d9a5c2ee-7e48-4dd2-939e-86c85cf5d04d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-803-1030/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07884-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant S. M., dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai I. V., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui A.

J., trečiajam asmeniui K. L., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos ekspresas“ direktoriui R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano BÅ«stas Baltija“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „AuÅ¡rinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Mano bÅ«sto priežiÅ«ra“, K.

L. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ 1 421,37 Eur turtinės žalos, 78,51 Eur kompensacinių palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, jog 2017 m. lapkričio 7 d. įvykio metu buvo sulietos pirmo aukÅ¡to patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos prekybinės patalpos lubos, salės sienos, stiklo dūžio jutiklis, grindų laminatas. Ä®vykio metu minėtos patalpos ieÅ¡kovės buvo apdraustos Verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė nurodo, kad pagal lokalinę sÄ matÄ apskaičiavo, kad apdrausto turto remonto kaina sudaro 1 421,37 Eur ir iÅ¡mokėjo tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu trÅ«kus bendro naudojimo Å¡ildymo sistemos vamzdynui.

Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi buvo UAB „Danės bÅ«stas“, kurio teises ir pareigas perėmė atsakovė UAB „Mano bÅ«stas Baltija“. Namo administratorius privalėjo prižiÅ«rėti jo administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remontÄ . Namo administratorius yra atsakingas už viso pastato priežiÅ«rÄ (eksploatavimÄ ) ir turi pareigÄ atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus. IeÅ¡kovė teigia, jog siuntė pretenzijÄ , ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta.

IeÅ¡kovė akcentuoja, kad UAB „Danės bÅ«stas“, neprižiÅ«rėjęs daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavęs jos remonto atsakovė elgėsi nerÅ«pestingai (neteisėtai), dėl bendrosios inžinerinės įrangos defektų ieÅ¡kovės apdraustam turtui atsirado žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodo, jog tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, iki ginčo įvykio nuolat organizavo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant Å¡ildymo sistemÄ , priežiÅ«rÄ . Pažymi, jog 2017 m. liepos 28 d. informavo daugiabučio namo butų savininkus apie tai, jog bus vykdoma bendrojo naudojimo objektų, įskaitant Å¡ildymo vamzdynus apžiÅ«ra. 2017 m. liepos 31 d. buvo apžiÅ«rėti visi daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos techninis prižiÅ«rėtojas turėjo galimybę apžiÅ«rėti, įvertinta Å¡ildymo sistemos bÅ«klė, bei pastato techninis prižiÅ«rėtojas nustatė, jog ji yra patenkinamos bÅ«klės. 2017 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas buto Nr. 13 savininko praneÅ¡imas apie tai, jog jo bute galimai nesandarus radiatorius.

Ä®vertinus bute Nr. 13 esančius Å¡ildymo sistemos vamzdynus ir radiatorius, nustatyta, kad vienas radiatorius paveiktas korozijos, prasiskverbia drėgmė, dėl ko bÅ«tinÄ jį keisti. Atsižvelgiant į tai, pastato eksploatuotojas UAB „Mano bÅ«sto priežiÅ«ra“ (buvusi UAB „Mano bÅ«stas LT“) pakeitė bute esantį radiatorių į buto Nr. 13 savininko nupirktÄ ir pateiktÄ radiatorių. 2017 m. lapkričio 7 d. 19:35 val. gautas praneÅ¡imas apie tai, jog iÅ¡ bute Nr. 13 esančių Å¡ildymo vamzdynų teka vanduo į butÄ , bei žemiau esančius butus.

Nedelsiant į pastatÄ atvykus avarinės tarnybos darbuotojams buvo sustabdytas vandens tiekimas į 13 butÄ , bei įtarta, kad Å¡iame bute trÅ«ko buto sienoje užmÅ«rytas Å¡ildymo vamzdynas, einantis į radiatorių. Pastato eksploatuotojo UAB „Mano bÅ«sto priežiÅ«ra“ darbuotojams iÅ¡griovus bute Nr. 13 esančios mÅ«rinės sienos virtuvėje ir kambaryje dalį, bei atidengus paslėptÄ vamzdynÄ nustatyta, kad trÅ«ko Å¡ildymo vamzdyno atÅ¡aka tarp virtuvės ir kambaryje esančio radiatoriaus, kuriÄ pastato eksploatuotojo atstovai pakeitė.

Pažymi, kad atlikus vamzdyno remonto darbus bute Nr. 13 defektas buvo paÅ¡alintas, o likusi daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistema iki Å¡iol veikia tinkamai, bei yra naudojama pastato bendraturčių. Atsakovės teigimu, ji tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas, tinkamai organizavimo bei užtikrino pastato techninę priežiÅ«rÄ , bei remonto darbų atlikimÄ , o žala atsirado dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė apie įvykio priežastis, padarė remdamasi tik iÅ¡imtinai apgadintų patalpų savininko/naudotojo paaiÅ¡kinimu.

Akivaizdu, kad draudikui atliekant draudiminio įvykio aplinkybių tyrimÄ , ar nustatant žalos dydį net nebuvo nustatytos visos ginčo įvykio aplinkybės, ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakove, nors atsakovė net du kartus teikė siÅ«lymÄ bendradarbiauti tiriant ginčo įvykio aplinkybes. IeÅ¡kovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio datos, žalos atsiradimo priežasčių, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Taigi, tinkamai neiÅ¡tyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė rizikÄ dėl galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡mokas iÅ¡ atsakingo už žalÄ asmens.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė neįrodinėja bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Kad kiltų civilinė atsakomybė, turi bÅ«ti realizuotos visos keturios (neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala bei tikslus jos dydį) sÄ lygos. Å ių sÄ lygų neįrodžius, atsakovė nėra ir niekaip negali bÅ«ti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabutyje name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kurie galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, pastato bendraturčių (naudotojų) ar kitų subjektų kaltės. BÅ«tent dėl to iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo atsiradusius nuostolius.

Pabrėžia, kad vien atsakovės pareiga prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus niekaip nepatvirtina egzistuojant civilinės atsakomybės sÄ lygas, dėl to atsakovas negali bÅ«ti laikoma atsakingu už bet kokiÄ daugiabutyje kilusiÄ Å¾alÄ . Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė, siekdama patirtų nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Pastebi, jog ieÅ¡kovė apsiriboja tik konstatavimu, kad butas buvo aplietas iÅ¡ bendrojo naudojimo vandens vamzdyno iÅ¡siliejus vandeniui, o tuo metu atsakovė buvo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nebando įrodinėti, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. IeÅ¡kovė nepateikia nei vieno įrodymo, kad atsakovė teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bÅ«tų vykdžiusi netinkamai. Atsakovė pažymi, kad tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas. Tiek iki ginčo įvykio, tiek po jo organizavo daugiabučio namo taip pat daugiabučio namo techninę priežiÅ«rÄ , prašė pastato bendraturčių sudaryti sÄ lygas apžiÅ«rėti bute esančius bendrojo naudojimo objektus, bei informavo apie pastato bendrojo naudojimo objektų bÅ«klę.

Pažymi, kad pastato Å¡ildymo vamzdynui, esant patenkinamos bÅ«klės, atsakovė net neturėjo faktinio pagrindo įtraukti viso Å¡ildymo vamzdyno remontÄ Ä¯ daugiabučio namo Å«kinius – finansinius planus ar ilgalaikius remonto darbų planus, kuriuos bÅ«tų galėjusi vykdyti tik gavusi teigiamÄ pastato bendraturčių daugumos sprendimÄ . Nesant kompetentingų asmenų, Å¡iuo atveju techninio prižiÅ«rėtojo arba pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo, sprendimo, namo vamzdynų nusidėvėjimas, esant patenkinamai jų bÅ«klei, negali bÅ«ti savaime tapatinamas su vamzdynų avarine bÅ«kle ir tokia jų bÅ«klė negali bÅ«ti pripažinta defektu, dėl kurio kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai ir dėl kurio turi bÅ«ti nedelsiant imamasi veiksmų.

Nusidėvėję vamzdžiai netrukdė naudoti inžinerinių sistemų po to, kai atsakovės atstovų buvo nustatytas galimas daugiabučio namo Å¡ildymo vamzdyno nusidėvėjimas, net ir po ginčo įvykio pakeitus įtrÅ«kusiÄ Å¡ildymo vamzdyno dalį, likęs vamzdynas iki Å¡iol yra naudojamas toliau. Atsakovės teigimu, ji tinkamai ir rÅ«pestingai įgyvendino jai teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra įrodymų dėl galimai nukentėjusio buto apgadinimų fakto ir dydžio, t.y. nėra pateikta apgadinto turto nuotraukų, kuriose bÅ«tų užfiksuota apgadintų patalpų bÅ«klė iki ginčo įvykio, nepateikiamas ieÅ¡kovės galimai sudarytas apžiÅ«ros aktas.

Nesant apgadinto turto nuotraukų padarytų iki ginčo įvykio nėra galimybių apskritai įvertinti žalos dydį, nes nėra aiÅ¡ku ar turtui nebuvo padaryta žala anksčiau, juolab ginčo įvykis įvyko 3 pastato aukÅ¡te, o turtas apgadintas pirmame aukÅ¡te. IeÅ¡kovė neabejotinai prieÅ¡ sudarydama draudimo sutartį turėjo įvertinti kokia buvo turto bÅ«klė, t. y. kokį turtÄ apdraudžia, tačiau tai nebuvo atlikta. Dar daugiau ieÅ¡kovės draudėjui net nepriklauso apgadintos patalpos, Å¡is turtas priklauso kitam asmeniui – kitam savininkui, taigi žala buvo padaryta ne IeÅ¡kovo draudėjo turtui, o patalpos savininko turtui, kuriam, manytina, ieÅ¡kovė nebuvo suteikusi draudiminės apsaugos.

Teigia, jog ginčo įvykis net negalėjo bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju, dėl ko ieÅ¡kovės ex gratia iÅ¡mokėta suma negali bÅ«ti priteisiama. Atsakovė pažymi, jog pateiktoje sÄ matoje nurodyti įkainiai neatitinka faktinių UAB „Sistela“ skaičiuojamosios kainos įkainių, t. y. įkainiai yra padidinti. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja atlyginti nepatirtų iÅ¡laidų, kurių net nebuvo patirta darbus vykdant Å«kio bÅ«du – papildomų medžiagų ir mechanizmų vertės, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo iÅ¡laidos, statybvietės iÅ¡laidos.

Tik ieÅ¡kovei pateikus įrodymus, jog žala paÅ¡alinta ne Å«kio bÅ«du bÅ«tų galima tokias iÅ¡laidas priskirti žalos atlyginimui bÅ«tinoms iÅ¡laidoms, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikia. Akivaizdu, jog ieÅ¡kovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, o vien faktas, kad ji iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , niekaip savaime nepatvirtina patirtos žalos dydžio ir jos iÅ¡mokėjimo teisinių pagrindų. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė tik iÅ¡vardina įstatymo nuostatas dėl valdytojo atsakomybės, tačiau net neįrodinėja, kokias konkrečiai nuostatas pažeidė.

Atsakovė nurodo, kad nėra jos neteisėtų veiksmų, taigi neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pastebi, kad net esant kitokioms nei faktinės šios bylos aplinkybės, būtų įžvelgti atsakovės neteisėti veiksmai priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų būtų teisiškai per daug nutolęs nuo žalos, kadangi atsakovė net neturėjo jokių faktinių galimybių įvertinti trukusio vamzdyno dalies būklę iki įvykio, nes trūkęs vamzdynas buvo užmūrytas plytų siena.

Pabrėžia, kad namo administratoriaus paskyrimas nepaÅ¡alina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Bendraturčiai nėra atleidžiami nuo pareigos dalyvauti iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint bendrÄ jį turtÄ . Žala galėjo atsirasti ir bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali bÅ«ti perkeliama namo administratoriui – atsakovei.

Daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemas prižiÅ«ri paskirtas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas, ne atsakovė, todėl net ir darant byloje esančia medžiaga neparemtÄ prielaidÄ , kad apdrausto turto apgadinimÄ nulėmė netinkama pastato Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ra, bÅ«tent jis teisės aktų ir sudarytos sutarties nustatyta tvarka turėjo užtikrinti pastato Å¡ildymo bei karÅ¡to vandens sistemų tinkamÄ funkcionavimÄ . IeÅ¡kovė byloje pateikė papildomu raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad žalos dydį apskaičiavo „Sistela” programa, kurioje suvedus reikalingų atlikti darbų kiekius, programa pagal tuo metu galiojančias vidutines rinkos kainas apskaičiuoja remonto kaÅ¡tus.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė skaičiavo ir atlygino draudėjui tik tiesiogines iÅ¡laidas, t. y. 1 421,37 Eur, vertinant, kad draudėjas turtÄ remontuosis Å«kio bÅ«du. Tuo atveju, jeigu draudėjas bÅ«tų samdęs rangovÄ , bÅ«tų praÅ¡oma jo pateikti sÄ skaitas už darbus, o remonto iÅ¡laidos galėjo siekti apie 2 200 Eur. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos ekspresas“ atsiliepimu nurodo, kad nuomoja patalpas iÅ¡ UAB Prekybos namai „AuÅ¡rinė“ (duomenys neskelbtini), pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pasiraÅ¡ytÄ 2015 m. vasario 20 d.

Pagal nuomos sutartį nuomininkas atsako už patalpas ir jų būklę. Kad apsisaugoti nuo nelaimingų atsitikimų: gaisro, vandens užpylimo, vandalizmo aktų UAB „Klaipėdos ekspresas“ apsidraudė nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), nuo nelaimingų atsitikimų. 2017 m. lapkričio 7 d. įvyko draudiminis įvykis. Vėlai vakare gautas pranešimas iš apsaugos „Komada“ pulto, kad suveikė signalizacija nuomojamose patalpose. Apsauga pranešė, kad išorinis perimetras nepažeistas – įsilaužimo žymių nėra, tik per langus matosi, kad iš antro aukšto labai stipriai bėga vanduo.

Nuvykus ir atidarius duris pamatė, kad patalpų grindys apsemtos vandeniu, o pro lubas veržiasi vanduo. Vanduo sunkėsi pro signalizacijos daviklius, Å¡viestuvus, bėgo per sienas. Bandė užeiti į II a. patalpas per kur bėgo vanduo, bet niekas neįleido. Skubiai iÅ¡kvietė avarinę tarnybÄ , kuri užsuko vandenį visam namui. Išėjus į laukÄ pastebėjo, kad vanduo veržiasi iÅ¡ trečio aukÅ¡to ir pastato iÅ¡orinė siena visa Å¡lapia. Kadangi antrame aukÅ¡te esančiame bute nieko nebuvo reagavimas įvyko tik kai apipylė patalpų pirmame aukÅ¡te signalizacijos daviklius kurie buvo užtrumpinti ir dėl to suveikė signalizacija.

KitÄ dienÄ po įvykio kreipėmės į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudiminio įvykio ir žalos atlyginimo. Atvyko draudimo ekspertas, kuris įvertino padarytÄ Å¾alÄ ir pasiÅ«lė žalos kompensavimÄ pagal draudimo poliusÄ . Draudiminio įvykio metu buvo sugadintos lubos, signalizacijos davikliai, Å¡viestuvai, sienos, grindys ir prekybiniai stendai su ekspozicinėm prekėm. Lubos ir sienos džiÅ«vo ilgai, negalėjo jungti apÅ¡vietimo, todėl dalis defektų (iÅ¡sipÅ«tęs nuo bėgusio vandens baldas) pasimatė tik po kurio laiko jau po draudiminio įvykio.

Kadangi įmonė yra maža, visiÅ¡kai užsidaryti remontui negalėjo, todėl nusprendė, kad patalpas remontuos Å«kio bÅ«du, t. y. savo jėgom. Draudimo įmonė paskaičiavo pagal sÄ matÄ patirtus nuostolius ir iÅ¡mokėjo pinigus į sÄ skaitÄ . Po kurio laiko pradėjo remonto darbus per kelis etapus. Buvo suremontuota signalizacija, lubos, pakeisti perdegę LED Å¡viestuvai, buvo sutvarkytos sugadintos sienos. Pagal patirtus nuostolius Å¡i suma padengė tik medžiagų sÄ naudas. Kadangi pinigų darbams neužteko, remontavome savo jėgomis.

Apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ byloje dalyvaujantiems asmenims praneÅ¡ta tinkamai. Ä® teismo posėdį tretieji asmenys UAB Prekybos namai „AuÅ¡rinė“ ir UAB „ Mano bÅ«sto priežiÅ«ra“ neatvyko, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, byla iÅ¡nagrinėta tretiesiems asmenims UAB Prekybos namai „AuÅ¡rinė“ ir UAB „ Mano bÅ«sto priežiÅ«ra“ nedalyvaujant. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį prašė tenkinti, rėmėsi ieÅ¡kinio bei papildomų paaiÅ¡kinimų motyvais.

Posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti, rėmėsi atsiliepimo motyvais. Posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Klaipėdos ekspresas“ direktorius R. L. bei trečiasis asmuo K. L. davė paaiškinimus, taip pat buvo apklausta liudytoja užlieto salono vadovė R. L. Teismas konstatuoja: bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (draudikas) ir UAB „Klaipėdos ekspresas“ (draudėjas) sudarė verslo turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos draudėjo nuomojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

Paminėtina, kad pagal Verslo turto draudimo taisyklių Nr. 68-1 (DOK-13001) 5 punktÄ Å¡ia draudimo rÅ«Å¡imi gali bÅ«ti draudžiamas ir draudėjo nuomojamas turtas. Draudimo laikotarpiu 2017 m. lapkričio 7 d. apdraustose patalpose įvyko draudžiamasis įvykis. Jo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virÅ¡ apdraustų patalpų sienoje trÅ«ko Å¡ildymo sistemos stovo atÅ¡aka (Å¡ildymo sistemos vamzdis), dėl to buvo sulietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė atliko žalos administravimo veiksmus, pripažino įvykį draudžiamuoju, padarytai žalai atlyginti iÅ¡mokėjo nukentėjusiam UAB „Klaipėdos ekspresas“ 1 421,37 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovė UAB „Mano BÅ«stas Baltija“ yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, civilinės atsakomybės įvykus avarijai. Tarp Å¡alių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.83-4.84, 4.236-4.252, 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių bendrosios dalinės nuosavybės administravimÄ , priežiÅ«rÄ , žalos atlyginimÄ , draudiko teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), nuostatas.

Atsakovė neigia prievolę atlyginti draudiko iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , teigdama, kad ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, o tam, kad patikrinti Å¡ildymo sistemos stovo atÅ¡akÄ bute Nr. 13, reikėjo griauti sienÄ , todėl apžiÅ«rėti minėto vamzdžio namo administratorė (atsakovė) neturėjo galimybės. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė (įvyksta prievolės asmenų pasikeitimas – subrogacija) reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.1015 straipsnį, yra nurodęs, kad subrogacija – tai įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje; subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia Å¡ios prievolės Å¡alis.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiÅ¡kiant reikalavimÄ atlyginti žalÄ jÄ padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimÄ jam pareiÅ¡kusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduojama arba nutraukiama jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai savo teises ir pareigas įgyvendina per administratorių – atsakovę. IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kė namo administratoriui. PraÅ¡oma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi, Å¡iuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje iÅ¡dėstytų nuostatų), žalÄ turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiÅ¡kinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali pasireikÅ¡ti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å i norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiÅ¡kusius bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rÅ«pestingo, padoraus asmens elgesio standartÄ , o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiÅ¡kia ir veiksmų neteisėtumÄ , ir kaltės elementÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

Priežastinis ryÅ¡ys suprantamas kaip sÄ saja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryÅ¡io kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatymas kartu reiÅ¡kia teismo diskrecijÄ svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Vertinant atsakovės, kaip ginčo namo administratoriaus, argumentus nesutinkant su ieÅ¡kiniu, pirmiausia bÅ«tina nustatyti ir paskirstyti Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryÅ¡yje su atsiradusia žala.

Pagal CK 4.242 straipsnio 1 dalį, atsakovė, vykdydama savo prievoles, turi laikytis įstatymų ir administravimÄ nustatančio akto nustatytų taisyklių, todėl turi pateikti įrodymus, kad jai priskirtas funkcijas ir pareigas vykdė tinkamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d.) yra patvirtinusi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktÄ , pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Ä®gyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka Å¡ias funkcijas: vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (Nuostatų 4.3 punktas). Nuostatų 6 ir 7 punktai numato administratoriaus pareigas ir teises.

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktÄ bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Å¡ildymo sistemos vamzdynas priskiriamas bendrajai pastato inžinerinei sistemai, kuriÄ administruoja atsakovė. Tačiau atsakovė, neigdama žalos atlyginimÄ , teigia, jog nesant duomenų dėl kritinės vamzdynų bÅ«klės, bei bendraturčių praneÅ¡imo apie gedimus atsakovė neturėjo galimybės nustatyti prastos vamzdžio bÅ«klės bei organizuoti vamzdyno keitimo darbus, juolab, kad Å¡ildymo sistemos stovo atÅ¡aka buvo užmÅ«ryta sienoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymÄ bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir Å¡ildymo sistemos vamzdynus, priklauso ne bendrojo naudojimo objektų administratoriui, bet patiems gyventojams.

Sprendimai tiek dėl bendrų visiems gyventojams, tiek dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 1, 3 dalys). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas tik patalpų savininkų sprendimu. Tai reiškia, kad jiems priklausančiu turtu daugiabučio namo gyventojai savininkai visų pirma turi rūpintis patys, taip pat ir informuodami bendrojo naudojimo objektų administratorių apie atsiradusius gedimus, pastato trūkumus.

Bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų kas dienÄ nestebi, kadangi tam jis neįpareigotas teisės aktais, tai bÅ«tų ir netikslinga bei neįmanoma fiziÅ¡kai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo buvo patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017.

Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 (toliau – Reglamentas), be kita ko, reglamentuoja daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimÄ (Reglamento 1.2 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau Å¡iame skyriuje – namo) techninę priežiÅ«rÄ organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas), paskirdamas techninį prižiÅ«rėtojÄ (Reglamento 84 punktas). Namo bÅ«klei įvertinti atliekami nuolatiniai namo bÅ«klės stebėjimai ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius (Reglamento 87.1.1 punktas); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ros – pavasarį, pasibaigus Å¡ildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieÅ¡ prasidedant pastato Å¡ildymo sezonui, po namo parengties naujam Å¡ildymo sezonui akto pasiraÅ¡ymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87.2 punktas).

Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiÅ«rimi namo bendrojo naudojimo objektai, namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos, fiksuojami (įskaitant fotografavimÄ ) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems paÅ¡alinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) praneÅ¡imai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus (Reglamento 91 punktas). Periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų metu vertinami namo bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės pokyčiai pasibaigus Å¡ildymo sezonui, jų remonto ar kitokio tvarkymo poreikis.

Rudeninės apžiÅ«ros metu patikrinamas namo ir jo inžinerinių sistemų paruoÅ¡imas Å¡ildymo sezonui ir nustatomos priemonės pastebėtiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Periodinių (sezoninių) apžiÅ«rų metu atliekami ir nuolatiniai stebėjimai (Reglamento 92 punktas). IÅ¡ byloje esančios 2006 m. gegužės 16 d. Å ilumos punktų įrenginių, vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutarties Nr. 06-05-57I (DOK-12974) matyti, kad atsakovė yra įvykdžiusi teisės aktuose numatytÄ pareigÄ paskirti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos nuolatinį techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Duomenų, kad nuolatinė techninė vidaus Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ra bÅ«tų vykdoma netinkamai, byloje nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. rugpjūčio 7 d. atliktų radiatoriaus keitimo darbų bute Nr. 13, matyti, kad gyventojams buvo praneÅ¡ama apie Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų tikrinimÄ , raginama informuoti apie sistemų nesandarumus. Taigi nėra pagrindo manyti, kad nebuvo atliekami nuolatiniai namo bÅ«klės stebėjimai ir kasmetinės namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ros.

Byloje pateikti duomenys, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. gautas gyventojo iš buto Nr. 13 (K. L.) pranešimas, kad iš jo virtuvės radiatoriaus laša vanduo. Posėdžio metu buto savininkas K. L. nurodė, kad 2017 m. spalio 17 d. radiatorius buvo pakeistas. Vadinasi atliekant radiatoriaus keitimo darbus nebuvo nustatyta kokių nors vamzdynų defektų, kurie būtų susiję su galimu vandens nutekėjimu iš karšto vandens vamzdyno. Vertinant, ar atsakovė tinkamai atliko savo pareigas, šiuo atveju taip pat svarbu įvertinti, ar atsakovė (arba techninis prižiūrėtojas) turėjo realias galimybes fiziškai apžiūrėti trūkusį šildymo sistemos vamzdį bute Nr.

13. IÅ¡ byloje pateiktų nuotraukų, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad trÅ«kęs vamzdis buvo virtuvės sienoje; atliekant remonto darbus, buvo reikalinga griauti mÅ«rinę sienÄ ; atlikus darbus siena vėl buvo užmÅ«ryta. Vadinasi, trÅ«kęs bendrojo naudojimo vamzdis buvo nematomas, jo nebuvo įmanoma vizualiai apžiÅ«rėti dėl pastato konstrukcinių sprendimų. Posėdžio metu Å¡ias aplinkybes patvirtino ir buto Nr. 13 savininkas – trečiasis asmuo K. L., nurodydamas, kad radiatorius stovi sienoje, o vertikalioji dalis, iÅ¡ kurios bėgo vanduo, yra sienoje ir jos negalima matyti.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie Å¡ildymo sistemos stovo atÅ¡akÄ , vandens nutekėjimÄ iÅ¡ jos ir pan., kad administratorius, gavęs tokius praneÅ¡imus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Nesant duomenų, jog atsakovė žinojo apie Å¡ildymo sistemos stovo atÅ¡akos defektus ir nustačius, kad įprastiniais bÅ«dais nebuvo įmanoma apžiÅ«rėti bei patikrinti trÅ«kusio vamzdžio ar aptikti žalÄ lėmusio defekto, negalima teigti, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiÅ«rėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangÄ (CPK 185 straipsnis).

IeÅ¡kovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta, t. y. nenustatyta vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Vien tai, kad vanduo iÅ¡siliejo iÅ¡ bendro naudojimo inžinerinės įrangos, vertinant anksčiau paminėtas aplinkybes, neįrodo administratoriaus kaltės. Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , nenustatyta, kad atsakovė bÅ«tų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar bÅ«tų pažeidusi bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ keturių bÅ«tinų sÄ lygų, atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 363 Eur (121+121+121) už advokato suteiktas teisines paslaugas (DOK-13070, DOK-19448, DOK-26720). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Monika Lapukaitė