d9a9ca72-78f3-4f3b-a3e7-baea0ff628d7 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-307/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34515-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam I.

K. ir jo gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. K. gynėjo advokato Albino Miliausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams; - pagal BK 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesnei bausmei apimant Å¡velnesniÄ jÄ , ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti kalėjime (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 83 straipsnio 1 dalis). Bausmės pradžiÄ nutarta skaičiuoti nuo nuteistojo I. K. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. I. K. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta galioti iki nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus vykdyti paskirtÄ bausmę Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę nutarta panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė I. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 265 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ , augino didelį kiekį kanapių, o bÅ«tent: 2020 m. nuo gegužės mėn. iki rugpjūčio 31 d., lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio sav., pažeisdamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1249 redakcija) 7 straipsnį, draudžiantį auginti kanapes Lietuvos Respublikos teritorijoje, augino didelį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatÄ kiekį, bet ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų, kurių dalį nuskynęs 2020 m. rugpjūčio viduryje, likusį didelį kiekį – 47 vnt. kanapių augalų augino iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kai nuo 10.25 val. iki 11.15 val. toje pačioje vietoje atliktos įvykio vietos apžiÅ«ros metu, šį didelį kiekį – 47 vnt. kanapių augalų surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Be to, I. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. vidurio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, lauke prie savo negyvenamos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav., užauginęs ne mažiau kaip 47 vnt. kanapių augalų bei 29 vnt. glotniagalvių genties grybų, 2020 m. rugpjūčio viduryje, tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dalį jų nuskynė ir džiovino neįrengtame name savo negyvenamoje sodyboje (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav., o taip pat gyvenamajame name savo gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav.

Tokiu būdu jis neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos – 5 448,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 6,1 proc. iki 10 proc.) ir psichotropinės medžiagos – 5,010 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino. Jis neteisėtai laikė jas tose pačiose vietose iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., kol atliktų kratų metu jas surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai: gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav.

– 0,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 7,1 proc.); neįrengtame name (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio sav. – 5 448 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 6,1 proc. iki 10 proc.), psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kurių bendroji masė 5,010 g. II.

Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistojo I. K. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

1. Apelianto teigimu, apygardos teismas paskirdamas bausmę nuteistajam I. K. netinkamai įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, todėl, anot apelianto, paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo.

2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad parinkdamas bausmės rūšį bei dydį I. K. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-689/2018, Nr. 2K-296-788/2017, Nr. 2K-249-895/2017, Nr. 1A-103-307/2018, kadangi šių bylų aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios kaip nagrinėjamoje byloje (kai kuriose iš apygardos teismo nurodytų nutarčių nusikalstamos veikos buvo įvykdytos bendrininkų grupe, buvo disponuojama kur kas didesniais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais ir pan.).

3. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl I. K. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio, turėtų bÅ«ti įvertintas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendis faktinėmis aplinkybėmis analogiÅ¡koje byloje Nr. 1-106-238/2021, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016.

4. Nuteistasis I. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau nepaisant to, apygardos teismas, skirdamas bausmę už apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 265 straipsnio 1 dalyje, skyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir tokio savo sprendimo visiÅ¡kai nemotyvavo, taip pažeisdamas BK 55 straipsnio reikalavimus.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skiriant Å¡velnesnę bausmę nėra bÅ«tina nustatyti kokias nors iÅ¡imtines aplinkybes. Anot gynėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nereikalauja nustatyti tam tikrų ypatingų aplinkybių, Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad ir minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, įvertinus nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumÄ , nebÅ«tų teisingas (pavyzdžiui, kasacinėse nutartyse Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013).

6. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija už disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis numato itin griežtÄ minimaliÄ bausmę – deÅ¡imties metų laisvės atėmimÄ , kai tuo tarpu už kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalis), genocidÄ (BK 99 straipsnis), teroro aktÄ , kurio metu nužudomi žmonės (BK 250 straipsnio 4 dalis) nustatyta minimali bausmė yra mažesnė. Todėl apelianto įsitikinimu, įvertinus ilgalaikio įkalinimo neigiamÄ poveikį nuteistojo I. K. socialiniams ryÅ¡iams ir resocializacijai, yra aktualios BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje, I. K. paskirdamas galutinę subendrintÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę iÅ¡ esmės vertino tik padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ ir beveik nevertino padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, padarinių, duomenų, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors byloje nebuvo surinkta duomenų, kad I. K. kanapes ir glotniagalvius grybus augino bei iÅ¡ jų gamino narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ neturėdamas tikslo jas parduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tikėti I. K. parodymais, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, jas gamino sveikatinimo tikslais – arbatų, antpilų bei aliejaus gamybai. Kita vertus, prieÅ¡taraudamas savo paties teiginiams, apygardos teismas pripažino I.

K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoÅ¡irdžiai dėl jų gailėjosi. Aplinkybę, kad I. K. kanapes augino ir laikė neturėdamas tikslo jas realizuoti, anot gynėjo, patvirtina ir tai, kad kanapės buvo auginamos netoli namų, atviroje vietoje, o ne slaptai įrengtoje laboratorijoje.

8. Apelianto teigimu, I. K. charakterizuojančios aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , praeityje padaryti administraciniai pažeidimai nesusiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, darbovietės ir socialinės aplinkos charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi savo seneliu, sodybos renovacijai iÅ¡ banko yra pasiėmęs paskolÄ , yra aktyvus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos bendruomenės narys, anksčiau dirbo vidaus reikalų sistemoje, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės buvo atleistas, Å¡iuo metu gauna pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , serga (duomenys neskelbtini), kuri, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali progresuoti, nusikalstamomis veikomis reali žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir realių neigiamų pasekmių nesukėlė, jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiÅ¡kai, nenustatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo laikomos turint tikslÄ jas platinti, leidžia spręsti, jog I.

K. įvykdytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o nuteistasis tiek pavojingas, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus jam tik labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Anot apelianto, net ir minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir pasiektų tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ . Todėl mano, kad I. K., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtina Å¡velnesnė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad bÅ«tent laisvės apribojimo bausmes savo baigiamojoje kalboje siÅ«lė skirti ir prokuroras, ir prieÅ¡ingai nei teigia skundžiamame nuosprendyje teismas, savo praÅ¡ymÄ motyvavo aplinkybėmis apibÅ«dinančiomis tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek I. K. asmenybę. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat nurodė, jog keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo vietos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo I. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas dėl nuteistajam I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BK 50 straipsnio 3 dalis) nustatant I. K. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai), o taip pat nuosprendis tikslinamas nurodant, kad I. K. bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

Nuteistojo I. K. gynėjas pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl I. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bei BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog nesutinka su Å¡ia nuosprendžio dalimi, nes pirmosios instancijos teismas I. K. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę. Skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, nesilaikė kasacinės instancijos teismo praktikos dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, todėl paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistojo asmenybės pavojingumo.

Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iÅ¡ dalies. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininkÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos situacijoms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina, kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieÅ¡tarauja teisingumo principui, todėl parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is.

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį priimamas atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Kai byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu nuteistojo asmens ir veikos pavojingumo vertinimu, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-87-976/2020 ir kt.).

Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas, tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-P-18-648/2016 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę I. K., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, taip pat pagrįstai nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog Å¡iuo atveju taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje buvo nustatyta viena I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. už minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė dydžiu nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas. I. K. paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Skirdamas bausmes I. K. pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo deÅ¡imties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog taiko BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams.

Teismas taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį įvertino tai, kad I. K. neteistas, buvo baustas administracine tvarka, nors nedirba, tačiau turi lėšų pragyvenimui, jis gauna pareigÅ«no pensijÄ . Taip pat teismas įvertino, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis disponavo I. K., nebuvo iÅ¡platintos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, teismas įvertino ir tai, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad net BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta bausmė yra adekvati, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, atitinka įstatymo reikalavimus, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Nuteistasis I. K. padarė iÅ¡ anksto suplanuotÄ nusikaltimÄ , tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinė, narkotinė ir psichotropinė medžiaga į apyvartÄ nepateko, policijos pareigÅ«nų buvo rasta ir paimta, taigi Å¡i nusikalstama veika realių labai sunkių ar neatstatomų pasekmių kitiems asmenims nesukėlė. Vis tik bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad I. K. neteisėtai gamino labai didelį kiekį narkotinės ir psichotropinės medžiagos – 5 448,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 6,1 proc. iki 10 proc.) ir psichotropinės medžiagos - 5,010 g glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakÅ«nių bei jų dalių, turinčių psilocino.

Taip pat jis neteisėtai laikė 0,535 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose 7,1 proc.), 5 448 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija jose nuo 6,1 proc. iki 10 proc.), psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių bei jų dalių, turinčių psilocino, kurių bendroji masė 5,010 g. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintas narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kanapės (ir jų dalys) bei psilocinas yra įtraukti į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, pagal kurias kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g.

Narkotinės medžiagos - kanapių, kuria neteisėtai disponavo I. K., kiekis daugiau nei dvigubai virÅ¡ija minimaliÄ labai didelio kiekio ribÄ , psichotropinės medžiagos - glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakÅ«nių bei jų dalių, turinčių psilocino, kiekis nežymiai virÅ¡ija minimaliÄ nedidelio kiekio ribÄ . Apeliantas tvirtina, kad nuteistasis I. K., disponavęs narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) bei psichotropinė medžiaga – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakÅ«niais ir jų dalimis, neturėjo tikslo jų platinti.

Tačiau BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo tikslas veikai kvalifikuoti reikÅ¡mės neturi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo sprendimui nesivadovauti I. K. parodymais, jog narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė, jas gamino sveikatinimo tikslais – arbatų, antpilų bei aliejaus gamybai. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs kanapių antžeminių dalių kiekį (dar augančių ir nupjautų bei iÅ¡džiovintų).

Teismas taip pat įvertino, jog kanapių aliejus yra spaudžiamas iÅ¡ kanapių sėklų, kurių pas I. K. nebuvo rasta; nuteistasis kanapių žiedų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡gaunamas aliejus, nuo augalo nebuvo atskyręs, jų nedžiovino (dalis džiovinamų kanapių augalų buvo be žiedų), jis džiovino visas kanapių augalų antžemines dalis, kurios įprastai yra vartojamos kaip narkotinės medžiagos. Tokios byloje nustatytos aplinkybės neleidžia nuteistojo I. K. aiÅ¡kinimo apie narkotinės medžiagos - kanapių auginimÄ , laikymÄ iÅ¡skirtinai sveikatinimo tikslais, laikyti patikimu ir juo vadovautis.

Be to, net ir tikslo platinti narkotinę bei psichotropinę medžiagÄ neturėjimas, nebÅ«tų ta aplinkybe, kurios pagrindu veikÄ , dėl kurios nuteistas I. K., galima bÅ«tų vertinti kaip ypatingai mažo pavojingumo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad I. K. darbovietės ir socialinės aplinkos charakterizuojamas teigiamai, rÅ«pinasi savo seneliu, sodybos renovacijai iÅ¡ banko yra paėmęs paskolÄ , yra aktyvus (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos bendruomenės narys, anksčiau dirbo vidaus reikalų sistemoje, tačiau dėl sveikatos bÅ«klės buvo atleistas, Å¡iuo metu gauna pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, I. K. socialinė veikla, rÅ«pestis artimuoju, teigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį. Vis tik tokių aplinkybių, o taip pat aplinkybių, susijusių su ankstesne nuteistojo tarnyba vidaus reikalų sistemoje, paimta paskola, dar labiau Å¡velninti I. K. paskirtÄ bausmę, teisėjų kolegijos nuomone, nepakanka. Apeliantas nurodo ir tai, kad I. K. serga (duomenys neskelbtini), kuri, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, gali progresuoti. Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 115), vis tik aplinkybė, susijusi su nuteistojo liga, pati savaime nėra ta aplinkybė, kuriai esant, bÅ«tų besÄ lygiÅ¡kas pagrindas dar labiau Å¡velninti I.

K. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas dvigubai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas. Asmens sveikatos bÅ«klė, kaip ir kitos asmenį apibÅ«dinančios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos parenkant teisingÄ bausmę, atitinkančiÄ tiek veikos pavojingumÄ , tiek patį asmenį. Tuo pačiu pastebėtina, kad nuteistasis I. K. žinodamas apie savo sveikatos bÅ«klę nesusilaikė nuo labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir tai jam nesutrukdė nusikalsti įstatymui. Taigi byloje nustatyta, kad I.

K. asmenybė nelaikytina itin pavojinga (nebuvo nusikaltęs, nėra nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinančių duomenų), pirmiau minėtos aplinkybės rodo ir mažesnį I. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumu, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos Å¡velniausios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam I. K. paskyrimas, vertinant nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tačiau remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, kurios jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo paskiriant Å¡velnesnę bausmę, pagrindo dar labiau Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę nėra.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad sprendžiant dėl I. K. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio bÅ«tina įvertinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendį priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-238/2021 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį priimtÄ baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-489/2016. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad teismas net už tas pačias veikas skirtingiems asmenims neprivalo skirti vienodų bausmių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės, skirtinos I.

K., individualizavimui. Kitose bylose nuteistiesiems skiriamų bausmių rÅ«Å¡is, dydis, negali turėti įtakos nustatant bausmės dydį I. K.. Pagal teismų praktikÄ teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.). Pastebėtina ir tai, kad apelianto minimas Kauno apygardos teismo nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-106-238/2021, buvo pakeistas bylÄ instancine tvarka iÅ¡nagrinėjusio Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-296-318/2021), kuriuo vienam iÅ¡ nuteistųjų pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo sugriežtinta paskiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas I. K. už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskyrė bausmę dvigubai Å¡velnesnę už BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos minimaliÄ ribÄ , dar labiau Å¡velninti I. K. paskirtÄ bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuteistÄ jį teigiamai apibÅ«dinančias aplinkybes vertino kartu su nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančiomis aplinkybėmis. Å ių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrimas I.

K. leistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji yra teisinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pasisakęs dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo paskiriant I. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje Å¡io baudžiamojo įstatymo netaikė. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytais argumentais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai), nors skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta apie BK 54 straipsnio 3 dalies taikymÄ , tačiau paskiriant Å¡velnesnę bausmę negu numatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, akivaizdu, kad teismas šį baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 54 straipsnio 3 dalis) pritaikė, todėl Å¡ioje dalyje Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendis keistinas, nustatant, jog I.

K. penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam I. K. už BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog laisvės apribojimo bausmė už šį nusikaltimÄ laikytina pernelyg Å¡velnia, tai sudarytų nebaudžiamumo įspÅ«dį, o kai kuriuos visuomenės narius galėtų ir paskatinti tokio pobÅ«džio veikų darymui.

Be to, tokia bausmė neužtikrintų teisingumo ir bausmių proporcingumo principų įgyvendinimo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. BK 265 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba laisvės atėmimÄ iki penkerių metų. BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su I. K. asmenybe (neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta), taip pat, aplinkybes, apibÅ«dinančias padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (tyčinis baigtas nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotine medžiaga), tai, jog narkotinės medžiagos pareigÅ«nų buvo surastos bei paimtos ir į apyvartÄ nepateko, taip pat augintų kanapių augalų kiekį (47 vnt.), už apysunkį nusikaltimÄ (BK 265 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) I.

K. skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tai yra sankcijoje numatyta bausmė - bauda, jos dydį nustatant lygų baudos bausmės už apysunkį nusikaltimÄ minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nuteistajam I. K. skirtina 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda. Tokia bausmė užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimÄ bei neprieÅ¡taraus teisingumo ir proporcingumo principams. Paskyrus nuteistajam I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį naujÄ bausmę, spręstinas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Å¡iuo nuosprendžiu, pagal BK 265 straipsnio 1 dalį subendrinimo klausimas.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad pagal šį įstatymÄ bausmės bendrinamos tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal Å¡io kodekso 10 ir 11 straipsnius. Nagrinėjamu atveju I. K. nuteistas už vienÄ apysunkį ir vienÄ labai sunkų nusikaltimus, t. y. už kanapių, kurios priskiriamos narkotinėms medžiagoms, neteisėtÄ auginimÄ ir neteisėtÄ disponavimÄ labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Å ios nusikalstamos veikos atitinka minėtame įstatyme keliamas sÄ lygas, todėl I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo bÅ«du. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam I. K. terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi bÅ«ti atliekama kalėjime. Tokį sprendimÄ teismas priėmė vadovaudamasis BVK 83 straipsnio 1 dalimi, kitų tokio sprendimo motyvų nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi teismo teisę parinkti bausmės atlikimo įstaigÄ , 2019 m. birželio 27 d.

įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.) buvo panaikinta. BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms netekus galios ir įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, numatytus BVK 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 65 straipsnį nuteistuosius į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu I.

K. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Byloje nustatyta, jog šį nusikaltimÄ I. K. padarė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., t. y. po 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ asmuo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , vadovaujantis BVK 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d.

įstatymo redakcija) bausmę atlieka kalėjime. BVK 83 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.) numatyta, kad kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatoms jau nebegaliojant, nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta taip pat minėtoms baudžiamojo įstatymo nuostatoms netekus galios.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir jame nurodęs bausmės atlikimo įstaigÄ , į pasikeitusį teisinį reguliavimÄ neatsižvelgė. Jau minėta, kad pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ , nustatytÄ Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė nuteistajam I. K. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 50 straipsnio 3 dalį, o taip pat BVK 83 straipsnį, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina, panaikinant Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria I.

K. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nuosprendį pakeisti: Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir už atskirus nusikaltimus paskirta galutinė subendrinta bausmė.

I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirti 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudÄ . Nustatyti, jog I. K. penkerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, I. K. pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausme ir jam paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ penkeriems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti kalėjime. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Albinas Bielskis Nerijus Meilutis Regina Pocienė