2025-02-12 Nr. AB-2745-3-61-3-02588-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-18-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02588-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti 2019 m. lapkričio 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-191111-00042 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.

2. Pareiškėjas prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. lapkričio 11 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191108-00040 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengtos atraminės sienelės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Aktas). Inspekcija 2019 m. lapkričio 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. gegužės 8 d. Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 8 d.

2.2. Pareiškėjas iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. įvykdyti Privalomojo nurodymo ir pašalinti savavališkos statybos padarinių negalėjo dėl svarbių priežasčių. Atraminė sienelė įrengta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribose. Atraminė sienelė buvo įrengta kartu su kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininku T. T., tačiau privalomasis nurodymas surašytas tik pareiškėjui.

2.3. Pareiškėjas, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti savavališką statybą. Gavęs Privalomąjį nurodymą, projektui parengti, savavališkų darbų ekspertizei atlikti, sąmatai apskaičiuoti kreipėsi į projektuotoją, gretimo žemės sklypo savininką. Be to, sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, skirtą Aplinkos apsaugos rėmimo programai.

2.4. Pareiškėjas 2020 m. birželio 6 d. gavo topografinį planą, o 2020 m. liepos 15 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 20-07/3 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Archifonas“ dėl nesudėtingo, kitos paskirties inžinierinio statinio – atraminės sienutės statybos techninio projekto derinimo Vilniaus miesto savivaldybėje ir „Infostatyba“ elektroninėje erdvėje (toliau – ir Sutartis). Galimybė atlikti savavališkos statybos įteisinimą priklauso nuo UAB „Archifonas“ darbų. Darbų pabaiga pagal Sutartį laikoma diena, kai gaunamas leidimas statybai. Prašymo teismui pateikimo dieną buvo sukelti pirminiai duomenys į „Infostatyba“ informacinę sistemą.

2.5. Iki Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pabaigos nėra gautas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas atraminei sienelei įrengti. Į gretimo žemės sklypo savininką dėl sutikimo kreipėsi ne vieną kartą, tačiau atsakymo negavo.

2.6. Egzistuoja svarbios priežastys pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi pareiškėjas imasi visų įmanomų veiksmų Privalomojo nurodymo įvykdymui.

3. Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą prašo pratęsti iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, jog jis įvykdyti Privalomojo nurodymo vienas negali, nes atraminę sienelę statė kartu su gretimo žemės sklypo savininku, kuriam, joks privalomasis nurodymas surašytas nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad apie šią aplinkybę 2022 m. rugpjūčio 1 d. informavo Inspekciją.

4. Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė jo netenkinti.

5. Inspekcija atsiliepimą į prašymą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Inspekcija, gavusi skundą, 2019 m. lapkričio 6 d. atliko patikrinimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, jog nurodytame žemės sklype įrengta atraminė gelžbetoninė sienutė – 1,64 m aukščio, 3,20 m ilgio, kita atraminės sienutės dalis – 1,73 m ilgio, 1,64 m aukščio, 25 cm pločio. Ant atraminės sienutės įrengta tvora iš medinių lentelių su metaliniais stulpeliais, tvoros aukštis nuo atraminės sienutės – 1,25 m.

5.2. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, VI skyriaus nesudėtingų statinių sąrašo 3 lentelėje nurodytais kitų inžinerinių statinių techniniais parametrais (aukštis > 1 iki ≤ 2 m), pareiškėjo pastatyta atraminė gelžbetoninė sienutė priskirtina II nesudėtingų statinių grupei, kuriai pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkto 1.2. punktą privalomas statybos leidimas.

5.3. Pareiškėjas statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai pareigūnei teisės aktuose nurodyto statybos leidimo, suteikiančio teisę atlikti minėto statinio statybos darbus, nepateikė, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punktu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.05.01:2017, bei atsižvelgiant į statinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, 2019 m. lapkričio 8 d. buvo surašytas Aktas ir 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui pateiktas Privalomasis nurodymas, kuriuo jis iki 2020 m. gegužės 8 d. buvo įpareigotas: nugriauti atraminę sienelę (išmatavimai: aukštis ~ 1,64 m, ilgis 4,93 m, plotis 25 cm) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

5.4. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 17 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, kuriame nurodė atliekamus veiksmus savavališkos statybos padariniams pašalinti. Išnagrinėjusi šį prašymą, Inspekcija 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SDPN-00-200427-00015 pratęsė privalomojo nurodymo vykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4681-484/2020 tenkino pareiškėjo prašymą ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2021 m. rugpjūčio 8 d.

5.5. Kitų aplinkybių apie įteisinimo veiksmus, kurie būtų atlikti laikotarpiu, kurį suteikė Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4681-484/2020, pareiškėjas nenurodė, tik abstrakčiai teigė, kad vyko susirašinėjimas su kaimyninio žemės sklypo savininku, taip pat teigė, kad papildomus veiksmus atlikti sutrukdė pandemija ir šalyje paskelbtas karantinas.

5.6. Siekiant pratęsti nustatytą įvykdymo terminą vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi būti nurodomos svarbios ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiančios priežastys, patvirtinančios, kad objektyviai nėra galimybės įvykdyti reikalavimo per nustatytą terminą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pateikimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

5.7. Nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas ir nuspendus pratęsti terminą, jis turi būti nustatomas protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins statytojo (statinio naudotojo) suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais saugomų teritorijų ir kt.) bei trečiųjų asmenų interesais. Būtent dėl to statybos teisinių santykių dalyviai, siekdami statybų rezultatų, turi elgtis protingai ir sąžiningai bei tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas.

5.8. Nustačius bei įvardijus pažeidimus, statytojas privalo kuo greičiau imtis visų įmanomų priemonių tiems pažeidimams pašalinti, todėl nėra aišku, pirmiausia, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis pareiškėjas pageidauja būtent papildomų metų termino – pareiškėjas nedetalizuoja tokio termino būtinumo ir pagrįstumo, antra, pareiškėjas nenurodo ir kokius konkrečius veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 8 d. iki prašymo teismui pateikimo, kuriuos būtų galima laikyti, kaip svarbia aplinkybes, patvirtinančias siekį kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl mano, kad prašomas terminas yra nepagrįstas ir pernelyg ilgas.

5.9. Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimas šiuo atveju negali pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o tenkinus pareiškėjo prašymą visiškai, būtų suteiktas nepagrįstai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams šalinti, per kurį nebūtų šalinami teisės aktų pažeidimai.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:

7.1. Inspekcija 2019 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui surašė Aktą, kuriame nurodė, kad neturint statybą leidžiančio dokumento žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), įrengta atraminė gelžbetoninė sienelė – kitos paskirties inžinerinis statinys.

7.2. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2019 m. lapkričio 11 d. surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo jį iki 2020 m. gegužės 8 d. nugriauti atraminę sienelę (išmatavimai: aukštis ~1,64 m, ilgis 4,93 m, plotis 25 cm) žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę.

7.3. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SDPN-00-200427-00015 pratęsė Privalomojo nurodymo vykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 8 d.

7.4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

8. Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas (14 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d.), ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad pareiškėjas, įvardindamas priežastis, dėl kurių turėtų būti pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, iš esmės nurodo tai, kad jis siekia gauti gretimo žemės sklypo savininko sutikimą, kuris, anot pareiškėjo, yra būtinas siekiant įteisinti savavališką statybą.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo savavališkos statybos padariniams pašalinti įvykdymo terminą į teismą kreipiasi ne pirmą kartą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į gretimo žemės sklypo savininką dėl sutikimo, nėra pakankamas pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padariniams įvykdymo terminą. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui Aktas ir Privalomasis nurodymas surašyti 2019 metais.

10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą yra visiškai nepagrįstas, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, prašymą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Pareiškėjas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir papildomai į bylą pateikė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjo skundo Inspekcijai kopiją ir pareiškėjo, T. T. ir architektų susirašinėjimą dėl atraminės sienelės įrengimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. neskundžiama nutartimi atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo prašymą.

12.2. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) (50 str. 3 d.) įtvirtinta teisė pareiškėjui tikslinti skundą net ir praleidus įstatyme įtvirtintą terminą, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo, arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išnagrinėti.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą vėliau nei terminas iki kurio pareiškėjas prašė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš esmės, negalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo.

12.4. Pareiškėjas, siekdamas operatyvumo pateikė teismui prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2023 m. gegužės 9 d. Toks pareiškėjo siekis yra akivaizdus, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surastas daugiau nei prieš 7 m. vykęs susirašinėjimas su rangovu, kuris patvirtina, kad ne tik pareiškėjas, bet ir kaimynas T. T., atliko sienelė statybos darbus, todėl vien tik pareiškėjo įpareigojimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, t. y. pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pažeistų Pareiškėjo interesus. Siekdamas savo interesus apginti, pareiškėjas pateikė Inspekcijai skundą dėl T. T. atraminės sienelės laikymo savavališka statyba. Šiuo skundu pareiškėjas prašė Inspekcijos atlikti patikrinimą ir surašyti savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą griauti 1,73 m ilgio atraminės sienelės dalį jos bendrasavininkui T. T. (arba T. T. ir pareiškėjui kartu, pagal galiojančią praktiką). Šis pareiškėjo skundas apeliacinio skundo pateikimo metu nebuvo išnagrinėtas.

12.5. Pareiškėjo teiktas patikslintas prašymas atitiko ABTĮ (50 str. 3 d.) išimtinumo taisykles (būtinybė atsirado vėliau, būtinas bylai teisingai išspręsti).

12.6. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasinaudoti ABTĮ (50 str. 3 d.) nustatytomis išimtimis, kadangi Inspekcijai skundą tenkinus ir surašius naują privalomąjį nurodymą pareiškėjui ir T. T., vykdomas Privalomasis nurodymas būtų panaikintas, todėl teismas neteisingai interpretavo susidariusią situaciją ir neteisėtai atsisakė priimti patikslintą pareiškėjo prašymą. Inspekcija skundą iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. turėtų išnagrinėti ir pareiškėjas galėtų atitinkamai įgyvendinti Privalomąjį nurodymą, t. y. pašalinti neteisėtos statybos padarinius arba įteisinti savavališką statybą.

12.7. Nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl kaimyno T. T. kartu statytos sienelės neteisėtumo nelaiko aktyviais veiksmais. Būtent skundo padavimas ir jo išnagrinėjimas gali padėti gauti sutikimą iš kaimyno T. T. dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus bei sąžiningai siekė įteisinti šį nesudėtingą statinį.

12.8. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nes sprendė ginčą dėl į bylą neįtraukto T. T. teisių ir pareigų.

13. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Inspekcija pažymi, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai: 1) atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba 2) jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba 3) jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju Inspekcija pateikė prieštaravimą ir prašė nepriimti patikslinto prašymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti patikslintą prašymą.

15. Inspekcija nurodo, kad pareiškėjo teiginiai apie neva pamirštus rašytinius įrodymus nėra pagrindas konstatuoti, jog būtinybė pateikti patikslintą pareiškimą iškilo tik pareiškėjui prisiminus apie 2015 m. elektroninius laiškus, nes nėra nurodamos jokios objektyvios aplinkybės, lėmusios patikslinto pareiškimo pateikimą vėliau.

16. Inspekcija teigia, kad ši byla išnagrinėta dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. Privalomasis nurodymas surašytas pareiškėjui, kartu su prašymu jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių spręsti, kad byloje nagrinėjamas klausimas yra susijęs su kitų asmenų teisėmis ir pareigomis, nepateikta. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą nedaro jokios įtakos T. T. teisėms ir pareigoms, kadangi Privalomuoju nurodymu numatyti įpareigojimai skirti pareiškėjui, o ne T. T. Jeigu byloje būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, T. T. teisėms ir pareigoms tai taip pat neturėtų įtakos, todėl spręsti, kad pareiškėjo nurodomas kaimynas T. T. turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 24 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į gretimo žemės sklypo savininką dėl sutikimo, nėra pakankamas pagrindas pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padariniams įvykdymo terminą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

20. Atsakydama į pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų (T. T.), todėl egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtu pagrindu, įvertinęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2284/2014; kt.).

21. Pasisakymas dėl asmenų teisių ar pareigų teismo sprendime suprantamas kaip tiesioginis nurodymas dėl asmens, neįtraukto į procesą, teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, o vien tik tokio subjekto paminėjimas teismo sprendime nereiškia, kad dėl tokio asmens buvo pasisakyta, teismo sprendimu nebuvo modifikuota asmens teisinė padėtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nagrinėjamas ginčas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuris yra surašytas tik pareiškėjui, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo sprendime pasisakyta dėl T. T. teisių ir pareigų (nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos), t. y. teismo sprendimas pažeidžia T. T. teises ar įstatymų saugomus interesus, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo ginčo šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

24. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

25. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nepriėmė nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas patikslintą prašymą pateikė praleidęs 14 kalendorinių dienų terminą (dėl šios aplinkybės ginčo nėra), atsakovas pateikė prieštaravimą, kuriame prašė nepriimti pareiškėjo patikslinto skundo, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą prašymą. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad patikslinto prašymo pateikimo motyvai, kad poreikis patikslinti prašymą atsirado tik praėjus metams nuo kreipimosi į teismą dienos, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas būtent pareiškėjo atžvilgiu surašyto Privalomojo nurodymo vykdymo pratęsimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad aplinkybė, jog vienu iš atraminės sienelės, kurią prašoma nugriauti, statytojų galimai yra gretimo žemės sklypo savininkas T. T., pareiškėjui buvo žinoma prašymo pateikimo teismui metu, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d., be to, iš pareiškėjo teismui pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vienas iš 2015 m. elektroninius laiškus siuntusių asmenų buvo jis pats, todėl neaišku, kokios aplinkybės trukdė pareiškėjui nurodytą susirašinėjimą įvertinti anksčiau ir laiku pateikti patikslintą prašymą, bei šias aplinkybes nurodyti pirminiame prašyme, o taip pat ir Inspekcijai 2019 metais, kuomet buvo surašytas Privalomasis nurodymas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismas sprendžia patikslinto skundo priėmimo klausimą ir turi diskreciją vertinti, ar priimti patikslintą prašymą (skundą) yra būtina bylai teisingai išspręsti. Įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai motyvavo atsisakymą priimti patikslintą prašymą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį yra nepagrįsti.

28. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai nustatė bei įvertino faktines aplinkybes, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti išsamūs motyvai dėl pareiškėjo pateiktų argumentų, taip pat ir proporcingumo principo kontekste. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė