R-552-17-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R552-17/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00103-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams Dovilei Ručytei ir advokatui Nerijui Plėdžiui,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos partijos Tvarka ir teisingumas skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Seimo nariui A. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. Sp-225 „Dėl Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ 2012 m. birželio 22 d. skelbtos publikacijos pripažinimo politine reklama“.

Skunde (b. l. 1-3 ) nurodo, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. liepos 3 d. gavo paklausimą, kuriuo prašoma ištirti, ar Jurbarko miesto ir rajono laikraščio „Mūsų laikas“ 2012 m. birželio 22 d., Nr. 49 (842) trečiame puslapyje paskelbta užsakyta publikacija (užs. Nr. 0296) „Seimo narys A. M. Jurbarko miesto ir rajono problemas sužino iš gyventojų“ (toliau – ir Publikacija) atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus politinės reklamos sklaidai ir apmokėjimui ir 2012 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-225 pritarti Politinės reklamos darbo grupės 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktai išvadai Nr. 3-52 (1.2) „Dėl Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ 2012 m. birželio 22 d. skelbtos publikacijos pripažinimo politine reklama“.

Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas, atsakovo išvados grindžiamos klaidingu teisinio reglamentavimo interpretavimu bei prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Publikacijos turinys neatitinka politinės reklamos požymių, todėl jai neturėtų būti taikomi politinės reklamos žymėjimo reikalavimai, nustatyti Politinės reklamos žymėjimo tvarkos apraše (toliau − Aprašas), patvirtintame Vyriausiosios rinkimų komisijos 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. Sp-58. Publikacijoje pateikta įprastinio pobūdžio Seimo nario periodiškai viešai skleidžiama atlygintina informacija, tiesiogiai susijusi su A.

M., kaip Seimo nario veikla. Šia informacija nesiekiama paveikti rinkėjų motyvacijos balsuojant rinkimuose, taip pat nėra propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa ar agituojama balsuoti partijos ar kandidato interesais. Skelbiama Seimo nario A. M. nuotrauka su Girdžių seniūnijos gyventojais nėra išsiskiriančio dydžio ar gerokai didesnė už kartu skelbiamą informaciją. Ja nesiekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar sudaryti palankų kandidato į Seimo narius įvaizdį.

A. M., kaip Seimo narys, pranešimus tiesiogiai susijusius su jo veikla Jurbarko rajoniniuose laikraščiuose periodiškai skelbdavo ir iki politinės kampanijos laikotarpio pradžios, iki 2012 m. balandžio 11 d. Seimo nario pareiga informuoti visuomenę apie savo, kaip Seimo nario, veiklą, kyla iš Konstitucijos ir įstatymų. Seimo nario veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato jo teisę už informacijos apie jo veiklą skelbimą sumokėti iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Teigia, kad išlaidos, panaudotos Publikacijos apmokėjimui negali būti pripažįstamos politinės reklamos išlaidomis, nes 2012 m. birželio 22 d. A. M. nebuvo registruotas kaip atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis. Partijos Tvarka ir teisingumas kandidatų sąrašai vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose 2012 m. Seimo rinkimuose buvo patvirtinti partijos Tarybos 2012 m. rugpjūčio 3 d., o kandidatų sąrašas, kuriame A. M. nurodytas kaip kandidatas į Seimo narius Jurbarko vienmandatėje rinkimų apygardoje, buvo įregistruotas Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. Sp-162.

Pareiškėjos atstovai teismo posėdyje papildomai nurodė, kad sprendimams dėl politinės reklamos vertinimo priimti Aprašas numato 7 darbo dienų terminą. Informacija Vyriausiojoje rinkimų komisijoje gauta 2012 m. liepos 3 d., o sprendimas priimtas tik 2012 m. rugsėjo 17 d. Mano, jog dėl šio esminio procedūrinio pažeidimo ginčijamas sprendimas yra neteisėtas.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasi jai suteiktais įgaliojimais ir nepažeisdama Įstatymo nuostatų. Remdamasi Įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 18 straipsniu, 19 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teigė, kad minėtos Publikacijos paskelbimas laikytinas politine reklama, nes politinės kampanijos laikotarpiu skelbiama kandidato nuotrauka su Girdžių seniūnijos gyventojais, kuria siekiama rinkėjams sudaryti palankų kandidato į Seimo narius įvaizdį, tai yra paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant, ar kurios skleidimu propaguojamas Seimo narys. Tai nėra įprastinio pobūdžio informacija apie Seimo nario veiklą, nes ji skelbiama kaip apmokėtas užsakomasis straipsnis. Nurodė, kad politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta, nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos, kitaip laikoma paslėpta politinė reklama, kuri yra draudžiama. A. M. išlaidos, panaudotos Publikacijos apmokėjimui, pagal Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 1 punktą laikytinos politinės reklamos išlaidomis.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepažeidė skundo tyrimo procedūros, nes surinkus visus reikalingus dokumentus, sprendimas buvo priimtas net greičiau nei per septynias darbo dienas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į skundą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. Sp-225, kuriuo 2012 m. birželio 22 d. laikraštyje „Mūsų laikas“ paskelbta publikacija „Seimo narys A. M. Jurbarko miesto ir rajono problemas sužino iš gyventojų“ pripažinta politine reklama (b. l. 9).

Nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. liepos 3 d. gavo paklausimą, kuriuo prašoma ištirti, ar laikraščio „Mūsų laikas“ (2012 m. birželio 22 d., Nr. 49 (842) trečiame puslapyje paskelbta užsakyta publikacija (užs. Nr. 0296) „Seimo narys A. M. Jurbarko miesto ir rajono problemas sužino iš gyventojų“ atitinka Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės (toliau – ir Įstatymas) įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo reikalavimus politinės reklamos sklaidai ir apmokėjimui.

Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinės reklamos darbo grupė 2012 m. rugsėjo 14 d. pateikė išvadą Nr. 3-52 (1.2) „Dėl Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ 2012 m. birželio 22 d. skelbtos publikacijos pripažinimo politine reklama“, kurioje pasiūlė publikaciją pripažinti politine reklama ir įpareigoti politinės kampanijos dalyvį, partiją Tvarka ir teisingumas išlaidas minėtos publikacijos skelbimui nurodyti Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraštyje ir Politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.

Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-225 pritarti Politinės reklamos darbo grupės 2012 m. rugsėjo 14 d. pateiktai išvadai Nr. 3-52 (1.2).

Pareiškėja ginčija šį sprendimą trimis pagrindiniais aspektais – pirma, Publikacijos turiniu nesiekiama paveikti rinkėjų motyvacijos ir ja nepropaguojamas konkretus politikas; antra, Publikacijos paskelbimo metu tretysis suinteresuotas asmuo dar nebuvo atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis; trečia - ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų numatytus terminus tokio pobūdžio klausimams spręsti.

Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad politinė reklama – tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose ar referendume arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.

Pagal įstatymo 19 straipsnio 5 dalį politine reklama nelaikomi ne politinės kampanijos laikotarpiu skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, jos valdymo organų veiklą, išskyrus atvejus, kai tokiais pranešimais yra agituojama per būsimą politinę kampaniją balsuoti valstybės politiko, politinės partijos ar jos nario interesais arba už tokius pranešimus yra atsilyginama, arba numatoma atsilyginti; politinės kampanijos laikotarpiu neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, informacija, kuria neraginama nedalyvauti referendume, balsuoti už ar prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą.

Taigi Įstatymas politine reklama laiko tiek politinės kampanijos dalyvio, tiek ir valstybės politiko ar politinės partijos vardu ar interesais skleidžiamą informaciją, kuri gali būti skleidžiama tiek už užmokestį, tiek ir neatlygintinai. Tokia informacija gali būti skleidžiama tiek politinės kampanijos metu, tiek ir tarp politinių kampanijų. Kad informacija būtų pripažinta politine reklama, būtina pagrindinė sąlyga – tokia informacija turi būti siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba propaguoti konkretų valstybės politiką, politinę partiją, jų idėjas, tikslus ar programą. Be to, politinės kampanijos laikotarpiu šios reklamos išimtys susiaurėja, tokia reklama nelaikomi tik neatlygintinai skleidžiami įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie valstybės politikų veiklą.

Byloje nustatyta, kad laikraštyje ‚Mūsų laikas“ publikacija „Seimo narys A. M. Jurbarko miesto ir rajono problemas sužino iš gyventojų“ buvo išspausdinta 2012 m. birželio 22 d., t.y. politinės kampanijos laikotarpiu. Už šią publikaciją pagal 212 m.birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MLR Nr.0120216 sumokėjo A. M. Darytina išvada, kad ši informacija nepatenka į Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį 2 punkte numatytą išimtį ir pagal savo formą yra politinė reklama. Šiuo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas faktas, kad A. M. kandidatu į Seimo narius, ir atitinkamai , politinės kampanijos dalyviu, buvo įregistruotas tik 2012 m. rugsėjo 3 d.

Įvertinusi Publikacijos turinį, teisėjų kolegija palaiko atsakovo poziciją, kad šia informacija siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją bei propaguojamas konkretus valstybės politikas. Šios informacijos pateikimo stilius neleidžia jos laikyti įprastinio pobūdžio informaciniu pranešimu apie valstybės politiko veiklą. Tai, kad Publikacijoje nėra akivaizdaus ir tiesioginio raginimo balsuoti už konkretų politiką ar jo atstovaujamą partiją, nekeičia Publikacijos esmės.

Įstatymo 18 straipsnyje nurodyta, kad politinės kampanijos laikotarpiu politinė reklama turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta nurodant lėšų šaltinį ir aiškiai atskirta nuo kitos skleidžiamos informacijos.

Nagrinėjama publikacija nebuvo aiškiai atskirta nuo kitos laikraštyje skleidžiamos informacijos, ji nebuvo pažymėta pagal Įstatymo reikalavimus ir joje nebuvo nurodytas lėšų šaltinis.

Politinės reklamos žymėjimo ir skleidimo monitoringo procedūrą reglamentuojantis Aprašo IV skyrius numato, kad Vyriausioji rinkimų komisija atlieka politinės reklamos stebėseną ir, nustačiusi, kad paskleista politinė reklama yra draudžiama, nepažymėta ar pažymėta pažeidžiant šį Aprašą, nedelsdama kreipiasi į politinę reklamą paskleidusį viešosios informacijos skleidėją (prireikus ir rengėją), prašydama pateikti paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo. Politinės reklamos ginčytinus (diskutuotinus) faktus vertina darbo grupė, kurią iš VRK narių ir sekretoriato darbuotojų sudaro Vyriausioji rinkimų komisija. Darbo grupė spręsdama ginčytinus (diskutuotinus) faktus dėl informacijos pripažinimo politine reklama turi teisę pakviesti (ar konsultuotis su) specialistus iš kitų institucijų, organizacijų. Darbo grupė politinės reklamos faktus nagrinėja per 7 darbo dienas, o esant išimtiniams (sudėtingiems) atvejams terminas gali būti VRK pirmininko sprendimu pratęstas dar 7 darbo dienoms. Darbo grupės nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio priimant Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus dėl informacijos pripažinimo politine reklama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad politinės reklamos ginčytiniems faktams tinkamai įvertinti būtina surinkti visapusišką informaciją, gauti paaiškinimus tiek iš reklamos davėjų, tiek iš jos skleidėjų, išreikalauti rašytinius bei kitokius įrodymus, konsultuotis su specialistais. Todėl, teismo nuomone, aukščiau minėtas 7 darbo dienų terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo visos reikalingos informacijos surinkimo dienos. Nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi 2012 m. liepos 3 d. skundą, nedelsdama - 2012 m. liepos 5 d. – kreipėsi į viešosios informacijos skleidėją. Kiti įrodymai buvo renkami 2012 m. liepos – rugsėjo mėnesiais. Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinės reklamos darbo grupė paskutinį reikalingą rašytinį įrodymą – PVM sąskaitą faktūrą MLR Nr.0120216 gavo 2012 m., rugsėjo 13 d., todėl, 2012 m. rugsėjo 14 d. pateikdama išvadą, veikė tinkamai ir teisės aktų nustatyto termino nepažeidė. Vyriausioji rinkimų komisija ginčijamą sprendimą priėmė 2012 m. rugsėjo 17 d., taip pat neviršydama 7 darbo dienų termino nuo visos informacijos surinkimo dienos. Atskirai pažymėtina, kad, pareiškėjos manymu, padarytas procedūrinis pažeidimas, neįtakojo pareiškėjos ar trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų bei nesukliudė jiems Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo ginčyti teisme.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr.Sp-225 yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos partijos Tvarka ir teisingumas skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius