įvykio vietoje, matė iÅ¡laužtas duris, tačiau niekas į tai nekreipė dėmesio.

Iki tol durys buvo sveikos. Durų spynÄ policijos pareigÅ«nai paėmė gal po pusės metų.Liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2010-03-31 nuo 21.33 val. iki 22.30 val. suraÅ¡ytame apklausos protokole, kuris A. P. pasiraÅ¡ytas, nurodyta, kad su J. P. ji bendravo gan retai ir santykiai artimi nebuvo, t.y. nebuvo jos draugės ir jos praktiÅ¡kai nepažinojo (T.3 b.l. 8-9)Liudytoja E. Z. parodė, kad buvo J. P. dukros S. darželio auklėtoja. Ji buvo rÅ«pestinga mama, santykiai su dukra tikrai buvo geri. Paskutinį rytÄ prieÅ¡ įvykį mergaitę į darželį irgi atvedė mama.

Pamena, kad ji sakiusi, jog po pietų miego mergaitę ves į kirpyklÄ , kitÄ dienÄ iÅ¡važiuos į Vilnių Å¡vęsti Velykų, žodžiu įspėjo, kad darželio nelankys, tačiau sekantį rytÄ po J. P. mirties S. į darželį atvedė vyriÅ¡kis, kuris prisistatė jos tėčiu. J. P. nebuvo paraÅ¡iusi praÅ¡ymo dėl dukros darželio nebelankymo. Liudytoja L. A. parodė, kad dirba Biržų greitosios pagalbos skyriuje. Pamena, kad vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) g.. Atvykus į įvykio vietÄ , pro langÄ ar duris Å¡aukė R.

K., prašė greičiau padėti. Namo antrame aukÅ¡te pamatė gulintį kÅ«nÄ . R. K. sakė, kad „ji nusiÅ¡ovė“. Mergina buvo be gyvybinių funkcijų, konstatavo mirtį, iÅ¡kvietė policijÄ . Ji matė ginklÄ , kuris gulėjo Å¡alia lavono, kairėje pusėje. Iki atvykstant policijai R. K. visÄ laikÄ buvo virÅ¡uje, bÅ«dama bute pas jį sužalojimų nepastebėjo, jo neapžiÅ«rinėjo. Jis buvo atsiklaupęs prie J. P., bučiavo jÄ , buvo paėmęs jos veidÄ , verkė, blaÅ¡kėsi, Å¡aukė, kad padėtume.

Matėsi, kad jis labai pergyvena. Laukiant policijos iÅ¡girdo dūžtantį langÄ , vėliau pareigÅ«nai atvedė R. K., kurio rankos buvo sužalotos, ji ant žaizdos uždėjo spaudžiamÄ sterilų tvarstį, medikamentų nenaudojo, žaizdos netvarstė, nes taip liepė policijos pareigÅ«nai. Liudytojas M. B. parodė, kad pagal gautÄ praneÅ¡imÄ , kad nusiÅ¡ovė žmogus, vyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini). R. K. buvo iÅ¡lindęs pro antro aukÅ¡to langÄ , kažkÄ Å¡aukė, stiklai buvo iÅ¡daužyti, atrodė kaip girtas ir susinervinęs, buvo ganėtinai agresyvus.

Kai R. K. išėjo į laukÄ , buvo panaudotos spec. priemonės, jo rankos buvo sužalotos iki to. Paskui jis kartu su kitais pareigÅ«nais nuvežė R. K. į komisariatÄ , kur jam buvo iÅ¡kviesta medicinos pagalba, nes per rankos tvarsčius sunkėsi kraujas. Po to jis dar buvo grįžęs į įvykio vietÄ ir tada pirmÄ kartÄ užėjo į butÄ . Ten buvo daug kraujo, durys buvo atidarytos, matėsi, kad durys buvo buvusios ne kartÄ laužtos, matė ir nesenas laužimo žymes, buvo apgadintas medis ties spyna.

Liudytojas V. J. parodė, kad vyko į įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur yra nuÅ¡autas ar nusiÅ¡ovęs žmogus. Atvykus R. K. buvo antrame aukÅ¡te, Å¡aukė pro langÄ , daužė lango stiklus, buvo agresyvus, kažkiek kruvinas, susijaudinęs, susinervavęs, veržėsi atgal į įvykio vietÄ , lyg ir norėjo paimti ginklÄ , kuris buvo deÅ¡inėje lavono pusėje, todėl ginklÄ paėmė su polietileniniu maiÅ¡eliu, vėliau, prieÅ¡ atvykstant ekspertams, padėjo į tÄ pačiÄ vietÄ , kur jis ir buvo ir tokioje pat padėtyje.

R. K. lindo prie gulinčios negyvos mergaitės, neklausė jų reikalavimų nelysti ir Å¡Å«kavo, elgėsi neadekvačiai, sakė, kad nori atsisveikinti. Matė gulinčiÄ mergaitę, ten buvo daug kraujo. Durys iÅ¡ laiptinės į virtuvę buvo medinės, dažytos baltais dažais, lyg ir iÅ¡laužtos. Raktas, galėjo bÅ«ti kitame kambaryje ant grindų už durų. Kambarys buvo netvarkingas, buvo keli buteliai vyno, taurės. Liudytoja N. G. parodė, kad kaip pareigÅ«nė vyko į įvykio vietÄ .

Lauke matė, kad pareigÅ«nai laikė R. K. prispaudę prie žemės, nes jis labai prieÅ¡inosi, buvo susižalojęs rankas, Å¡aukė. Jis nesileido specialistei nuimti nuo jo rankų Å¡Å«vio pėdsakus, trukdė, jis matyt suprato, kad kuo daugiau trins rankas, tuo mažiau pėdsakų liks. Pats įvykis įvyko namo antrame aukÅ¡te, kur buvo rastas J. P. kÅ«nas. Patalpos durys buvo atidarytos, lango stiklas iÅ¡daužtas, buvo kraujo. Iki jai atvykstant į įvykio vietÄ ten jau buvęs policijos pareigÅ«nas rastÄ ginklÄ buvo paėmęs ir atnešęs į policijos automobilį, po to ginklÄ padėjo į tÄ pačiÄ vietÄ , iÅ¡ kur jį buvo paėmęs iki pradedant įvykio vietos apžiÅ«rÄ .Liudytoja R.

G. parodė, kad kartu su ekspertais A. P. ir A. K. dalyvavo įvykio vietos apžiÅ«roje (duomenys neskelbtini). R. K. tiek įvykio vietoje, tiek pristatytas į policijos komisariatÄ blaÅ¡kėsi, elgėsi isteriÅ¡kai, minėjo, kaip mylėjo J.. Nuimant Å¡Å«vio pėdsakus R. K. rankos buvo aptvarstytos, kraujuotos, jis blaÅ¡kėsi ir apsunkino pėdsakų paėmimÄ . Å Å«vio pėdsakus nuėmė nuo jo kruvinų rankų, tvarsčių nuėmusi nebuvo. Ä®vykio vietoje durys antrame aukÅ¡te iÅ¡ laiptinės į virtuvę buvo iÅ¡laužtos, ant durų matėsi senesnių iÅ¡laužimų pėdsakų, buvo neuždažytos laužimo žymės, deformuotos durys, susidarė įspÅ«dis, kad tos durys daug kartų jau buvo iÅ¡laužtos.

Namai buvo netvarkingi, netoli krosnies buvo medžio atplaišėlės. Nuo lavono Å¡Å«vio pėdsakų neėmė. Ä®vykio vietos fiksavimui naudojo skaitmeninį fotoaparatÄ . InformacijÄ iÅ¡ atminties kortelės įkėlė į kompiuterį, kokybiÅ¡kas nuotraukas įrašė į kompaktinį diskÄ , kurį atidavė tyrėjui prijungti prie baudžiamosios bylos. Ä®vykio vietoje su A. K. dirbo techninį darbÄ , abu fotografavo skirtingais fotoaparatais, ji naudojo fotoaparatÄ Nikon. Liudytojas A. P. parodė, kad dirba ekspertu, rašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , užfiksavo visas reikÅ¡mingas detales.

Ä®vykio vieta buvo mansardiniame aukÅ¡te, įėjimas į patalpÄ , kur buvo lavonas, pro medines baltas į vidų varstomas duris. Jei durys bÅ«tų prieÅ¡ tai užrakintos ir jėga atidarytos, tai visi pažeidimai turėtų matytis akivaizdžiai nuo įėjimo pusės, tačiau jis ir kiti kartu buvę du ekspertai jokių pažeidimų ant durų nepastebėjo. Jei bÅ«tų pastebėjęs laužimo žymes, bÅ«tų užfiksavęs. Medžio atplaišėlių matėsi pagal kÅ«nÄ , bet jos galėjo likti pakapojus malkas, Å¡alia buvo pečius.

Už tų virtuvės durų buvo rastas kulkos apvalkalas. Ä®vykio vietoje matė pistoletÄ . TÅ«telė buvo rasta prie palėpės durų. KliÅ«ties, kuriÄ kliudė kulka nesurado, todėl ir neužfiksavo. Lavono padėtis jokių abejonių nekėlė. Nebepamena kas ir kaip buvo imama, viskas užfiksuota protokole. Techninį – fotografavimo darbÄ atliko R. G. ir A. K.. IÅ¡ peržiÅ«rėto disko su nuotraukomis matyti, kad iÅ¡ 52 turėjusių bÅ«ti nuotraukų trÅ«ksta 20 nuotraukų. Tai galėjo bÅ«ti nekokybiÅ¡kos nuotraukos, kurios iÅ¡trintos iÅ¡ karto tik sukėlus į kompiuterį, nes tokios nuotraukos neinformatyvios.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaip specialistas dalyvavo įvykio vietos apžiÅ«roje, atliko techninį darbÄ â€“ fotografavo, kÄ tiksliai, nepamena. Nagrinėjamo įvykio metu jis turėjo fotoaparatÄ Minolta. Ar Å¡iame įvykyje fotografavo savo fotoaparatu, ar kito specialisto – nepamena. Tyrėjui paprastai pateikia tik kokybiÅ¡kas nuotraukos, neryÅ¡kių, dubliuotų ir brokuotų tyrėjui nepateikia. Nuotraukos pateikiamos skaitmeninėse laikmenose kompaktiniuose diskuose. Fotoaparatų atminties kortelės informacija saugoma failuose.

             Iš 2010-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolo bei nuotraukų prie jo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Biržuose esančio nuosavo namo mansardoje įrengtoje virtuvėje tarp durų iš laiptinės aikštelės ir pečiaus ant grindų rastas gulintis ant nugaros moteriškos lyties lavonas, kurio galva nukreipta į pietvakarių, kojos – į šiaurės rytų pusę, klubai ir kojos (sulenktos per kelius) pasukti į kairę, rankos ištiestos ir atmestos į šalis 450 laipsnių kampu kūno atžvilgiu.

KrÅ«tinės kairėje virÅ¡utinėje dalyje ant lavono marÅ¡kinėlių yra raudonos spalvos skysčio nutekėjimai į kairę, po marÅ¡kinėliais, apie 1 cm virÅ¡ liemenėlės virÅ¡utinio kraÅ¡to rasta 10 mm skersmens ovalo formos žaizda. Ant deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos nugarėlės yra tamsiai rudos spalvos pažeidimas. Lavono vilkimo požymių nenustatyta. Apvertus lavonÄ kairėje, nugaros dalyje rasta žaizda. Å alia lavono kairio Å¡ono ties liemeniu ant grindų guli juodos spalvos pistoletas, kurio vamzdis nukreiptas į lavono pusę.

Ant pistoleto užrašai: „ IŽ ( raidės rusiškos) – 79-8, cal. 8 mm, TPH 5049 02, made in Russija “ Pistoleto saugiklis saugioje padėtyje. Dėtuvėje yra trys šoviniai, dar vienas šovinys šovinio lizde. Ant virtuvės grindų įvairiose vietose matyti raudonos spalvos dėmės, tokios pat lašo formos dėmės yra ir ant stalo. Taip pat virtuvėje, prie durų į palėpę, link kurių nukreiptos lavono kojos, rasta šovinio tūtelė, o prie priešingos sienos, link kurios yra nukreipta lavono kairė ranka, rastas kulkos apvalkalas.

Kitame virtuvės gale nuo lavono, prie lango ant šalia šaldytuvo esančios kėdės rastas rankšluostis. 2010-09-02 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos durys iš laiptinės į virtuvę su laužimo žymėmis iš išorinės pusės, duryse nėra spynos, taip pat ant staktos nėra užkabos. (T. 1 b.l. 62-70, 72-77 )Teismo medicinos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. P M (duomenys neskelbtini), bei Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad J.

P. mirė maždaug prieÅ¡ dvi paras iki lavono tyrimo 2010-04-02 14 val. nuo Å¡autinio kiaurinio krÅ«tinės lÄ stos ir Å¡irdies kairiojo skilvelio sužalojimo, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu į krÅ«tinplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas vienu Å¡Å«viu iÅ¡ Å¡aunamojo ginklo, galimai 2010-03-31. Verpstės formos Å¡Å«vio įėjimo žaizda krÅ«tinės kairėje pusėje 122,5 cm aukÅ¡tyje nuo pado, išėjimo žaizda nugaros kairėje pusėje 108 cm aukÅ¡tyje nuo pado.

Å autinis krÅ«tinės lÄ stos ir Å¡irdies sužalojimas padarytas prieÅ¡ pat mirtį, pomirtinių sužalojimų jos kÅ«ne nerasta. Å Å«vio įėjimo žaizda, padaryta iÅ¡ labai artimo atstumo, galimai dalinai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį. Å Å«vio kryptis – iÅ¡ priekio užpakalin, iÅ¡ virÅ¡aus žemyn ir labai nežymiai iÅ¡ deÅ¡inės į kairę nukentėjusiosios kÅ«no atžvilgiu. J. P. drabužių pažeidimai atitinka lavone rastus Å¡autinius sužalojimus. Ant J.

P. kÅ«no parako dalelių nerasta. Mirtis įvyko tuoj pat po sužalojimo. Po Å¡autinio sužalojimo padarymo ji atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus pvz. judėti, gintis, Å¡aukti, numesti toliau kokius nors daiktus negalėjo. Nukentėjusiosios ir ginklo tarpusavio padėtis Å¡Å«vio metu buvo prieÅ¡prieÅ¡inė. Sprendžiant pagal nukentėjusiosios radimo pozÄ , sužalojimo pobÅ«dį, jo lokalizacijÄ bei kanalo kryptį kÅ«ne, Å¡Å«vio pėdsakus ir Å¡Å«vio atstumÄ , nukentėjusioji galėjo ir pati pasidaryti tokį Å¡autinį sužalojimÄ , laikydama ginklÄ kairėje rankoje.

Nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje J. P. galėjo būti padaryti 2010-03-29 kovos ar savigynos metu, ne mažiau trijų smūgių kietu buku daiktu poveikyje, greitai vienas po kito. J. P. kraujyje rasta 2,22 promilės etilo alkoholio. J. P., kurios svoris apie 45 kg. per 3 val. išgėrus apie pusę butelio vyno, lavono kraujyje turėtų būti žymiai mažiau nei 2, 22 promilės etilo alkoholio. Pagal kraujyje rastas 2,22 promiles etilo alkoholio per 3 val. jei reikėjo išgerti apie du butelius vyno ( T. 1 b.l. 105-107, 111, 145-152, 175-179).Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įvykio vietoje rastas automatiškai užsitaisantis, tinkamas šaudyti fabrikinės gamybos 8 mm kalibro „ IŽ-79-8 “ modelio dujinis pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), savadarbiu būdu perdirbtas pakeičiant jo vamzdį ir tokiu būdu pritaikant jį šaudyti 7,65 mm kalibro Brauningo pistoletų šoviniais ir yra šaunamasis ginklas.

Taip pat įvykio vietoje rasta tÅ«telė yra 7,65 mm Brauningo Å¡ovinio Å¡auta tÅ«telė. Ji bei kulka, kurios apvalkalas taip pat rastas įvykio vietoje buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti ar kulka, kurios apvalkalas pateiktas tyrimui, prieÅ¡ jÄ iÅ¡Å¡aunant sudarė vienÄ visumÄ ( Å¡ovinį ) su tirti pateikta tÅ«tele negalima, nes nėra požymių, leidžiančių apie tai spręsti. Tirti pateikti keturi Å¡oviniai yra 7,65 mm kalibro Brauningo Å¡oviniai, skirti Å¡audyti iÅ¡ įvairių modelių 7,65 mm kalibro pistoletų – kulkosvaidžių.

Šie šoviniai yra šaudmenys ( T. 1 b.l. 154-159 ). Trasologinių ir balistinių ekspertizių skyriaus ir Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. lavone esantis šautinis sužalojimas – šūvio įėjimo žaizda, esanti krūtinės kairėje pusėje, atitikmens tirti pateiktose jos drabužiuose – švarke ir marškinėliuose neturi. Šautinis sužalojimas – šūvio išėjimo žaizda, esanti nugaros kairėje pusėje, atitinka šautinius pažeidimus jos drabužiuose – švarko ir marškinėlių nugaros pusėje.

Pateiktose J. P. lavono odos krūtinės ir nugaros žaizdose yra metalizacijos variu, nikeliu ir švinu pėdsakai. Šie pėdsakai atitinka kulkos, kurios apvalkalas pateiktas tirti, sudėtį.( T. 1 b.l. 167-172 )Serologijos ir DNR laboratorijos specialistų išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuoplovose nuo įvykio vietoje rastų ginklo užrakto bei abiejų taurių, taip pat J. P. lavono tyrimo metu paimtose J. P. kairės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu gauti J.

P. ir R. K. DNR profiliai, kraujo pavyzdžiuose nuo grindų ir stalo gautas R. K. DNR profilis, J. P. dešinės rankos nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas J. P. DNR profilis, nuoplovose nuo šovinių, buvusių šovinių dėtuvėje, nuo tūtelės DNR profilio, tinkančio asmens identifikavimui, negauta. (T.1 b.l.139-140,142-143)             Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2010-03-31 laikotarpyje nuo 22.15 val. iki 22.30 val. specialistė R.

G., dalyvaujant specialistui V. M., paėmė Å¡Å«vio pėdsakų ėminius nuo R. K. abiejų rankų ir galvos plaukuotosios dalies (T.1 b.l. 117) Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus specialistų iÅ¡vadoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo nukentėjusiosios J. P. kairės rankos aptiktos trys, nuo galvos – dvi, ant lipdukų su mikrodalelėmis nuo J. P. virÅ¡utinių drabužių aptiktos keturios – po vienÄ ant džinsinių kelnių bei Å¡varko ir dvi ant palaidinės priekinių pavirÅ¡ių, bei dvi ant įvykio vietoje rasto rankÅ¡luosčio alavo-Å¡vino-bario-kalcio dalelės – Å¡Å«vio pėdsakai, vienodi su Å¡Å«vio pėdsakais iÅ¡ įvykio vietoje rastų ginklo ir tÅ«telės. Ant lipduko su mikrodalelėmis nuo J.

P. dešinės rankos, bei lipdukų su mikrodalelėmis nuo įtariamojo R. K. rankų ir galvos, taip pat ant kontrolinių lipdukų, pažymėtų užrašais: „ Specialistas “ ir „ Aplinka “, šūvio pėdsakų nėra. Ant R. K. kelnių ir marškinėlių yra alavo – švino – bario – kalcio dalelių, vienodos sudėties su šūvio pėdsakais iš tirti pateikto ginklo ir įvykio vietoje rastos tūtelės. Dėl to, kad šios dalelės yra netaisyklingos formos, t.y. jos nėra apvalios, kokios būdingos nuo terminio poveikio apsilydžiusiems mikroobjektams, kategoriška išvada, kad tai tikrai šūvio pėdsakai, negalima.

Alavo-švino-bario-kalcio šūvio pėdsakų elementinė sudėtis yra unikali, būdinga „Sellier and Bellot“ šovinių gamintojui, o tokių dalelių, pasižyminčių apvalia, nuo terminio poveikio apsilydžiusiems mikroobjektams būdinga forma, kilmės šaltinis gali būti tik šūvio pėdsakai, gamtoje tokių darinių nėra. Pistoleto metalinės dalys pagamintos iš labai paplitusio buityje paprasto plieno, kurio elementinė sudėtis neturi individualizuojančių požymių, todėl, nors ant kiekvieno iš pateiktų tirti pateiktų lipdukų tiek nuo R.

K.. tiek nuo J. P. rankų ir galvų aptikta po keliolika ar keliasdeÅ¡imt dalelių, kurio sudėtyje vyrauja geležis, sudaranti pistoleto plieno elementinės sudėties pagrindÄ , nustatyti, kad Å¡ios dalelės yra nuo pistoleto metalo, negalima. Ant tirti pateikto pistoleto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus alyvos pėdsakų nėra, ant rankÅ¡luosčio mineralinės alyvos nuo tirti pateikto pistoleto užrakto vidinių pavirÅ¡ių pėdsakų taip pat nėra (T. 1 b.l. 161-165 ).IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo, pakvitavimo, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolų matyti, kad įvykio vietoje paimta J.

P. rankinė ir joje esantys daiktai, tarp kurių buvo ir piniginė, 2010-04-07 buvo apžiÅ«rėti ir 2010-04-20 grÄ Å¾inti J. P., kuri 2010-06-14 ir 2010-06-15 Å¡iuos daiktus vėl pateikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (T.1 b.l. 180-185)             2010-06-30 Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliktoje pagal 2010-06-15 užduotį nurodyta, kad ant tirti pateiktos piniginės aptikta viena alavo-Å¡vino-bario-kalcio dalelė, neturinti aÅ¡trių briaunų, tačiau nėra ir idealiai apvalaus laÅ¡o formos, o rankinės viduje esančioje užsegamoje užtrauktuku kiÅ¡enėje aptikta alavo- bario dalelė, kurios sudėtyje yra mikrokiekiai Å¡vino.

Dalelė netaisyklingos formos, tačiau be aÅ¡trių briaunų. Abi dalelės, tokios pat sudėties, kaip Å¡Å«vio pėdsakai ant tirti pateikto pistoleto ir įvykio vietoje rastos tÅ«telės, tačiau aptiktas dalelių kiekis per mažas iÅ¡vadai, kad Å¡ios dalelės yra tiriamo ginklo neÅ¡iojimo rankinėje pėdsakai. Toks yrimo rezultatas leidžia daryti alternatyvias iÅ¡vadas: arba ginklas rankinėje buvo neÅ¡iojamas kruopščiai iÅ¡valytas ar į kažkÄ supakuotas, nes prieÅ¡ingu atveju rankinėje turėjo likti žymiai didesnis kiekis dalelių; arba abi rastos dalelės atsirado atsitiktinai prieÅ¡ ar po nagrinėjamo įvykio nuo užterÅ¡imų aplinkoje; arba dalelės pateko į rankinę įdėjus bet kokį objektÄ , užterÅ¡tÄ Å¡Å«vio pėdsakais.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad rankinė yra pakankamo dydžio, kad pateiktas tyrimui pistoletas tilptų jo pagrindiniams skyriuje, kuriame parako dalelių nėra. Rankinėje esančios kišenės yra per mažos, kad jose tilptų tiriamas pistoletas. Dėl šių priežasčių nustatyti, ar tirti pateiktoje J. P. rankinėje buvo nešiojamas pistoletas „IŽ 79-8 “ (duomenys neskelbtini), negalima. ( T. 1 b.l. 188-191 ).             Iš 2011-11-04 eksperimento protokolo ir eksperimento metu darytų nuotraukų matyti, kad šio veiksmo metu dvi eksperimento dalyvės, panašaus kūno sudėjimo, kaip ir J.

P., viena deÅ¡iniarankė, kita - kairiarankė buvo papraÅ¡ytos parodyti, kaip jos laikytų pistoletÄ IŽ-79-8, jei norėtų nusiÅ¡auti. Viena jų parodė, kad Å¡autų laikydama ginklÄ deÅ¡ine ranka prie deÅ¡inio smilkinio, nuleistukÄ spaustų smiliumi, kita laikydama ginklÄ prieÅ¡ save abiem iÅ¡tiestoms rankom, nuleistukÄ spaustų deÅ¡inės rankos nykščiu. Eksperimento dalyvės, papraÅ¡ytos parodyti, kaip jos Å¡autų sau į krÅ«tinę iÅ¡ labai artimo atstumo, abi, pistoletÄ laikydamos abiem rankomis, ginklo vamzdį įrėmė tarp krÅ«tų, o papraÅ¡ytos parodyti, kaip laikytų ginklÄ Å¡audamos į vietÄ , kur nustatyta Å¡Å«vio žaizda J.

P., abi ginklÄ laikė deÅ¡ine ranka, o papraÅ¡ytos tai padaryti kaire ranka, neprilaikant deÅ¡ine, nurodė, kad taip laikant pistoletÄ nuleistukÄ Â nuspausti gali, tačiau tokia poza yra labai nepatogi, ranka užlaužiama per petį ir rieÅ¡Ä , persikreipia kÅ«nas. ( T. 2 b.l. 15-29 ).Ekspertas E. B. parodė, kad byloje davė specialisto iÅ¡vadas, kurias tvirtina, taip pat dalyvavo atliekant eksperimentinį situacijos modeliavimÄ , kurio metu buvo padaryta bendra eksperimento dalyvių iÅ¡vada, kad J. P. nustatytas sužalojimas nebÅ«dingas savižudybei.

TeoriÅ¡kai Å¡i galimybė yra, tačiau taip laikant rankÄ nuspausti gaidukÄ yra sudėtinga. Abi eksperimento dalyvės nurodė, kad jei Å¡autų į krÅ«tinę, Å¡Å«vio kanalo kryptis bÅ«tų kitokia, negu nustatyta nukentėjusiajai. Tokia kryptis, kokia buvo nustatyta nukentėjusiajai, gali bÅ«ti padaryta, jei bÅ«tų Å¡auta laikant ginklÄ dviem rankomis ir nuspaudžiant nuleistukÄ vienos rankos arba kitos rankos nykščiu. Kitas dalykas dėl Å¡Å«vio dalelių nusėdimo – kad pasiekti tokį kanalÄ pagal sužalojimo kryptį, kokia buvo kÅ«ne, turėtų bÅ«ti Å¡auta laikant ginklÄ dviem rankomis, kadangi viena ranka nulaikyti, laikant nykÅ¡tį ant nuleistuko, moteriai sunku, dėl to ginklÄ turi laikyti dviem rankom, tokiu atveju Å¡aunant dalelės nusėstų ant abiejų rankų, o ten Å¡Å«vio dalelių rasta buvo tik ant vienos rankos.

Ä®vertinus tai, buvo padaryta iÅ¡vada, kad sužalojimas nebÅ«dingas savižudybei. Å iuo atveju viena ranka to padaryti negalima, tuo labiau savižudybei nebÅ«dinga nusiÅ¡aunant pakelti rÅ«bus. Jo praktikoje tokio pobÅ«džio, lokalizacijos susižalojimas savižudybės atveju nebuvo. Tvirtina visas savo duotas iÅ¡vadas. IÅ¡vadoje yra atsakyta, iÅ¡ kokio atstumo Å¡auta į J. P.. Jei įrėmus ginklÄ bÅ«tų Å¡aunama, dalinai parakas eitų į kÅ«nÄ ir dalelės nusėstų ant plaÅ¡takų ir dalinai ant aplinkos, dalelės bÅ«tų ir ant to, kuris Å¡ovė, ir ant to į kurį Å¡ovė, jei artimas atstumas.Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J.

P. nei prieÅ¡ įvykį, nei įvykio metu psichikos sutrikimu nesirgo, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nenustatyta, kad J. P. įvykio metu bÅ«tų buvusi ir laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, ji buvo vidutinio girtumo laipsnio ir negalėjo bÅ«ti fiziologinio afekto bÅ«senoje. Taip pat nenustatyta, kad J. P. įvykio metu buvo emocinėje bÅ«senoje ( pvz. streso ), kuri galėjo esminiai įtakoti jos sÄ monę ir veiksmus, nuteiktų savižudybei, ar kad ji turėjo individualius psichinius ypatumus, galėjusius esminiai įtakoti jos veiksmus įvykio metu.

Taip pat nenustatyta, kad prieÅ¡mirtinė J. P. bÅ«sena galėjo bÅ«ti bÅ«dinga savižudybei ( T. 2 b.l. 121-124 ).IÅ¡ 2013-10-29 specialisto V. J. iÅ¡vados dėl 2012-05-02 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atlikta pagal advokato K. S. raÅ¡tiÅ¡kÄ užduotį matyti, kad atliekant ekspertinį tyrimÄ nebuvo atlikti veiksmai, bÅ«tini pagrįstam atsakymui į teismo suformuluotus klausimus. Dėl to ekspertizės akte pateikti atsakymai negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais.

Teismo ekspertizės akte pateiktas atsakymas į teismo klausimÄ â€žar J. P. įvykio metu galėjo bÅ«ti psichologinio afekto bÅ«senoje“ nėra adekvatus, nes teismo ekspertai atsakyme kalba ne apie psichologinį afektÄ , o visiÅ¡kai kitÄ reiÅ¡kinį (fiziologinio afekto bÅ«klė). Å is neadekvatus atsakymas į teismo klausimÄ sudaro ekspertams pagrindÄ nepagrįstai iÅ¡vadai apie tai, kad J. P. alkoholinės intoksikacijos bÅ«klė negali daryti poveikio jos elgesiui. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina impulsyvioji tiriamosios savižudybė, kai sprendimas nusižudyti kilo staigiai, spontaniÅ¡kai, kaip atsakas į konfliktinį pokalbį ir žlugus tiriamosios planus.

Tiriamosios spontaninė reakcija buvo sustiprinta dėl to, kad tiriamoji buvo alkoholinės intoksikacijos bÅ«klėje ir pasireiÅ¡kė Å¡ios intoksikacijos laipsniui bÅ«dingi psichikos pokyčiai, kurie dar labiau suintensyvino Å¡iÄ spontaninę suicidinę reakcijÄ (T.5 b.l. 122-135).              Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo metu R. K. psichikos sutrikimų neturėjo, galėjo visiÅ¡kai suvokti savo veiksmų esmę ir galėjo visiÅ¡kai savo veiksmus valdyti. ( T. 4 b.l. 184-185 ).

              Iš 2010-03-31 alkotesterio „Lion alkolmeter 500“ serijos Nr. 19030 parodymų matyti, kad 2010-03-31 21:16 val. R. K. nustatytas 1.72 promilės girtumas ( T. 4 b.l. 19 ).Daktiloskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nagrinėjamo įvykio vietos apžiūros metu nukopijuoti penki rankų pirštų pėdsakai Nr.1, Nr.2, Nr.3, Nr.5, Nr.7 ( nuo vyno butelių) rasti yra palikti R. K.. Kiti daktiloskopinėse plokštelėse nukopijuoti rankų pėdsakai asmens identifikavimui netinkami (T. 1 b.l. 193-197 ).

Biologinių tyrimų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant įvykio vietos apžiūros metu virtuvėje nuo kėdės paimto rankšluosčio rasta R. K. kraujo, taip pat R. K. biologinis pėdsakas bei 3 sumaišyti R. K. ir J. P. biologiniai pėdsakai ( T. 2 b.l. 8-10 ). Iš 2010-09-27 Trasologinio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mansardos duryse vedančiose į virtuvę yra pažeidimų, ant vidinės staktos pusės, šalia užkabos yra 2 spaudimo pėdsakai.

Užkaba tirti nebuvo pateikta. Kada bei iÅ¡ kurios pusės paradyti Å¡ie durų pažeidimai negalima, nes pirminės įvykio vietos apžiÅ«ros metu Å¡is durų ir jos spynos mazgas nebuvo užfiksuotas ( T. 1 b.l. 85-93 ).Skaitmeninės informacijos ekspertizių skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsižvelgiant į esančius atitinkamos spalvos ir formos žymenis, galima daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pateiktose tirti skaitmeninėse nuotraukose DSCN FOTO 1332.jpg (nuotrauka daryta 2010-03-31 22.13 val.) ir IMG FOTO 9564.JPG (nuotrauka daryta 2010-09-21 12.30 val.) yra užfiksuota vienos ir tos pačios staktos dalis, tačiau pirmoje nuotraukoje staktos dalis užfiksuota su įleidžiamosios sklÄ stinės spynos užkaba, ant kurios yra mechaninio poveikio žymės nuo velkės ir nuo velkės drÅ«tgalio, o antroje nuotraukoje staktos dalis užfiksuota be užkabos ir dėl to negalima sulyginti užfiksuotus staktos dalies mechaninius pažeidimus (T.1 b.l. 97-99).

             Iš 2013-02-26 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad ant R. K. marškinėlių priekyje bei nugaroje matyti rudos iki 1 cm skersmens dėmės. Kelnių priekyje ir užpakalyje matyti daug, įvairaus dydžio rudos spalvos dėmių. Taip pat daug smulkių rudos spalvos dėmių matyti ant sportinių batų padų šonų bei rudos spalvos dėmė matyti ant dešinio sportinio bato viršutinės priekio dalies ( T. 2 b.l. 51-60 ).               Iš 2010-04-02 Teismo medicinos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.

K. nustatyti paviršiniai kairio skruosto ir kairės smakro pusės odos nubrozdinimai, muštinė kairio kelio vidurinės dalies, taip pat 7 cm ilgio pjautinė dešinės plaštakos išorinio paviršiaus žaizda delnikaulių vidurio srityje. Pastaroji žaizda padaryta kietu aštriabriauniu daiktu (juo galėjo būti dūžtančio stiklo šukės briauna), nes jos lygūs kraštai. Ši žaizda apžiūros metu jau buvo susiūta ir sutvarstyta. Paviršutiniai veido odos nubrozdinimai ir kairio kelio muštinė žaizda galėjo būti padaryta pargriaunant R.

K. ant plokščiÄ Å¡iurkÅ¡tų pavirÅ¡ių turinčių daiktų, nes Å¡ie sužalojimai vienoje plokÅ¡tumoje. Tokie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti antrankių uždėjimo veiksmo metu. Dėl pavirÅ¡utinių veido odos nubrozdinimų, pavirÅ¡utinių kairio kelio ir deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdų jo sveikata sutrikdyta nežymiai ( T. 4 b.l. 172 ).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad pagalba R. K. buvo kviečiama į Biržų r. policijos komisariatÄ 2010-03-31 21.51 val.

Ten jam dėl deÅ¡inės plaÅ¡takos pjautinės žaizdos buvo suteikta pagalba panaudojant sterilų spaudžiamÄ tvarstį. Ekipažas grįžo į med. pagalbos stotį 22.20 val. (T.5 b.l.139)              Aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų visetu neginčytinai nustatyta, kad J. P. mirė 2010 m. kovo 31 d. vakare R. K. namo, esančiame Biržuose, (duomenys neskelbtini) mansardoje įrengto buto virtuvėje nuo Å¡autinio kiaurinio kairės pusės krÅ«tinės lÄ stos ir Å¡irdies kairiojo skilvelio sužalojimo, kuris buvo padarytas iÅ¡Å¡aunant vienÄ Å¡Å«vį iÅ¡ prie ant grindų gulinčio J.

P. lavono kairės pusės ties liemeniu buvusio dujinio pistoleto, savadarbiu bÅ«du perdaryto pritaikant jį Å¡audyti Brauningo tipo Å¡oviniais. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu įvykio vietoje daugiau jokių asmenų, be J. P. ir R. K., nebuvo. R. K. teigia, kad J. P. nusiÅ¡ovė tuo metu, kai jis buvo išėjęs į laukÄ paÅ¡erti Å¡unų, ir nusiÅ¡ovė iÅ¡ vidaus užsirakinusi bute. Kaltinamojo teigimu, tokio J. P. poelgio priežastimi buvo tai, kad jis, sužinojęs iÅ¡ asmenų, kuriuos įvardinti atsisakė, jog J.

P. jam buvo neiÅ¡tikima su jam žinomu asmeniu, kurį nurodyti taip pat atsisakė, be to, pačiai J. P. prieÅ¡ keletÄ dienų iki įvykio, prisipažinus, kad ji turėjo intymius santykius su buvusiu savo motinos sugyventiniu A. V., nusprendė su ja iÅ¡siskirti ir apie tai J. P. pranešė kovo 29 d., o kovo 31 d. J. P. pareiÅ¡kė, kad savo sprendimo skirtis nekeis. R. K. parodymus apie priežastį, dėl kurios ji turėjo motyvÄ nusižudyti, iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja, R. K. sesuo A. P., duodama parodymus teisme apie tai, kad J.

P. jai pasakojo apie savo santykius su patėviu ir kad buvo jai minėjusi, jog santykių nutraukimo su R. K. atveju nusižudys. Tačiau A. P., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui iÅ¡ karto po įvykio, nurodė, kad jos santykiai su J. P. nebuvo artimi ir jos praktiÅ¡kai nepažinojo.Taip pat ir kaltinamojo motina R. P. teisme parodė, kad ji su J. P. bendravo artimai, kad pastaroji jai pasakojusi, kad serga depresija, kad jos sÅ«nų (R. K.) myli ir jei Å¡is jÄ paliktų – nusižudytų. Tačiau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio, R.

P. nurodė, kad ji žinojo, jog R. K. bendrauja su J., kurios pavardės nežino, gal apie pusantrų metų, bet kokie jų tarpusavio santykiai nežino (T.3 b.l. 21-22). Tuo tarpu nukentėjusiųjų J. P. ir E. S. bei liudytojos E. Z., iš dalies ir liudytojos A. N. parodymai yra visiškai priešingi aptartiems tiek R. K., tiek A. P. parodymams apie J. P. santykius su R. K.. J. P. motina J. P., J. P. dukters tėvas E. S., J. P. dukters darželio auklėtoja E. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, kad J.

P. 2010 m. balandžio 1 d. su dukra rengėsi važiuoti pas Vilniuje gyvenantį E. S.. E. S. ir J. P. parodė, kad J. P. 2010 m. kovo 29 d. galutinai apsisprendė grįžti pas E. S., su kuriuo kartu gyveno iki 2009 metų rudens, o kartu ir apie tai, kad nutraukia santykius su R. K. ir tÄ pačiÄ dienÄ apie tai pranešė R. K.. J. P. parodė, kad apie tai jai parlydėta į namus R. K., verkdama pasakojo pati J. P., kuri sakė, kad dėl to R. K. jÄ tampė ir žemino, nenorėdamas jos prarasti. TokiÄ aplinkybę iÅ¡ esmės, nors ir netiesiogiai, patvirtino ir liudytoja A.

N., artimai bendravusi su J. P., nurodžiusi, kad J. P. santykiai su E. S. buvę geri, o kalbėdama apie savo santykius su R. K., J. P. liudytojai sakiusi, kad planavo grįžti gyventi į Vilnių, kad Biržuose jautėsi nelaiminga, kad santykiai su R. K. nebuvo geri, kad Å¡is prieÅ¡ J. P. vartojo prievartÄ . Pastarosios liudytojos parodymai teismo nuomone yra visiÅ¡kai objektyvÅ«s ir jais abejoti nėra jokio pagrindo, atsižvelgiant ir į tai, kad jos parodymus detalėse (pvz. dėl J. P. ir R. K. buvusio konflikto dėl to, kad R.

K. vakarėlio metu asistavo kitai merginai), patvirtino ir pats kaltinamasis.Taip pat J. P., E. S. ir A. N. kategoriÅ¡kai paneigė versijÄ , kad J. P. prieÅ¡ mirtį sirgo depresija. Å i aplinkybė iÅ¡ esmės patvirtinta teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akte esanti informacija apie tai, kad J. P. niekada nebuvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, ji pas psichiatrus ir psichologus nesilankė, tik 2001 metais jai diagnozuota somatoforminė autonominė disfunkcija, kuri, tikėtina, buvo susijusi su tuometiniais emociniais iÅ¡gyvenimais.

Tai, kad prieÅ¡ J. P. mirtį jos ir E. S. santykiai buvo geri, akivaizdžiai įrodo ir faktas, kad E. S. į Biržus atvyko tÄ patį vakarÄ , kai tik sužinojo apie J. P. mirtį, be to ir R. K. nepaneigė E. S. parodymų, kuriuos patvirtino J. P., apie tai, kad paskutiniu metu prieÅ¡ mirtį J. P. palaikė intensyvius santykius su savo dukros tėvu E. S. – jie lankėsi vienas pas kitÄ , J. P. dalyvavo E. S. motinos laidotuvėse ir panaÅ¡iai. Taigi, J. P. artimų asmenų parodymais, kurie, kaip minėta, Å¡ioje dalyje yra nuoseklÅ«s nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, netikėti nėra jokio pagrindo, tuo tarpu R.

K. nurodydamas J. P. neiÅ¡tikimybę jam kaip priežastį, paskatinusiÄ bÅ«tent jį inicijuoti santykių nutraukimÄ , tik teisme įvardijo po daugiau nei po metų nuo nagrinėjamo įvykio mirusį asmenį, su kuriuo neva buvo kaltinamajam neiÅ¡tikima, t.y. teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kurios patikrinti nebeįmanoma, nors ikiteisminio tyrimo metu, kol A. V. buvo gyvas, apie tai R. K. neužsiminė. Todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad R. K. versija apie motyvÄ jam inicijuoti santykių su J. P. nutraukimÄ dėl jos neiÅ¡tikimybės jam su A.

V., byloje atsirado tik po pastarojo mirties, apie tai jis, bÅ«damas nuo pat nagrinėjamo įvykio pradžios įtariamasis Å¡ioje byloje, kuriam, beje buvo taikoma kardomoji priemonė suėmimas, Å¡ių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, kai tuo galėjo grįsti savo nekaltumÄ , todėl tokie R. K. parodymai atmetami kaip nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys byloje surinktų įrodymų visetui. Taip pat ir A. P. bei R. P. parodymai teisme apie jų santykius su J. P. ir neva pastarosios pasakojimus joms apie savo neiÅ¡tikimybę R.

K., kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir yra nelogiÅ¡ki, atsižvelgiant ir į Å¡ių liudytojų ryšį su kaltinamuoju, vertinami kritiÅ¡kai, kaip siekimas padėti iÅ¡vengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės, ir atmetami. Å iuo aspektu vertinant byloje atliktÄ pomirtinį J. P. teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės aktÄ ir kaltinamojo gynėjo iniciatyva suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ dėl Å¡io akto pažymėtina, kad ekspertizė atlikta įvertinus tiek visus surinktus J.

P. medicininius dokumentus, tiek iÅ¡analizavus bylos medžiagÄ ir padaryta iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog prieÅ¡mirtinė J. P. bÅ«sena galėjo bÅ«ti bÅ«dinga savižudybei. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vada grindžiama absoliučiai neteisingu, bylos duomenimis visiÅ¡kai nepatvirtintu teiginiu apie galimÄ (labiau tikėtinÄ ) J. P. impulsyviÄ jÄ savižudybę, kai sprendimas nusižudyti kilo staigiai, spontaniÅ¡kai, kaip atsakas į konfliktinį pokalbį ir žlugus jos planams, o tokia spontaninė reakcija buvo sustiprinta dėl to, kad J.

P. buvo alkoholinės intoksikacijos bÅ«klėje ir pasireiÅ¡kė Å¡ios intoksikacijos laipsniui bÅ«dingi psichikos pokyčiai, kurie dar labiau suintensyvino spontaninę suicidinę reakcijÄ , kadangi net jei tikėti R. K. versija, apie jo sprendimÄ nutraukti santykius J. P. buvo informuota prieÅ¡ dvi dienas iki mirties, o be to, anot R. K., ji nusižudė savo atsineÅ¡tu pistoletu, kurio ji paprastai nesineÅ¡iodavo, t.y. Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo kalbėti apie spontaninę suicidinę reakcijÄ . Taigi, aptariama specialisto iÅ¡vada padaryta įvertinus aplinkybes, neturinčias nieko bendro su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl ja remtis vertinant įrodymų visetÄ byloje, nėra jokio pagrindo.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad J.

P. turėjo konkrečius ateities planus ir negalėjo turėti kaltinamojo R. K. bei liudytojų A. P. ir R. P. nurodyto motyvo žudytis. Pažymėtina ir tai, kad J. P. turėjo mažametę dukrÄ . Liudytoja A. N. parodė, kad J. P. buvo stiprus žmogus, svarbiausia jai buvo jos dukra, vien dėl jos ji negalėtų nusižudyti. Å ias aplinkybes patvirtino ir J. P. dukros darželio auklėtoja liudytoja E. Z. nurodydama, kad J. P. buvo rÅ«pestinga mama, santykiai su dukra tikrai buvo geri. Kadangi J. P. ateities planai buvo nesusiję su R.

K., Å¡is turėjo motyvÄ nužudyti J. P. iÅ¡ pykčio dėl asmeninių nesutarimų nutrÅ«kstančių jų santykių, kad J. P. savo ateitį ketino sieti su savo dukros tėvu E. S., apie kÄ R. K. buvo informuotas 2010 m. kovo 29 dienÄ .Minėta, kad J. P. mirties momentu įvykio vietoje be pačios J. P. ir R. K. jokių asmenų nebuvo, todėl mirtinÄ Å¡autinį sužalojimÄ iÅ¡ labai mažo atstumo galėjo arba pasidaryti pati J. P., arba jį padarė R. K.. Pastarasis teigia, kad jis dėl J. P. mirties nekaltas, J.

P. nusiÅ¡ovė pati. IÅ¡ nagrinėjamo įvykio vietos apžiÅ«ros metu surinktų ir specialistų iÅ¡tirtų įrodymų viseto matyti, kad J. P. mirtis įvyko iÅ¡ karto po patirto Å¡autinio sužalojimo, po kurio ji jokių aktyvių veiksmų atlikti nebegalėjo. Žaizda padaryta kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, iÅ¡ labai artimo atstumo, Å¡Å«vio kryptis iÅ¡ priekio užpakalin, iÅ¡ virÅ¡aus žemyn ir labai nežymiai iÅ¡ deÅ¡inės į kairę. Pistoletas, iÅ¡ kurio buvo paleista J.

P. mirtį sukėlusi kulka, buvo rastas ant žemės Å¡alia J. P. kÅ«no, jo kairėje pusėje, ties liemeniu. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad iki įvykio vietos apžiÅ«ros pradžios šį pistoletÄ iÅ¡ jo buvimo vietos buvo paėmęs V. J. ir nunešęs į automobilį, tačiau prieÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«rÄ atlikusių asmenų atvykimÄ , pistoletÄ tokioje pat padėtyje padėjo tiksliai į tÄ vietÄ , iÅ¡ kurios jį buvo paėmęs. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtino ir R.

K.. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pistoleto saugiklis saugioje padėtyje. Šūvio pėdsakai buvo rasti ant J. P. kairės rankos, ant galvos, ant drabužių priekinių paviršių, ant rankšluosčio, buvusio priešingoje nei lavonas virtuvės pusėje. Ant R. K. rūbų, bei ant J. P. rankinėje buvusios piniginės rastos dalelės, vienodos cheminės sudėties kaip ir šūvio pėdsakai, tačiau ne apvalios formos. Įvykio vietoje ant grindų ir stalo buvo rastas pakankamai gausus kiekis kraujo lašų, kurių pavyzdžius ištyrus nustatyta, kad tai R.

K. kraujas. Taip pat R. K. kraujo buvo rasta ant minėto rankÅ¡luosčio, ant kurio rasti ir Å¡Å«vio pėdsakai. Atsižvelgiant į tai, kad po patirto sužalojimo iki mirties J. P. jokių veiksmų atlikti nebegalėjo, akivaizdu, kad ji negalėjo prieÅ¡ mirtį ir pistoleto saugiklio perstatyti į saugiÄ padėtį. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Å¡Å«vio pėdsakai buvo rasti ant kairės J. P. rankos, o ji, kaip parodė jos artimieji, buvo deÅ¡iniarankė, be to, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento rezultatus, iÅ¡ kurių akivaizdu, jog asmeniui pačiam pasidaryti tokios krypties ir lokalizacijos sužalojimÄ yra itin sudėtinga ir nepatogu, tam reikia pakankamai didelių pastangų, o norint nusiÅ¡auti, yra daug žymiai paprastesnių ir patogesnių bÅ«dų pasirenkant ginklo laikymo pozÄ , Å¡Å«vio vietÄ .

Dėl to daroma iÅ¡vada, kad pastarosios aplinkybės neleidžia padaryti logiÅ¡kos iÅ¡vados, kad J. P. nusiÅ¡ovė pati, o Å¡Å«vio pėdsakai ant jos kairės rankos galėjo atsirasti dėl to, kad ranka Å¡Å«vio metu buvo pakelta, instinktyviai siekiant užsidengti nuo sužalojimo. Byloje neginčytinai nustatyta ir aplinkybė, kad po J. P. mirties R. K., iÅ¡dauždamas lango stiklÄ , stipriai susižalojo savo deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ ir iÅ¡ žaizdos gausiai kraujavo, vėliau žaizda ligoninėje net buvo susiÅ«ta.

Taip pat liudytoja L. A. parodė, kad ji įvykio vietoje R. K. ant žaizdos dėjo sterilų tvarstį, taip pat apie analogiÅ¡kos medicininės pagalbos suteikimÄ R. K. policijos komisariate iki paimant nuo jo ėminius Å¡Å«vio pėdsakams nustatyti ir iÅ¡ įrašų greitosios medicinos pagalbos dokumentuose. Ant rankÅ¡luosčio, ant kurio buvo rastos Å¡Å«vio dalelės, esantys sutepimai R. K. krauju, sprendžiant pagal dėmių intensyvumÄ ir formÄ , akivaizdžiai padaryti R. K. valantis kraujuojančiÄ rankÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Å¡Å«vio pėdsakus tyrusio specialisto J. M. paaiÅ¡kinimų, kad Å¡Å«vio pėdsakų dalelės Å¡Å«vio metu savo energija nuskrieja tik iki 1 metro, toliau gali bÅ«ti perneÅ¡amos tik dėl skersvėjo ar tiesioginio kontakto metu ( T. 2 b.l. 33-35, 36-37 ) Atsižvelgiant į specialisto iÅ¡vadÄ , kad Å¡Å«vio pėdsakai ant R. K. marÅ¡kinėlių ir kelnių priekio galėjo atsirasti ir Å¡Å«vio metu, ir po Å¡Å«vio, pakėlus J. P., arba nuo bet kokio kontakto su Å¡Å«vio pėdsakais užterÅ¡to objekto, tačiau tai niekaip nepaaiÅ¡kina Å¡Å«vio pėdsakų atsiradimo ant toli nuo lavono ir ginklo buvusio rankÅ¡luosčio, ant kurio buvo ir R.

K. kraujo, todėl daroma iÅ¡vada, kad pastarieji Å¡Å«vio pėdsakai ant rankÅ¡luosčio galėjo bÅ«ti perneÅ¡ti tik R. K. valantis kraujuojančiÄ rankÄ . Pastarosios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad Å¡Å«vio pėdsakai gali bÅ«ti nuo objektų nuvalomi ar nuplaunami, logiÅ¡kai paaiÅ¡kina ir Å¡Å«vio pėdsakų nebuvimÄ ant nuo R. K. rankų paimtuose mėginiuose.R. K. teiginys, kad Å¡Å«vio metu jis buvo lauke, o buto durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus, o jis į butÄ po Å¡Å«vio pateko tik iÅ¡laužęs duris, todėl nuÅ¡auti J.

P. negalėjo, niekuo nepagrįstas – įvykio vietos apžiÅ«ros protokole neužfiksuoti jokie minimų durų laužimo pėdsakai, nors durų staktos vaizdas yra užfiksuotas nuotraukoje, tačiau akivaizdu, kad Å¡i vieta nebuvo sužalota taip, kaip užfiksuota papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, t.y. ant staktos iÅ¡ karto po įvykio spynos užkaba buvo, o vėlesnės apžiÅ«ros metu Å¡ioje vietoje užkabo nebebuvo, o mediena Å¡ioje dalyje apgadinta. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuota sugadintų daiktų (kėdė be sėdimosios dalies, apgadintos durys į kitÄ kambarį be vienos dalies), taip pat atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, neginčijamai įrodančius R.

K. kaltę, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad durys į butÄ buvo iÅ¡laužtos bÅ«tent R. K. nurodytomis aplinkybėmis, o ne prieÅ¡ ar po J. P. mirties, arba net po įvykio vietos apžiÅ«ros. Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , neginčytinai įrodyta, kad R. K. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio Å¡audamas į jÄ nužudė J. P., todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.R.

K. taip pat teigia, kad ginklas, kuriuo mirtinai buvo sužalota J. P., buvo ne jo, kad ginklÄ Ä¯ jo namus atsineÅ¡ti galėjo tik J. P..Pastaroji aplinkybė yra visiÅ¡kai paneigta nukentėjusiosios artimųjų parodymais, kad J. P. niekada jokio ginklo nėra turėjusi, specialisto iÅ¡vada, kad nėra jokių požymių apie įvykio vietoje rasto ginklo neÅ¡iojimÄ J. P. rankinėje. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog J. P. nužudė R. K. savo namuose, į nukentėjusiosios J.

P. parodymus apie tai, kad J. P. jai sakė mačiusi ginklÄ R. K. namuose, daroma iÅ¡vada, kad aptariamas ginklas, o kartu ir jame buvę Å¡oviniai, priklausė R. K.. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad R. K. minimÄ ginklÄ ir Å¡ovinius laikė teisėtai, tokia jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d. sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, tačiau, kadangi R. K. ginklo ir Å¡audmenų įsigijimo aplinkybės byloje surinktais įrodymais nėra nustatytos, iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, kad ginklÄ ir Å¡audmenis jis neteisėtai įgijo.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ R. K. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo bei BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Å iuo atveju skiriant bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę – baustas administracine tvarka, buvusios darbovietės ir kaltinamojo lankyto futbolo klubo charakterizuojamas teigiamai, narkologinio ir psichoneurologinio kabinetų įskaitose neįregistruotas, į tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtus vienÄ labai sunkų, bei vienÄ apysunkį tyčinius nusikaltimus, sukeldamas neatitaisomas pasekmes – žmogaus mirtį.

Nusikaltimus padarė bÅ«damas ankščiau teistas už analogiÅ¡kÄ labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ , taip pat už išžaginimÄ . Paminėtų duomenų visuma neabejotinai rodo jau susiformavusiais R. K. neigiamas nuostatas, nenorÄ elgtis pagal nustatytas visuomenės moralės ir elgesio normas, kad jis jokių iÅ¡vadų dėl savo neigiamo elgesio nepadarė, o jam taikytos poveikio priemonės buvo neveiksmingos, t. y. kad nuteistasis R. K. kaip asmenybė yra ypač pavojingas visuomenei. Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡vardintas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų motyvus, jų baigtumo stadijas, nusikalstamos veikos (nužudymo) padarymo mechanizmÄ ir įrankį, pasekmes, ankstesnius teistumus ir kitas, daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., optimaliausiai bus pasiekti R.

K. už abi jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas įstatymo numatytam tokių bausmių maksimumui.R. K. teisiamas trečiÄ kartÄ , anksčiau buvo teistas už sunkų ir labai sunkų tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamas veikas padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos termino pabaigos, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ir bÅ«damas recidyvistu. Kaltinamojo anksčiau padarytų nusikaltimų ir naujai padaryto nusikaltimo derinys sukuria pavojingo nusikaltimų recidyvo situacijÄ .

Todėl teismas, atsižvelgęs į kaltinamojo naujai padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei jo asmenybę, ankstesnius teistumus, daro iÅ¡vadÄ , kad R. K. kelia padidintÄ pavojingumÄ visuomenei, todėl jis pripažįstamas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.) Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. P. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. K. 1419,50 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 2 b.l. 143, 149). Nukentėjusioji nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos, kurioms pagrįsti pateikia patirtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus ( 2 t. b.l. 144- 148), neturtinę žalÄ dėl dukros nužudymo vertina 40 000 Lt, nes patyrė dvasinį skausmÄ , depresijÄ , nepatogumus.

Nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Kaip matyti civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos betarpiÅ¡kai su J. P. laidojimu susijusios iÅ¡laidos, kurios patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais.Neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Pagal Å¡iame straipsnyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus veiklai, gyvenimui ir pan.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.Å ioje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai J. P. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo R. K. veiksmais, kuriais atimta gyvybė J. P. artimam žmogui – dukrai. Be abejonės, dėl tragiÅ¡kos dukters mirties, su kuria nukentėjusioji gyveno paskutiniu laikotarpiu, nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , depresijÄ , nepatogumus, kurie turi bÅ«ti atlyginti.

R. K. J. P. gyvybę atėmė tyčia, nusikaltimu sukeltos pasekmės neatstatomos. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti 40 000 Lt neturtinė žala visiÅ¡kai atitinka susiformavusiÄ teismų praktikÄ , todėl jos praÅ¡ymas pagrįstas, nes tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ baudžiamosiose bylose. Ir kaip minėta civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytos betarpiÅ¡kai su J.

P. laidojimu susijusios iÅ¡laidos, kurios patvirtintos raÅ¡ytiniais įrodymais.Tačiau byloje yra Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos raÅ¡tas, iÅ¡ kurio matyti, kad yra priimtas sprendimas avansu kompensuoti nukentėjusiajai J. P. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos dalį, tai yra iÅ¡mokėti 8320 Lt dydžio kompensacijÄ , kuriÄ sudaro 520 Lt už patirtÄ turtinę ir 7800 Lt už patirtÄ neturtinę žalÄ ( 2 T. b.l. 153-155), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, priėmus sprendimÄ kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala atlyginta.

Kadangi, nukentėjusiajai J. P. smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos dalis - 8320 Lt sumai yra kompensuota, šia suma yra mažinamas iš kaltinamojo R. K. priteistos civilinio ieškinio sumos turtinei žalai atlyginti dydis – J. P. priteistina 899,5 Lt turtinei ir 32200 Lt neturtinei žalai atlyginti.Daiktų, turinčių reikšmės bylai nagrinėti likimas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka (BPK 94 str.) J. P. daiktai – švarkas, marškinėliai, džinsinės kelnės, liemenėlė, kelnaitės, puskojinės, batais, raudona plastikinė dėžutė, piniginė, kalendorius, plaukų šepetys nukentėjusios J.

P. praÅ¡ymu grÄ Å¾intini J. P. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).              R. K. daiktais – sportinės kelnės, marÅ¡kinėliai, sportiniai bateliai, rankÅ¡luostis, durų rankena, įleidžiamas užraktas ir raktas, kaltinamojo praÅ¡ymu grÄ Å¾intini R. K. (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).            Pistoletas „ IŽ 79-8 “ Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturi Å¡oviniai, saugomi Panevėžio apskrities VPK saugykloje perduotini LR ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).Kiti daiktai – R.

K. seilių pavyzdžiai, Å¡Å«vio pėdsakų ėminiai, lavono plaukai, Å¡ovinio tÅ«telė ir kulkos apvalkalas – sunaikintini. R. K. asmens tapatybės kortelė nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstina į R. K. bausmės atlikimo vietÄ .Pripažintina proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ R. K. 36,11 Lt iÅ¡mokėtų proceso dalyviams atlyginant jų kelionės į teismÄ iÅ¡laidų valstybės naudai.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305,308 str., teismas,- nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 129 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir paskirti bausmes:- pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimÄ keturiolikai metų;- pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimÄ trims metams;Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesnę bausmę ir R. K. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ keturiolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2010 m. kovo 31 d. iki 2010 m. rugsėjo 28 d. ir suėmimo laikÄ nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 2 p. R. K. pripažinti pavojingu recidyvistu. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį įsipareigojimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimÄ , R. K. suimant teismo salėje. Priteisti J. P. iÅ¡ R. K. 899,50 Lt turtinės ir 32200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus:J. P. daiktus – Å¡varkÄ , marÅ¡kinėlius, džinsines kelnes, liemenėlę, kelnaites, puskojines, batus, raudonÄ plastikinę dėžutę, piniginę, kalendorių, plaukų Å¡epetį grÄ Å¾inti J. P..              R. K. daiktus – sportines kelnes, marÅ¡kinėlius, sportinius batelius, rankÅ¡luostį, durų rankenÄ , įleidžiamÄ užraktÄ ir raktÄ grÄ Å¾inti R. K..             PistoletÄ â€ž IŽ 79-8 “ Nr. (duomenys neskelbtini) ir keturis Å¡ovinius perduoti LR ginklų fondui.

R. K. seilių pavyzdžius, Å¡Å«vio pėdsakų ėminius, lavono plaukus, Å¡ovinio tÅ«telę ir kulkos apvalkalÄ â€“ sunaikinti. R. K. asmens tapatybės kortelę iki nuosprendžio įsiteisėjimo saugoti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į R. K. bausmės atlikimo vietÄ .IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. K. 36,11 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                         Algirdas Gaputis