2021-03-17 Nr. AB-5411-3-61-3-01405-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-800-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01405-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Alytaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN)), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), už netinkamas kalinimo sąlygas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., taip pat prašė įpareigoti Kalėjimų departamentą jį perkelti bausmę atlikti į Vilniaus PN.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. NN-203 jį buvo nutarta iš Lukiškių TI-K tęsti atlikti bausmę perkelti į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN), tačiau 2019 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. NN-257, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę, buvo nutarta J. J. iš Lukiškių TI-K tęsti bausmę perkelti į Alytaus PN. Tai buvo padaryta 2019 m. vasario 15 d. Pareiškėjas su prašymu patikslinti perkėlimą į Alytaus PN kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir šis prašymas buvo persiųstas nagrinėti Kalėjimų departamentui, kuris, išnagrinėjęs prašymą, 2019 m. kovo 15 d. atsakyme Nr. 2S-1148 nurodė, kad Alytaus PN dirba atitinkamos specializacijos sveikatos priežiūros specialistai. Be to, Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti, į kuriuos pataisos namus nukreipti nuteistuosius. Su perkėlimu pareiškėjas nesutiko ir atkreipė dėmesį, kad 2019 m. kovo 22 d. jis kreipėsi į Alytaus PN Sveikatos priežiūros specialistę (gydytoją infektologę), tačiau iki 2019 m. balandžio 4 d. specialistai jo dar nebuvo apžiūrėję. Su 2019 m. kovo 25 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į gydytoją terapeutą, kuris jo nėra apžiūrėjęs, nes, pasak pareiškėjo, tokio gydytojo Alytaus PN nėra, taip pat nėra gydytojo dermatologo.

2.2. Alytaus PN nėra tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, kurie tinkamai prižiūrėtų jo sveikatą. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad jis vienintelis, atliekantis bausmę kalėjimo režimu, buvo perkeltas į Alytaus PN, kurių direktoriaus pareigas eina buvęs Lukiškių TI-K direktorius, dėl kurio vadovaujamo skyriaus veiklos pareiškėjas buvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą. Pareiškėjas nedalyvauja jokiose reabilitacijos programose, jam nėra skiriamos užimtumo programos, nes Alytaus PN administracija dėl kalėjimo režimo bausmės J. J. negalėjo į užsiėmimus vesti kartu su kitais nuteistaisiais. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė stresą, orumo pažeminimą, jautė depresiją ir kankinančias kalinimo sąlygas, jautėsi dėl sveikatos būklės diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu. Jis taip pat negalėjo tęsti ir pabaigti mokslų bei lankyti kompiuterių kursų. Lukiškių TI-K teikė jam atsakymus dėl Alytaus PN tariamai tinkamų sveikatos priežiūros specialistų, kuriuose nurodė, jog dėl pareiškėjo sveikatos būklės bei žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) yra tikslinga jam tęsti bausmę Alytaus PN, nors į Marijampolės PN yra perkelti asmenys, bausmę atliekantys kalėjimo režimu, taip pat ŽIV sergantys nuteistieji. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nesuprato, pagal kurį teisės akto punktą buvo perkeltas į Alytaus PN. Pareiškėjui taip pat netiko skirtas gydymas antivirusiniais vaistais.

2.3. Alytaus PN nebuvo ne tik gydytojų specialistų, bet ir reikiamų vaistų. Alytaus PN psichiatras jam paskyrė netinkamus vaistus ir netęsė Lukiškių TI-K paskirto gydymo. Dėl to pareiškėjas jautė gilią depresiją, nemiegojo naktimis, išgyveno dėl to, kad jam buvo bandoma pakenkti. Kalėjimų departamentas, Alytaus PN bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesuteikė galimybės jo artimiesiems lankyti pareiškėją, nes mama dėl sveikatos būklės negalėjo jo lankyti Alytaus PN. Dėl to jis labai išgyveno ir norėjo būti perkeltas į Vilniaus PN, kurie yra arčiau namų ir kuriuose yra tinkami specialistai jo sveikatos būklei prižiūrėti.

2.4. Alytaus PN jam yra ribojama interneto prieiga, jis negali susipažinti su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir prisijungti prie kitų svetainių. Ribojamo interneto problema neišsprendžiama ilgą laiką, darbuotojams internetas taip pat veikia apribotai. Pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra įrengtų suoliukų, o pasivaikščiojimas trunka pusantros valandos. Teigia, kad nėra suteikiama galimybė žaisti krepšinį. Kameroje Nr. 38 grotų akutė yra 4x4 cm, langas 80x40 cm, kurie neatitinka reikalavimų, nes nurodyta, jog turi būti ne mažesnis nei 80x80 cm. Uždaroje zonoje įrengta poilsio ir mankštos patalpa, tačiau joje įrengtas vienintelis treniruoklis daryti prisitraukimams, laiptai, kurie skirti laipioti vaikams ir stalo teniso stalas. Pareiškėjas neturi su kuo žaisti stalo teniso, nes Alytaus PN bausmę atlieka kalėjimo režimo sąlygomis ir toks yra vienas. 2019 m. kovo 1 d. buvo sudarytas individualus planas – socialinė reabilitacijos programa, tačiau ji vykdoma nebuvo. KTP Nr. 38 yra pažeidžiama Higienos norma HN 134:2015 ir iki 2019 m. gegužės 23 d. kalinimo sąlygos nebuvo pagerintos. Pastatas, kuriame yra kamera, nėra priskirtas prie gyvenamųjų patalpų ir neatitinka jų sąlygų. Vienintelis jam pasiūlytas užsiėmimas buvo kiaušinių marginimas per Velykų šventę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsnį jam buvo pasiūlyta su kastuvu kasti smėlį bei jį nešioti, nors tai yra fizinis darbas, už kurį kitiems nuteistiesiems yra mokama.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Nuteistųjų perkėlimas iš Lukiškių TI-K į kitas įstaigas buvo vykdomas vadovaujantis Lukiškių TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-282, ir Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsniu. Kalėjimų departamentas turi diskrecijos teisę spręsti, į kuriuos pataisos namus nukreipti nuleistuosius. Be to, teisės aktai nenustato pareigos atsižvelgti į nuteistųjų artimųjų galimybes juos lankyti, į atstumą iki namų ir kitus pageidavimus. Perkeliant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą, atsižvelgiama į jo asmens pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą ir kita. Atsakovas nurodė, kad dėl sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo J. J. turėtų laikytis privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.

3.2. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Joks teisės aktas nesuteikia teisės nuteistajam rinktis bausmės atlikimo vietos. Alytaus PN 2019 m. vasario 18 d. J. J. buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas Nr. 5.10/187, kuriuo vadovaujantis, jo atžvilgiu įstaigoje yra vykdoma socialinė reabilitacija, o su individualiu nuteistojo socialinės reabilitacijos planu pareiškėjas buvo susipažinęs pasirašytinai. Artimiausiu metu Resocializacijos skyriaus darbuotojai atliks J. J. nusikalstamos rizikos vertinimą, atlikus jį, bus galima nustatyti, kokias pataisos programas galima taikyti jo atžvilgiu. Kamerų tipo patalpose veikia biblioteka, poilsio ir mankštos kambarys. Teisės aktai nedraudžia pareiškėjui dėl mokymosi kreiptis į mokymosi įstaigas, t. y. Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo ar Profesinio rengimo centro filialo mokyklas. Papildomai pareiškėjas, kreipęsis su prašymu į Resocializacijos skyriaus specialistus, turi galimybę gauti stalo žaidimų. Nuteistieji dalyvauja programose ar pozityvaus užimtumo priemonėse savanoriškumo principu. Savo sutikimą ar atsisakymą dalyvauti šioje programoje nuteistasis patvirtina raštišku pareiškimu, kuris įdedamas į jo asmens bylą, o individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje daromi atitinkamo turinio įrašai.

4.2. Nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į Alytaus PN kamerų tipo patalpą Nr. 38, kurioje buvo užtikrintas vienam asmeniui privalomas kameros plotas. Nurodė, kad kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas. Atlikus patikrinimus, jokių higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta. Vėdinimas vyko per langus. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinės bei blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos, jis buvo vedamas pasivaikščioti. Alytaus PN administracija niekada nuteistųjų orumo nežemino ir su jais nesielgė nežmoniškai. Ginčo laikotarpiu Alytaus PN Sveikatos priežiūros skyriuje buvo laisva tik vidaus ligų gydytojo pareigybė (nuo 2019 m. kovo 15 d.), todėl nuteistieji konsultacijoms buvo konvojuojami į Alytaus apskrities ligoninę ar Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjui buvo suteiktos psichologo paslaugos. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, taip pat nenurodė, kuo grindžiamas nurodytos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis buvo apskaičiuotas. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo atlyginti žalą.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją Kalėjimų departamentas grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti Vilniaus PN ir Alytaus PN atsiliepimuose.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Alytaus PN gali užtikrinti pareiškėjo tolesnės bausmės atlikimą. Ministerijos nuomone, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, jis taip pat neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės jo skunde nurodytais aspektais nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta Alytaus PN, Vilniaus PN ar Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, teismas nurodė, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala, turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala bei priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atsižvelgęs į tai, teismas kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo neanalizavo. Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, o valstybės institucijų neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą pakeitė: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti neturtinės žalos, kurią jis kildino iš netinkamų kalinimo Alytaus PN sąlygų, atlyginimą panaikino ir šią bylos dalį grąžino Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

10. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad jokių neteisėtų Kalėjimo departamento veiksmų, pareiškėją perkeliant į Alytaus PN, ar siekio bloginti jo padėtį nebuvo nustatyta. Vien aplinkybė, kad dėl tokio perkėlimo, anot J. J., buvo apsunkintas jo bendravimas su artimaisiais (sergančia mama), nesudaro pagrindo išvadai, kad toks jo perkėlimas buvo neteisėtas. Joks teisės aktas Kalėjimų departamentui nenustato pareigos atsižvelgti į nuteistųjų artimųjų galimybes juos lankyti, į atstumą iki namų ir kitus pageidavimus. Be to, joks teisės aktas nuteistajam nesuteikia teisės rinktis bausmės atlikimo vietos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai vertino, ar J. J. Alytaus PN buvo užtikrinta teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

11. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė, kad Alytaus PN nėra sudarytos tinkamos sąlygos teikti medicinos paslaugas ar Alytaus PN nėra reikiamų vaistų, o taip pat ir Alytaus PN neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu.

12. Teismas vertino, kad nors pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo tik vieną iš pareiškėjo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų – dalyvavimą reabilitacijos programose ir užimtumo užtikrinimą, tačiau teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo atstovas Alytaus PN savo veiksmais (neveikimu) pažeidė J. J. teises, susijusias su socialinės reabilitacijos ir užimtumo programos organizavimu.

13. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad jokių kitų pareiškėjo patikslintuose skunduose, kurie teismo buvo priimti, nurodytų, jo nuomone, netinkamų, kalinimo sąlygų pirmosios instancijos teismas neanalizavo. Teismas vertino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo J. J. skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 38 būkle, pareiškėjo laikymu negyvenamajame pastate esančiose patalpose, netinkama pasivaikščiojimo kiemelių būkle, J. J. negalėjimu tęsti ir baigti mokslų, lankyti kompiuterių bei anglų kalbos kursų, negalėjimu žaisti krepšinio aikštelėje ir žaisti stalo teniso, teisės naudotis ribota interneto prieiga bei pasivaikščiojimo trukmės ribojimu. Teismas taip pat nepagrįstai nepateikė jokių motyvų dėl pareiškėjo nurodyto netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo, siūlymo J. J. atlikti nemokamus darbus. Atkreipė dėmesį, kad nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas prašė iš atsakovo atstovų išreikalauti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas, juos gavęs, jokių veiksmų nesiėmė, o sprendime nepaaiškino, kodėl niekaip ir į šiuos prašymus nereagavo. Teisėjų kolegijai nėra aišku, kodėl nebuvo patenkinti daugybė pareiškėjo teismui teiktų prašymų.

IV. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir teisinį reguliavimą, padarė išvadas, kad: patikrinimo metu buvo aptikti keli smulkūs pažeidimai, kurie neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkto reikalavimų – techniškai netvarkingas langas ir techniškai netvarkingas unitazo bakelis (be uždengimo); Alytaus PN administracijai buvo pavesta pašalinti nustatytus pažeidimus; skunde pareiškėjas pateikia faktą dėl kameros neatitikimo higienos normos reikalavimams, tačiau nedetalizuoja, nepateikia informacijos, kas konkrečiai neatitiko higienos normos reikalavimų. Teismas vertino, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai buvo mažareikšmiai, todėl negalėjo turėti įtakos pareiškėjo dvasiniams išgyvenimams, sukelti kančias. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas daugiau neteikė skundų, prašymų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) dėl Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, todėl sprendė, kad minėti smulkūs Higienos normos HN 134:2015 pažeidimai buvo pašalinti, pareiškėjo gyvenamoji kamera atitiko higienos normų reikalavimus, taip pat vertino, kad pareiškėjo teiginys, jog Lukiškių TI-K kamerose sąlygos buvo geresnės, nei Alytaus PN kameroje, yra nepagrįstas.

16. Teismas vertino, kad kameros langų bei grotų akutės dydis buvo parinktas atsižvelgiant į įrengimo, rekonstrukcijos ar kapitalinio patalpų remonto metu galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu nenustatė; pastatas, kuriame yra įrengta KTP Nr. 38, yra priskirtas specialiosios paskirties pastatams, todėl atitinka teisės aktus ir yra priskirtinas prie tinkamų naudoti; pareiškėjui buvo sudaryta galimybė tęsti mokslus, lankyti anglu kalbos ar kompiuterių kursus, tačiau jis ja nepasinaudojo; jokie teisės aktai nenustato reikalavimų dėl relaksacijos ir mankštos patalpos sporto patalpų, įrenginių, jų kiekio įrengimo, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė ilsėtis ar mankštintis fizinių pratimų dėka, todėl jo teisės šiuo aspektu pažeidžiamos nebuvo, be to, prašymo žaisti tenisą nepateikė, todėl tokiais konkliudentiniais veiksmais atsisakė minėto siūlymo; pareiškėjui skirtas pasivaikščiojimo laikas yra pusantros valandos, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas, todėl neteisėti atsakovo atstovo veiksmai nenustatyti; teisės aktai nenumato, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti suoliukai, todėl pareiškėjo nusiskundimas dėl suoliukų nebuvimo pasivaikščiojimo kiemeliuose atmestinas kaip nepagrįstas; pareiškėjui buvo siūloma dirbti nemokamus darbus, tačiau jis atsisakydavo, todėl šiuo aspektu neteisėtų Alytaus PN veiksmų taip pat nenustatyta.

17. Teismas vertino, kad pareiškėjas tikrai tam tikrą laiką negalėjo prisijungti prie vienos iš interneto svetainių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas buvo laikino pobūdžio ir šiuo metu yra pašalintas, nevertino šio pažeidimo kaip reikšmingo.

18. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad nors patikrinimo metu buvo aptikti keli smulkūs Alytaus PN pažeidimai, kurie neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų – techniškai netvarkingas langas ir techniškai netvarkingas unitazo bakelis, šie pažeidimai buvo pašalinti, pareiškėjas šiuo aspektu daugiau skundų neteikė. Taip pat teismas konstatavo, kad buvo trumpalaikis apribojimas patekti į vieną iš leidžiamų internetinių svetainių, tačiau problema tęsėsi trumpą laiko tarpą ir buvo išspręsta. Teismas sprendė, kad tokio pobūdžio pažeidimai yra mažareikšmiai, todėl neturtinės žalos pareiškėjui sukelti negalėjo.

V. 19. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu, prašo priteisti neturtinę žalą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas ir nesąžiningai nevertino visų byloje esančių įrodymų, nors Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje yra įrodyti pažeidimai, kurių nenustatė net NVSC Alytaus departamentas, be to, šioje ataskaitoje yra nustatyti visi su pareiškėju susiję pažeidimai. Nebuvo vertinamos ir aplinkybės, susijusios su pateiktomis nuotraukomis dėl langų.

21. Pareiškėjas vertina, kad teismas skundžiamame sprendime pakartotinai padarė tas pačias klaidas kaip ir 2019 m. liepos 4 d. sprendime, dėl ko byla jau buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas skundžiamame sprendime nevykdė LVAT įpareigojimų. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakę nagrinėti papildomai pareiškėjo pateiktus dokumentus, negrąžina minėtų dokumentų, kurie jam reikalingi rengti kitus procesinius dokumentus. Prašo LVAT įvertinti visus padarytus pareiškėjo teisių pažeidimus.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

23. Alytaus PN nurodo, kad visa su skundu susijusi papildoma dokumentinė medžiaga buvo pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padalytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio taip tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Vilniaus PN teigia, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiais argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriais buvo atmesti pareiškėjo nusiskundimai, teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių teismo išvados dėl pareiškėjo pateikto skundo turėtų būti pripažintos neteisingomis. Būtina įrodyti, kad tam tikri apelianto skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai lėmė ir tokia įtaka sukėlė asmeniui konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą apeliantas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus ir ministerija sutinka su teismo padaryta išvada, kad nustatyti keli smulkūs Alytaus pataisos namų padaryti pažeidimai buvo trumpalaikiai bei mažareikšmiai, todėl neturtinės žalos apeliantui sukelti negalėjo.

28. Pareiškėjas J. J. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo priimant sprendimą vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1523-602-2019, kurioje asmeniui už analogiškus pažeidimus kaip šioje byloje buvo priteista 1 000 Eur. Teigia, kad Alytaus PN uždarosios zonos pastatas yra priskirtas prie negyvenamų patalpų, kuriose negali būti laikomi nuteistieji.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. J. kildina iš tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimo nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d., atlyginimo.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė – nustatęs nežymius (mažareikšmius) pareiškėjo teisių pažeidimus (t. y. pareiškėjas tam tikrą laiką negalėjo prisijungti prie vienos iš internetinių svetainių; patikrinimo metu buvo aptikti keli smulkūs Alytaus PN pažeidimai, kurie neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų, t. y. buvo techniškai netvarkingi langas ir unitazo bakelis), įvertinęs aplinkybę, jog pažeidimai buvo pašalinti, o pareiškėjas daugiau skundų neteikė, sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį negalėjo būti tenkinamas.

31. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės nurodydamas, kad teismas šališkai ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, o į kai kuriuos įrodymus visiškai neatsižvelgė.

32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

33. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

34. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

35. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu dėl nepripažintų pagrįstais jo nusiskundimų, teigia, jog nebuvo vertinamos ir aplinkybės, susijusios su pateiktomis nuotraukomis dėl langų, taip pat pareiškėjas vertina, kad teismas skundžiamame sprendime pakartotinai padarė tas pačias klaidas kaip ir 2019 m. liepos 4 d. sprendime, dėl ko byla jau buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje yra įrodyti pažeidimai, kurių nenustatė net NVSC Alytaus departamentas, be to, šioje ataskaitoje yra nustatyti visi su pareiškėju susiję pažeidimai, tačiau teismas į šią ataskaitą neatsižvelgė.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, nenurodydamas konkrečių aplinkybių. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir įvertino likusius (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendime neįvertintus) pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus pažeidimus (t. y. dėl netinkamos Alytaus PN kamerų tipo patalpos Nr. 38 būklės, pareiškėjo laikymo negyvenamajame pastate esančiose patalpose, dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės, dėl negalėjimo tęsti ir baigti mokslų, lankyti kompiuterių bei anglų kalbos kursų, dėl negalėjimo žaisti krepšinio aikštelėje ir žaisti stalo teniso, dėl teisės naudotis ribota interneto prieiga bei dėl pasivaikščiojimo trukmės ribojimo, dėl netinkamo ant langų buvusių grotų akučių dydžio, dėl netinkamo mankštos ir poilsio kambario įrengimo, dėl siūlymo atlikti nemokamus darbus). Bylos duomenys patvirtina, kad teismas atliko išsamų įrodymų vertinimą minėtais aspektais ir, be kita ko, pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl negalėjimo tam tikrą laiką prisijungti prie vienos iš interneto svetainių ir dėl techniškai netvarkingo lango bei netvarkingo unitazo bakelio, o kitus pareiškėjo nurodytus pažeidimus teismas pagrįstai atmetė. Konkrečių priešingas išvadas leidžiančių padaryti aplinkybių pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo teisių pažeidimo dėl kameros langų grotų akučių dydžio nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009–2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas Alytaus PN KTP. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.9 papunktis (ir jo nauja redakcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-25, t. y. galiojusi ginčo metu), be kita ko, nustatė, kad langų grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm, tačiau tik tuo atveju, kai įrengiamos naujos patalpos, patalpos rekonstruojamos arba kapitaliai remontuojamos. Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN KTP patalpos nebuvo rekonstruojamos, taip pat nebuvo joms atliekamas kapitalinis remontas pradėjus reglamentuoti kameros langų grotų akučių dydį, todėl ginčo metu neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir ginčo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų pažeidimų minėtu aspektu pagrįstai nenustatyta. Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitos (III t., b. l. 85–95), pažymėtina, kad ši ataskaita pagal 2019 m. balandžio 3–5 ir 24–26 d. atliktų patikrinimų duomenis buvo parengta siekiant įgyvendinti nacionalinę kankinimų prevenciją, ji yra gana bendro pobūdžio, nėra tiesiogiai susijusi su aplinkybėmis, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus.

38. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų (žr. šios nutarties 15–16 p.) ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartyje nurodytus išaiškinimus ir įpareigojimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygomis, ir pareiškėjo nusiskundimai yra detaliai išnagrinėti.

40. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

41. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

42. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 26853/04).

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas tam tikrą laiką negalėjo prisijungti prie vienos iš interneto svetainių ir patikrinimo metu buvo aptikti techniškai netvarkingi langas ir unitazo bakelis, tačiau kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų galbūt kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima pripažinti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

44. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriais atvejais pažeistos asmens teisės teismo gali būti apgintos nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra taip pat savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. EŽTT yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

45. Vertinant šioje byloje pagrįstais pripažintų pažeidimų (žr. šios nutarties 30, 43 p.) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius, pavyzdžiui, tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1874-575/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017 ir kt.).

46. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teismo šališkumu nagrinėjant bylą, pažymi, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020; 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1319-629/2021, kt.).

47. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išskirtinį atsakovų pozicijos palaikymą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepagrįsti, nes tai, kad teismas kitaip nei kuri nors iš ginčo šalių įvertino įrodymus ar padarė vienos iš ginčo šalių netenkinančias išvadas, negali būti laikoma šališkumo ar tendencingumo požymiais.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios nutarties 33–45 punktuose aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo pažeista. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti. Pripažinti, kad pareiškėjo J. J. (J. J.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Alytaus PN nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo pažeista.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius Dainius Raižys