2017-09-21 Nr. AB-17128-3-61-3-01771-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-792-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01771-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovas) 2017 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. BR6-1320911, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio departamento 2017 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. SP1-671, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 3R-98(AG-59/02-2017), kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų, todėl teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo J. M. skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuris neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė, kad per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino, t. y. pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. jis nėra pasirašytas, todėl pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Teismas sprendė, kad net ir nevertinant atskirojo skundo atitikimo kitiems ABTĮ keliamiems reikalavimams, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino.

II. Pareiškėjas J. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikto atskirojo skundo per išsiblaškymą nepasirašė.

Pažymi, kad yra garbingo amžiaus, daug dirba vasaros metu, kovoja už bičių išlikimą Lietuvoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 134 str. 2 d.).

Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių siekia pareiškėjas.

ABTĮ 138 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti atskirąjį skundą, atitinkantį ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimus – atskirajame skunde turi būti nurodytas teismo, kuriam adresuojamas skundas pavadinimas, skundžiama nutartis ir teismas, priėmęs tą nutartį, ginčijamai klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, apelianto prašymas. Nutartyje teismas pažymėjo, kad yra ir kiti ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje numatyti rekvizitai, tačiau jų pareiškėjui konkrečiai neįvardino. Taip pat nurodė, kad apeliantas savo prašymą turi formuluoti, atsižvelgiant į ABTĮ 144 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad šalindamas 2017 m. liepos 12 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, tačiau jo nepasirašė. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad net ir nevertinant atskirojo skundo atitikimo kitiems ABTĮ keliamiems reikalavimams, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas nustatytu terminu atskirojo skundo trūkumų nepašalino, ir pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškėjo atskirasis skundas, kuris neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, pareiškėjo buvo pasirašytas, todėl toks atskirojo skundo trūkumas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjui net nebuvo nustatytas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, gavęs nepasirašytą patikslintą atskirąjį skundą, nutartimi turėjo nustatyti terminą minėtam trūkumui pašalinti (ABTĮ 134 str. 4 d., 33 str. 1 d.).

Taip pat pažymėtina, kad 2017 m. liepos 12 d. nutartyje teismas pareiškėjui nurodė netinkamą ABTĮ straipsnį, kuriuo vadovaujantis turėjo būti formuluojamas apelianto prašymas. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teikiamo atskirojo skundo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad byloje pareiškėjo teiktiems skundams jau ne kartą teismo nutartimi buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, rengiant teismui teikiamus procesinius dokumentus, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai apginti savo pažeistas teises.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat išaiškintina, kad teisės aktai numato teisę asmenims gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 str. 1 d. ir 11 str.), be kita ko, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamą antrinę teisinę pagalbą vykdant asmenų gynybą ir atstovavimą bylose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė