Legislator Case Law & Legislation
d9a5fb0a-0ba3-48fc-aeb6-ac54de2e908e AI generated

d9a5fb0a-0ba3-48fc-aeb6-ac54de2e908e · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number d9a5fb0a-0ba3-48fc-aeb6-ac54de2e908e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., atsakovo atstovui Albertui Starkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų Vilniaus g. 155-2, Å iauliuose, pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos Å¡ildymo prietaisų sistemos, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. P. ieÅ¡kiniu prašė remiantis 2010-10-07 Deklaracija, kuri kartu yra ir atliktų darbų Perdavimo-Priėmimo Aktas, VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, pripažinti patalpas (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, nuo 2010-10-07 teisėtai atjungtomis nuo atsakovo centralizuotos Å¡ildymo sistemos (iÅ¡skyrus bendrojo naudojimo patalpas).

Legislator headnote

AI generated

d9a5fb0a-0ba3-48fc-aeb6-ac54de2e908e · Å iaulių apylinkės teismas: IeÅ¡kovo nuomone, statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Å ilumos Å«kio ir Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kÄ patvirtina suformuota teismų praktika Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovo teigimu, jis laikėsi teisės aktais reglamentuotos atsijungimo tvarkos, todėl VÄ® „Registrų centras“ įregistravo patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ . Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas atliko nepilnÄ ir neteisėtÄ atsijungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tad Å¡alių Å¡ilumos tiekimo santykiai yra nenutrÅ«kę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-456-841/2015,Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08748-2014-6,                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.; 113.1.; 116.1., (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 30 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovui V.

P., atsakovo atstovui Albertui Starkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovui AB „Šiaulių energija“ dėl patalpų Vilniaus g. 155-2, Å iauliuose, pripažinimo atjungtomis nuo centralizuotos Å¡ildymo prietaisų sistemos, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. P. ieÅ¡kiniu prašė remiantis 2010-10-07 Deklaracija, kuri kartu yra ir atliktų darbų Perdavimo-Priėmimo Aktas, VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ais, pripažinti patalpas (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, nuo 2010-10-07 teisėtai atjungtomis nuo atsakovo centralizuotos Å¡ildymo sistemos (iÅ¡skyrus bendrojo naudojimo patalpas).

IeÅ¡kovas teismo posėdyje ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, paaiÅ¡kino, kad patalpas (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, įsigijo 2007 m. gruodžio mėnesį. PrieÅ¡ tai, 2007 m. birželio mėnesį gyventojų susirinkimas pritarė patalpų atjungimui nuo miesto Å¡ilumos tinklų, taigi gavo gyventojų pritarimÄ atsijungimui. Nuo centralizuotų tinklų atsijungė vadovaudamasis Statybos įstatymu, pagal kurio nuostatas, nereikėjo leidimo Å¡iam veiksmui. Savo iniciatyva parengė atsijungimo planÄ - schemÄ .

Atjungimo darbus atliko su Å¡iuos darbus turėjusius teisę atlikti specialistais, su kuriais pasibaigus darbams pasirašė perdavimo- priėmimo aktÄ . Atjungus patalpas nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos 2010 m. surašė deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ , kuri yra esminis dokumentas, suteikiantis pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡alių santykiai pasibaigė. Sutartis laikoma nutraukta nuo statinio pripažinimo naudotis tinkamu momentu, t.y. nuo deklaracijos suraÅ¡ymo momento. Å ie duomenys buvo įregistruoti Registrų centre.

Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Energetikos įstatymu, kai pagal teismų praktikÄ , atsijungimo tvarkÄ reglamentuoja Statybos įstatymas. 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymas buvo suraÅ¡ytas ne dėl neteisėto Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo, o remiantis gyventojo skundu, dėl per mažos patalpų temperatÅ«ros, todėl juo vadovautis nėra pagrindo. Jei bÅ«tų nustatyti pažeidimai VEI bÅ«tų skyrusi baudÄ . Å io nurodymo neskundė, jo nevykdė, iÅ¡vardintų pažeidimų neÅ¡alino, nes tam nebuvo pagrindo, tik inspekcijai pateikė deklaracijÄ .

DeklaracijÄ užpildė 2010-10-07, o Registrų centre jÄ užregistravo 2013 m. Visi veiksmai atjungiant patalpas nuo centralizuoto Å¡ildymo buvo teisėti, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Atsakovo atstovas Albertas Starkus ieÅ¡kinį prašė atmesti ir paaiÅ¡kino, kad nėra pagrindo pripažinti atsijungimo teisėtu, nes ieÅ¡kovas nesilaikė atsijungimo tvarkos, pagal galiojančiÄ tvarkÄ turėjo suraÅ¡yti ne statybos darbų užbaigimo deklaracijÄ , o statybos užbaigimo aktÄ . Deklaracija nėra atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos aktas.

Pagal teismų praktikÄ , nors kai kurios Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos reglamentavusios atsijungimÄ nuo centralizuotų sistemų prieÅ¡taravo Statybos įstatymo nuostatoms, tačiau atsijungimo metu ieÅ¡kovas turėjo laikytis galiojusios tvarkos. IeÅ¡kovas akto apie tinkamÄ atsijungimÄ Å¡iai dienai nėra pateikęs, todėl jis laikomas vartotoju. Ankstesniais savo sprendimais teismai yra konstatavę neteisėtÄ ieÅ¡kovo atsijungimÄ nuo atsakovo centralizuotos sistemos ir priteisę skolÄ atsakovo naudai, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.IeÅ¡kinys atmestinas.IÅ¡ raÅ¡ytinės bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad ieÅ¡kovui V.

P. gyvenamajame name Å iauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. P. priklauso negyvenamoji patalpa– įstaiga, patalpa 1, 2. Patalpos įgytos 2007-12-14 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SN43-953 pagrindu. 2007-06-22 (duomenys neskelbtini) namo visuotinio ir neeilinio gyventojų susirinkimo protokole Nr. 183 užfiksuota, kad buvo pritarta dėl patalpų (duomenys neskelbtini) (1-2 butai) atsijungimo nuo miesto Å¡ildymo tinklų „Šiaulių energija“ ir įsirengimo Å¡ioms patalpoms autonominio Å¡ildymo gamtinėmis dujomis (6 b.l.). (duomenys neskelbtini) namÄ prižiÅ«rėjusios, administravusios bei valdžiusios UAB „Ūkvedys“ pažymoje nurodyta, kad bendrovė sutinka su gyventojų protokolu dėl patalpų Å¡ildymo bÅ«do keitimo iÅ¡ centralizuoto pasirinktinai elektra arba dujomis (5 b.l.). 2010-10-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimÄ nurodoma, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikti Vilniaus g. 155 gyvenamo namo negyvenamose patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) esančios bendrosios namo inžinerinės (Å¡ildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio Å¡ildymo sistemos iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 2 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis Å¡ildymas (7-8 b. l.). 2013-02-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), negyvenamųjų patalpų 1, 2 Å¡ildymas yra vietinis centrinis (9-10 b. l.). 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad patalpos yra Å¡ildomos elektriniais prietaisais, patalpose esantys radiatoriai yra atjungti nuo centrinio Å¡ildymo tinklų (vamzdynų galai užsukti) (11-12 b.l.). 2011-10-12 AB „Šiaulių energijos“ raÅ¡te nurodoma, kad V.

P. neįvykdė teisės aktais nustatytų privalomų reikalavimų dėl atsijungimo nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, todėl bendrovė neturi teisinio pagrindo pasiraÅ¡yti atsijungimo akto (34-35 b.l.). 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 užfiksuota, kad rekonstruojamų negyvenamųjų patalpų centralizuotos Å¡ildymo sistemos Å¡ildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ ir ieÅ¡kovas buvo įpareigotas paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus (74 b. l.).

IÅ¡ 2010-10-04 sutarties matyti, kad patalpų (duomenys neskelbtini) (1-2 butai) atsijungimo nuo centralizuotų Å¡ildymo tinklų darbus atliko V. B., turėdamas verslo liudijimÄ , leidžiantį jam užsiimti santechnikos darbais (79 b.l.). 2015-01-08 Valstybinės energetikos inspekcijos raÅ¡te nurodoma, kad galiojantys teisės aktai Å¡iai institucijai nesuteikia teisės konstatuoti Å¡ildymo įrenginių atjungimo procedÅ«ros tinkamumÄ ar teisėtumÄ (80-81 b.l.). Å ildymo prietaisų atjungimo schemoje užfiksuota negyvenamųjų patalpų atjungimo nuo gyvenamojo namo Å¡ildymo sistemos (duomenys neskelbtini) Å iauliai, schema (82 b.l.).

Civilinė bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t.y. kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi, ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus. IeÅ¡kovas nurodo, kad patalpose atliko paprastÄ jį remontÄ , remdamasis Statybos įstatymu ir jį reglamentuojančiu Statybos techniniu reglamentu, o baigus patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimo paprastuosius remonto darbus, 2010-10-07 atjungė patalpas (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, nuo atsakovo centralizuoto Å¡ildymo sistemos, bei užpildė deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ , kuri kartu yra ir atliktų statybos darbų Pridavimo - priėmimo aktas.

IeÅ¡kovo nuomone, statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Å ilumos Å«kio ir Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kÄ patvirtina suformuota teismų praktika Å¡iuo klausimu. IeÅ¡kovo teigimu, jis laikėsi teisės aktais reglamentuotos atsijungimo tvarkos, todėl VÄ® „Registrų centras“ įregistravo patalpų Å¡ildymo bÅ«do pakeitimÄ . Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovas atliko nepilnÄ ir neteisėtÄ atsijungimÄ nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, tad Å¡alių Å¡ilumos tiekimo santykiai yra nenutrÅ«kę.

Nors teismų praktikoje buvo konstatuota, kad Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių kai kurie punktai prieÅ¡taravo Å ilumos Å«kio, Statybų įstatymams, todėl nors ir negalima buvo taikyti Å¡ių punktų nuostatų, buvo pripažinta, kad atliekant atjungimo nuo Å¡ildymo sistemos procedÅ«rÄ , įrenginiai pripažįstami atjungti tik nuo vandens tiekimo nutraukimÄ patvirtinančio akto pasiraÅ¡ymo. Pagal galiojančiÄ tvarkÄ pakeitus ne viso pastato Å¡ildymo ar aprÅ«pinimu karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ nuo statinio tinkamo naudotis momento, o ne nuo deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Ä¯registravimo laikomos nutrauktomis to pastato patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos tiekėjų sutartys.

Pagal CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ abonentas, kai pagal energijos pirkimo - pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo - vartotojas, naudojantis energijÄ buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai apie tai praneÅ¡damas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiÅ¡kai sumokėjęs už sunaudotÄ energijÄ . Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas Å¡iÄ teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.

Toks reguliavimas aiÅ¡kintinas kaip draudimas įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Å ilumos Å«kio įstatymo (remiamasi sprendžiamam ginčui aktualia įstatymo redakcija) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo ir apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , turi teisę nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo – pardavimo sutartį.

Buto (butų) ir kitų patalpų Å¡ildymo bÅ«das keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatÄ (inžinerines sistemas). Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad kai rekonstravus pastatÄ (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato Å¡ildymo ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«das, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjo sutartys.

Å ių butų ir kitų patalpų savininkai Energetikos ministro patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens tiekėjams kiekvienÄ mėnesį apmoka už jiems tenkančiÄ pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens dalį. Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos buvo reglamentuotas, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Minėtuose teisės aktuose nustatytos specialios inžinerinių sistemų atjungimo procedÅ«ros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Taisyklių 263 punkte nurodyta, jog buto savininkas, kuris savo Å¡ilumos vartojimo įrenginius nuo pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos atjungia pažeisdamas Å¡ias taisykles ir teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ , iÅ¡lieka Å¡ių sistemų teikiamos Å¡ilumos buitinis vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

Reikalavimas laikytis nustatytos Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto, patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ , taip pat ne kartÄ konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; kt.). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, atliekant buto (butų), kitų patalpų Å¡ildymo pakeitimo (t. y. nagrinėjamu atveju – patalpų Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos) darbus, tiek, kiek tokie darbai patenka į Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritį, turi bÅ«ti vadovaujamasi bÅ«tent Statybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais.

Tačiau Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip pagrindas savaime bet kokius teisinius santykius, susiklostančius atliekant patalpų Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos darbus, neatsižvelgiant į jų turinį bei esmę, vertinti kaip iÅ¡imtinai patenkančius į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Keičiant buto ar kitų patalpų Å¡ildymo ir / ar apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ , atsižvelgiant į tai, jog tai yra veikla Å¡ilumos Å«kio sektoriuje, akivaizdu, jog tam tikrais aspektais tai pakliÅ«na tiek į bendrojo energetikos teisinius santykius reguliuojančio įstatymo – t. y.

Energetikos įstatymo, tiek ir specialaus – t. y. Å ilumos Å«kio įstatymo, bei Å¡iuos įstatymus įgyvendinančių kitų teisės aktų reguliavimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I438-35/2012). Keičiant daugiabučio namo atskirų patalpų Å¡ildymo bÅ«dÄ , tai neabejotinai paliečia ir kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teises bei interesus, kadangi atjungus atskiro buto ar kitos patalpos Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens įrenginius nuo bendros namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos, tai neiÅ¡vengiamai lemia ir Å¡ios sistemos – t. y. daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos (Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d.

įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 str. 61, 62 ir 63 d.) – pakeitimÄ tam tikru mastu. Toks atjungimas, be kita ko, susijęs ir su vartotojo, siekiančio atjungti savo buto ar kitos patalpos Å¡ildymo įrenginius nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, bei Å¡ilumos tiekėjo tarpusavio teisiniais santykiais, jų tarpusavio teisėmis bei pareigomis, kurių reguliavimas, akivaizdu, pakliÅ«na į Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reguliavimo sritį (2003 m. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir 2010 m. Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 p.).

Atsižvelgiant į nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieÅ¡kovo argumento, kad statybos darbus teisėtai reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantis statybos techninis reglamentas, o ne Å ilumos Å«kio ir Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,Taigi pagal LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ buto ar kitų patalpų Å¡ilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir Å¡ilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir Å¡ilumos tiekėjas pasiraÅ¡o jų atjungimo aktÄ (Taisyklių 260 punktas).

Buto ar kitų patalpų Å¡ilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasiraÅ¡ymo datos. IeÅ¡kovas gi teigia, kad nuo deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ užpildymo momento laikomos nutrauktomis butų ir kitų patalpų, kurių Å¡ildymo bÅ«das pakeistas, savininkų ir Å¡ilumos tiekėjų sutartys. Su tokia ieÅ¡kovo pozicija teismas sutikti neturi pagrindo, nes galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės deklaracijos apie statybos užbaigimÄ pripažinti atsijungimo akto atitikmeniu, kadangi minėta deklaracija nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovas laikėsi teisėtos atsijungimo nuo Å¡ildymo sistemos tvarkos.NeteisėtÄ ieÅ¡kovo atsijungimo nuo atsakovo              šildymo sistemos patvirtina Valstybinė energetikos inspekcijos 2012-02-21 nurodymas Nr. 15-1103, kuriuo ieÅ¡kovas iki 2012-03-30 buvo įpareigotas paÅ¡alinti pažeidimus, padarytus savavaliÅ¡kai atsijungiant nuo centralizuotis Å¡ildymo sistemos, t. y.

įteisinti atsijungimÄ arba atstatyti savavaliÅ¡kai atjungtus Å¡ildymo prietaisus, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieÅ¡kovas, nurodyme iÅ¡vardintų pažeidimų nepaÅ¡alino, nes tam nematė pagrindo, t.y. jau tuo metu ieÅ¡kovas atsijungimÄ nepagrįstai laikė teisėtu.Pažymėtina, jog įsiteisėjusiu Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3268-883/2014, pagal ieÅ¡kovo AB „Šiaulių energija“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

P. ir V. P., dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, buvo konstatuota, kad atsakovai atsijungė nuo Å¡ildymo sistemos nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teismas atsijungimÄ laikė neteisėtu tokį veiksmÄ reglamentuojančių įstatyminių ir poįstatyminių normų prasme. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas iÅ¡ esmės konstatavo, jog, nepaisant (neteisėtai) atliktų atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos darbų, V. P. ir V. P. yra AB „Šiaulių energija“ tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotojai, o Å¡alis sieję energijos tiekimo santykiai nenutrÅ«ko.

Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi minėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v.

R. N. , bylos Nr. 3K-7-173/2010) išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Nagrinėjamoje byloje aktuali teismo sprendimo prejudicinė galia, kuri reiÅ¡kia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatÄ , suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).Ä®vertinus 2014 m. liepos 25 d. Å iaulių apylinkės teismo teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3268-883/2014, ir Å¡iuo atveju nagrinėjamos bylų faktines aplinkybes, ginčo Å¡alių tapatumÄ , abiejose bylose pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių dalykÄ ir pagrindÄ , pripažintina 2014 m. liepos 25 d. teisme iÅ¡nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės (neteisėto atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos) įrodomoji reikÅ¡mė Å¡iai bylai.2014 m. liepos 25 d.

Å iaulių apylinkės teismo sprendime ieÅ¡kovo atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ilumos tiekimo sistemos teisinis įvertinimas yra prejudicinis faktas, jis kitaip negali bÅ«ti vertinamas ir nagrinėjamoje byloje, kurioje jis yra reikÅ¡mingas ir kurioje ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ naujo įrodinėti atsijungimo nuo centralizuotos sistemos teisėtumÄ , kas sudarytų pagrindÄ konstatuoti Å¡alis siejusių sutartinių santykių pasibaigimÄ , t.y. iÅ¡ esmės siekia paneigti įsiteisėjusiame 2014 m. liepos 25 d. Å iaulių apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes.

Teismui sprendime pasisakius, kad atsijungimo nėra pagrindo pripažinti teisėtu, nagrinėjant Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį negalima daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados, tuo bÅ«du paneigti 2014 m. liepos 25 d. sprendimo prejudicialumÄ . Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai, esant kitu teismo sprendimu konstatuotoms aplinkybėms, pripažintini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, nes negali pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei praÅ¡ymo jas priteisti, todėl teismas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisia.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.          Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                  Gražina Mataitienė