d9acca2f-cc48-4aff-9552-3e5c76d6230a · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-956-907/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00483-2017-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Asta ČebatoriÅ«tė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui P. V., atsakovei V. B., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo B.

B. ieÅ¡kinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarei N. M. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: IeÅ¡kovas B. B. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentÄ , patvirtintÄ Å iaulių miesto 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-6 b. l.).

IeÅ¡kovas B. B. ieÅ¡kinyje nurodė, jog jis ir V. M. (B.) (a.k. (duomenys neskelbtini) yra brolis ir sesuo – dvyniai. (duomenys neskelbtini) V. M. mirė, ji vaikų neturėjo. Jos sutuoktinis miręs. Kitų, aukÅ¡tesnės eilės įpėdinių pagal įstatymÄ nėra. B. B. iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl V. M. palikimo priėmimo. Po Å¡ių veiksmų atlikimo, paaiÅ¡kėjo, kad 2016-04-28 V. M. testamentu, patvirtintu notarės N. M., visÄ savo turtÄ ir turtines teises paliko atsakovei V. B. Testamente nurodoma, kad jį V.

M. sudarė ir patvirtino bÅ«dama blaivaus ir sveiko proto, visiÅ¡kai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, o notarei nekilo jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo, tačiau ieÅ¡kovas Å¡iais teiginiais itin abejoja. V. M. gimė neiÅ¡neÅ¡iota ir nuo vaikystės sirgo vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu, kas paveikė visÄ V. M. gyvenimÄ â€“ ji buvo neįgali nuo mažens, protinis ir fizinis vystymasis buvo sutrikęs, V. M. reikėjo nuolatinės pagalbos gyvenime. Tiek ieÅ¡kovas, tiek kiti artimieji jai padėdavo, ko ypač reikėjo vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu – buvo iÅ¡rÅ«pinta slauga, nes V.

M. pasireiÅ¡kė demencijos požymiai, ji nebematė, nebegalėjo savimi pasirÅ«pinti. Demencijos požymiai progresavo ir tapo ypač ryÅ¡kÅ«s 2015-2016 m., V. M. visiÅ¡kai nebegalėjo pasirÅ«pinti savimi, sunkiai orientavosi aplinkoje, jos atmintis buvo ženkliai pablogėjusi, ji nebeatsimindavo savo giminaičių, nebežinojo, kur gyvena, nesiorientuodavo mieste, nepažindavo savo Å¡eimos gydytojos, pamirÅ¡davo, kur yra ir kÄ veikia, susidarydavo įspÅ«dis, kad ji gyvena praeitimi. Tuo tikslu V. M. besirÅ«pinantys giminaičiai kreipėsi į atitinkamas institucijas ir jų praÅ¡ymu 2016 m. sausio mėn. V.

M. buvo nustatyta nuolatinė slauga ir priežiÅ«ra. V. M. pasikeisdamos prižiÅ«rėjo tam paskirtos slaugės, tame tarpe, ir atsakovė V. B. PaaiÅ¡kėjo, kad tepraėjus apytiksliai trims mėnesiams nuo slaugos pradžios V. M. visÄ savo turtÄ testamentu paliko vienai iÅ¡ jÄ slaugiusių slaugių – V. B. V. M. sveikatos bÅ«klė leidžia manyti, kad testamento sudarymo metu ji negalėjo suvokti savo veiksmų, buvo faktiÅ¡kai neveiksni, todėl galėjo priimti neadekvačius sprendimus, kurių reikÅ¡mės pati nesuprato.

Tuo tarpu, Å¡alia jos esantys asmenys galėjo ja lengvai manipuliuoti ir pasinaudodami bejėgiÅ¡ka V. M. bÅ«kle, sukurstyti tam tikrų veiksmų atlikimÄ ir tokiu bÅ«du gauti sau naudos, kÄ verčia įtarti, kad per tokį trumpÄ laiko tarpÄ nuo slaugos pradžios buvo sudarytas V. M. testamentas vienos slaugių – V. B. – naudai. Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 d.).

Testamento sudarymo metu testatorius turi bÅ«ti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir jų padarinius. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu.

Pirma, kaip jau minėta, V. M. elgesyje buvo akivaizdÅ«s demencijos požymiai, ryÅ¡kÅ«s atminties, orientacijos, pažintiniai sutrikimai, kas yra savarankiÅ¡kas pagrindas abejoti, ar V. M., sudarydama testamentÄ , galėjo suvokti savo veiksmus. Antra, dėl ryÅ¡kių demencijos simptomų, V. M. buvo lengva manipuliuoti. Ji sunkiai atsimindavo savo artimuosius giminaičius, todėl asmenys galėjo jai įteigti savo svarbÄ V. M. gyvenime, pateikti klaidinančiÄ informacijÄ , kad giminaičiai yra mirę ar jÄ apleidę, nurodyti save kaip vienintelį asmenį, kuris rÅ«pinasi jos gerove.

Toks klaidinančios informacijos pateikimas, pasinaudojant V. M. bÅ«kle, galėjo nulemti jos valiÄ palikti savo turtÄ tris mėnesius jÄ slaugiusiai moteriai, o ne giminaičiams, kurie ja rÅ«pinosi visa gyvenimÄ ir kurių dėka V. M. buvo paskirta slauga. IeÅ¡kovo įsitikinimu, tai rodo, kad ginčijamo testamento suraÅ¡ymas yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas sandoris, kurio V. M., nebÅ«tų sudariusi, jei ne demencijos simptomai. Atitinkamai, Å¡i aplinkybė verčia rimtai abejoti, ar V. M. galėjo suvokti savo veiksmus sudarydama testamentÄ ir, atitinkamai, ar jos valios iÅ¡raiÅ¡kÄ sudarant ginčo testamentÄ galima prilyginti veiksnaus asmens valios iÅ¡raiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad Å¡ie argumentai nereiÅ¡kia, kad V. M. testamentas buvo sudarytas dėl suklydimo, nes galimos klaidingos testatorės prielaidos apie sandorio sudarymo aplinkybes atsirado dėl ligos poveikio jos mÄ stymui, suvokimui ir atminčiai. Trečia, ieÅ¡kovui yra žinoma, kad V. M. rega buvo tiek nusilpusi, kad ji nematė, iÅ¡ esmės buvo akla. IÅ¡ V. M. įraÅ¡yto vardo, pavardės ir paraÅ¡o iÅ¡sidėstymo skirtinguose lygiuose matyti, kad rašė asmuo, kuris nematė, kÄ raÅ¡o. Tai lemia, kad ji negalėjo perskaityti testamento.

Nors, testamente nurodyta, kad testamentas buvo garsiai perskaitytas ir V. M. jo turinį suprato, tačiau keltinas klausimas, kaip ieÅ¡kovė gali suprasti testamento turinį, jeigu ji net neatsiminė savo gyvenamosios vietos adreso, galimai nežinojo, kur yra, neatsiminė savo turto sudėties, nebežinojo ar nebeatsiminė savo giminaičių, kuriems galėtų turtÄ palikti. Papildomai pažymėtina, kad nėra aiÅ¡ku, koks testamento tekstas buvo perskaitytas, juolab nėra jokių įrašų apie liudytojų dalyvavimÄ ar siÅ«lymÄ kviesti liudytojus.

Atitinkamai, vertinant Å¡io testamento sudarymÄ , ieÅ¡kovas turi rimtų abejonių ar ginčo testamento sudarymo metu V. M. suvokė savo veiksmus ir testamento sudarymo tikslÄ ir pasekmes. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad V. M. dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo adekvačiai įvertinti testamento sudarymo prasmės ir pasekmių, kaip tÄ galėtų padaryti faktiÅ¡kai veiksnus asmuo, dėl demencijos požymių negalėjo įvertinti kitų potencialių paveldėtojų kandidatÅ«ros pagrįstumo ir kodėl visÄ savo turtÄ paliko svetimam asmeniui, kuris jos gyvenime buvo atsiradęs tik prieÅ¡ kelis mėnesius.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovas teismo praÅ¡o pripažinti 2016-04-28 V. M. testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Atsakovė V. B. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko (civilinė byla Nr. e2-835-446/2017, 31-34 b. l.). Nurodė, jog su testatore V. M. susipažino 2015 metais, kai atsakovei dirbant Å iaulių ilgalaikio gydymo ir slaugos ligoninėje į šį skyrių buvo paguldyta V. M.. Po to, kai V. M. iÅ¡ ligoninės iÅ¡vyko į namus, po kelių dienų į atsakovės darbovietę atvyko ieÅ¡kovas, kuris prašė, kad atsakovė apsiimtų prižiÅ«rėti bei slaugyti jo seserį V.

M.. Pasikalbėjusi ir su pačia V. M., kuri taipogi atsakovės prašė jÄ slaugyti bei rÅ«pintis, atsakovė sutiko. Atsakovė testatore V. M. rÅ«pinosi nuo 2015 metų - ji reguliariai jÄ slaugė, rÅ«pinosi jos sveikata, apipirkdavo maisto produktų, gamino valgį, tvarkydavo namus, mokėdavo mokesčius. Jei atsakovei prireikdavo trumpų atostogų, tuomet ji samdydavo kitÄ slaugę, t.y. J. Ž., kuri vietoj atsakovės pasirÅ«pindavo testatore. VisÄ atsakovės bendravimo su testatore V. M. laikÄ , t. y. nuo 2015 metų iki pat V.

M. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovei niekada nekilo jokių abejonių dėl V. M. veiksnumo, jos psichikos bÅ«klės, atsakovė niekada nebuvo sudvejojusi, kad V. M. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Jos priimami sprendimai visuomet buvo logiÅ¡ki bei nuoseklÅ«s. V. M. gyveno ir pakankamai aktyvų socialinį gyvenimÄ - jÄ nuolat lankydavo draugės, buvusios bendradarbės. Moterys bendraudavo įvairiomis gyvenimo temomis, jos dėstomos mintys visuomet buvo nuoseklios, aiÅ¡kios bei logiÅ¡kos.

Niekam iÅ¡ aplinkinių, reguliariai bendravusių su V. M., nėra kilę net menkiausių abejonių, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, kad jos priimami sprendimai bÅ«tų nelogiÅ¡ki ar neapgalvoti. V. M. pati paaiÅ¡kindavo atsakovei ir nurodydavo, kÄ atsakovė turi padaryti, visuomet aiÅ¡kiai bei logiÅ¡kai įvardindavo savo poreikius ir pageidavimus, kaip jais pasirÅ«pinti. Ji pati puikiai disponuodavo ir savo piniginėmis lėšomis - pati atsiimdavo pensijÄ , spręsdavo, kur jÄ iÅ¡leis.

Pažymėtina, jog testatorės sveikata rÅ«pinosi ir Å¡eimos gydytoja B. G., kuri lankydavo testatorę tiek Å¡iai susirgus, tiek ir profilaktiÅ¡kai, tačiau ir pati gydytoja, kuri nuolat bei reguliariai bendravo su testatore, niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos bÅ«kle, jos gebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimus ir t.t. Tokiu bÅ«du ir 2016-04-28 sudarydama ginčijamÄ sandorį V. M. buvo veiksni, pilnai suprato savo veiksmus bei jų pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog ir ginčijamÄ testamentÄ tvirtinusiai notarei N. M. jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo.

Tuo tarpu, remiantis Notariato įstatymu, būtent notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, neva ieškovo sesuo V. M. dėl savo sveikatos būklės testamento sudarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų, faktiškai buvo neveiksni, todėl ieškovo nuomone, galėjo priimti neadekvačius sprendimus, kurių ji nesuprato. Šiuo atveju, testatorės V.

M. 2016-04-28 testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia visÄ jai priklausantį turtÄ palikti atsakovei, pilnai atitiko jos vidinę valiÄ . IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje teigia, neva dėl testatorės psichikos ligos ja buvo galima lengvai manipuliuoti, neva kiti asmenys galimai pasinaudojo jos psichikos bÅ«kle, tokiu bÅ«du nulemdami testatorės valiÄ , jog ji visÄ savo turtÄ paliko ne ieÅ¡kovui, savo broliui, bet atsakovei - t. y. jÄ slaugusiam bei ja besirÅ«pinančiam asmeniui. Tokie ieÅ¡kovo teiginiai visiÅ¡kai nepagrįsti.

Testatorė V. M. dar iki testamento sudarymo pokalbių su atsakove metu dažnai iÅ¡sakydavo savo nusivylimÄ tuo, jog jos brolis, t. y. ieÅ¡kovas, mažai ja rÅ«pinasi. 2016-04-15 dienÄ V. M. buvo paguldyta į ligoninę, po to kai lipdama iÅ¡ lovos ji slystelėjo ir susilaužė kojÄ . Apie Å¡iÄ V. M. iÅ¡tikusiÄ nelaimę atsakovė nedelsiant pranešė ieÅ¡kovui. Tačiau ieÅ¡kovas gan abejingai pareiÅ¡kė, kad jis gyvena Kaune ir niekuo savo seseriai padėti negali. Po Å¡ios nelaimės ir pati V.

M. paskambino iÅ¡ savo mobilaus telefono praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie įvykusiÄ nelaimę, norėjo, kad brolis jÄ aplankytų, tikėjosi jo dėmesio bei atjautos, tačiau brolis tik pareiÅ¡kė, kad niekuo jai padėti negalįs. V. M. vis akcentuodavo, kad visas jos brolio rÅ«pinimasis baigiasi tik paskambinimu telefonu. Savo broliui ji nesijautė reikalinga, jai nuolat trÅ«ko jo palaikymo bei dėmesio. V. M. net verkdama pasakojo, kad brolis ja nesirÅ«pina dabar, reiÅ¡kia nesirÅ«pins ir ateityje. Tarp testatorės ir ieÅ¡kovo kildavo vis daugiau pykčių.

IeÅ¡kovui telefonu paklausus, kokia testatorės sveikata, Å¡i piktai atsakydavo, kad „tu manim vis tiek nesirÅ«pini, tai kam dar klausi, kokia mano sveikata“ ir padėdavo ragelį. 2017 m. balandį pablogėjus V. M. sveikatai, ji buvo paguldyta į Å iaulių Respublikinės ligoninės vidaus ligų skyrių. Atsakovė vėlgi nedelsdama apie tai informavo ieÅ¡kovÄ , prašė jo aplankyti savo seserį ligoninėje. Tačiau jis pareiÅ¡kė, kad aplankys tada, kai galės. Po terapinio gydymo V. M. buvo perkelta į slaugos ligoninę tolesniam gydymui, tačiau per tÄ laikotarpį brolis, t. y., ieÅ¡kovas jos taip ir neaplankė. (duomenys neskelbtini) V.

M. mirė. Ryte atsakovė iÅ¡ karto paskambino ieÅ¡kovui, tačiau jis į jos skambučius nebeatsiliepdavo, todėl atsakovė jam parašė SMS žinutę, informuodama apie sesers mirtį. Vėliau ieÅ¡kovas atsakovei paskambino, klausė, kur bus paÅ¡arvota jo sesuo. Taipogi suskubo pareikÅ¡ti, kad jis sesers tikrai nelaidos (t. y. laidotuvių neorganizuos ir jų iÅ¡laidų nedengs). Todėl nieko nelaukdama atsakovė ėmė organizuoti V. M. laidotuves - užsakė Å¡arvojimo salę, apmokėjo už jos puoÅ¡ybÄ , samdė duobkasius, pirko krepÅ¡elius, drabužius, t. y. darė viskÄ tam, kad jos globotinė V.

M. bÅ«tų oriai palydėta į paskutinę kelionę. Sudarydama testamentÄ , testatorė pati suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė asmeniÅ¡kai ir laisvai, jos valia tinkamai įforminta notarine tvarka, o jokių duomenų, kad testatorės testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia neatitiko jos vidinės valios, kad testatorė sudarydama šį sandorį nesuprato, kokias pasekmes jis sukels, nėra, todėl minėto sandorio pripažinti negaliojančiu, nėra jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovas B. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2017-11-06 teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad sesuo buvo iÅ¡tekėjusi, jos sutuoktinis gal 1984 m. nuskendo per atostogas. Sesers psichinė bÅ«klė pablogėjo gal 2000 m., pamirÅ¡davo, pasidarė labai konfliktiÅ¡ka. Kai susilaužė kojÄ , jo nepažino. Dažnai skambindavo, sakė jam nevažiuoti, nes jis gyveno Kaune, o sesuo - Å iauliuose. Turėjo II invalidumo grupę, vaikščioti negalėjo, turėjo problemų dėl klausos ir regėjimo, paskutiniu metu turėjo I neįgalumo grupę dėl psichikos, neveiksnia nebuvo pripažinta. 2014 m. ji tai prisimindavo, tai nenori prisiminti, atminties praradimas, nuotaikos kaita.

Kai susilaužė kojÄ , traumatologiniame susikalbėti nebuvo įmanoma, jį iÅ¡vadino „faÅ¡istu“, „vagimi“. Jis yra baigęs Kauno medicinos institutÄ , įžiÅ«rėjo demencijos požymius. Dėl testamento jo sesuo neinformavo. Ant testamento keverzonės, o ne paraÅ¡as. Jo pastangų dėka seseriai buvo parÅ«pinta slauga. JÄ prižiÅ«rėjo atsakovė, pati sesuo mokėdavo atsakovei, pati tvarkėsi su pinigais, tik paskutiniu metu pinigus tvarkė atsakovė, jo praÅ¡ymu prižiÅ«rėdavo V.

K.. Kai sesuo susipažino su atsakove, Å¡i tapo pati geriausia, kitos slaugės netiko, buvo nuÅ¡alintos. Å eimos gydytoja pasakė, kad seseriai su psichika blogai, sakė pasirÅ«pinti testamentu. IeÅ¡kovo atstovas P. V. ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė V. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime. 2017-11-06 teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra sakęs, jog dėl sesers su Å¡eimos gydytoja yra viskÄ sutaręs, V.

M. gavo didžiÄ jÄ slaugÄ . Pinigus pati valdė iki pat mirties. Ji pirkdavo tik tÄ , kÄ liepė V. M., jai nepavadovausi. IeÅ¡kovas atvykdavo retai, gal Å¡eÅ¡is kartus buvo su juo susitikusi. Nepastebėjo, jog V. M. bÅ«tų buvusi psichinis ligonis, neskyrė jai niekas jokių, su psichika susijusių vaistų. PaÅ¡tininkei pati pasiraÅ¡ydavo, visus atpažindavo, knygas, žurnalus skaitė, žiÅ«rėjo televizorių, naudojosi kompiuteriu. KÄ darė su kompiuteriu, nežino, 2015-2016 naudojosi kompiuteriu, su drauge nuotraukų albumus žiÅ«rėjo.

Su mirusiÄ ja sutarė gerai. Ji buvo su charakteriu, kÄ pasakydavo, tÄ ji paduodavo ar padarydavo. Jai jokių mokesčių už paslaugas nemokėjo, žadėjo butÄ po mirties, prašė kviesti notarę. Apie tai prašė nesakyti jos broliui. PrieÅ¡ testamento pasiraÅ¡ymÄ V. M. verkė, pati už paslaugas notarei susimokėjo, pasiraÅ¡ant testamentÄ atsakovė buvo iÅ¡praÅ¡yta iÅ¡ palatos. V. M. niekada nesakė, kad broliui nori turtÄ palikti. Atsakovė rÅ«pinosi notarės pakvietimu. Atsakovės atstovė advokatė Agnė Gaurelienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodė, jog palaiko argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė N. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimo nepateikė. 2017-11-06 teismo posėdyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiÅ¡kino, kad gal prieÅ¡ dienÄ iki testamento tvirtinimo į notarų biurÄ atėjo atsakovė V. B.. Ji kreipėsi į administratorę dėl testamento tvirtinimo. Jai buvo užraÅ¡yta minėtÄ veiksmÄ atlikti. Atsakovė pristatė medicininę pažymÄ , kodėl notaras notariniam veiksmui atlikti turi vykti iÅ¡ notaro biuro į ligoninę, nes V.

M. blauzdos kaulo lūžis. Ä® darbo pabaigÄ atvažiavo V. B. ir abi nuvyko į slaugos ligoninę. Įėjus į palatÄ , V. B. paprašė iÅ¡eiti. Testamentas buvo suruoÅ¡tas, duomenis padavė atsakovė, ji testamentÄ garsiai perskaitė, padavė V. M., ji žiÅ«rėjo, ar skaitė, nežino. PrieÅ¡ tai patikrino neveiksnių asmenų registrÄ , registre jos įregistruota nebuvo. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant testamentÄ dar paklausė, ar neturi artimų giminaičių, kam galėtų palikti turtÄ . V.

M. atsakė, jog atsakovė jÄ prižiÅ«ri, nes niekas neprižiÅ«ri, sakė, kad savo noru jai palieka butÄ . Buvo duota ant tuščio lapo pasiraÅ¡yti, galėjo pasiraÅ¡yti, tada davė ant testamento pasiraÅ¡yti, pasirašė du egzempliorius, vienÄ paliko jai, kitÄ pasiėmė sau. Registrų knygoje taip pat pasirašė. Ar su akiniais buvo, nepamena. Apie tai, kad V. M. yra psichikos ligonių įskaitoje, nežinojo. Už paslaugas atsiskaitė pati V. M., ji pinigais disponavo. IeÅ¡kinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas B. B., gim. 1939-03-05, ir V. M., gim. 1939-03-05, yra dvyniai brolis ir sesuo (7, 10 b. l.). IÅ¡ santuokos sudarymo akto įraÅ¡o (14 b. l.) matyti, kad V. M. (buvusi – Butkutė), gim. 1939-03-05, ir Kazimieras J. M., gim. 1940-10-06, 1970-12-18 įregistravo santuokÄ , santuokos sudarymo akto įraÅ¡o Nr. 1071. IÅ¡ ieÅ¡kovo B. B. paaiÅ¡kinimų matyti, jog sesers sutuoktinis gal 1984 m. nuskendo per atostogas, vaikų jie neturėjo, tai patvirtina gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as (50 b. l.).

Iš mirties įrašo ir medicininio mirties liudijimo kopijų (8, 50 b. l.) matyti, kad V. M. mirė VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre dėl ligos (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 590. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (50 b. l.) matyti, kad butas, esantis Krymo g. 6-56, Šiauliai, nuosavybės teise priklauso V. M.. Iš testamento kopijos (55 b. l.), testamentų registro išrašo (11-13 b. l.) ir paveldėjimo bylos kopijos (50 b. l.) matyti, jog 2016 m. balandžio 28 d.

V. M. sudarė testamentÄ , patvirtintÄ Å iaulių 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ ir turtines teises, kur bebÅ«tų, iÅ¡ ko besusidėtų ir kada beatsirastų, lygiomis dalimis ji paliko V. B.. Testamentas perskaitytas ir pasiraÅ¡ytas VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos skyriuje, 4 palatoje, adresas: V. Kudirkos g. 99, Å iauliai, kadangi V. M. dėl sveikatos bÅ«klės negali atvykti į notaro biurÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, jog V. M. elgesyje dar 2015-2016 metais buvo akivaizdÅ«s demencijos požymiai, ryÅ¡kÅ«s atminties, orientacijos, pažintiniai sutrikimai, kas yra pagrindas abejoti, ar V. M., sudarydama savo testamentÄ , galėjo suvokti savo veiksmus. Ji sunkiai atsimindavo savo artimuosius giminaičius, todėl ja buvo galima manipuliuoti. Klaidinančios informacijos pateikimas pasinaudojant V. M. bÅ«kle galėjo nulemti jos valiÄ palikti savo turtÄ tris mėnesius jÄ slaugiusiai moteriai, o ne giminaičiams, kurie ja rÅ«pinosi visa gyvenimÄ ir kurių dėka V.

M. buvo paskirta slauga. Be to, V. M. rega buvo tiek nusilpusi, kad ji nematė, iÅ¡ esmės buvo akla. IÅ¡ V. M. įraÅ¡yto vardo, pavardės ir paraÅ¡o iÅ¡sidėstymo skirtinguose lygiuose matyti, kad rašė asmuo, kuris nematė, kÄ raÅ¡o. Tai lemia, kad ji negalėjo perskaityti testamento. Nors, testamente nurodyta, kad testamentas buvo garsiai perskaitytas ir V. M. jo turinį suprato, tačiau kaip V. M. galėjo suprasti testamento turinį, jeigu ji net neatsiminė savo gyvenamosios vietos adreso, galimai nežinojo, kur yra, neatsiminė savo turto sudėties, nebežinojo ar nebeatsiminė savo giminaičių, kuriems galėtų turtÄ palikti.

IeÅ¡kovas abejoja, ar ginčo testamento sudarymo metu V. M. suvokė savo veiksmus, testamento sudarymo tikslÄ ir pasekmes. IeÅ¡kovas mano, kad V. M. dėl savo sveikatos bÅ«klės testamento sudarymo metu negalėjo adekvačiai įvertinti testamento sudarymo prasmės ir pasekmių, kaip tÄ galėtų padaryti faktiÅ¡kai veiksnus asmuo, dėl demencijos požymių negalėjo įvertinti kitų potencialių paveldėtojų kandidatÅ«ros pagrįstumo ir kodėl visÄ savo turtÄ paliko svetimam asmeniui, kuris jos gyvenime buvo atsiradęs tik prieÅ¡ kelis mėnesius.

Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti 2016-04-28 V. M. testamentÄ negaliojančiu CK 1.89 str. 1 d. pagrindu. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, jog testatore V. M. rÅ«pinosi nuo 2015 metų - ji reguliariai jÄ slaugė, rÅ«pinosi jos sveikata, apipirkdavo maisto produktų, gamino valgį, tvarkydavo namus, mokėdavo mokesčius. VisÄ atsakovės bendravimo su testatore V. M. laikÄ , t. y. nuo 2015 metų iki pat V. M. mirties ((duomenys neskelbtini)), atsakovei niekuomet nekilo jokių abejonių dėl V.

M. veiksnumo, jos psichikos bÅ«klės, atsakovė niekada nebuvo sudvejojusi, kad V. M. negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Jos priimami sprendimai visuomet buvo logiÅ¡ki bei nuoseklÅ«s. V. M. gyveno pakankamai aktyvų socialinį gyvenimÄ - jÄ nuolat lankydavo draugės, buvusios bendradarbės. Moterys bendraudavo įvairiomis gyvenimo temomis, jos dėstomos mintys visuomet buvo nuoseklios, aiÅ¡kios bei logiÅ¡kos. Niekam iÅ¡ aplinkinių, reguliariai bendravusių su V. M., nėra kilę net menkiausių abejonių, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų esmės, kad jos priimami sprendimai bÅ«tų nelogiÅ¡ki ar neapgalvoti.

V. M. pati paaiÅ¡kindavo atsakovei ir nurodydavo, kÄ atsakovė turi padaryti, visuomet aiÅ¡kiai bei logiÅ¡kai įvardindavo savo poreikius ir pageidavimus, kaip jais pasirÅ«pinti. Ji pati puikiai disponuodavo ir savo piniginėmis lėšomis - pati atsiimdavo pensijÄ , spręsdavo, kur jÄ iÅ¡leis. Jos Å¡eimos gydytoja B. G., kuri nuolat bei reguliariai bendravo su testatore, niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos bÅ«kle, jos gebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimus. Be to, ir ginčijamÄ testamentÄ tvirtinusiai notarei N. M. jokių abejonių dėl testatorės veiksnumo nekilo.

Tokiu bÅ«du ir 2016-04-28 sudarydama ginčijamÄ sandorį V. M. buvo veiksni, pilnai suprato savo veiksmus bei jų pasekmes. Byloje kilo ginčas dėl palikėjos bÅ«senos testamento sudarymo metu. Ä®statyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Testamento atveju itin reikÅ¡mingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). TestamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis).

Kai testamentÄ sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės, testamentas gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Å ioje teisės normoje nustatyta, kad gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir bÅ«damas juridiÅ¡kai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiÅ¡kai neveiksnus sudarant sandorį.

CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais. Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutaį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.). Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės iÅ¡vada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Tačiau eksperto iÅ¡vadai, kaip įrodymų Å¡altiniui, CPK nenustatyta iÅ¡ankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi bÅ«ti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimÄ kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiÅ¡kia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; kt.). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ . Eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu.

Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai. Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; kt.). KritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieÅ¡taringas, kai iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kai iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali bÅ«ti atmetami tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams (žr., pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; kt.). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto iÅ¡vadÄ kartu su įžangine ir tiriamÄ ja ekspertizės dalimis. IÅ¡vada, kad testatorius testamento suraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir padarinių, turi bÅ«ti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovo ginčijamas 2016 m. balandžio 28 d. V. M. sudarytas testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. kad testamento sudarymo metu palikėja buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar (ir) jų valdyti. Kad nustatytų testatorės sugebėjimÄ suprasti ir valdyti savo veiksmus ginčijamo testamento sudarymo metu, teismas paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizę. Teismo ekspertas nustatė, kad V. M. pirmieji oficialiai dokumentuoti pažinimo funkcijų sutrikimo požymiai buvo konstatuoti jos gydymosi VÅ¡Ä® Å iaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre laikotarpiu nuo 2015-08-14 iki 2015-12-12.

Å iuo laikotarpiu, tikslios datos nenurodyta, tiriamoji buvo konsultuota psichiatro, kuris užpildė protinės bÅ«klės mini tyrimÄ Ä¯vertis - 18 balų, kas atitinka vidutinį pažinimo funkcijų sutrikimÄ , Blessed’o demencijos skalės įvertis - 17 balų, vidutinis pablogėjimas. 2016-01-04, tai yra nepilni 4 mėnesiai iki testamento sudarymo datos, tiriamoji namuose buvo aplankyta savo Å¡eimos gydytojos B. G., psichiatro V. B. bei psichologės E. Ž. tikslu įvertinti tiriamosios psichikos bÅ«klę bei galimo pažinimo funkcijų sutrikimo laipsnį.

Buvo nustatyta, kad tiriamoji dezorientuota laike, vietoje orientuota su nežymia paklaida, kontaktas neprasmingas, mÄ stymas sulėtėjęs, neproduktyvus, atmintis nusilpusi, dėmesys iÅ¡blaÅ¡kytas, dementiÅ¡ka, bÅ«senai nekritiÅ¡ka. Protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryÅ¡kų pažinimo funkcijos sutrikimÄ . Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimÄ , buvo nustatyta diagnozė - kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Ekspertizės akte V.

M. yra nustatytas įgytos silpnaprotystės sindromas ir diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas - kita kraujagyslinė demencija (F01.8), dėl ko tiriamoji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Eksperto išvada, atsakant į teismo pateiktus klausimus, kad V. M. 2016-04-28 testamento pasirašymo metu buvo veikiama lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija ir V. M. 2016-04-28 testamento pasirašymo metu dėl lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti (135-138 b. l.).

Teismo vertinimu, ekspertizės iÅ¡vada atitinka CPK 216 straipsnio ir Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, ekspertizės akto turinys vientisas, logiÅ¡kas, nuoseklus, neprieÅ¡taringas, eksperto iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, yra pagrįstos tiek tyrimo eiga, tiek iÅ¡tirtais duomenimis (medicininiais dokumentais, perklausytais teismo posėdžių garso įraÅ¡ais ir t. t.), neprieÅ¡taringos, ekspertizė buvo atlikta kompetentingai ir kokybiÅ¡kai, laikantis ekspertinio tyrimo iÅ¡samumo ir objektyvumo principų, ekspertizės akte nurodyti ekspertizės rezultatai iÅ¡plaukia iÅ¡ atlikto tyrimo, rezultatai atitinka ekspertizei pateiktus duomenis ir medžiagÄ , Å¡alys ekspertui nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė, kitos ekspertizės skirti neprašė, iÅ¡vada pateikta ne prielaidos forma, o yra konkreti, todėl teismui atmesti eksperto iÅ¡vadÄ , kaip įrodymÄ , ir juo netikėti, nėra jokio pagrindo ir logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Nurodytame ekspertizės akte padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad testamento sudarymo dienÄ â€“ 2016 m. balandžio 28 d. – V. M. dėl lėtinio psichikos sutrikimo - kita kraujagyslinė demencija negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Å ios įrodinėjimo priemonės duomenys dera su gydytojų – liudytojų B. G. ir E. Ž. parodymais, byloje esančiais medicininiais dokumentais. Eksperto iÅ¡vadas patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. IÅ¡ V. M. asmens sveikatos istorijos (53 b. l.) ir VÅ¡Ä® Å iaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro iÅ¡rašų (57 b. l.): iÅ¡ gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 657/15 matyti, kad V.

M. gydėsi trečiame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2015-08-14 iki 2015-12-12, nustatytos šios dgn.: Lėtinė galvos smegenų išemija; PSIP‘as; Vaskulinė encefalopatija; Liekamieji reiškiniai po persirgto encefalito, grubi apatinė paraparezė, grubi ataksija; Hiperkinetinis sindromas; Endogeninė bronchinė astma; Pulmonalinis nepakankamumas 11°; Lėtinė plautinė širdis; Liekamieji reiškiniai po vaikų cerebrinio paralyžiaus. Objektyvioje būklėje atvykus aprašoma, kad „ligonė encefalopatiška, neadekvačios emocijos.

Atsisėda lovoje, pavalgo. Dalinai kontroliuoja dubens organų funkcijÄ . Stacionarinio gydymo metu konsultuota psichiatro: psichiatras - nepatikslinta demencija. MMSE (protinės bÅ«klės mini tyrimas) - 18 balų. Blessed’o demencijos skalė - 17 balų. IÅ¡ gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 356/16 matyti, kad V. M. gydėsi pirmame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2016-05-02 iki 2016-08-30, nustatytos Å¡ios dgn.: LOPL Bronchinė astma KN III°, DeÅ¡inės blauzdos kaulų lūžymas PAH HLP Å N III°; Apatinė paraparezė.

Psichiatras – nepatikslinta demencija. Iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 257/17 matyti, kad V. M. gydėsi pirmame ilgalaikio gydymo skyriuje nuo 2017-03-20 iki (duomenys neskelbtini), nustatyta demencija ir kt. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės išrašo iš ligos istorijos Nr. XV-15367 (53 b. l.) matyti, kad V. M. gydyta neurologijos skyriuje nuo 2015-08-06 iki 2015-08-14, dgn.: Lėtinė galvos smegenų išemija su PSIP anamnezėje (G45.0); Endogeninė bronchinė astma II-III laipsnio.

„Nusiskundimai: atsiųsta BPG siuntimu dėl Å«mios kraujotakos sutrikimo, nes savaitės eigoje buvo atvežta į priėmimo skyrių, po sulaÅ¡inimo bÅ«klė nepagerėjo, iÅ¡lieka galvos svaigimas, sutrikusi koordinacija, padidintas jautrumas, nemiga. Objektyvi bÅ«klė: sÄ moninga, pakankamai orientuota, kiek sudirginta gydymo eigoje. Buvo atlikta galvos smegenų KT (kompiuterinė tomografija) - amžini pakitimai. Angioencefalopatija. Vidinė hydrocefalija. Å iuo metu iÅ¡emijos požymių nematyti. [...] Stacionarinio gydymo metu buvo konsultuota psichiatro, dgn.: kitas delyras (F05.8).

Rekomenduota sumažinti psichotropinį poveikį turinčius preparatus. Dėl demencijos spręsti ambulatorine tvarka“. Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės radiologijos-endoskopijų skyriaus išrašo (53 b. l.) matyti, kad V. M. 2015-08-04 atliktas galvos smegenų KT tyrimas Nr. 3099. Aprašoma, kad supratentorialiai periventrikuliariai baltojoje smegenų medžiagoje matyti hipodensiniai židinukai - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai. [...] KT išvada: pradinės kraujagyslinės encetalopatijos požymiai, amžini involiuciniai galvos smegenų pakitimai.

Skilvelių sistema platesnė. [...]“. 2016-01-04 V. M. namuose buvo apžiÅ«rėta psichiatro ir psichologo, siekiant įvertinti psichikos bÅ«klę bei galimÄ pažinimo funkcijų sutrikimo laipsnį. Buvo užpildytas protinės bÅ«klės mini tyrimas (MMSE), kuriame tiriamoji surinko 9 balus, kas atitinkÄ ryÅ¡kų pažinimo funkcijų sutrikimÄ . Blessed’o demencijos skalės įvertinimas atliktas 2016-01-04, 23 balai - sunkus pablogėjimas (53 b. l.). Psichiatro įraÅ¡as ambulatorinėje kortelėje 2016-01-04:

„Vizitas namuose V. M. buvo aplankyta namuose su šeimos gydytoja ir psichologe E. Ž. psichinės būklės įvertinimui, nes pablogėjusi pacientės būklė ir pati atvykti negali. Žinoma, kad vienkartinai sirgusi vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu. Šiuo metu vargina dusulys, serga endogenine bronchine astma II-III stadija. Nuo 2015-08-06 iki 2015-08-14 dėl kraujotakos sutrikimo, galvos svaigimo, sutrikusios koordinacijos buvo gydyta Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologiniame skyriuje.

Psichinės bÅ«klės pablogėjimas pasireiÅ¡kia per pastaruosius metus. Pablogėjo orientacija, atmintis, ypač fiksacinė. Pradėjo gyventi praeitimi. Neatsimena giminių, nebežino savo adreso, ne visada pažįsta savo Å¡eimos gydytojÄ . Stebimas kognityvinių funkcijų susilpnėjimas, nebesugeba savimi pasirÅ«pinti. PrižiÅ«ri Å¡alia gyvenanti kaimynė. Sutriko dubens organų funkcija, nekontroliuoja Å¡lapinimosi ir tuÅ¡tinimosi. Gulint stacionare buvo atliktas galvos smegenų KT tyrimas. IÅ¡vadoje - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, amžini involiuciniai pakitimai, vidinė hydrocefalija.

Pacientė nevaikÅ¡to, guli lovoje, dirgli, skundžiasi galvos ir nugaros skausmu. Psichinė bÅ«klė: dezorientuota laike, vietoje orientuota su nežymia paklaida. Kontaktas neprasmingas. Nuotaika pažeminta. MÄ stymas sulėtėjęs, neproduktyvus. Emocijos skurdžios. Atmintis nusilpusi. Dėmesys iÅ¡blaÅ¡kytas. DemenciÅ¡ka. BÅ«senai nekritiÅ¡ka. Aktyvios psichopatologijos neiÅ¡klausta. MMSE - 9 balai, sunkus pažinimo sutrikimas. Blessed’o demencijos skalė 23 balai, sunkus pablogėjimas. Nustatyta dgn.: kita kraujagyslinė demencija (F01.8).

Tikslinga neurologo pakartotinė konsultacija diagnozės patikslinimui“. Įrašas 2016-01-08: „Atvyko prižiūrinti kaimynė ir informavo, kad šiandien buvo atvykęs neurologas į namus. Teigia, kad po konsultacijos pasidarė labai sudirgusi, verksminga, bus tvarkomi dokumentai į NDNT (neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Dgn.: kita kraujagyslinė demencija (F01.8)“. 2016-01-04 užpildyto protinės būklės mini tyrimo smulkesnis įvertinimas: punktas orientacija laike - tiriamoji teisingai atsakė, koks yra metų laikas, metus įvardijo kaip 2015, mėnesį kaip gruodį, nežinojo mėnesio dienos bei nežinojo savaitės dienos; punktas orientacija vietoje - teisingai atsakė, kurioje valstybėje gyvena, žinojo kuriame mieste randasi, teisingai įvardijo gatvę, tačiau nežinojo tikslaus adreso; trumpalaikės fiksacinės atminties testas - paprašyta pakartoti tris išmoktus žodžius, nepakartojo nei vieno, negalėjo teisingai suskaičiuoti atmintinai, nesuprato ir nevykdė popieriaus sulenkimo testo instrukcijų.

Iš neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III-ojo teritorinio skyriaus „Bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akto“ 2016-01-20, Nr. SP-185 (60 b. l.), matyti, kad jame atžymėta, jog V. M. nustatyta pagrindinė diagnozė - kitokia kraujagyslinė demencija (F01.8). Diagnozė specialiesiems poreikiams nustatyti - kitokia kraujagyslinė demencija (F01.8); Spazminis cerebrinis paralyžius, nepatikslintas (G80.00); Kitos patikslintos smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos (ryški ataksija) (167.8).

Aprašoma: „Iš anamnezės žinoma, kad sirgusi vaikų cerebriniu paralyžiumi, poliomielitu. Diagnozuota endogeninė bronchinė astma II-III stadija, vargina dusulys. Nuo 2015-08 mėn. gydyta RŠL (Respublikinės Šiaulių ligoninės) neurologiniame skyriuje dėl kraujotakos sutrikimo. Psichinės būklės sutrikimai pasireiškė per pastaruosius metus. Sutriko orientacija, pablogėjo atmintis, ypač fiksacinė. Stebimas kognityvinių funkcijų silpnėjimas, nesugebėjimas savimi pasirūpinti.

Nekontroliuoja šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijų. Yra priklausoma nuo slaugančio asmens. 2015-08-04 atliktas galvos smegenų KT tyrimas, išvadoje - pradinės kraujagyslinės encefalopatijos požymiai, amžini involiuciniai galvos smegenų pokyčiai, vidinė hydrocefalija. 2016-01-08 konsultuota neurologo, dgn.: kraujagyslinė demencija. Dekompensuotas kraujotakos sutrikimas. Ryški ataksija. Dubens funkcijų sutrikimas. Ligonė nevaikšto, gulinti, sunkiai apsiverčia lovoje. [...] Ligonei yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2016-01-20 neterminuotai. [...] Specialųjį nuolatinės slaugos poreikį įtakojo sunki demencija su ryškiu kognityvinių funkcijų sutrikimu, kai MMSE - 9, Blessed - 23.

Sveikatos bÅ«klė blogėjanti, ligonė gulinti, visiÅ¡kai priklausoma nuo slaugančio asmens, sveikatos bÅ«klės pagerėjimo tikėtis nėra pagrindo, todėl specialÅ«s poreikiai nustatyti neterminuotai“. IÅ¡ eksperto iÅ¡vados ir medicininių dokumentų (53, 57, 60 b. l.) matyti, jog jau nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio V. M. psichinė sveikatos bÅ«klė pradėjo sparčiai blogėti: 2015 m. rugpjūčio mėnesį psichiatras jai konstatavo nepatikslintÄ demencijÄ , MMSE (protinės bÅ«klės mini tyrimas) - 18 balų, kas atitinka vidutinį pažinimo funkcijų sutrikimÄ , Blessed’o demencijos skalės įvertis - 17 balų, vidutinis pablogėjimas, 2016-01-04 atlikus tyrimÄ , protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryÅ¡kų pažinimo funkcijos sutrikimÄ , Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimÄ , konstatuota kita kraujagyslinė demencija (F01.8), t. y., praėjus vos keliems mėnesiams, jai sutriko atmintis, ji nepažino artimųjų, atsisakė vartoti vaistus ir pan., jai buvo nustatyta nuolatinė slauga, todėl dar praėjus keliems mėnesiams, t. y., testamento sudarymo metu V.

M. psichinė sveikatos bÅ«klė buvo dar labiau pablogėjusi. Nors į teismÄ dėl V. M. pripažinimo neveiksnia kreiptasi nebuvo, tačiau testamento sudarymo metu ji jau sirgo psichine liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Nagrinėjamos bylos atveju faktÄ , kad palikėjai buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, t. y. kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2016 m. balandžio 28 d. testamento sudarymo metu, patvirtina ne tik ekspertizės aktas ir ekspertizės metu iÅ¡nagrinėti medicininiai duomenys, bet ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie vertintini kartu su byloje atliktos ekspertizės aktu.

Teismo posėdyje Å¡alių praÅ¡ymu buvo apklausti liudytojai, teismas vertino jų parodymus. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, ekspertizės akte bei mediciniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai B. G. ir E. Ž., kurios yra gydytojos. Liudytoja B. G. parodė, jog ji buvo V. M. Å¡eimos gydytoja apie 40 metų, pati dirba gydytoja apie 47 metus. V. M. sirgo cerebriniu paralyžiumi, nevaikščiojo. JÄ aplankydavo du kartus per mėnesį, pasiÅ¡nekėdavo. Paskutiniais V. M. gyvenimo metais jos psichinė sveikata labai pablogėjo, ji Å¡eimos gydytojos nepažindavo, klausdavo, ko Å¡i atėjo.

Sveikata pablogėjo jau nuo 2015 metų rugsėjo – spalio mėnesio, pradėjo blogiau matyti, sakė, kad nemato, blogai jaučiasi, kad atėjo naktį kažkas ir iÅ¡vogė drabužius, niekas nedavė valgyti ir pan. Psichiatro, V. M. nuomone, jai nereikėjo, nors jos kortelė jau buvo psichiatro įskaitoje. Pagalbos atsisakė. 2016 m. sausio mėnesio pradžioje ji atvyko su psichiatru V. B. ir psichologe E. Ž., jie atliko tyrimÄ , supildė testus, V. M. komisijoje gavo visiÅ¡kÄ negaliÄ . Tada ir pasakė jai, kad reikėtų paraÅ¡yti testamentÄ , tačiau V.

M. pasakė, jog vienÄ brolį turi ir taip jam viskas liks. Labai pastai matė, tik televizorių, nors turėjo akinius, jų neneÅ¡iojo. Sakydavo, jog nenori kalbėti, atmintis eina silpnyn. O jau 2016 metų sausio mėnesį jos neatpažindavo, nežinojo, kokius vaistus geria. Sakydavo, jog atėjo ir pavogė skalbinius, iÅ¡ Å¡aldytuvo iÅ¡nešė maistÄ . Liudytoja mano, jog tai buvo liga. Tokia bÅ«klė niekada negerėja, tokie ligoniai nepasveiksta. Atmintis ir pažinimas sutrinka, tai demencijos požymiai.

Kalba, o po 1 minutės nežino, kas toks esi. Toks žmogus negali priimti sprendimų, jis jau neveiksnus. Tokie ligoniai momentais pasako ir gerÄ atsakymÄ . BÅ«davo momentais proto praÅ¡viesėjimai, bet trumpi. Jos slaugė sakydavo, jog ji atsisako gerti vaistus, mėto. Pamatė, kad su atmintimi V. M. blogai, pasiÅ«lė slaugÄ , vis prie pensijos prisidės pinigėlių. Nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog V. M. Å¡eimos gydytoja jÄ dažnai lankė ir niekuomet nesudvejojo V. M. psichikos bÅ«kle, jos gebėjimu savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, tačiau teismo posėdyje minėta liudytoja, davusi priesaikÄ , nepatvirtino atsakovės teiginių, o nurodė prieÅ¡ingai, t. y., kad jau nuo 2015 m. rudens V.

M. psichinė sveikatos bÅ«klė sparčiai prastėjo, kas atitinka byloje esančius medicininius dokumentus, todėl testamento sudarymo dienÄ ji tikrai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y., faktiÅ¡kai buvo neveiksni. Liudytoja E. Ž. parodė, jog ji nuo 1996 metų dirba psichologe, gal prieÅ¡ dvejus metus su psichiatru V. B. V. M. namuose jai atliko psichinės sveikatos tyrimÄ . V. M. nevaikščiojo, buvo invalido vežimėlyje. Be fizinės sveikatos negalios jai buvo nustatyta netiksli orientacija laike, nesugebėjo abstrahuoti, siauras mÄ stymas, pieÅ¡ti negalėjo, buvo su akiniais, reikėjo paraÅ¡yti, skaityti, sunkokai matė.

Buvo nustatyti organiniai sutrikimai, demencija, psichinės bÅ«klės adekvatumas ribotas, bÅ«na pagerėjimai ir pablogėjimai, fiksacinės atminties silpnėjimas, valios pakitimai. Esant organiniam pakenkimui psichozės nebuvo. V. M. suprato, kad gydytojai atėjo, bet kokiu tikslu – nesuprato. Su pinigais kažin ar suprato, kaip tvarkytis. Vietoje orientuota. Protinės bÅ«klės mini tyrimo įvertis - 9 balai, kas atitinka ryÅ¡kų pažinimo funkcijos sutrikimÄ . Blessed’o demencijos skalės įvertis - 23 balai, kas atitinka sunkų pablogėjimÄ , buvo nustatyta diagnozė – demencija ar senatvinė silpnaprotystė.

Kai tokia diagnozė, valinius sprendimus priimti negalėjo. Pagerėjimas nėra galimas, nebent praÅ¡viesėjimai. Narkozė užmigdant pablogina pacientų bÅ«klę, ypač jeigu yra organiniai sutrikimai, o jai narkozė buvo taikyta. Toks ligonis įprastuose pokalbiuose stengiasi imituoti kalbantįjį, jį mėgdžioti, slepia neįgalumÄ , dažnai vadovaujasi praeitimi. Atliekant tyrimÄ V. M. jau sirgo demencija, liga buvo pažengusi. Jie ne tik testÄ pildė, bet ir vadovavosi klinikine simptomatika – bendraujant, vaizdÄ susidaro iÅ¡ vizito.

IÅ¡vadÄ rašė psichiatras, jis ligonei atliko ir kompiuterinę tomografijÄ . Gydytojas analizavo bÅ«klę ir medicininius dokumentus. Gydytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai Z. B. ir A. K.. Liudytoja Z. B. parodė, jog ji su V. M. kartu augo, jÄ lankydavo ligoninėje ir namuose maždaug kartÄ per mėnesį. Kai V. M. susilaužė kojÄ 2016 metais, jos psichinė sveikata visai pablogėjo, pradėjo nesutarti su broliu, sakė, jog jis vagia patalynę ir pan. 2016 metų žiemÄ buvo pririÅ¡ta prie lovos, Å¡aukė, rėkė, norėjo lipti iÅ¡ lovos, tada nieko su ja nekalbėjo, tik pasėdėjo, V.

M. visai nesiorientavo. Slaugos ligoninėje su ja kÄ nors rimtai nebuvo įmanoma kalbėti, ji tik „vagino“ brolį. O 2017 metais visai negalėjo susikalbėti, per 2017 metų jos gimtadienį abi žiÅ«rėjo albumus, V. M. nieko nekomentavo ir nieko neatsakydavo. Liudytojas A. K. parodė, jog yra V. M. brolio draugas, kartu dirbo, jo papraÅ¡ytas 2016 metų sausio ar vasario pradžioje aplankė V. M. ligoninėje, atnešė maisto, gal 20 minučių bendravo, ji praktiÅ¡kai nekalbėjo, jautėsi įtempimas, nesuvokimas, ji nesiorientavo, kas yra, nors jis prisistatė.

Po trijų savaičių vėl aplankė, bendravo gal 10 minučių, ji klausė, kas jis tos, nors jis prisistatė, nebendravo, nusisuko į sienÄ , ligonės kaimynai pasakė apie jos sveikatÄ . IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, jog 2016 metų pradžioje V. M. asmenų nebeatpažino, su ja logiÅ¡kas bendravimas buvo neįmanomas, sunkiai suvokė, kas vyksta. Liudytojos Zosė O. P., V. D., L. K. ir J. Ž. patvirtino prieÅ¡ingas aplinkybes, t. y., patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog V. M. buvo veiksni testamento pasiraÅ¡ymo metu.

Liudytoja Zosė O. P. parodė, jog yra kaimynė nuo 1976 metų, vyrui mirus su V. M. bendravo daugiau. Grįžus iÅ¡ ligoninės, jai reikėjo pagalbos. Kiek ji bendravo su V. M., jai nekilo įtarimų dėl jos veiksnumo. Su kompiuteriu dirbo gal dar ir 2016 metų pirmÄ pusmetį, apie testamentÄ nekalbėjo, truputį buvo pikta ant brolio. Ji leido V. M. vaistus, tai atsiskaitydavo pati. Jai padėjo atsakovė. 2016 metų 1-4 mėnesius nebendravo, nes V. M. buvo ligoninėje, ten Vida susitvarkė. VasarÄ ji pati buvo iÅ¡važiavusi. 2016 metų rugsėjį pamatė, kai jÄ pakvietė, po to daugiau nematė.

Bendravo buitiniais reikalais (kaip ant basono atsisėsti ir t. t.). Matė tik vienÄ kartÄ , jÄ pažino, nematė, jog V. M. visai nesusigaudytų, susitikimas truko gal 1 valandÄ , sutvarkė lovÄ , pakeitė drabužius, iÅ¡metė skalbti, padėjo, ko reikėjo, aptvarkė. Liudytoja V. D. parodė, jog ligoninėje 2016 m. balandžio mėnesį, o vėliau – slaugos ligoninėje lankė savo mamÄ , palatoje gulėjo ir V. M.. Su V. M. kalbėjo bendromis temomis (apie sveikatÄ , orÄ ), mano, jog buvo normaliai bendraujanti moteris.

Labai džiaugdavosi Vida, jÄ pamačiusi, sakė, jog turi brolį Kaune, apie testamentÄ nieko nekalbėjo. Nematė, ar skaitė, ar turėjo akinius, ar pinigus skaičiavo. JÄ pažindavo, Å¡ypsodavosi, sakydavo jos vardÄ . Net 2017 metais jÄ pažino, nematė, jog bÅ«tų neadekvati, pasakojo, kad vyras miręs, vaikų neturi, buvo mandagumo pokalbiai, gal 5-10 minučių. Jos pačios vidurinis iÅ¡silavinimas. Vida slaugė ir jos mamÄ , nors su ja draugės nebuvo. Liudytoja L. K. parodė, jog yra paÅ¡tininkė, jau 24 metus neÅ¡ioja pensijas.

Visada pati V. M. pasiimdavo pensijÄ , pasiraÅ¡ydavo, gal 2 minutes trukdavo pokalbis, buvo Å¡viesaus proto, pokalbis bÅ«davo apie orÄ , gamtÄ , apie atsakovę gerai atsiliepdavo. NeÅ¡davo ir į ligoninę, paskutiniu metu V. M. gulėjo lovoje, tai duris atidarydavo atsakovė, ji bÅ«davo, kai pinigus paduodavo, toks susitarimas, kad nedingtų. Liudytoja J. Ž. parodė, jog ji slaugė V. M., kai negalėdavo V. B.. Anksčiau bendraudavo, nuotraukas kartu vartydavo, žinodavo, kada atneÅ¡a pensijÄ , jÄ pasiimdavo pati, pasiraÅ¡ydavo pati, tik mokesčius padėdavo sumokėti Vida.

Turėjo kompiuterį, prie jos nieko nedarė. Paskutiniais metais buvo sÄ moninga, kalbėjo, jog viskÄ paliks Vidai. Kai skambindavo brolis, nenorėdavo kalbėti. Kartais atvykdavo brolis, klausdavo, ar nieko netrÅ«ksta, V. M. patikindavo, jog nieko netrÅ«ksta, Vidutė pilnai aprÅ«pina. Iki mirties jau beveik neskaitė, tik reklamas vartė. Akiniai bÅ«davo padėti prie lovos. Pinigus pažino, žinojo, net kokios kupiÅ«ros yra piniginėje. Kūčias, Kalėdas Å¡vęsdavo su Vida, su broliu nėra Å¡ventusi, laidojo Vida.

Paskutinį kartÄ , kai V. M. gulėjo ligoninėje, ji buvo nuėjusi, jÄ atpažino. Minėtos liudytojos kviestos atsakovės praÅ¡ymu. Nors jos nurodė, kad V. M. buvo Å¡viesaus proto, normaliai bendravo, jas pažino, naudojosi kompiuteriu ir pan., tačiau minėtų laikotarpių nekonkretizavo, be to, nepateikė jokių konkrečių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog V. M. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Minėtos liudytojos neturi specialių žinių, kad nustatyti, ar V.

M. buvo veiksni, su ja bendravo epizodiÅ¡kai ir trumpÄ laiko tarpÄ , dažniausiai buvo palaikomi mandagumo pokalbiai, kurie vykdavo bendromis temomis, jos V. M. nesirÅ«pino, neslaugė, iÅ¡skyrus J. Ž.. J. Ž. padėdavo atsakovei rÅ«pintis V. M., jÄ slaugyti, kai V. B. negalėdavo, tačiau ir ji nieko konkretaus nenurodė. Be to, ji su atsakove buvo geros pažįstamos, buvusios bendradarbės, jų abiejų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su pagyvenusių asmenų priežiÅ«ra (118-120 b. l.), todėl ji gali bÅ«ti suinteresuota duoti atsakovei naudingus parodymus.

Be to, psichologė E. Ž. nurodė, jog V. M. galėjo pažinti pinigus. Abi gydytojos nurodė, jog sergant demencija bÅ«na praÅ¡viesėjimai ir vėl pablogėjimai, kad V. M. galėjo ir atpažinti ir normaliai bendrauti tam tikrÄ laikÄ , be to, sergant Å¡ia liga bÅ«dingas kalbančiojo imitavimas, jo pamėgdžiojimas, todėl pokalbį bendromis temomis V. M. galėjo ir palaikyti. Byloje pateiktos V. M. sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais, nieko neįrodo, nes jos sudarytos 2013 metais, o duomenys, kad mokėti mokesčiai, kai kvituose pasiraÅ¡o V.

B., tik patvirtina tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų parodymus, jog mokesčius V. M. sumokėdavo V. B. (31-38 b. l.). Be to, net J. Ž. nurodė, jog V. M. turėjo kompiuterį, tačiau prie jos nieko nedarė, todėl neaiÅ¡ku, ar ji paskutiniais gyvenimo metais juo naudojosi. Å ių liudytojų parodymai leistų daryti tik prielaidÄ dėl V. M. gebėjimo suformuoti savo valiÄ dėl ginčijamo testamento ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti. Tačiau teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrįstas prielaidomis, o nurodytų liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad iÅ¡ bylos įrodymų viseto padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamame testamente yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės V.

M. valia. Atsižvelgiant į apklaustų liudytojų suinteresuotumÄ (J. Ž.) arba bendravimo intensyvumÄ su V. M., minėtų liudytojų parodymai laikytini mažiau patikimais įrodymais nei ekspertų iÅ¡vada ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Kadangi minėti asmenys su V. M. bendravo tik epizodiÅ¡kai, neturi specialių žinių, todėl galėjo nepastebėti blogėjančios jos psichinės sveikatos, todėl Å¡ių liudytojų parodymai nepaneigia byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadų bei kitų byloje esančių duomenų, patvirtinančių, kad V.

M. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Ekspertizės akto iÅ¡vadoms, gydytojų parodymams, medicininiams dokumentams taip pat prieÅ¡tarauja notarės N. M. paaiÅ¡kinimų duomenys apie V. M. buvimÄ socialiai orientuota, jos gebėjimÄ bendrauti, suformuoti savo valiÄ dėl ginčijamo testamento ir jÄ iÅ¡reikÅ¡ti. Dėl byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos itin reikÅ¡mingi yra duomenys bei nustatytos aplinkybės apie V.

M. iÅ¡reiÅ¡kimÄ savo valios testamentÄ patvirtinusiai notarei N. M. bei jos (valios) įforminimÄ testamente. Byloje nustatyta, kad ginčijamo testamento turinys buvo notarės suraÅ¡ytas pabendravus tik su atsakove V. B. bei nepabendravus su V. M. ir nežinant jos valios. Visus dokumentus, reikalingus testamento sudarymui, prieÅ¡ dienÄ iki testamento tvirtinimo notarei pateikė pati V. B.. Bylos duomenys rodo, kad testamento turinyje notarė iÅ¡ anksto, net nepabendravusi su V. M., įrašė, jog testatorės veiksnumu įsitikino.

Teismo posėdyje ji nurodė, jog prieÅ¡ vykdama patikrino neveiksnių asmenų registrÄ , jame V. M. įraÅ¡yta nebuvo, tačiau nieko nežinojo, jog ji serga psichikos liga, tačiau apie tai net nepasidomėjo, nors pacientė buvo gana senyvo amžiaus, tuo labiau, kad turtas paliekamas svetimam žmogui. Vykdama į ligoninę pas V. M., notarė pasiėmė parengto testamento projektÄ , ant kurio iÅ¡ pradžių testatorei net nedavė pasiraÅ¡yti, kad nesugadintų, ir tik įsitikinusi, kad Å¡i gali pasiraÅ¡yti, padavė pasiraÅ¡yti du testamento egzempliorius.

Tai suponuoja galimybę teigti, kad notarė turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ dėl atitinkamos V. M. valios egzistavimo, atsivežė jau parengtÄ testamentÄ , ko koreguoti reikalui esant bÅ«tų neturėjusi kaip. Nuvykusi į ligoninę pas V. M. notarė tik įformino jau suraÅ¡yto testamento patvirtinimÄ . Be to, testamento turinys nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, nes nurodyta, jog turtÄ palieka lygiomis dalimis V. B.. Tai perÅ¡a iÅ¡vadÄ , kad galbÅ«t pirminis variantas ir buvo lygiomis dalimis palikti turtÄ atsakovei ir testatorės broliui, tačiau vėliau buvo taisyta ir visiÅ¡kai iki galo nepataisyta, gal lygiomis dalimis palikti turtÄ ir buvo tikroji testatorės valia, tačiau paskutiniu momentu ji buvo pakoreguota, apie tai jai nieko nepasakant.

Taip pat, garsiai skaitant testamentÄ , minėta klaida turėjo bÅ«ti pastebėta ir iÅ¡taisyta, todėl kyla abejonių, ar notarė jį skaitė garsiai, ar tik davė susipažinti pačiai testatorei. Be to, byloje nėra duomenų, jog notarė bÅ«tų pasiteiravusi gydytojų apie ligoninėje gydomos V. M. psichinę sveikatos bÅ«klę, nors, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu, tai darytina. Negalima visiÅ¡kai atmesti galimybės, kad dokumento projektas dėl konkretaus asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimo, parengtas tam asmeniui nedalyvaujant, gali atitikti tikrÄ jÄ to asmens valiÄ ir bÅ«ti to asmens, susipažinus su turiniu, patvirtintas, bet byloje nustatyta, kad testatorė tuo metu jau sirgo psichikos liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nors teismo ir nebuvo pripažinta neveiksnia, todėl sudarant testamentÄ galėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ir ne jos valia.

Be to, nei vienas iÅ¡ liudytojų apie testamentÄ nieko nežinojo, su jais ji apie tai nekalbėjo. Liudytojai B. G. ji pasakė, jog testamento neraÅ¡ys, nes ir taip viskas liks broliui. Liudytojai J. Ž. ji pasakė, jog viskÄ paliks V. B., nes ji jÄ prižiÅ«ri, tačiau minėtos liudytojos parodymais teismas tikėti negali, nes ji turi byloje suinteresuotumÄ , kas nurodyta aukščiau. Be to, yra duomenų, jog V. M. ne visai gerai matė, tai konstatavo tiek Å¡eimos gydytoja, nes jai skundėsi ir pati V. M., tiek psichologinį tyrimÄ atlikę gydytojai, liudytojos Z.

B. ir J. Ž.. Notarė negalėjo pasakyti, ar testamentÄ testatorė skaitė ir pasirašė bÅ«dama su akiniais. IÅ¡ teisme apklaustų liudytojų, niekas neprisiminė, kad V. M. bÅ«tų neÅ¡iojusi akinius, bet patvirtino, jog ji nelabai gerai matė, paskutiniu metu žiÅ«rėjo tik televizorių ir skaitė reklaminius leidinius. Nors notarė, kaip teigia, testamentÄ garsiai perskaitė ir padavė V. M. susipažinti, tačiau kažin ar V. M. jo turinį suprato dėl progresuojančios ligos ir ar galėjo jį perskaityti dėl regėjimo sutrikimų.

Be to, jos vardas, pavardė ir paraÅ¡as ant testamento paraÅ¡yti ne viename lygyje, kaip neprimatančio ar nesuvokiančio, kÄ raÅ¡o, asmens (55, 152 b. l.). Tai teikia teisinį pagrindÄ teismui padaryti iÅ¡vadÄ , jog testatorė V. M. pasirašė iÅ¡ anksto parengtÄ testamentÄ , kurio turinys jai nebuvo suprantamas. ReikÅ¡minga yra ir tai, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų apie testatorės asmeniÅ¡kai savo valios iÅ¡reiÅ¡kimÄ notarei ir tos valios turinį. Ä®vertinus, tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada dėl testatorės V.

M. valios formavimosi, iÅ¡reiÅ¡kimo bei įforminimo ydingumo, dėl ko ginčijamas testamentas turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžiant dėl V. M. (ne)galėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, įvertinus ekspertizės iÅ¡vadÄ , medicininius dokumentus, liudytojų parodymus, byloje esančių įrodymų visumÄ , jų pakankamumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), konstatuotina, jog pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčijamo testamento sudarymo metu testatorė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – kita kraujagysline demencija (F01.8), kuri buvo tokio sunkumo, kad esmingai paveikė testatorės sugebėjimÄ suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, nors teismo ir nebuvo pripažinta neveiksnia, o tai lemia iÅ¡vadÄ , kad sudarant 2016 m. balandžio 28 d. testamentÄ nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia, dėl ko ieÅ¡kinys tenkintinas ir testamentas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. taikytos laikinosios apsaugos priemonės (17-19 b. l.) paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovui – 31,00 Eur žyminis mokestis, 386,50 Eur iÅ¡laidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, ir 500,00 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 18,76 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais (154 b. l.), advokato atstovavimo iÅ¡laidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbÄ dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti 2016 m. balandžio 28 d. V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), testamentÄ , patvirtintÄ Å iaulių miesto 4 - ojo notarų biuro notarės N. M., notarinio reg. NM-3314, negaliojančiu.Priteisti ieÅ¡kovui B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės V.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) 917,50 Eur (devynių Å¡imtų septyniolikos eurų, 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,76 Eur (aÅ¡tuoniolikos eurų, 76 euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Sprendimui įsiteisėjus, iÅ¡reikalautus medicininius dokumentus grÄ Å¾inti juos atsiuntusioms įstaigoms.LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-835-446/2017), sustabdant Å iaulių miesto 1-ajame notarų biure po 2017 m. balandžio 14 d.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios Å iauliai, Krymo g. 6-56, mirties užvestÄ paveldėjimo bylÄ , įpareigojant notarÄ V. Ž. neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo V. M. įpėdiniams iki civilinėje byloje Nr. e2-835-446/2017 bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas,- palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.Teismo sprendimui įsiteisėjus, apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡ti notarui V.

Ž.Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėja                                                                                Asta Čebatoriūtė