d9addcc6-483d-4698-8b44-2b1f8a58942e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-414-752/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18929-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.1.6.3; 3.2.6.1.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 28 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovės atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, nedalyvaujant ieÅ¡kovams A B ir E B, atsakovei R R, tretiesiems asmenims D N, E N, trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A B ir E B ieÅ¡kinį ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko patikslinimo atsakovei R R dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, D N ir E N. Teismas, n u s t a t ė :

I. IeÅ¡kinio reikalavimai ir argumentai 1. ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir patikslinę savo reikalavimus praÅ¡o: įpareigoti atsakovę paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius: savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti stoginės dalį taip, kad butų iÅ¡laikytas 1 m. atstumas nuo stoginės labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų iki ieÅ¡kovų sklypo ribos ir stoginės bet kurios konstrukcijos, esančios 1 - 3 m. atstumu nuo ieÅ¡kovų sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas, nebÅ«tų didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki ieÅ¡kovų sklypo ribos; savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡ardyti trinkelių dangos dalį taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 1 m. atstumas nuo atsakovei priklausančio statinio - trinkelių dangos iki ieÅ¡kovų sklypo ribosi. 1.1.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas(duomenys neskelbtini), Kauno r. Ieškovų sklypas ribojasi su atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Kauno r. Atsakovės sklype stovi nebaigtas statyti dviejų butų gyvenamasis namas, prie atsakovės namo prie pat ieškovų sklypo ribos pastatytas inžinerinis statinys - stoginė, atsakovės sklype prie pat ieškovų sklypo ribos įrengta trinkelių danga. 1.2.

Tiek ieÅ¡kovų sklypas, tiek atsakovės sklypas patenka į detaliuoju planu suplanuotÄ teritorijÄ , kurioje galioja Kauno rajono savivaldybės tarybos 2005-09-22 sprendimu Nr. TS-198 patvirtinto Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano keitimas sklype (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal detalųjį planÄ , atsakovės sklypas pažymėtas Nr.

5. Nei stoginė, nei trinkelių danga nepatenka į detaliajame plane nustatytÄ užstatymo zonÄ . 1.3. Atsakovė dėl stoginės statybos ir trinkelių dangos klojimo prie pat ieÅ¡kovų sklypo ribos į ieÅ¡kovus nesikreipė, ieÅ¡kovai sutikimo vykdyti statybos darbus prie pat ieÅ¡kovų sklypo ribos atsakovei nėra davę. IeÅ¡kovai 2020 m. spalio 22 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie Aplinkos ministerijos praÅ¡ydami atlikti patikrinimÄ vietoje ir nustatyti, ar atsakovės sklype pastatyta stoginė ir iÅ¡klota trinkelių danga nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas 2020 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu Nr. 2D-16854 informavo, kad 2020 m. lapkričio 13 d. buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta: Dėl Stoginės: atsakovės sklype įrengtas apie 4,06 m pločio ir apie 7,94 m ilgio inžinerinis statinys - stoginė; stoginė nuo besiribojančio ieÅ¡kovų sklypo tvoros pastatyta apie 0,05 m atstumu; stoginė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai; stoginės statybai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant tokį statinį arčiau kaip 1-3 m nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko raÅ¡ytinis sutikimas.

Dėl trinkelių dangos: atsakovės sklype įrengtos trinkelių dangos plotas apie 160 kv.m; trinkelių danga įrengta prie sklypus skiriančios tvoros; trinkelių danga priskiriama II grupės inžinerinių statinių kategorijai; trinkelių dangos statybai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant tokius stogo neturinčius statinius arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimas. Inspekcijos raÅ¡te taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju nebuvo rengiami statinio projektai bei nebuvo bÅ«tina gauti statybÄ leidžiančius dokumentus, todėl nustatyti teisės aktų pažeidimai priskiriami mažareikÅ¡miams ir inspekcija skundo nagrinėjimÄ nutraukia.

Tuo pačiu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kovai turi teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į atitinkamos kompetencijos teismÄ . 1.4. IeÅ¡kovai, atsižvelgdami į Inspekcijos atlikto patikrinimo rezultatus ir nustatytus teisės aktų pažeidimus, siekdami apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, teikia šį ieÅ¡kinį. 1.5. Pateiktame dublike ieÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kovai neįrodė atsakovės atliktos savavaliÅ¡kos statybos ir atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad atsakovė nėra atlikusi jokių savavaliÅ¡kos statybos darbų, nes Å¡iems darbams nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, o tuo pačiu ir nėra reikalingas statinio statybos projektas tam, kad bÅ«tų gautas statybÄ leidžiantis dokumentas.

Tokius savo teiginius atsakovė iš esmės išplėtoja iš trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytų argumentų. Tačiau inspekcija savo atsiliepime taip pat nurodė, kad atsakovės pastatyta stoginė ir įrengta trinkelių danga, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, yra neteisėta, o ne savavališka statyba. 1.6. Nepaisant atsakovės teiginių dėl neįrodytos savavališkos statybos, šioje byloje ieškinys pareikštas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, t. y. ieškinio reikalavimais prašoma teismo įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog ginčo statinių dalys, dėl kurių paÅ¡alinimo (nuardymo, griovimo) yra reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, yra pastatytos teisėtai. IeÅ¡kinį iÅ¡samiai nurodyta, jog atsakovė, neturėdama ieÅ¡kovų sutikimo ir neiÅ¡laikydama privalomųjų teisės aktuose nustatytų atstumų iki besiribojančio ieÅ¡kovų sklypo ribos, atliko neteisėtÄ stoginės ir trinkelių dangos statybÄ . Nors ginčo atveju atsakovė neprivalėjo rengti statinių statybos projektų ir gauti statybÄ leidžiančių dokumentų, tačiau atsakovė privalėjo gauti besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimus, o to nepadariusi atliko neteisėtos statybos darbus. 1.7.

IeÅ¡kovai neturi pareigos įrodinėti, jog atsakovė atliko savavaliÅ¡kos statybos darbus. Kad galėtų kreiptis dėl savo subjektinių teisių teismine tvarka gynimo, ieÅ¡kovams pakanka įrodyti, kad statyba be ieÅ¡kovų sutikimo atsakovės sklype atlikta neiÅ¡laikant privalomųjų atstumų. Å iÄ aplinkybę pagrindžia į bylÄ pateikti įrodymai: 2020-11-16 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2432-(15.2), 2020-11-18 Inspekcijos raÅ¡tas Nr. 2D-16854, stoginės ir trinkelių dangos fotonuotraukos.

Atsižvelgiant į tai, ieškovai įrodė, jog stoginės ir trinkelių dangos statyba atsakovės sklype yra atlikta neišlaikant privalomųjų atstumų, t. y. neteisėta. 1.8. Atsakovė teigia, kad jai neatlikus savavališkos statybos ieškovų reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Kaip jau nurodyta, atsakovės pastatyti ginčo statiniai pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir yra pripažintini neteisėta statyba.

Nei CK, nei CPK, nei Statybos įstatymo, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nuostatos nenumato konkretaus bÅ«do ir termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinta statyba, kuri nėra savavaliÅ¡ka statyba, tačiau yra neteisėta statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. CPK 3 str. 8 d. numatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo Å¡alių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Todėl mano, kad atsakovės atliktos neteisėtos statybos padariniai gali bÅ«ti paÅ¡alinti tik nugriaunant ir iÅ¡ardant dalį ginčo statinių. Tokį neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ numato ir teisinis reglamentavimas nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 str. 9 d. 3 p., t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Taigi, ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai pagrįstai pateikiamos nuorodos į vieÅ¡osios teisės normas, reglamentuojančias savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dus. CPK 273 str. nuostatos įpareigoja teismÄ priimant sprendimÄ paÅ¡alinti statybÄ , kuri nėra savavaliÅ¡ka, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nurodyti konkretų terminÄ , per kurį aptarta statyba turi bÅ«ti paÅ¡alinta, tačiau nenumato tokio termino ribų. Tai reiÅ¡kia, jog tokiu atveju terminas paÅ¡alinti neteisėtÄ statybÄ turėtų bÅ«ti nustatomas atsižvelgiant į bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Mano, kad, atsižvelgiant į ginčo statinių nesudėtingumÄ , į tai, kad griovimo (ardymo) darbams atlikti nereikia rengti jokios projektinės dokumentacijos, gauti leidimų ir stoginės dalies bei trinkelių dangos dalies ardymas pareikalautų minimalių laiko sÄ naudų, tad trijų mėnesių terminas ardymo (griovimo) darbams atlikti yra protingas ir pakankamas. Teigia, kad nesant konkretaus teisinio reglamentavimo dėl konkretaus bÅ«do ir termino, per kurį turi bÅ«ti paÅ¡alinta statyba, kuri nėra savavaliÅ¡ka statyba, tačiau yra neteisėta statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, teismas sprendimÄ priima savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į vieÅ¡osios teisės normas, nustatančias neteisėtos - savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. 1.9.

Atsiliepime taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovai niekaip nepagrindė, kodėl bÅ«tų proporcinga atsakovės atžvilgiu taikyti vienÄ iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dų. Teigia, jog tai, kad inspekcija, veikdama jos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų ribose, nevykdė tolesnio nagrinėjimo ir procedÅ«ras nutraukė, niekaip nepaneigia fakto, jog atsakovės atlikta stoginės ir trinkelių dangos statyba, neturint ieÅ¡kovų sutikimo, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir yra neteisėta.

Juo labiau, kad tai nurodyta trečiojo asmens atsiliepime. Atsakovė kvestionuoja ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ taikyti neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ , kaip neproporcingÄ atsakovės atžvilgiu, tačiau pati nenurodo, kokiu bÅ«du jos atliktos statybos padariniai turėtų bÅ«ti Å¡alinami. Tačiau ji ir negali nurodyti jokių alternatyvių bÅ«dų jos atliktos neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimui, nes ginčo atveju jų nėra arba jie negali bÅ«ti taikomi. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis.

Išimtis galima tik vienu atveju - jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga.

Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui tokios teisės nesuteikta. Å iuo atveju ginčo statinių statyba ir jų įteisinimas galimas tik vieninteliu atveju - gavus ieÅ¡kovų sutikimÄ tokiai statybai. IeÅ¡kovai nesutinka su atsakovės atliktais statybos darbais, todėl vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti (iÅ¡ardyti) neteisėtai pastatytas ginčo statinių dalis.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai 4. Atsakovė byloje pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kur nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.1. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno raj., kuris ribojasi su ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno raj.

Atsakovės žemės sklype yra gyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovai kreipėsi į VTPSI su praÅ¡ymu patikrinti esančios stoginės, trinkelių dangos teisėtumÄ . 2020 m. lapkričio 13 d. VTPSI atliko patikrinimÄ , kurio pagrindu 2020 m. lapkričio 16 d. buvo suraÅ¡ytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.FAK-2432-(15.2). Akte nurodyta, kad inžinerinis statinys - trinkelių dangos aikÅ¡telė žemės sklypo Å¡iaurinėje pusėje yra priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros; prie namo Å¡iaurinės sienos sumontuotas inžinerinis statinys - apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio metalinių konstrukcijų stoginė - apie 0,05 m yra priartėjęs prie ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros. 2020 m. lapkričio 18 d.

VTPSI priėmė sprendimÄ Nr.2D-16854 pripažinti, kad stoginės, aikÅ¡telės dalies statybos darbai atlikti nukrypstant nuo statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų - neturint besiribojančio žemės sklypo savininkų, t. y. ieÅ¡kovų, raÅ¡ytinio sutikimo. Tačiau nuspręsta nutraukti 2020 m. spalio 22 d. praÅ¡ymo nagrinėjimÄ , nes jis pareikÅ¡tas dėl mažareikÅ¡mio teisės aktų pažeidimo. 2.2. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovės atliktos savavaliÅ¡kos statybos.

Atsakovė nėra atlikusi jokių savavaliÅ¡kos statybos darbų. Atsakovė, pastatydama stoginę, aikÅ¡telę neatliko savavaliÅ¡kos statybos, nes Å¡iems darbams nėra reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, o tuo pačiu ir nėra reikalingas statinio statybos projektas tam, kad bÅ«tų gautas statybÄ leidžiantis dokumentas. IeÅ¡kinyje patys ieÅ¡kovai pripažįsta, kad nei pastogės, nei trinkelių dangos įrengimui nebuvo reikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas. Reikalavimu 2 yra praÅ¡oma įpareigoti atsakovę iÅ¡ardyti trinkelių dangos dalį taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 1 m atstumas nuo trinkelių dangos iki ieÅ¡kovų sklypo ribos.

Reikalavimo formuluotė yra netinkama, nes ne trinkelių danga, o ja padengta aikÅ¡telė yra inžinerinis statinys. Be to, jeigu, ieÅ¡kovų nuomone, savavaliÅ¡ka statyba pripažintina tik aikÅ¡telės dalis, iÅ¡ Reikalavimo 2 turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kuriÄ aikÅ¡telės dalį (t.y. kurioje žemės sklypo vietoje esančiÄ aikÅ¡telės dalį atsakovė įpareigotina paÅ¡alinti. 2.3. Be to, ieÅ¡kovai nepagristai reikalauja taikyti TPSVPÄ® 14 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatytÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ .

Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 3 dalimi teismas, statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovei neatlikus savavaliÅ¡kos statybos, ieÅ¡kovų reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPÄ® 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. TPSVPÄ® 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimas.

Nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPÄ® nėra reguliuojamas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, įskaitant, neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, padarinių paÅ¡alinimas. IeÅ¡kovams teigiant, kad reikalavimai yra grindžiami ir statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, institutu, svarbu pažymėti, kad ieÅ¡kinyje nėra argumentuotai pagrįstas praÅ¡ymas taikyti vienÄ iÅ¡ TPSVPÄ® 14 straipsnyje reglamentuojamų savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dų - atsakovo įpareigojimÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. 2.4.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡Ä jÄ teisę statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, vykdant statybÄ , kuriai nėra reikalingas projekto parengimas bei statybÄ leidžiantis dokumentas - tai mažareikÅ¡mis pažeidimas. VTPSI sprendimas nutraukti ieÅ¡kovų praÅ¡ymo nagrinėjimÄ patvirtina, kad reikalavimai yra grindžiami mažareikÅ¡miu teisės aktų pažeidimu. Å iuo atveju ieÅ¡kovai niekaip nepagrindė, kodėl bÅ«tų proporcinga atsakovės atžvilgiu taikyti vienÄ iÅ¡ savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dų, nors VTPSI, kurios viena iÅ¡ funkcijų yra raÅ¡yti savavaliÅ¡kos statybos aktus, nutraukė statybos darbų patikrinimÄ dėl teisės aktų pažeidimų mažareikÅ¡miÅ¡kumo, o atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad atsakovė nėra atlikusi savavaliÅ¡kos statybos. 2.5.

Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su dublike iÅ¡dėstytais teiginiais, kad atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovai neįrodė savavaliÅ¡kos statybos fakto yra nepagrįsti. Savo atsikirtimus atsakovė iÅ¡dėstė atsižvelgdama į ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytÄ pagrindÄ . IeÅ¡kinyje atsakovės veiksmai apibÅ«dinami kaip neteisėta (savavaliÅ¡ka) statyba, nors savavaliÅ¡ka statyba ir neteisėta statyba - tai dvi skirtingÄ reikÅ¡mę turinčios sÄ vokos. TPSVPÄ® 14 straipsnio 9 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad teismas sprendimu gali įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

Dėl to, atsiliepime atsakovė yra nurodžiusi, kad atsakovei neatlikus savavaliÅ¡kos statybos ieÅ¡kinio reikalavimai yra nepagrįstai grindžiami TPSVPÄ® 14 straipsnio 11 dalies, 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatomis dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo. Vadovaujantis tuo, dublike nepagrįstai teigiama, kad atsakovė argumentus, jog ieÅ¡kovai neįrodė savavaliÅ¡kos statybos fakto, iÅ¡dėstė atsižvelgdama ne į ieÅ¡kinio pagrindÄ , o į VTPSI atsiliepimÄ . 2.6. Atsiliepime atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl trinkelių dangos iÅ¡ardymo yra suformuluotas netinkamai.

Å io atsakovės argumento pagrįstumÄ patvirtina: VTPSI parengtas patikrinimo aktas, kur yra užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype, adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta trinkelių dangos aikÅ¡telė – inžinerinis statinys; VTPSI priimtas 2020-11-18 sprendimas, kur pasisakant dėl trinkelių dangos aikÅ¡telės, yra teikiama nuoroda į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas" lentelės 4.1 punktÄ , pagal kurį nuo 100 m2 iki 10'000 m2 ploto plokÅ¡ti horizontalÅ«s inžineriniai statiniai (terasos, aikÅ¡telės ir kt.) - tai II grupės inžineriniai statiniai;

LR statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje pateiktas statinio apibrėžimas, t. y. kad statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiÄ sias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tuo tarpu ieÅ¡kovai dublike nepagrįstai tvirtina, kad ieÅ¡kinio dalyke nurodyta trinkelių danga - tai statinys. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas inter alia reiÅ¡kia, kad teismas negali savo nuožiÅ«ra nustatyti ieÅ¡kinio dalyko.

Dėl to, reikalavimas, pareikÅ¡tas, vadovaujantis statybÄ reglamentuojančiais teisės aktais, atmestinas kaip nepagrįstas. 2.7. Atsiliepime yra ginčijamas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti vienÄ iÅ¡ TPSVPÄ® 14 straipsnyje reglamentuojamų savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dų. TPSVPÄ® 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimas. Nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPÄ® nėra reguliuojamas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių paÅ¡alinimas.

Dėl to, atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovų teiginiai, kad statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ - statinio dalies nugriovimÄ - numato TVSVPÄ® 14 straipsnio 9 dalies 3 punktas ir kad ieÅ¡kinyje visiÅ¡kai pagrįstai pateikiamos nuorodos į vieÅ¡osios teisės normas, reglamentuojančias savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dus. Be to, ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti TPSVPÄ® 14 straipsnio 9 dalies 3 punktÄ pažeidimo, kuris pagal LR vieÅ¡Ä jÄ teisę yra laikomas mažareikÅ¡miu, atžvilgiu.

Toks praÅ¡ymas neatitinka EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiamo taikytinų priemonių proporcingumo aspekto, kurį vertinant, be kita ko, yra svarbi pažeidimo reikÅ¡mingumo aplinkybė. Dėl nurodytos priežasties nebÅ«tų pateisinamas ir TVSVPÄ® 14 straipsnio 9 dalies 3 punkto taikymas kaip įstatymo analogijos. 2.8. IeÅ¡kovai dublike taip pat pažymi, kad nesant konkretaus teisinio reglamentavimo teismas sprendimÄ priima savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į vieÅ¡osios teisės normas, nustatančias neteisėtos - savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Å is dubliko argumentas yra grindžiamas CPK 3 straipsnio 8 dalimi. Atsakovė nesutinka, kad gali bÅ«ti taikoma CPK 3 straipsnio 8 dalis, nes jokiame teisės akte nėra nustatyta, kad klausimÄ dėl statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių paÅ¡alinimo teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra. CPK taip pat nėra materialinių teisės normų, reguliuojančių statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių paÅ¡alinimÄ . CPK 273 straipsnio 2 dalyje yra pateikiama tik nuoroda į statybų santykius reglamentuojančius teisės aktus. 2.9.

Dublike nėra iÅ¡dėstyta jokių atsikirtimų, prieÅ¡taravimų dėl atsakovės atskleistos tikrosios bylos inicijavimo priežasties. Å is ieÅ¡kinys - tai ieÅ¡kovų atsakas į atsakovės sprendimÄ ginti savo nuosavybę nuo ieÅ¡kovų atliekamų pažeidimų, t. y. atsakas į atsakovės jų atžvilgiu pareikÅ¡tÄ negatorinį ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-1161-454/2021, kuriuo inter alia teismo praÅ¡oma įpareigoti ieÅ¡kovus paÅ¡alinti per teismo nustatytÄ terminÄ atsakovės nuosavybės teisių į Žemės sklypÄ pažeidimÄ - pertvarkyti ieÅ¡kovams priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stogo konstrukcijÄ taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikytas 3 metrų atstumas nuo pastato iki atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos.

Atsakovės nuomone, į Å¡iÄ aplinkybę turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, vertinant, ar ieÅ¡kovų pasirinktas gynybos nuo mažareikÅ¡mio pažeidimo bÅ«das yra proporcingas, ar jis atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus. Gyvenamojo namo pastatymas, nesilaikant privalomų minimalių atstumų nuo gretimo žemės sklypo ribos, savo neigiamais padariniais yra reikÅ¡mingesnis nei trinkelių dangos aikÅ¡telės įrengimas, nesilaikant minėto reikalavimo. III. Trečiųjų asmenų pozicija ir argumentai 3.

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinio pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. 3.1. Nurodė, kad gavusi ieÅ¡kovų atstovo praÅ¡ymÄ , 2020 n. lapkričio 13 d. inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento (toliau – Departamentas) atsakinga pareigÅ«nė atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir 2020 m. lapkričio 16 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ Nr. FAK-2432, kuriame nustatyta, kad žemės sklype, Un.

Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta: Trinkelių dangos aikštelė - inžinerinis statinys. Suklotų trinkelių plotas apie 240 m2 (apie 7,20 m pločio ir apie 22,16 m ilgio). Sklypo šiaurinėje pusėje trinkelių danga priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros. Žemės sklype, prie pastato šiaurinės sienos sumontuota metalinių konstrukcijų stoginė – inžinerinis statinys apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio, kolonos įbetonuotos.

Nuo ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros stoginė priartėjusi apie 0,05 m. Žemės sklype riboženklių nėra. 3.2. Atsakovei, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Kauno r., esantis inžinerinis statinys – apie 4,06 m pločio ir apie 7,94 m ilgio metalo konstrukcijų stoginė, nuo besiribojančio žemės sklypo esančios tvoros pastatyta apie 0,05 m atstumu (toliau - stoginė). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 4.6 punktu stoginė (žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų); stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas), 3 lentele, yra priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. 3.3.

Žemės sklype įrengtos trinkelių dangos plotas apie 160 m2 (toliau – danga). Žemės sklypo rytinėje pusėje, danga įrengta prie sklypus skiriančios tvoros. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 3 lentelės 4.1 punktu, danga (plokÅ¡ti horizontalÅ«s inžineriniai statiniai (terasos, aikÅ¡telės ir kt.), kurių plotas nuo 100 m2 iki 10000 m2) priskiriama II grupės inžineriniams statiniams. 3.4. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas.

Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1. punktu, leidimas statyti naujÄ statinį privalomas Å¡iais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, kultÅ«ros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultÅ«ros paveldo vietovėje, kurortuose, KurÅ¡ių nerijoje – statant I grupės nesudėtingÄ jį statinį;

Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant I grupės nesudėtingÄ jį statinį (pastatÄ ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grÅ«dų saugojimo bokÅ¡tus, siloso ir Å¡ienainio tranšėjas, vėjo elektrines). 3.5. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas stoginės ir dangos statybai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas. Tačiau vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktu, statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas.

Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 3 punktu, raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi, statant stogo neturinčius inžinerinius statinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, iÅ¡skyrus nurodytus Å¡io priedo 1 punkte, arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. 3.6. Inspekcija 2020 n. lapkričio 18 d. raÅ¡tu Nr. 2D-16854-(15.2E) „Dėl praÅ¡ymo“ (toliau - 2020-11-18 raÅ¡tas), ieÅ¡kovų atstovÄ informavo apie atlikto statybos patikrinimo rezultatus ir nurodė, kad statybos darbai be bendraturčių sutikimo, remiantis inspekcijos virÅ¡ininko 2014 m. sausio 8 d.

įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų praÅ¡ymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – taisyklės) 50 ir 50.1 punktų nuostatomis, priskiriami mažareikÅ¡miams teisės aktų pažeidimams. MažareikÅ¡miais teisės aktų pažeidimais laikomi teisės aktų pažeidimai vykdant statinių, kai nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybÄ leidžiančio dokumento. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 10 dalies ir taisyklių 48 punkto nuostata, skundų ir praneÅ¡imų Inspekcijoje nagrinėjimas nutraukiamas, jei jie paduoti dėl mažareikÅ¡mių teisės aktų pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, skundo dalies dėl galimai be bendraturčių sutikimo įrengtų stoginės, trinkelių dangos ir pagalbinio Å«kio pastatų sklype, nagrinėjimÄ nutraukė. 3.7. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalis numato, jog statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, yra savavaliÅ¡ka statyba. Pagal to paties straipsnio 87 dalį dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektÄ , yra statybÄ leidžiantis dokumentas, o, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktais, statybÄ leidžiantys dokumentai yra: leidimas statyti naujÄ statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatÄ , leidimas atlikti statinio kapitalinį remontÄ , leidimas atlikti statinio paprastÄ jį remontÄ , leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, leidimas nugriauti statinį, leidimas tęsti sustabdytÄ statybÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį civilinius teisinius padarinius sukelia savavaliÅ¡ka statyba arba nesavavaliÅ¡ka, tačiau teisės aktų reikalavimus ar statinio projekto sprendinius pažeidžianti (t. y. neteisėta) statyba. Ä®statymų leidėjas atskyrė savavaliÅ¡kÄ statybÄ , kuri vykdoma be leidimo, neteisėtai iÅ¡duoto ar teismo panaikinimo leidimo pagrindu, nuo neteisėtos statybos. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika ir faktinėmis aplinkybėmis, žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo raÅ¡ytinis sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nėra statybÄ leidžiantis dokumentas Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalies bei 27 straipsnio 1 dalies 1-8 punktų prasme.

Atitinkamai, ir statybos darbai, atlikti neturint žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, nelaikytini savavališka statyba, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje. 3.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigia, jog atsakovės pastatyta stoginė ir įrengta trinkelių danga, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, yra neteisėta, o ne savavališka statyba.

4. Tretieji asmenys D N ir E N atsiliepimo į ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo informuoti tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byla iÅ¡nagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 1). Sklypas 1 ribojasi su žemės sklypu, esančiu Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2). Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad tarp Sklypo 1 ir Sklypo 2 stovi pastatyta tvora, Sklype 2 prie tvoros pastatytas statinys – stoginė ir įrengta trinkelių danga. 2020 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovų atstovas advokatas Domas Pakėnas kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), praÅ¡ydamas: „1. Atlikti patikrinimÄ vietoje ir nustatyti, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini)., Kauno r., pastatytos stoginės, iÅ¡klotos trinkelių dangos (visame žemės sklype) ir pastatytų statinių (sandėliukų) statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

2. Nustačius, jog aukščiau nurodyti objektai (stoginė, trinkelės, sandėliukai) pastatyti turint statybÄ leidžiančius dokumentus, praÅ¡ome atlikti Å¡ių statybÄ leidžiančių dokumentų patikrinimÄ ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.

3. Atlikti patikrinimÄ vietoje ir nustatyti, ar žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kauno r., esantis gyvenamasis namas pastatytas iÅ¡laikant visus teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus atstumus iki bet kurios žemės sklypo ribos bei patenka į leistinÄ statybos zonÄ .

4. Nustačius, jog gyvenamasis namas pastatytas neiÅ¡laikant teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų leistinų atstumų iki bet kurios žemės sklypo ribos ar nepatenka į leistinÄ statybos zonÄ , tačiau pastatytas turint statybÄ leidžiantį dokumentÄ , praÅ¡ome atlikti Å¡io statybÄ leidžiančio dokumento patikrinimÄ ir atitiktį teisės aktų reikalavimams“. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimÄ vietoje ir 2020 m. lapkričio 16 d. surašė aktÄ , kuriame nurodė, jog „žemės sklype, Un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., įrengta: 1.Trinkelių dangos aikÅ¡telė - inžinerinis statinys. Suklotų trinkelių plotas apie 240 m2 (apie 7,20 m pločio ir apie 22,16 m ilgio). Sklypo Å¡iaurinėje pusėje trinkelių danga priartėjusi prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros.

2. Žemės sklype, prie pastato Å¡iaurinės sienos sumontuota metalinių konstrukcijų stoginė – inžinerinis statinys apie 4,06 m pločio ir 7,94 m ilgio, kolonos įbetonuotos. Nuo ant besiribojančių sklypų ribos pastatytos tvoros stoginė priartėjusi apie 0,05 m. Akte taip pat nurodyta, kad riboženklių sklype nėra. Inspekcija 2020 m. lapkričio 18 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovų atstovÄ , kad stoginės ir dangos statybos darbams atlikti arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribos, privalomas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinis sutikimas. Tačiau tokių darbų atlikimas be sutikimo priskiriamas mažareikÅ¡miams teisės aktų pažeidimams. Atsižvelgiant į tai, galimai be bendraturčių sutikimo įrengtų stoginės, trinkelių dangos ir pagalbinio Å«kinio pastatų sklype, nagrinėjimÄ Inspekcija nutraukė.

6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tinkamam atsakovui; ar statant inžinerinius statinius stoginę ir trinkelių dangÄ buvo pažeisti įstatymuose nurodyti atstumai; ar ieÅ¡kovai pasirinko tinkamÄ teisių gynimo bÅ«dÄ . Dėl tinkamo atsakovo byloje 7. Civiliniame procese Å¡alimis yra ieÅ¡kovas, reiÅ¡kiantis reikalavimÄ , ir atsakovas, kuriam yra reiÅ¡kiamas reikalavimas ir kuris, ieÅ¡kovo nuomone, turi pareigÄ ieÅ¡kovo reikalavimus vykdyti. CPK 43 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kėja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieÅ¡kovo praÅ¡ymu gali patraukti Å¡iuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti, gali vienos iÅ¡ Å¡alių motyvuotu praÅ¡ymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu. Å io straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad jeigu ieÅ¡kovas nesutinka, kad atsakovas bÅ«tų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnyje įtvirtintos teisės normos prasmę praÅ¡yti pakeisti netinkamÄ Å¡alį (tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ ) gali bet kuri Å¡alis, taip pat Å¡is pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos Å¡alies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieÅ¡kovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2014).

IÅ¡ Å¡ių teisės normų analizės darytina iÅ¡vada, jog tik ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti kam reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, t. y. kas bus atsakovu byloje. Teismas gali tik pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovÄ ar įtraukti atsakovais kitus asmenis.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė, 2022 m. sausio 25 d. 13/25 dalį Sklypo 2 pardavė tretiesiems asmenims E N ir D N. Tretiesiems asmenims buvo perleista būtent ta atsakovei priklausiusio Sklypo 2 dalis, kurioje yra pastatyti inžineriniai statiniai – stoginė ir įrengta trinkelių danga. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė ginčo stoginės ir trinkelių dangos savininkai, tad ieškovų ieškinyje nurodyti reikalavimai turėtų būti reiškiami naujiesiems savininkams.

IeÅ¡kovams buvo siÅ«loma byloje keisti atsakovÄ , tačiau ieÅ¡kovai teismo siÅ«lymu nepasinaudojo. Kaip jau nurodyta, atsakovė nuosavybės teises į Sklypo 2 dalį perleido tretiesiems asmenims. 2022 m. sausio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad tretieji asmenys įgijo butÄ /patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kauno raj., (duomenys neskelbtini) ir 13/25 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane pažymėtÄ raide „A“).

Fakto, kad nurodyta pirkimo pardavimo sutartimi tretieji asmenys įgijo Sklypo 2 dalį, kurioje pastatyti ginčo stoginė ir įrengta ginčo trinkelių danga, ieškovai ir jų atstovas neginčijo, tačiau vertino, kad neteisėtų inžinerinių statinių statytoja yra atsakovė, todėl ji ir turi atsakyti pagal ieškovų reiškiamus reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad pirkimo pardavimo sutartyje ginčo inžineriniai įrenginiai nėra nurodyti kaip atskiri sandorio objektai.

9. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. CK 4.12 straipsnyje nustatyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Remiantis CK 4.13 straipsnio 1 dalimi, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

CK 4.14 straipsnyje, reglamentuojančiame antraeilio daikto likimÄ , įtvirtinta, kad antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip, kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi bÅ«ti pasielgta prieÅ¡ingai. Pagal CK 4.14 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktÄ kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.

Taigi sutartimi kito asmens nuosavybėn gali bÅ«ti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, kad antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, tai turėtų bÅ«ti konkrečiai aptarta Å¡alių sudarytoje sutartyje. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pagrindas vertinti, kad Å¡alys nesusitarė dėl iÅ¡imties taikymo, ir reikėtų daryti iÅ¡vadÄ , kad priklausinį iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011).

Nagrinėjamu atveju inžineriniai statiniai – stoginė ir trinkelių danga, yra susiję su pagrindiniu daiktu ir yra skirti pagrindiniam daiktui – tretiesiems asmenims perleistam butui, tarnauti, tad laikytini buto, unikalus Nr. 4400-5284-9257:9302 priklausiniais. Kadangi prikimo-pardavimo sutartimi ginčo stoginės ir trinkelių dangos perleidimas atskirai nėra aptartas, vertintina, jog ginčo stoginę ir trinkelių dangÄ iÅ¡tiko pagrindinio daikto – buto, likimas, t.y. jie buvo perleisti tretiesiems asmenims.

CK 4.93 straipsnyje yra garantuojama savininkų teisių apsauga. Asmens nuosavybės teisių apsauga yra garantuojama LR Konstitucijos. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei perleidus nuosavybės teisę ir nebeesant ginčo inžinerinių statinių – stoginės bei trinkelių dangos, savininke, ji neteko teisinės galimybės vykdyti ieškovų reikalavimus, susijusius su perleistu turtu. Akivaizdu, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju, atsakovė, kaip nuosavybės teisę perleidęs asmuo, neturėtų teisės daryti poveikio trečiųjų asmenų turtui, t.y. griauti ar atlikti kitus veiksmus su tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais inžineriniais statiniais – ginčo stogine ir trinkelių aikštele.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai nesutiko pakeisti atsakovÄ byloje, konstatuotina, kad ieÅ¡kinio reikalavimai reiÅ¡kiami asmeniui, kuris neturi pareigos atsakyti pagal ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atsakovės atžvilgiu negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl įstatymuose nustatytų atstumų pažeidimo 10. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau – STR 1.01.03:2017), 4.6 punktu, 3 lentelės 4.1 punktu, stoginė ir aikÅ¡telė priskiriamos prie nesudėtingų statinių grupės, kurių statybai statybÄ leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Tačiau, statant nurodytus inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribų, privalomas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas.

11. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1521-454/2022 tarp tų pačių Å¡alių, t.y. pagal ieÅ¡kovės R R patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams A B, E B, dėl nuosavybės teisių gynimo, kurio vienu iÅ¡ reikalavimu ieÅ¡kovė R. R prašė paÅ¡alinti tvoros dalį, esančios pietvakarinėje dalyje; pertvarkyti inžinerinio statinio – tvoros – dalis, esančias tarp žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), Kauno raj., ir žemės sklypo adresu(duomenys neskelbtini), Kauno raj. IeÅ¡kinyje teigė, kad B pastatė visiÅ¡kai aklinÄ tvorÄ , kurios dalis, esanti pietvakarinėje sklypo dalyje, stovi ieÅ¡kovei priklausančiame žemės sklype. Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo atmestas, tačiau Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, tame tarpe pilnai tenkintas R. R reikalavimas dėl tvoros paÅ¡alinimo.

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Inspekcija, 2020 m. lapkričio 13 d. atlikusi faktinių duomenų patvirtinimÄ vietoje nustatė, kad ginčo inžineriniai statiniai yra per daug priartėję prie ant besiribojančių sklypų pastatytos tvoros. Taigi, konstatuojant, jog statant stoginę ir įrengiant trinkelių dangÄ nėra iÅ¡laikyti įstatymo nustatyti atstumai, atstumai buvo matuojami iki besiribojančios sklypų pastatytos tvoros. Ä®vertinus Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimÄ , nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismui įpareigojus B nugriauti tvoros dalį, Inspekcijos 2020 m. lapkričio 13 d. akte užfiksuoti atstumai netenka prasmės, kadangi iÅ¡vada, jog ginčo stoginė bei trinkelių danga įrengta nesilaikant atstumų buvo padaryta atlikus matavimus iki besiribojančių sklypų tvoros.

Kauno apygardos teismui įpareigojus tvoros dalį nugriauti, buvo pripažinta, kad R. R teiginiai, jog ginčo tvora pastatyta jos žemės sklypo ribose, yra pagrįsti. Akivaizdu, kad įvykdžius Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimÄ ir tvoros dalį nugriovus, atstumai kistų. Juo labiau, kad ir pagal STR 1.01.03:2017 reikalavimus yra nustatyti privalomieji atstumai ne iki sklypus ribojančių tvorų, o iki besiribojančių sklypų ribų.

13. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad statant stoginę ir įrengiant trinkelių aikÅ¡telę buvo pažeisti įstatymuose nurodyti privalomieji atstumai iki besiribojančių sklypų ribos. Todėl ir Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl ieÅ¡kovų pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do 14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismÄ , kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Suinteresuotumas - tai savarankiÅ¡kas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.

Teisė kreiptis į teismÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiÅ¡kia galimybę kreiptis į teismÄ dėl to, jog bÅ«tų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LAT 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1052012).

15. IeÅ¡kovai į teismÄ kreipėsi dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, savo pažeistas teises gindami ir reikalavimus formuluodami vadovaudamiesi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) nuostatomis. TPSVPÄ® 14 straipsnyje, LR statybos įstatymo 33 straipsnyje yra numatytas tik savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių paÅ¡alinimas. Statybos valstybinę priežiÅ«ra atlieka ir sprendimus dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo priima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (TPSVPÄ® 8 straipsnis, 14 straipsnis).

Kaip jau minėta, savavališkos statybos faktas konstatuotas nebuvo, be to, nei LR statybos įstatyme, nei TPSVPĮ nėra numatytas statybos, nukrypstant nuo teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimas, tad vadovautis viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus, ieškovai neturėjo pagrindo.

16. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad ieÅ¡kovams manant, jog jų teisės galimai buvo pažeistos dėl byloje nurodytų stoginės ir trinkelių dangos įrengimo, ieÅ¡kovai turėjo savo teises ginti reikÅ¡dami negatorinį ieÅ¡kinį ir įrodinėti esant CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 17. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . 17.1.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos turėtas Å¡ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai jokios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. 17.2.

Byloje susidarė 19,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios, įvertinus tai, kad ieÅ¡kinys atmestas, priteistinos lygiomis dalimis po ½ iÅ¡ ieÅ¡kovų valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų A B, asmens kodas(duomenys neskelbtini), ir E B, asmens kodas(duomenys neskelbtini), valstybei po 9,70 Eur (devynis eurus 70 ct) iÅ¡ kiekvieno iÅ¡laidas už procesinių dokumentų įteikimÄ byloje.

Valstybei priteistos sumos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vida Agurkienė