A-525-1625-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1625/2012

Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Aleksejui Savčenkui ir advokatei Onai Gailiuvienei,

atsakovo atstovei Sandrai Junaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Tadui Bankauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltlanta“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Baltlanta“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (t. I, b.l. 3–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. BR6-(10.14)-20125 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Bendrovė 2007 m. kovo 15 d. Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyriui pateikė paraišką skirti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004 – 2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą. Paraiška buvo užregistruota kaip atitinkanti administracinės atitikties vertinimo kriterijus. Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyrius 2007 m. balandžio 23 d. atliko laivo „Kiras–I“ patikrą, taip pat atliko visų dokumentų, susijusių su laivu „Kiras–I“, patikrą, o pastabų nebuvo pateikta.

Agentūra, atmesdama paraišką, ginčijamą 2007 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą argumentavo tik tuo, kad pateiktas projektas neatitinka Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2007 metais pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 (toliau – ir Gairės) 23.4.5 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus, nes Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės departamentas) 2007 m. liepos 19 d. rašte Nr. R18-597 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta informacija apie laivo „Kiras–I“ užsiėmimą žvejybine veikla pagal ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-07 esančią medžiagą neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog neaišku, kodėl Agentūra padarė kategorišką išvadą, kad pateiktoje informacijoje apie laivo „Kiras–1“ užsiėmimą žvejybine veikla pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas ir jokio procesinio teismo sprendimo, kad žvejybos žurnale, o ne laivo žurnale esantys duomenys yra suklastoti, nebuvo priimta.

Be to, nepateikti argumentai, kodėl atmetami pateikti duomenys iš pagrindinio laivo žurnalo, kurio duomenų tikrumo niekas net neginčijo ir dėl jo nevyko joks ikiteisminis tyrimas. Teigė, jog patvirtintose laivo žurnalo 1B pildymo taisyklėse nustatyta, kad laivo žurnalas yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame žymima laivo veikla. Jame pateikiami duomenys apie laivo gyvenimo eigą ir įvykius laikomi pakankamais siekiant nustatyti dienų, kuriomis buvo vykdoma žvejyba, skaičių. Laivo žurnalo įrašai laikomi objektyviais, kol neįrodyta priešingai.

Nurodė, kad joks teisės aktas nereglamentuoja žvejybos žurnalo laive privalomumo. Todėl padarė išvadą, kad žvejybos žurnalas nėra būtinas tam, kad įrodytų pareiškėjo teisę į paramą. Tuo nurodytoje baudžiamojoje byloje tiriama, ar duomenys apie žvejybos laiką numatyti būtent žvejybos žurnale, yra suklastoti. Įtarimai yra pareikšti fiziniams asmenims, o ne pareiškėjui. Pažymėjo, kad Bendrovė 2007 m. vasario 14 d. sudarė sutartį dėl laivo „Kiras–I“ supjaustymo su sertifikuota Latvijos įmone „Liepajas metalurgs“, tačiau kol neišspręstas klausimas dėl paramos suteikimo, pareiškėjas su laivu „Kiras–I“, stovinčiu Klaipėdos uoste, negali nieko atlikti.

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 5–7) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigė, kad paraiškoje ir papildomai pateiktuose dokumentuose pareiškėjas neįrodė, jog pateiktas projektas atitinka Gairių 23.4.5 punkte nurodytą tinkamumo kriterijų – kad laivas „Kiras–I“ žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais) ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo dienos, arba buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 procentų dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus. Pažymėjo, jog Žuvininkystės departamento 2007 m. liepos 19 d. rašte Nr. R18-597 „Dėl duomenų pateikimo“ dėl informacijos apie laivo „Kiras–I“ užsiėmimą žvejybine veikla remiamasi duomenimis, kurie pagal ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-07 esančią medžiagą neatitinka tikrovės. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Neteisėtų paramos panaudojimo tyrimo skyrius 2007 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 25/11-4-1621 „Dėl dokumentų pateikimo“ pareikalavo pateikti dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti. Pabrėžė, jog tam, kad būtų priimtas sprendimas ir visapusiškai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl visų surinktų dokumentų peržiūros ir tik įvertinus visą FNTT surinktą medžiagą, buvo nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu (t. VI, b.l. 173–176) skundą patenkino ir panaikino Sprendimą. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį.

Nurodė, kad Gairių 23.4.5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš projekto tinkamumo kriterijų yra tai, kad laivas žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais) ne mažiau kaip 75 dienas per kiekvieną iš dviejų paskutinių 12 mėnesių laikotarpių, buvusių iki projekto paraiškos pateikimo datos (šių laikotarpių skaičiavimo pradžia – diena prieš projekto paraiškos įregistravimo Agentūroje datą), arba buvo išplaukęs į jūrą žvejybos tikslais ne mažiau kaip 80 procentų dienų skaičiaus, kuris laivui leidžiamas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus.

Gairėse nurodyta, kad Agentūra dėl duomenų apie pateiktų projektų atitiktį šiam projektų tinkamumo kriterijui kreipiasi į kompetentingas institucijas projektų paraiškų administracinės atitikties vertinimo metu. Informaciją apie tai, kiek dienų laivai žvejojo jūroje (t. y. buvo išplaukę į jūrą žvejybos tikslais), teikia: apie atviroje Baltijos jūroje žvejojančius laivus – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba, apie Baltijos jūros priekrantėje ir Atlanto vandenyne žvejojančius laivus – Žuvininkystės departamentas.

Pažymėjo, jog tai, kokiais dokumentais privalo remtis minėtos institucijos, kad pateiktų Agentūrai minėtus duomenis, teisės aktuose imperatyviai nėra įtvirtinta. Nustatė, kad Žuvininkystės departamentas užklausė Europos Komisijos dėl žvejybos dienų skaičiavimo. Europos Komisija 2007 m. rugsėjo 21 d. rašte atsakė, kad Bendrijos teisės aktuose nėra nustatyta, koks šaltinis naudotinas, nustatant žvejybos dienų skaičių, todėl pati valstybė narė turi apsispręsti dėl patikimiausio šaltinio, kurį naudojant būtų užtikrinta tiksli kiekvieno laivo veiklos ataskaita.

Tai būtina siekiant įsitikinti, kad panaudojant Bendrijos paramą, veiklą nutraukiantys laivai iš tiesų aktyviai vykdė žvejybinę veiklą ir jų pašalinimas iš laivyno realiai prisidės prie žvejybinių pastangų mažinimo. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių 1 punktą ir nurodė, kad šaltinį, kuriuo remiantis apskaičiuojamas laivo žvejybos dienų skaičius, pasirenka Žuvininkystės departamentas.

Nurodė, jog iš Agentūros pateikto 2007 m. liepos 19 d. rašto Nr. B18-597 matyti, kad Žuvininkystės departamentas rėmėsi pareiškėjo pateiktais laivo žurnalais. Pažymėjo, kad laivo žurnalų duomenys nėra ginčijami, laivo žurnale esantys duomenys apie laivo „Kiras–I“ žvejybos dienų skaičių yra galiojantys, dėl juose esančios informacijos teisingumo nevyksta joks ikiteisminis tyrimas. Be to, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 1993 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49 patvirtino, kad laivo žurnalas yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame žymima nepertraukiama laivo veikla.

Nurodė, kad tai yra tinkamas ir objektyvus dokumentas žvejybos dienoms apskaičiuoti. Tuo tarpu FNTT Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrius atlieka tyrimą dėl laivo „Kiras–I“ žvejybos žurnalo duomenų suklastojimo. Teismas nustatė, kad laivas „Kiras–I“ vykdė žvejybą Gairių 23.4.5 punkte nustatytą dienų skaičių. Laivas visų pirma buvo įregistruotas kaip žvejybinis, buvo įsigyti leidimai ir licencijos žvejybai. Tarptautinis konsignacijos biuras paliudijo, kad žvejybinis laivas „Kiras–I“ žvejojo Mauritanijos teritoriniuose vandenyse nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. liepos 18 d., turėdamas mėnesines žvejybos licencijas.

Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai yra išsamūs ir patikimi, todėl nėra pagrindo manyti, kad laivas „Kiras–I“ Atlanto vandenyne žvejybinės veiklos nevykdė. Nurodė, kad pagal Gairių 54 punktą, Agentūra, prieš priimdama sprendimą atmesti projekto paraišką, turi išsamiai išnagrinėti nustatytus neatitikimus ir papildomą informaciją, o nagrinėjamu atveju Agentūra neišsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas pagrindė sprendimą ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą.

Remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdyje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad Bendrovės pateiktas projektas atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti, todėl Agentūra priimtas sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas.

III. Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b.l. 186–191), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Agentūros Sprendimą, o skundą atmesti. Taip pat prašo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų ir atmestų skundo reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Atsižvelgia į Žuvininkystės departamento direktoriaus 2004 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V1-47 patvirtintų Lietuvos Respublikos žvejybos laivų žvejybos žurnalų ir iškrovimo/perkrovimo deklaracijų išdavimo ir pildymo taisyklių (toliau – ir Žvejybos žurnalų taisyklės) 1, 2, 23 – 33 punktus ir pažymi, jog tai, kad, žvejojant Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės vandenyse, joje iškraunant žuvis ir panašiai, vedami ir tos valstybės žvejybos žurnalai, nepaneigia pareigos vesti nustatytą Europos Bendrijų žvejybos žurnalą, pildyti iškrovimo/perkrovimo deklaracijas pagal Žvejybos žurnalų taisyklių reikalavimus, ir jas teikti Žuvininkystės departamentui. Nurodo, jog, tik tinkamai vedant žvejybos žurnalą, pildant iškrovimo/perkrovimo deklaracijas ir kompetentingai institucijai – Žuvininkystės departamentui – laiku pateikiant šias deklaracijas, taip pat žvejybos žurnalo pirmuosius egzempliorius, Žuvininkystės departamentas pagal gautus duomenis gali pateikti teisingą informaciją Agentūrai apie tai, kiek dienų žvejybiniai laivai žvejojo jūroje. Negavus šių duomenų ar esant jų tarpusavio prieštaravimams, Žuvininkystės departamentas privalo nurodyti Agentūrai, kad negali pateikti duomenų apie laivo žvejybos laiką. Pabrėžia, jog Bendrovė neįvykdė Žvejybos žurnalo taisyklių reikalavimų bei nepateikė pirmųjų žvejybos žurnalo egzempliorių, dėl ko Žuvininkystės departamentas 2007 m. liepos 19 d. negalėjo pateikti tinkamų duomenų apie laivo „Kiras–I“ žvejybos laiką.

2. Nurodo, kad laivo žurnalas, kuriuo kaip pagrindiniu dokumentu rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra išduodamas kiekvienam laivui, tiek užsiimančiam, tiek neužsiimančiam žvejybine veikla, jis nėra specialiai skirtas žymėti žvejybinei veiklai, turinčiai įtakos paramos skyrimui, laivo žurnalo duomenys neteikiami Žuvininkystės departamentui. Be to, laivo žurnalą išduoda, jo vedimo formą nustato ir pildymą kontroliuoja ne Žuvininkystės departamentas, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija bei jai pavaldžios įstaigos, kurioms pagal Gairių nuostatas nėra suteikti įgalinimai teikti Agentūrai informaciją apie laivo žvejybinę veiklą. Todėl Agentūra, gavusi Bendrovės paraišką, kreipėsi būtent į Žuvininkystės departamentą dėl Gairių 23.4.5 punkte nurodytos informacijos apie laivo „Kiras–I“ žvejybinę veiklą pateikimo. Žuvininkystės departamentas 2007 m. liepos 19 d. raštu Nr. Rl8-5917 nurodė, kad neturi galimybės pateikti duomenų pagal žvejybos laivo „Kiras–I“ žvejybos žurnalus ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl laivo žurnalo formos IB patvirtinimo“ (šis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas taikomas tik žvejybiniuose laivuose, plaukiojančiuose vietinio, pakrančių ir artimojo plaukiojimo rajonuose), nepagrįstai nurodė laivo žurnaluose pateiktus duomenis, siekiant, kad pareiškėjas formaliai atitiktų Gairių 23.4.5 punktuose keliamus projekto tinkamumo kriterijus. Todėl nesant žvejybos žurnalo ar abejojant jo duomenimis, Žuvininkystės departamentas neturėjo pareigos ieškoti papildomų duomenų apie laivo „Kiras–I“ žvejybos dienų skaičių, o privalėjo atsakyti Agentūrai, kad neturi duomenų apie laivo „Kiras–I“ žvejybos dienų skaičių jūroje. Tokią išvadą leidžia daryti ir FNTT ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-07 dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo, pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žuvininkystės departamento 2007 m. liepos 19 d. pažyma apie laivo „Kiras–I“ žvejybos laiką buvo suklastota, ir Agentūra, nustatinėdama Gairių 23.4.5 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus buvimą, remdamasi Žvejybos žurnalų taisyklėmis, kitais teisės aktais, neturėjo teisės ja vadovautis.

3. Nesutinka su teismo išvada, kad Bendrovės projektas atitinka teisės aktų reikalavimus paramai gauti. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalyką sudarė tik pareiškėjo atitikimas vienam iš Gairėse nustatytų projekto tinkamumo kriterijų pagal 23.4.5 punktą. Be to, pagal Gairių 22.2, 22.3 punktus pareiškėjui parama gali būti skirta, jeigu jis yra įvykdęs su mokesčių mokėjimu ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu susijusius įsipareigojimus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat projekto paraiškoje ir prie jos pridedamuose dokumentuose nepateikė klaidinančios informacijos dėl paramos skyrimo iš Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pažeidimo. Pabrėžia, jog Bendrovės projektas negali būti pripažintas tinkamu, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas turi labai didelių mokestinių nepriemokų valstybei, kurių bendra suma yra virš 5 milijonų Lt. Taip pat pareiškėjo pateikti laivo „Kiras–I“ identifikaciniai duomenys yra klaidinantys ir tarpusavyje prieštaraujantys. Todėl tik atlikus ikiteisminį tyrimą, galima bus nustatyti, ar paramos prašoma būtent tam laivui, ar šio laivo identifikaciniai duomenys ir kartu paraiškoje bei projekte pateikti duomenys atitinka tikrovę.

Pareiškėjas UAB „Baltlanta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VII, b.l. 14–18) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš Agentūros Bendrovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Žuvininkystės departamentas, vykdydamas Gairių reikalavimus, privalo teikti informaciją apie laivo žvejybos dienų skaičių tik remdamasis žvejybos žurnalo, kaip pagrindinio ir specialaus dokumento žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, duomenimis. Atsižvelgia į Žvejybos žurnalų taisyklių 1, 2 punktus ir nurodo, kad atsakovas taip pat sutiko, kad žvejybos žurnalas bei iškrovimo/perkrovimo deklaracija pildomi jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, o ne tam, kad būtų nustatytas laivo žvejybos dienų skaičius jūrų vandenyse. Be to, pagal šį žurnalą neįmanoma labai tiksliai nustatyti žvejybos dienų skaičiaus. Pažymi, jog Žvejybos žurnalų taisyklių 8.3 punkto nuostatos patvirtina, kad nėra privalu pildyti žvejybos žurnalą, jeigu ta valstybė, kurioje vykdoma žvejyba, reikalauja pildyti kitokios formos žurnalą, todėl atsakovo teiginys, kad žvejojant Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės vandenyse, joje iškraunant žuvis ir panašiai, vedimas ir tos valstybės žvejybos žurnalų, nepaneigia pareigos vesti nustatytą Europos Bendrijų žvejybos žurnalą, yra visiškai klaidingas ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Be to, Europos Komisijos 1983 m. rugsėjo 22 d. Reglamento (EEB) Nr. 2807/83, nustatančio išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles, IV Priedo 21.3 punkte taip pat nurodyta, kad jeigu atitinkama valstybė, kuri nėra narė, reikalauja pildyti kitos rūšies laivo žvejybos žurnalą, tai šis naudojamas vietoj Bendrijos žvejybos žurnalo. Teigia, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai iš Nouadhibou jūrinės regioninės direkcijos bei Nouadhibou prekybos laivyno direkcijos neginčytinai patvirtina, kad žvejybinis laivas „Kiras–1“ paskutinius dvejus metus žvejojo Mauritanijos teritoriniuose vandenyse nuo 2005 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. liepos 18 d., turėdamas mėnesines žvejybos licencijas ir tos valstybės žvejybos žurnalai visada buvo pildomi laive, dalyvaujant vietiniam stebėtojui. Be to, pagal Gairių reikalavimus nėra numatyta, kad, skaičiuojant laivo žvejybinių dienų skaičių, turi būti remiamasi tik žvejybos žurnalo duomenimis.

2. Pažymi, kad 1996 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 9 straipsnyje numatyta, kad laive turi būti laivo žurnalas, ir privalomų dokumentų, kurie turi būti laive, sąraše žvejybos žurnalo nėra. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 1993 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49 patvirtino laivo žurnalo 1B formą ir jo pildymo taisykles, kurių 1.1 punkte numatyta, kad laivo žurnalas yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame žymima laivo nepertraukiamumo veikla. Be to, 2007 m. birželio 19 d. rašte Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pakartotinai patvirtino tokias aplinkybes. Todėl tik laivo žurnale pateikti duomenys apie laivo gyvenimo eigą ir įvykius laikomi pakankamais, siekiant nustatyti dienų, kuriomis buvo vykdoma žvejyba, skaičių, nes žvejybos žurnalas negali atspindėti tikslaus žvejybos dienų skaičiaus – jo paskirtis yra visiškai kita. Taip pat pažymi, kad Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 67 patvirtino dokumentų, kurie turi būti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose, sąrašą, kuriame laivo žurnalas numatomas kaip pagrindinis žurnalas.

3. Nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išanalizuoti ir įvertinti FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenis, nes sutampa įrodinėjimo dalykas ir baudžiamojoje byloje, ir šioje administracinėje byloje. Pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas vyksta dėl žvejybos žurnalo duomenų atitikimo, o Žuvininkystės departamento 2007 m. liepos 19 d. pažyma apie laivo „Kiras–1“ žvejybos dienų skaičių paremta ne žvejybos žurnalo duomenimis, o laivo žurnalo duomenimis. Pirmosios instancijos teismui visos šios aplinkybės buvo žinomos, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad laivo žurnalo duomenys šiai dienai yra galiojantys, dėl laivo žurnale esančios informacijos teisingumo nevyksta joks ikiteisminis tyrimas, tokiu būdu atliekamas ikiteisminis tyrimas paminėtoje baudžiamojoje byloje neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Atsakovo bei FNTT daroma kategoriška išvada, kad, nustatant laivo žvejybos dienų skaičių, privalu remtis tik žvejybos žurnalo duomenimis, prieštarauja teisės aktams bei rašytiniams įrodymams.

4. Nesutinka su teiginiu, kad Bendrovės pateikta paraiška neatitinka Gairių nuostatų. Nurodo, jog įsiskolinimas valstybei susidarė dėl pačios Agentūros vengimo priimti jos kompetencijai priskirtus sprendimus, nes skolos paraiškos pateikimo dieną bei Sprendimo priėmimo dieną nebuvo. Atsižvelgia į Gairių 27.4 punktą ir pažymi, jog paraiška pateikta 2007 m. kovo 15 d., sutartis dėl paramos skyrimo turėjo būti pasirašyta ne vėliau kaip iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., o Bendrovės skola valstybei atsirado tik 2007 metų spalio mėnesį. Kadangi jokių kitų papildomų pažymų Gairėse teikti nenumatyta, Agentūros teiginys, jog šiuo metu pareiškėjas turi įsiskolinimą valstybei negali būti vertinamas, nes šioje byloje turi būti vertinami visi įrodymai bei aplinkybės, kurios susidarė iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimo priėmimo momento.

5. Papildomai nurodo, jog argumentai dėl to, kad laivo „Kiras–1“ identifikaciniai duomenys žvejybos žurnalo tituliniame lape nurodyti neteisingai, neturi jokios įtakos nagrinėjamoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VII, b.l. 20–23) nesutinka su kai kuriais apeliacinio skundo argumentais ir pateikia tokius pagrindinius nesutikimo motyvus:

1. Pabrėžia, jog Žuvininkystės departamentas, pateikdamas duomenis Agentūrai, galėjo remtis ir kitais dokumentais, kuriuose įtvirtinta reikiama informacija. Nagrinėjamu atveju Žuvininkystės departamentas, vadovaudamasis Gairėmis, duomenis apie žvejybos laivo „Kiras–1“ žvejybos dienas pateikė, atsižvelgdamas į laivo žurnaluose nurodytus duomenis. Teisės aktai imperatyviai neįtvirtina, kokiais dokumentais privalo vadovautis Žuvininkystės departamentas, pateikdamas Agentūrai duomenis. Žuvininkystės departamentas pateikė klausimą Europos Komisijai dėl žvejybos dienų skaičiavimo, kuri 2007 m. rugsėjo 21 d. rašte pažymėjo, kad Bendrijos teisės aktuose nenustatyta, koks šaltinis naudotinas, nustatant atitinkamą žvejybos dienų skaičių. Todėl pati valstybė narė apsisprendžia dėl tinkamiausio šaltinio, kurį naudojant būtų užtikrinta tiksli kiekvieno laivo veiklos apskaita. Tai būtina siekiant įsitikinti, kad panaudojant Bendrijos paramą, veiklą nutraukiantys laivai iš tiesų aktyviai vykdė žvejybinę veiklą ir jų pašalinimas iš laivyno realiai prisidės prie žvejybinių pastangų mažinimo. Pabrėžia, jog šiame rašte išdėstyta Europos Komisijos pozicija tik patvirtino nuomonę, kad, negalėdamas apskaičiuoti žvejybos dienų pagal vieną iš šaltinių, Žuvininkystės departamentas galėjo remtis ir kitais dokumentais, kuriuose įtvirtinta reikiama informacija.

2. Nepriklausomai nuo to, kad Žvejybos žurnalų taisyklių 1 ir 2 punktuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žvejybos laivo žvejybos žurnalas – dokumentas jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, o iškrovimo/ perkrovimo deklaracija – dokumentas iškrautų/perkrautų žuvų apskaitai, negalima teigti, kad tai vienintelis dokumentas, pagal kurį galima apskaičiuoti žvejybos dienas. Laivo žurnalas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 49, yra laikomas oficialiu dokumentu, kuriame žymima nepertraukiama laivo veikla. Agentūros teiginys, kad joks kitas dokumentas Lietuvos Respublikoje negali patvirtinti, kiek laiko laivas žvejojo jūroje, yra netikslus, kadangi duomenys apie laivo žvejotas dienas gali būti gauti ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, laivo žurnalų.

3. Nesutinka su teiginiu, kad žvejojant Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės vandenyse, joje iškraunant žuvis ir panašiai, vedimas ir tos valstybės žvejybos žurnalų, nepaneigia pareigos vesti nustatytą Europos Bendrijų žvejybos žurnalą, pildyti iškrovimo/perkrovimo deklaracijas pagal taisyklių reikalavimus. Žvejybos žurnalų taisyklių 8.3 punkte nustatyta išimtis, kad žvejybos žurnalai pildomi ir žvejojant Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių vandenyse, jeigu ta valstybė nereikalauja naudoti kitokį žurnalą. Šiuo atveju tiek Maroko Karalystė, tiek Mauritanijos Islamo Respublika reikalauja pildyti šių valstybių patvirtintus žvejybos žurnalus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. BR6-(10.14)-20125, kuriuo buvo atmesta UAB „Baltlanta“ 2007 m. kovo 15 d. paraiška skirti finansinę paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą.

Byloje nustatyta, kad minėtoji paraiška buvo užregistruota kaip atitinkanti administracinės atitikties vertinimo kriterijus. Agentūros Kontrolės departamento Klaipėdos skyrius 2007 m. balandžio 23 d. atliko laivo „Kiras-I“ ir visų dokumentų, susijusių su minėtuoju laivu, patikrą. 2007 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimu Agentūra atmetė paraišką. Nurodė, kad pateiktas projektas neatitinka Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2007 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3D-96 23.4.5 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus, nes Žuvininkystės departamento 2007 m. liepos 19 d. rašte Nr. R18-597 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta informacija apie laivo „Kiras-I“ užsiėmimą žvejybine veikla pagal ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-7 esančią medžiagą neatitinka tikrovės.

Byloje taip pat nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-7 kaltinimai dokumentų klastojimu, t.y. UAB „Baltlanta“ laivo „Kiras-I“ žvejybos žurnalo suklastojimo, taip pat kitų dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo buvo pateikti eilei fizinių asmenų bei pareiškėjui, t.y. UAB „Baltlanta“. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu visi baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11005-7 kaltinti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, buvo išteisinti. Išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti išnagrinėjus bylą apeliacine bei kasacine tvarkomis (Vilniaus apygardos teismo 2011m. birželio 23d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012m. sausio 31 nutartis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalis prie teismo procese neįrodinėtinų aplinkybių priskiria teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuris yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.

Aukščiau paminėtu bendrosios kompetencijos teismų nuosprendžiu bei nutartimis yra konstatuota, kad UAB „Baltlanta“ laivas „Kiras-I“ per paskutinius 12 mėnesių laikotarpius iki paraiškos paramai gauti pateikimo, žvejojo jūroje daugiau kaip 75 dienas, o tai atitiko Gairių 23.4.5 punkte nustatytą kriterijų; konstatuota, kad žvejybos žurnalas yra specifinis, siauresnio turinio ir paskirties dokumentas, skirtas konkrečiam tikslui – žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, o duomenys apie laivo gyvenimo eigą bei įvykius išsamiau pateikiami laivo žurnale, todėl būtent laivo žurnalas ir yra pagrindinis oficialus dokumentas, kuriame pateikiami duomenys apie laivo gyvenimą ir įvykius, todėl jis laikytinas patikimu nustatant žvejybos dienų skaičių.

Taigi, esminiai faktai ir kitos šiai administracinei bylai reikšmingos aplinkybės vienareikšmiškai nustatyti baudžiamojoje byloje priimtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu bei jį patvirtinusiomis nutartimis, todėl jos papildomai neįrodinėtinos.

Atsižvelgiant į tai kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime padarė pagrįstas išvadas, jog laivo žurnalas yra tinkamas ir objektyvus dokumentas žvejybos dienoms apskaičiuoti. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad tik tinkamai vedamas žvejybos žurnalas bei pildomos iškrovimo/perkrovimo deklaracijos gali suteikti teisingą informaciją apie žvejybos jūroje dienų skaičių, taip pat argumentai, kad Žuvininkystės departamento 2007 m. liepos 19 d. pažyma apie laivo „Kiras – I“ žvejybos laiką buvo suklastota, atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Kartu pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėtas paraiškos atitikimas Gairių 23.4.5 punkte numatytam kriterijui. Tačiau Gairėse paramos gavėjams yra keliami ir kiti reikalavimai, kurie šioje byloje nebuvo nagrinėjami. Vadovaujantis Gairių 46 punkto nuostatomis kompetencija vertinti ar Bendrovės pateikta paraiška atitinka kitus Garantijoje numatytus kriterijus, yra suteikta Agentūrai. Todėl teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendimas šioje administracinėje byloje savaime neįpareigoja atsakovo priimti teigiamą sprendimą dėl paramos skyrimo Bendrovei, nes toks sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus ar paraiška atitinka kitus Garantijoje įtvirtintus reikalavimus.

Atsakovas taip pat kelia klausimą dėl išlaidų atlyginimo. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovas neįgyja teisės reikalauti savo išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys